Category Archives: Animacija

Kaip prisijaukinti slibiną 2 / How to Train Your Dragon 2


Premjera: Birželio 5, 2014How to Train Your Dragon 2
Premjera Lietuvoje: Liepos 4, 2014
Kino platintojas: Theatrical Film Distribution, UAB
Indeksas: A
Trukmė: 102 min.
Žanras: Animacinis, nuotykių
Šalis: JAV
Režisavo: Dean DeBlois
Vaidina: Jay Baruchel, Cate Blanchett, Gerard Butler, Craig Ferguson, America Ferrera

IMDB – 8.5/10
RottenTomatoes – 92/100
Metacritic – 77/100

Filmo biudžetas – 145 000 000 $

Filmo pajamos – 268 333 888 $

Siužetas

Praėjo jau penkeri metai nuo tos dienos, kai jaunasis vikingas Žagsulys ir slibinas Bedantis įtikino aršią vikingų tautą, kad slibinai gali būti puikūs vikingų bendražygiai ir pagalbininkai. Kadaise medžiotus slibinus jie pagaliau įsileido į savo kasdienybę ir, įkvėpti Žagsulio pavyzdžio, pradėjo rengti slibinų lenktynes.

Buvaukine.lt sako:

„Slibinų motina“

„Lilos ir Stičo“ nuotykių kūrėjas, režisierius ir scenaristas Deanas DeBloisas, 2010 metais pristatęs dviem Oskarams nominuotą įspūdingą reginį visai šeimai „Kaip prisijaukinti slibiną“ po ketverių metų pertraukos sugrįžta su šios įsimintinos istorijos tęsiniu. Dabar jis pristato žymiai brandesnį ir labiau žavesnį pasakojimą, paremtą žymiosios britų rašytojos Cressidos Cowel trilogijos apie slibinus motyvais.

JAV kino meno ir mokslo akademijos nominuotas režisierius kviečia vėl atsidurti paslaptinguose vikingų ir slibinų laikuose, kai už laisvę ir valdžią teko kovoti kirviais ir kalavijais ir kai draugystė ir ištikimybė buvo vertingesnė už didžiausius pasaulio turtus.

Apie ką mes čia…

Praėjus penkeriems metams nuo tada, kai berniukas Žagsulys ir jo ištikimas draugas Bedantis sutaikė vikingus ir slibinus, į kaimą atėjo ilgai laukta ramybė. Visi gyvena harmonijoje ir santarvėje. Iki tos dienos, kai iš niekur atsiranda naujas priešas. Tai iki šiol nematyto blogio įsikūnijimas, drakonų užkalbėtojas Dragas. Piktadarys nori sieti chaosą ir paniką, užkariauti pasaulį ir prisijaukinti visus gyvus slibinus. Žagsulys su draugais stoja į nelygia kovą, kurioje jie neturi jokių šansų nugalėti…

Kūrinio vidus

Po puikios, o tiksliau – nuostabios ir kartu genialios pirmosios dalies pasirodymo praėjo nemažai laiko, todėl buvo galima pasigesti pamėgtų, 2010 metais pasirodžiusios filmo personažų, kurie kiekvieną kartą žiūrint juostą suteikia neapsakomą džiaugsmą. Tai vienas iš nedaugelio studijos „DreamWorks“ darbų, kuris savo kokybe ir turiniu prilygsta patiems „Pixarams“, todėl nenuostabu, kodėl tiek daug vilčių buvo sutelkiama į tęsinį. Iš karto galima teigti – filmas nenusileidžia savo pirmtakui, o kartais net lenkia jį savo preciziškumu ir pagrindine mintimi, kurią scenaristai sugebėjo išvystyti be jokių priekaištų.

Siužetinės linijos varikliu tampa ne tik draugystė, kaip ir pirmame filme, tačiau ir šeimos vertybės, kurios visos filmo metu buvo nagrinėjamos labai kruopščiai. Visų pirma – tai filmas apie vaikus ir jų santykius su tėvais. Atsižvelgus į pačią tematiką, matome apleistų vaikų paveikslą. Dramatiškas siužetinės linijos įvykių posūkis priveda pagrindinį veikėją prie dilemos – atleisti ar ne savo motinai už tai, kad toji paliko jį. Pasižiūrėjus iš gyvenimiškos pusės dažnai taip būna, kai motinos palieka savo vaikus, o kai tie jau tampa savarankiški, jos vėl pasirodo horizonte ir bando susigrąžinti prarastus metus. Ši filmuko situacija labai priminė kultinę ir penkiais Oskarais apdovanotą 1979 metų dramą „Krameris prieš Kramerį“, kurioje panašiu būdu buvo pasielgta su vaiku. Blogio bei gėrio susidūrimas juostoje taip pat nepamirštamas. Tokios blogio ir gėrio tematikos paveikslas čia išskirtinis. Viso filmo metu bandoma parodyti ką reiškia tikra draugystė ir atsidavimas vienas kitam ir ką reiškia savanaudiški kėslai, kurie dažniausiai sugeba suardyti nuostabius žmonių santykius. Šiuo atveju kalbama apie Bedantį ir Žagsulį, kurie perėję pragarą tapo tikrais ir neišskiriamais bičiuliais. Rimtumo juostoje tikrai netrūksta, todėl akivaizdu, jog juostos kūrėjų vienas iš pagrindinių tikslų buvo propaguoti gėrį.

Filmukas kupinas puikių dialogų, kuriuose netrūksta šmaikščių replikų, bet, kas svarbiausia, viskas išlaikoma padorumo ribose. Iš karto galima teigti, jog kūrėjai nebando privilioti į kino ekranus žmonių vien nekokybiškais ir nuvalkiotais būdais, kaip paskutiniais metais daro beveik visos Holivudo studijos. Juostoje pilna juokingų situacijų ir nutrūktgalviškų nuotykių, kurie neleidžia pasijusti nepatogiai ir nuobodžiauti filmo rodymo laiką. Filmas labai gyvas, todėl kiekviena scena priverčia pasijusti kaip kokiame atrakcione, kuriame už kiekvieno kampo slepiasi staigmenos. Taip pat ir su filmuko veikėjais, kurie nepasikeitė. Tiek Bedantis, tiek Žagsulys teikia tiek pat daug gerų emocijų kaip ir pirmame filme, o atsiradę nauji herojai puikiai papildė juostos foną. Nauji slibinai ir naujas priešas irgi patraukliai susižiūri, o kai kuriuose vietose net galima išsigąsti, nes tokio tamsaus personažo nebuvo galima tikėtis vaikams skirtame filme.

Juostą neabejotinai turi pasižiūrėti kiekvienas pasakų mylėtojas, nes tai šiltas ir labai jautrus pasakojimas apie berniuką, kuriam gyvenime pasisiekė surasti tikrą ir labai ištikimą draugą. Magiškas „Kaip prisijaukinti slibiną 2“ pasaulis žymiai padidėjo, todėl ir čia galima bus susipažinti su visiškai naujomis ir labai patraukliomis akims vietovėmis ir atrasti ramybę peržiūros metu. Tokių pamokančių juostų pastaraisiais metais galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Belieka tikėtis, kad kūrėjams pavyks padengti filmo kūrimo išlaidais ir 2016 metais sulauksime trečios ir paskutinės dalies apie slibinų ir vikingų laikus.

Techninė juostos pusė

Atmetus puikų turinį ir pasižiūrėjus į vizualią juostos pusę susidaro jausmas, kad juostos kūrėjai lenkią laiką. Animacijos kokybė verta aukščiausių pagyrų. Kiekviena detalė nepriekaištingai nupiešta. Kiekvienas slibinas pavaizduotas skirtingai, o kalbant apie aplinką – ji kerinti. Iš tiesų, tai labai kerintis reginys akimis, o kai dar filmą apgaubia trimatės erdvės efektas, tai iš vis pasijaučia visa magiška šio kino galia. Puikūs 3D efektai leidžia priartinti prie savęs visą veiksmą, o svarbiausia, jog galima pasijusti lyg būnant visų įvykių epicentre ir skraidant kartu su slibinais.

Operatoriaus kameros darbas irgi pateikiamas efektingai, todėl kartu su trimate erdve užsidėjus akinius galima atsidurti ne tik įvykių centre, bet iš pirmojo asmens vaizdo pasijusti slibinų kailyje ir patirti neišdildomą malonumą skrajojant padebesiais.

Muzika filmui irgi priduoda atskiro ir itin stipraus konteksto turinčio žavesio, todėl šis nuotykis tampa ne ką prastesniu išbandymu, nei kuris nors kitas žanro filmas, sukurtas studijoje „Pixar“. Kompozicijos parinktos labai atsakingai, todėl galima pajausti stiprėjančia dramą ir epiškumą su kiekviena žymiai efektingesne scena.

Ši vaizdinga istorija pasižymi labai kruopščiu nuoseklumu ir puikiai išdėstytomis scenomis, todėl montažas šiame filme vertas apdovanojimo. Taip pat ir garso montažas gerai sustiprina efektingiausias juostos scenas, kuriose susiduria slibinų armijos. Bendrai, techninė pusė šiame animaciniame filme verta visų pagyrų.

Aktorių kolektyvinis darbas

Pasirinkimas žiūrėti šį filmą originalo kalba bus didžiausias laimėjimas, nes, atvirai kalbant, lietuviškas dubliažas pernelyg sausas ir visiškai neišvaizdžiai perteikia herojų emocijas. Mūsų aktoriai nesugebėjo perprasti veikėjų, todėl gavosi labai nejuokingas variantas.

Originaliame variante galime išgirsti gerai padirbėjusius ir savo balsą paskolinusius aktorius Jay Baruchelį, Gerardą Butlerį, Jonah Hillą, Cate Blanchett, Kristen Wiig, Kitą Haringtoną ir Djimoną Hounsou. Kiekvienas iš jų pridavė savo veikėjui charizmos, o to, deja, negalima pasakyti apie lietuvių darbą.

Verdiktas

„Kaip prisijaukinti slibiną 2“ – tai puikus 2010 metais pasirodžiusios filmo tęsinys, o taip pat ir nuostabi Cressidos Cowel knygos ekranizacija, kurioje galime pamatyti žymiai daugiau juokingų situacijų ir išgirsti dar daugiau šmaikštesnių replikų, vėl susitikti su senais ir susipažinti su naujais herojais bei savo kailiu patirti nepamirštamą nuotykį magiškose slibinų ir vikingų žemėse.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 9/10

Techninė juostos pusė – 10/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 9/10

Bendras vertinimas: 9/10

Advertisements

Operacija „Riešutai“ / The Nut Job


Premjera: Sausio 17, 2014The Nut Job
Premjera Lietuvoje: Gegužės 9, 2014
Kino platintojas: Prioro Įrašų Grupė, UAB
Indeksas: V
Trukmė: 85 min.
Žanras: Animacinis
Šalis: JAV, Kanada
Režisavo: Peter Lepeniotis
Vaidina: Will Arnett, Brendan Fraser, Liam Neeson, Katherine Heigl, Stephen Lang

IMDB – 5.8/10
RottenTomatoes – 11/100
Metacritic – 36/100

Filmo biudžetas – 42 000 000 $

Filmo pajamos – 70 930 671 $

Siužetas

Bandydami išgyventi mieste, neišskiriami draugai – voveriukas Surlis ir žiurkė Badis netyčia atsiduria prie parduotuvės, kimšte prikimštos gardžiausiu maistu pasaulyje – riešutais! Jusdami, jog jų svajonė prikimšti pilvus pildosi, bičiuliai ima regzti didžiausią sąmokslą graužikų istorijoje – parduotuvės apiplėšimą.

Buvaukine.lt sako:

„Graužikų puota“

Graikų kilmės tarptautinio masto animatorius Peteris Lepeniotisas, dažniausiais dirbantis Kanadoje ir Pietų Korėjoje su trumpametražiais filmukas ir reklaminiais klipais, pristato savo pirmą plačiaekranį darbą apie gyvūnų maištą ir jų norą išgyventi šaltame ir negailestingame pasaulyje.

Kino kūrėjas kviečia į nuotaikingą nuotykį po miesto džiunglių platybes, kuriose drąsūs gyvūnėliai stos į kovą su siaubingiausiu priešu ir parodys visiems, kaip reikia siekti užsibrėžto tikslo.

Apie ką mes čia…

Voveriukas Surlis jau seniai gyvena atskalūno gyvenimą, todėl jam netenka kiekvieną dieną klausyti visokiausių parko gyventojų ir jų vadovų problemų bei prisidėti prie bendro maisto katilo. Vieną dieną aptikęs tikrą riešutų aukso kasyklą Surlis su savo ištikimu padėjėju rezga išmanų planą, kaip pasisavinti visus kvepiančius ir skanius riešutus, kuriais galima būtų misti visą žiemą.

Kūrinio vidus

Kaip ir kiekvienais metais, animacinių filmų kūrėjai į kino ekranus privilioja didelius skaičius žmonių pasižiūrėti į tokius pačius personažus, kurie jau seniai buvo pristatyti kituose animacinio žanro projektuose. Kalba eina apie protingą gyvūnų pasaulį, kurių gyvenimas pateiktas šiek tiek kitokiu kampu, tačiau jų egzistencija kiekvienoje juostoje yra tokia pati – reikia išgyventi, todėl kovokime dėl maisto ir vietos po saule. Jeigu tokiuose filmukuose kaip „Ledynmetis“, „Medžioklės sezonas atidarytas“, „Monstrų biuras“ ar net „Madagaskaras“ pasakojimas pateikiamas labai smagiai, su visai originaliais juokeliais ir žvalia ir prikaustančia siužetine linija, tai šiame filme to nėra.

Filmuko istorijos pateikimas labai banalus, nėra jokio azarto ir intrigos. Svarbiausia, kad pats pasakojimo pagrindas nukopijuotas nuo kitų juostų, kuriose dominuojantis ir niekieno nemėgstamas vienišius tampa didvyriu ir juo susidomi gražiausia patelė ar mergina. Neseniai kino ekranuose pasirodęs spalvingasis „Rio 2“ turėjo lygiai tokį pat principą, tik ten dėl dainų ir gerų juokelių buvo galima smagiai praleisti laiką ir pajusti tikrą pavasarišką šilumą. Čia be nuvalkiotų juokelių, juokingų nebent jauniausiems žiūrovams, kuriuos dar galima iki ašarų prajuokinti parodžius pirštą, yra dar ir visiškai standartiniai veikėjai. Jais ne tik, kad negalima žavėtis, tačiau jie labai nuobodūs ir visiškai neįsimintini. Toks pats poveikis būna, kai pasižiūri DVD išleistą kokį nors animacinį projektą, kuris būtų per blogas pasirodyti kino ekranuose. Štai čia toks pats atvejis.

Šnekant apie veikėjus, tai kino kūrėjai nepasikuklino ir pristatė mums vieną didžiausią plagiatą, kurį tik teko matyti kino ekranuose. Kalba eina apie Surlio padėjėją žiurkę, kuris savo išvaizda primena animacinio filmuko „La troškinys“ pagrindinį herojų, peliuką Remį. Kiti „Operacijos riešutai“ herojai visiškai neišvaizdūs. Pagrindinis didvyris Surlis, pagal visus kanonus pristatytas bebaimis nevykėlis, kuriuo niekas netiki, tačiau jis vis vien bando įrodyti savo tiesą ir tokiu principu užsitarnauti gražiausios parko gyventojos dėmesį bei sustabdyti visus piktadarius. Antagonistai irgi nekelia juoko, o ypač nusikalstamo pasaulio autoritetai, kuriais maitinamas visas filmas ir į kuriuos žiūrės vaikai. Kartais kino kūrėjams reikia atsižvelgti, kokio amžiaus žiūrovai eis į filmą ir šiek tiek cenzūruoti savo veiksmus.

Humoras juostoje yra, kelios vietos išties juokingos ir priverčia nusišypsoti, tačiau paskutinių kelerių metų tendencija rodyti animaciniuose filmuose tualetinio humoro prisodrintas scenas yra labai blogas ženklas. Bezdėjimai, kalbėjimai apie tam tikras kūno vietas nėra geras pavyzdys mažiausiems žiūrovams, kuriuos labiausiai ir prajuokina tokios kalbos apie šeimoje tabu laikomas temas. Filme nėra pernelyg daug nuotaikingų vietų, nes griuvinėjimai ir nevykėliškos personažų pastangos kažką padaryti tėra akių dūmimams ir noras nutolinti žiūrovą nuo prasto scenarijaus, kuris jau nuo pat pirmų filmo akimirkų pradeda erzinti. Kaip bebūtų, filmukas skirtas mažiausiems žiūrovas, o ne visiems, kaip dažniausiai būna su, tarkim, studijos „Pixar“ darbais. Vienkartinis filmas, kuris jau po kelių valandų nuo peržiūros bus užmirštas tiek tėvų, atsivedusių savo atžalas į kiną, tiek ir pačių vaikų.

Techninė juostos pusė

Labai keista kinuose matyti tokio prasto lygio animaciją, kuri tam tikrose vietose susilieja ir visas detalumas dingsta, lyg žiūrėtum praeitų dešimtmečių filmus. Trimatė erdve sugeba nuslėpti daugelį filmo klaidų, tačiau net ir puikiai pateiktas 3D neleidžia gerai pasijusti žiūrint tokį neišbaigtą ir biudžeto pritrūkusį filmą, kuris bent jau savo spalvomis galėjo nudžiuginti žiūrovą.

Kitas visai nesuvokiamas filmo dalyvis – nekokybiškai pateikiamas ir labai neestitiškai prie scenų priderintas garso takelis. Jis ne tik, kad neperkelia bendros filmuko atmosferos, tačiau dar ir sugadina peržiūrą su nesąmoningomis dainomis, kaip jau prieš šimtmetį madoje buvusiu PSY hitu „Gangnam Style“. Kita muzikinė palyda neperteikia jokio nuotykio ir pačios neįmanomos misijos bruožo.

JFilmo montažas irgi ne iš geriausių. Daug klaidų ir scenų neatitikimų, blogai suderintas veiksmas ir nėra jokios intrigos filmo pasakojimo siužetines linijos eigoje. Net ir vaikams reikia šiek tiek palavinti vaizduotę, o ne pateikti viską kaip ant lėkštutės.

Aktorių kolektyvinis darbas

Filmo įgarsinimas tragiškas. Mūsų dubliažo kolektyvas turi puikius balsus, tačiau jie visiškai nesuderinti su personažais ir, kas labiausiai žeidžia, jų emocijos labai dirbtinai perteikia kiekvieno iš herojų paveikslą. Pats tekstų vertimas, kurį teko skaityti įgarsintojams, dar labiau tragiškas. Po tokių žodžių kaip „Dupcė“ norisi išeiti iš salės. Kam darkyti kalbą ir vartoti kažkokius skolinius ir barbarizmus, kai galima pavartoti puikius lietuviškus atitikmenis. Prastas darbas, tačiau, kaip jau anksčiau buvo minėta, vaikams bus linksma ir smagu.

Verdiktas

„Operacija riešutai“ – tai prastos kokybės animacinis projektas, kuriame yra visų kitų, hitais tapusių, filmukų bruožų. Neišvaizdaus vizualinio konteksto, prasto turinio, nuvalkiotų juokelių ir visiškai tragiško įgarsinimo darbas tampa kol kas blogiausiu šiais metais pasirodžiusiu animaciniu projektu Lietuvoje.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 3/10

Techninė juostos pusė – 4/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 3/10

Bendras vertinimas: 3/10

Rio 2 / Rio 2


Premjera: Kovo 20, 2014Rio 2
Premjera Lietuvoje: Balandžio 11, 2014
Kino platintojas: Theatrical Film Distribution, UAB
Indeksas: V
Trukmė: 101 min.
Žanras: Animacinis
Šalis: JAV, Prancūzija
Režisavo: Carlos Saldanha
Vaidina: Jake T. Austin, Carlinhos Brown, Kristin Chenoweth, Jemaine Clement, Jim Conroy

IMDB – 7.1/10
RottenTomatoes – 51/100
Metacritic – 50/100

Filmo biudžetas – 103 000 000 $

Filmo pajamos – 163 300 000 $

Siužetas

Žydrūnas, jo pati Pupa ir trys jų vaikai gyvena tobulą gyvenimą savo magiškame svajonių mieste Rio de Žaneire. Kai rūpestingoji Pupa nusprendžia, kad judviejų vaikai turi išmokti gyventi ir laukinėmis sąlygomis – kaip tikri paukščiai! – ši margaspalvė šeimynėlė leidžiasi į nuotykių kupiną kelionę po Amazonę.

Buvaukine.lt sako:

„Amazonės grožis“

Brazilas ir ilgametis kino studijos „20 Century Fox“ režisierius Carlosas Saldahna, padovanojęs visam pasauliui neužmirštamus ir jau kultine laikomus „Ledynmečio“ animacijos pirmus tris filmus bei 2011 metais pasirodžiusią šios nuotaikingos istorijos apie papūgas pradžią, pristato dar spalvingesnį ir žymiai juokingesnį nuotykį nei tas, kurį galėjome stebėti lygiai prieš trejus metus.

Animatorius kviečia atsidurti Amazonės džiunglių centre ir kartu su senais bičiuliais atrasti naują gyvenimo kampelį, kuriame bus galima sutikti naujus veikėjus ir pajusti žymiai malonesnį ir tikrai pašėlusį sambos ritmą už tą, kuriuo teko gyventi Rio de Žaneire.

Apie ką mes čia…

Atradę vienas kitą Žydrius ir Pupa sukūrė šeimą, kurioje auga trys patrakę, bet labai mylimi vaikai. Vieną dieną šeimyna sužino, kad jie nėra vieninteliai išlikę savo rūšies atstovai. Kad įsitikintų, jie susiruošia kelionei į tolimas Amazonės džiungles, kuriose galėjo apsigyventi jų gentainiai. Prasideda ilga ir varginanti kelionė, kurioje bičiuliams teks vėl susidurti su senais priešais ir atrasti naujus draugus.

Kūrinio vidus

Pasirodžius pirmai animacinio filmuko daliai niekas nesitikėjo finansinio potencialo, tačiau mėlynos papūgos nustebino ir, kaip originalus projektas, susišlavė visai gerus pinigus. Tikėtis iš tęsinio kažko įdomesnio ir originalesnio tiesiog nebuvo galima, nes akivaizdu, kad studija ir jos vadovai norėjo dar kartą pasipelnyti, kaip dažnai būna su vieno ar kito filmo tęsiniais. Tačiau pastaruoju metu tęsiniai lenkia savo pirmtakus tiek kokybe, tiek siužetu, todėl galima teigti, jog „Rio 2“ yra žymiai spalvingesnis ir malonesnis projektas.

Juokingiausias viso filmuko scenarijaus aspektas – jis primena daugelį tęsinių, kuriuose pagrindu tampa pagrindinių pirmos dalies veikėjų šeimos idilė, vaikų būrys ir, žinoma, visada turi atsirasti buvęs vieno ar kito veikėjo mylimasis, norintis sugražinti savo kadaise pamesta meilę. Nors ir viskas atrodo kurta pagal tą patį šabloną, tačiau šios juostos gyvybingumas gali užkrėsti bet ką. Šokiai, daug ritmo, nuostabiausios veikėjų sudainuotos dainos ir visa tai spalvingose ir tikrai pavojingose džiunglėse. Nors pats filmas atrodo kaip nebloga reklama Brazilijai, tačiau daugelis pamatęs kokie siaubūnai ten gyvena rimtai pagalvos ar norėtų atsidurti šiame krašte. Anakondos, krokodilai, piranijos… Net šiurpas per odą eina kai pagalvoji, kad ten laukia tikra mirtis. Vaikams gal ir linksma, tačiau suaugęs žmogus rimtai pagalvotų ar kišti koją į tokią pavojingą vietą.

Veiksmo vieta pasikeičia, kaip ir daugelis veikėjų. Seni išlieka, tačiau jiems į pagalba ateina būrys naujų. Deja, nėra jokio labiau iš minios išsiskiriančio naujoko, kuris galėtų konkuruoti su pirmos dalies spalvingaisiais. Žinoma, antagonistai irgi ne ką geresni už teigiamus herojus, tačiau už varlę – didelis Ačiū kūrėjams. Būtent ji ant savęs tempia visą nevykėlių blogiukų humorą, kuris taip reikalingas, kad neužsimirštum po spalvingų papūgų šokių, kurie hipnotizuoja akis ir mintis. Dar galima paminėti, jog filme parodytas labai tikroviškas šeimyninio gyvenimo principas. Kai atsiranda kiti, seni bičiuliai, senos meilės ir susitinkama su šeima, galima užmiršti apie savo dabartinį statusą ir tą asmenį, kuris buvo šalia sunkiausiomis akimirkomis. Dažnai moterys ir vyrai, sutikę buvusius, sugeba palikti šešėlyje savo antrąsias puses. Režisierius parodo, kad reikia gyventi dabartimi ir mylėti tuos, kurie dabar yra šalia, o ne buvo kadaise.

Pasibaigiant filmukui galima spręsti, kad mūsų laukia tęsinys, bet, kas svarbiausia, peržiūra įvyksta akimirksniu, net nepastebi, kad juosta jau baigiasi. Nenuobodus reginys kiekvienam, tiek mažam, tiek dideliam žiūrovui. Galbūt ir ne geriausias animacijos pavyzdys, visgi čia ne „Pixarai“, tačiau šiais metais studija „20 Century Fox“ mus maitina išties smagiais darbais. Tikėkimės, kad ir „Kaip prisijaukinti slibiną 2“ bus toks pat geras, kaip ir jo pirmtakas. Na, o dabar vis dar šokame sambos ritmu su pavasariškai nusiteikusiomis papūgomis.

Techninė juostos pusė

Palyginus su pirmuoju „Rio“ filmuku, matosi akivaizdūs pasikeitimai vizualiniame plane. Iš karto galima pasakyti, kad animacinis juostos pamatas progresavo ir galiausiai pamatome itin efektingą ir žavų bendrą vaizdą, kuris savo spalvų palete sugeba prikaustyti prie ekrano kaip kokiame hipnozės seanse. Trimatė erdvė suteikia tam tikro šarmo, todėl vaizdas atrodo žymiai gilesnis ir tikroviškesnis.

Dar labiau filmas žavi ne tik savo spalvomis, tačiau ir nuostabiais Brazilijos ritmais, kuriais režisierius ir jo nuolatinis kompozitorius dalijasi su žiūrovais, prikaustydami mus prie kėdžių, kad pajustume tikrą sambos ritmą savo kailiu. Išties nepamirštama muzikinė palyda, kuri galvoje skamba ir išėjus iš kino salės.

Juostos montažas ir istorijos pateikimo principas smagus. Vietomis viskas primena Jameso Camerono „Įsikūnijimą“, tačiau tokios scenos ir jos pateikimas juostai suteikia savito epiškumo. Net ir animacinis projektas gali tapti labai vaizdžiu mūšio lauko pavyzdžiu.

Aktorių kolektyvinis darbas

Atsisakydami originalaus įgarsinimo šalies platintojai nepralaimėjo. Šį karta žiūrovai gali išgirsti ne tik puikiai dubliuotus veikėjų balsus, bet ir aktorių pastangas kuo įtikinamiau perteikti jų emocijas. Šį sykį mūsų tautiečių įgarsintas filmas susižiūri labai maloniai, todėl tikimės, kad ir ateities animaciniai projektai galės sulaukti tokių stiprių dubliažų.

Verdiktas

„Rio 2“ – tai spalvingesnis nuotykis po Brazilijos vietoves su puikiu ir užvedančiu sambos ritmu už 2011 metais pasirodžiusią Žydriaus nuotykio pradžią. Kokybiška animacija skirta visai šeimai, kurioje be smagių nuotykių ir puikios muzikinės palydos galima atrasti ir gilesnes mintis apie šeimos vertybes ir pasiaukojimą vardan mylimų.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 7/10

Techninė juostos pusė – 8/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 8/10

Bendras vertinimas: 8/10

Tarzanas 3D / Tarzan 3D


Premjera: Spalio 17, 2013Tarzan 3D
Premjera Lietuvoje: Kovo 21, 2014
Kino platintojas: Acme Film, UAB
Indeksas: V
Trukmė: 95 min.
Žanras: Animacija, nuotykių
Šalis: Vokietija
Režisavo: Reinhard Klooss
Vaidina: Kellan Lutz, Jaime Ray Newman, Spencer Locke, Robert Capron, Brian Bloom

IMDB – 4.3/10

Filmo biudžetas – 25 000 000 $

Filmo pajamos – 19 593 437 $

Siužetas

Džiunglėse gorilų užaugintas berniukas Tarzanas puikiai sugeba karstytis medžiais ir kabarotis lianomis. Žaliuojančios džiunglės tapo svetingais vaikino namais, tačiau Tarzanas – žmonių vaikas ir kad ir kaip jis mylėtų savo namais laikomas džiungles, pažintis su Džeine Porter traukia vaikiną prie tikrosios jo padermės.

Buvaukine.lt sako:

„Džiunglių vaikis“

Vokietis režisierius ir prodiuseris Reinhardas Kloossas, neturintis savo ilgametėje filmografijoje jokio įsimintino projekto išskyrus B kategorijos vaidybinius filmus ,kaip komedinė dilogija „Pirmyn Trabi, pirmyn!“ ir romantinio pobūdžio drama „Leo ir Klerė“, pristato savo antrą iš eilės animacinio žanro produktą, paremtą žinomu Edgaro Raiso Barouzo knygų ciklu.

Kino kūrėjas kviečia atsidurti paslaptingame džiunglių pasaulyje, kuriame karaliauja beždžionių išaugintas berniukas, ir pasigrožėti floros bei faunos animaciniais sprendimais, kurie labiausiai pritrauks akių dėmesį.

Apie ką mes čia…

Kai džiunglėse sudužo lėktuvas, vienintelis gyvas liko berniukas vardu Tarzanas. Jį radusi beždžionė pajautė jam šilumą ir apsiėmė globoti iki tol, kol jis netapo stipriu ir nepalaužiamu džiunglių gyventoju ir jų gynėju.

Kūrinio vidus

Belaukiant 2016 metais numatytos pilnametražės vaidybinės „Tarzano“ juostos, vokiečių kino industrija pasiūlė dar kartą atsidurti animuotame džiunglių berniuko pasaulyje ir iš naujo patirti jo nesibaigiančius nuotykius. Deja, tačiau iki 1998 metų „Disney“ studijos gražuolio europiečiams labai toli. Gaunamas tiesiog vienas neišraiškingiausių pastarųjų metų produktų, kuris skirtas vien tik tam, kad pritrauktų mažamečius ir jų tėvelius į kiną ir išluptų iš jų pinigus. Vaikams, žinoma, patiks, jiems viskas patinka kas marga ir švyti, tačiau vyresnio amžiaus kino mylėtojui tai taps tikru ištvermės išbandymu.

Filmo struktūra ir jo siužetinė linija tokios skurdžios, kad bežiūrint susidaro įspūdis, jog kūrėjai nė nebandė vartyti Borouzo knygų. Jie pateikia naują „Tarzano“ viziją, kurios metu dingsta visas grožis, parodytas tiek ankstesnėse kino versijose, tiek literatūrinių kūrinių puslapiuose. Atsisakoma vaizdžios ir puikiai šiam pasakojimui tinkančios auklėjimo linijos, kurios metu būtų galima parodyti, jog gyvūnai turi didesnį motinystės instinktą nei dauguma žmonių, kuriems vaikai tampa našta. Taip pat neatsiskleidė Tarzano ir Džeinės santykiai ir jų meilės jausmas. Jų bendravimo dalelė ir simpatijos apraiška vieno iš jų širdyse parodyta labai vangiai. Apie kokį nors stipresnį jausmą net nėra kalbos.

Veikėjų tarpe nė vienas jų nespinduliuoja kokia nors teigiama aura ir neskleidžia jokios charizmos. Pagrindinis filmo herojus atrodo taip, lyg pats nežinotų, ko nori iš gyvenimo. Ar jis nori pasilikti džiunglėse, ar grįžti į civilizaciją. Džeinė irgi visiškai tuščiai švaisto laiką ekrane, kuriame jos tikslas viską menkinti. Žinoma, neapsieinama ir be antagonisto, kuris toks blankus, kad jau po peržiūros sunkus atsiminti kas jis toks buvo ir kuo užsiėmė. Išties sunkiai suvokiamas scenaristų sprendimas taip supaprastinti svarbiausius „Tarzano“ gyvenimo aspektus, kuriais taip didžiavosi rašytojas ir džiūgavo knygų mylėtojai. Čia nėra jokio išskirtinio nuotykio, galinčio „vežti“ visą rodymo laiką.

Pabaigai dar galima paminėti ir tą faktą, kad kūrėjų originalumo stoka pavertė šį nevykusi nuotykį ir į plagiavimo mašiną. Tiesiog akivaizdžiai matosi iš kitų žinomų Holivudinių juostų paimti motyvai ir scenos, kurios taip rėžia visko mačiusio žiūrovo akis. Tiesiog identiškos scenos iš Petero Jacksono „King Kongo“, Jameso Camerono „Įsikūnijimo“ ar net iš nevykusio „Supermeno sugrįžimo“. Taip, deja, bet filmas iš karto praranda didžiulę dalį individualumo ir smunka dar žemiau, nei buvo galima tikėtis prasidedant šiam filmui. Tenka tik spėlioti ir melstis, kad 2016 pasirodysiantis filmas neturės tokių klaidų, kaip šis klaikus vokiečių darbas.

Techninė juostos pusė

Juostos vizualumas tik anonsuose atrodė labai gražiai, spalvingai, kokybiškai ir grakščiai. Atėjus į kiną buvo galima pasigesti visko ir pamatyti labai silpnai nupieštus personažus, kuriuos gelbėja tik gražus džiunglių fonas ir dar gražesni kraštovaizdžiai. Trimatė erdvė šiek tiek nuslepia kai kurias klaidas, todėl visumoje tai vienintelis filmo dalykas, kuris gali pritraukti dėmesį.

Garso takelis irgi neturi kokių nors išskirtinių savybių. Nuotykių atmosfera jaučiasi, tačiau scenos jos neatspindi ir gaunasi viena didelė košė, bendrą vaizdą paverčianti į didelį faršą. Garso montažas dar pakenčiamas. Paskutinėse scenose jis buvo puikiai jaučiamas, todėl kūrėjai bent jau einant link pabaigos sugebėjo šiek tiek mus palepinti.

Operatoriaus darbas ir montažo ypatumai irgi negali pasigirti kokybe. Daugelyje scenų šie filmavimo varikliai dubliavosi tarpusavyje ir menkino visos juostos struktūrą. Montažas toks klaikus, kad visa istorija kai kuriose vietose pasirodė kaip viena didelė makalynė, neturinti nei prasmės, nei kokio nors išskirtinio bruožo, galinčio bent akimirkai pasakojamą istoriją paversti į kažką brandesnio. Operatoriaus sprendimai irgi ne tokie ir puikūs. Dvikovų scenose kameros nuvažiavimas į šoną neleido apčiuopti pačių efektingiausių epizodų, kuriuos lydėjo montažas.

Aktorių kolektyvinis darbas

Lietuviškas filmo dubliažas irgi neišsiskiria iš pastarųjų mūsų šalies įgarsintojų darbų. Monotoniškas, neišraiškingas, be emocijų. Klausant dialogų galima tiesiog užmigti vietoje. Geriau jau eiti ir žiūrėti originalo kalba šį filmą, bent kažkiek emocijų bus perteikta veikėjams, nes čia to tiesiog nebuvo.

Verdiktas

„Tarzanas 3D“ – tai nevykęs vokiečių bandymas iš naujo prikelti vieną žinomiausių nuotykinio žanro knygų herojų. Jo istorija papasakota taip blankiai, kad susidaro įspūdis, jog juostos kūrėjai nė nebuvo susipažinę su džiunglių berniuko literatūrinio pamato ištakomis.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 3/10

Techninė juostos pusė – 5/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 3/10

Bendras vertinimas: 4/10

%d bloggers like this: