Daily Archives: 2014-08-08

Heraklis / Hercules


Premjera: Liepos 24, 2014Hercules
Premjera Lietuvoje: Rugpjūčio 8, 2014
Kino platintojas: Forum Cinemas, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 98 min.
Žanras: Veiksmo, nuotykių
Šalis: JAV
Režisavo: Brett Ratner
Vaidina: Dwayne Johnson, Ian McShane, John Hurt, Rufus Sewell, Aksel Hennie

IMDB – 6.6/10
RottenTomatoes – 62/100
Metacritic – 47/100

Filmo biudžetas – 100 000 000 $

Filmo pajamos – 112 755 000 $

Siužetas

Legendinio Graikijos pusdievio Heraklio vardą žmonės žino iki pat šių dienų. Neprilygstami jo žygdarbiai aukso raidėmis įrašė didvyrio vardą į istoriją. Šis filmas pasakoja Heraklio istoriją po to, kai dvylika žygdarbių jau buvo atlikti.

Buvaukine.lt sako:

„Tikroviškai atrodantis didvyris“

Veiksmo komedijų, trilerių ir fantastinių filmų režisierius ir prodiuseris Brettas Ratneris, pasauliui pristatęs vieną garsiausių ir juokingiausių policininkų komedijų „Piko valanda“ ir 2006 metais sukūręs trečią „Iksmenų“ dalį, sugrįžta su dar vienu, galingu ir efektingai atrodančiu istoriniu epu, paremtu senovės graikų mitais, kurie pastaruoju metu tapo itin populiarūs kino pramonėje.

Ne geriausią karjeros laikotarpį išgyvenantis režisierius kviečia prisijungti prie užburiančios kelionės po senovinį pasaulį ir visiškai iš naujos perspektyvos peržvelgti žymiausio graikų pusdievio Heraklio likimą.

Apie ką mes čia…

Vieną kartą mirtingoji moteris pagimdė berniuką, vyriausiojo Olimpo Dievo Dzeuso vaiką, kuris nuo pat pirmų gyvenimo akimirkų pateko į deivės Heros nemalonę. Berniukas augo, o su kiekvienais metais jam teko vis sunkesnės užduotys, kol galiausiai suaugęs jis praeityje buvo įveikęs dvylika neįmanomų žygdarbių. Jo vardas tapo legenda, o žygiai – legendomis apipinti pasakojimai. Visiems jis buvo žinomas kaip Heraklis.

Kūrinio vidus

Po kelių finansiškai nesėkmingų projektų Brettas Ratneris keliems metams buvo sustabęs savo režisieriaus karjerą, kad susikoncentruotų ties prodiuseriniais projektais, leidusiais jam išsikovoti studijos „Paramount“ malonę ir gauti 100 milijonų dolerių biudžetą šios juostos įgyvendinimui. Paskutiniu metu vis dažniau kinuose galima pamatyti filmus, paremtus graikų mitais arba istorines juostas panašia tematika. Vien jau šiais metais galėjome stebėti „300: imperijos gimimas“ ir sausį pasirodžiusį itin gėdingą filmą apie tą patį Heraklį. Žinoma, šiam filmui iki tokio dugno, kurį pademonstravo Renny‘is Harlinas, labai toli.

Galima drąsiai sakyti, kad filmo kūrėjai puikiai apvyniojo aplink pirštą visus žiūrovus, kurie pasižiūrėję anonsus pamatė akivaizdų mitologinį kontekstą, tačiau filmo vidus visiškai kitoks. Tai tikrai įdomi ir gana nebloga staigmena, kuri net pagelbėjo pačiam filmui ir jo pasakojimo manierai. Filmo visuma labai artima tokioms juostoms kaip „Skorpionų karalius“, „Troja“, „Konanas barbaras“ ir „Titanų susidūrimas“. Istorinis kontekstas pagardintas antikiniais vaizdais ir mitologinėmis užuominomis – būtent taip galima apibūdint naują režisieriaus darbą. Filmas neturi labai stiprios siužetinės linijos ar pernelyg painaus scenarijaus, todėl pramogai nuteikia puikiai. Visiškai ne gaila praleistų kelių valandų kino salėje, nes juostoje pilna įvairiausių detalių, pagerinančių pačią peržiūrą. Gražios ir galingai atrodančios kovos, stiprūs vyrų susidūrimai, gražių moterų kerai ir, žinoma, humoras, kuris, kaip nekeista, šiame filme buvo ganėtinai kokybiškas ir visiškai nenuvalkiotas, kaip tai įprasta panašiuose projektuose.

Antraplaniai ir pagrindinį herojų supantys personažai filmo metu nespinduliavo išskirtine charizma, bet ko norėti, kai pagrindiniame plane atsiduria pats pusdievis, dvylikos žygdarbių atlikėjas – Heraklis. Šiame filme Dzeuso sūnus atrodo itin pažeidžiamas kaip asmenybė, tačiau tvirtas kūnas, sukeliantis siaubą visiems priešams, neleidžia jam pralaimėti. Galingas vaizdinys, ypač jei kalba eina apie dvikovas, kuriose Heraklis atrodo kaip tikras olimpietis. Su juo susidūrę priešai akimirksniu išmoksta skraidyti. Toks jo įvaizdis labai primena Achilą iš „Trojos“, kuris neturėjo lygių priešininkų. Taip pat galima paminėti ir pagrindinius antagonistus, kurie, kaip ir visose standartinėse situacijose, trokšta tik vieno – valdžios ir paklusnumo. Neįsimintini blogiečiai, tačiau atėjus Herakliui juos sutraiškyt pasidaro malonu. Matyt dėl to, kad jie nieko gero nepademonstravo ir pusdievis juos nubaudė už tai.

Apibendrinant pamatytą filmą, reikia padėkoti režisieriui ir scenaristams, sukūrusiems išties smagų nuotykinį filmą, kuris susižiūri lengvai, nenuobodžiai ir šiek tiek linksmai. Taip pat būtų šaunu, jeigu iš šio filmo išaugti trumpa serija, kuri galėtų papasakoti tolesnius Heraklio nuotykius. Prisiminkime kultinį serialą, kurį prieš penkiolika metų žinojo beveik visi vaikai ir paaugliai, ir pagalvokime, kiek dar daug visokių istorijų būtų galima prikurti apie pusdievį, metusį iššūkį pačiai deivei Herai.

Techninė juostos pusė

Specialieji efektai filme labai minimalistiniai, tik filmo pradžioje ir keliose kovų scenose buvo matomas kompiuterio įsikišimas. Visos kitos scenos papuoštos nuostabiai atrodančiomis dekoracijomis bei ypatingai kruopščiai sukurtais personažų kostiumais, kurie atkūrė rodomo filmo laikotarpio madą. Prie bendro vaizdo buvo pridėtas šiek tiek niūrokas vaizdas, kuris pagerino peržiūrą ir atkūrė rimtesnę atmosferą. Juostą apgaubė trimatė erdvė, tačiau viso filmo metu buvo galima pastebėti vos kelias scenas, kuriose matėsi 3D efektas.

Garso takelis istoriniuose epuose visada sudarydavo svarbų pamatą kovų epiškumui ir personažų didvyriškumo pabrėžimui, tačiau šiame filme režisierius ir juostos kompozitorius apsiribojo vien nuotykinės tematikos skambesiais, kurie šiek tiek priminė „Skorpionų karaliaus“ atgarsius. Galutinės scenos daina, kurioje gražiai pateikti titrai, stipriausia viso šio kūrinio kompozicija.

Filmas gali pasigirti ir visai geru operatoriaus darbu. Visgi kovų scenos ir asmeniniai Heraklio pasirodymai itin efektingai atrodo ekrane, o kas svarbiausia, pats juostos bendras vaizdas primena kompiuterinį RPG stiliaus žaidimą. Tikrai yra kur paganyti akis.

Garso montažas filme stiprus, ypač pradžioje, kai Herakliui tenka nelengvos užduotys. Tai jaučiama ir kitose vietose, tarkim, kai degantis miestas apgaubia visą ekraną ir pasigirsta visą naikinanti Heraklio jėga. Filmo montažo darbai kai kuriose vietose atrodo ne itin stabiliai, ypač kelios juostos scenos suderintos pernelyg sausai, tačiau tai netrikdo, nes pats filmas išties smagiai susižiūri.

Aktorių kolektyvinis darbas

Vienas populiariausių ir labiausiai apmokamų šių dienų aktorių, buvęs imtynininkas Dwayne‘as „Uola“ Johnsonas kaip visuomet demonstruoja savo nepriekaištingus fizinius duomenis, kurie sugėdintų net ir labai sportuojančius vyrus. Vaidybos iš jo pusės, kaip tai dažniausiai būna, nėra, tačiau vien jo charizma perkelia Heraklio portretą į visiškai kitą lygį. Tai galingas ir į Dievą panašus vaizdas, kuris nušluoja visus kitus iki šiol atkurtus šio mitologinio veikėjo atvaizdus kine.

Dwayne‘ui filme asistuoja labai ypatingas aktorių būrys, tarp kurių galima pamatyti patį Johną Hurtą, juostoje suvaidinusi lordą Kotą, Rufusą Sewellą, kuriam atiteko gana įdomus personažas, tik deja ne iki galo buvo sugebėta jį išreikšti. Komiškiausią komandos narį Amfiarą atkuria Ianas McShane‘as ir dar galime išvysti seniai kine matytą Josephą Fiennesą, įkūnijusį karalių Euristėją.

Moterų gvardija šiame filme neturėjo jokių šansų, todėl jos pasirodė prastai, neįdomiai ir tiesiog blankiau už visus esminius juostoje pasirodžiusius vyrus.

Verdiktas

„Heraklis“ – tai kitoks, žymiai atviresnis ir dramatiškesnis pasakojimas apie žymiojo Dzeuso sūnaus likimą, kurio metu netrūksta humoro, įstabių dekoracijų ir kostiumų. Juostoje daug charizmatiškų veidų, efektingai atrodančių kovų scenų ir nenuilstančio Dwayne‘o Johnsono solinio pasirodymo, priverčiančio gerai praleisti laiką kino salėje.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 7/10

Techninė juostos pusė – 8/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 6/10

Bendras vertinimas: 7/10

Šokis hip-hopo ritmu. Viskas arba nieko / Step Up: All In


Premjera: Rugpjūčio 1, 2014Step Up: All In
Premjera Lietuvoje: Rugpjūčio 8, 2014
Kino platintojas: Acme Film, UAB
Indeksas: N7
Trukmė: 112 min.
Žanras: Drama, Romantinis
Šalis: JAV
Režisavo: Trish Sie
Vaidina: Ryan Guzman, Briana Evigan, Adam G. Sevani, Misha Gabriel Hamilton, Stephen Boss

IMDB – 6.2/10
RottenTomatoes – 57/100
Metacritic – 40/100

Filmo biudžetas – 20 000 000 $

Filmo pajamos – 26 200 000 $

Siužetas

Šokių trupės iš viso pasaulio suvažiuos čia, kad susigrumtų žūtbūtiniame mūšyje ir išsiaiškintų, kuri iš jų stipriausia. Jų laukia sunkus mūšis, kurio baigtis gali išpildyti arba sužlugdyti dalyvių svajones bei net nulemti karjerą.

Buvaukine.lt sako:

„Penktas kartas nemeluoja?“

Debiutuojanti pilnametražių filmų režisūroje scenaristė Trish Sie kartu su visu būriu prodiuserių pristato penktą ir, matyt, paskutinį žymiosios šokių franšizės dalį, kurioje paskutiniam rimtam pasispardymui negailestingame ir patraukliame šokių šou Las Vegaso pažiboje – Cezario Rūmuose, surinko visus geriausius serijos šokėjus.

Kino debiutantė kviečia visus muzikos, gražių kūnų ir pašėlusių judesių entuziastus atsidurti šokių aikšelėje ir kartu su dalyviais patirti meilės, nuoskaudų, tikėjimo ir draugystės jausmus, privesiančius prie pagrindinio tikslo – šokių karalių titulo labiausiai apšviestame Amerikos mieste.

Apie ką mes čia…

Šokėjų grupė „The Mob“ persikėlė iš Majamio į Los Andželą siekti savo svajonių, tačiau nenusisekęs gyvenimas ir skolos priverčia visus rimtai susimąstyti. Grupės lyderis Šonas nusprendžia nepanikuoti ir pasilikti angelų mieste, tačiau kolektyvas su juo nesutinka. Trupė lieka be savo lyderio, bet jų keliai neišsiskiria, nes greitu metu visų lauks tikras išbandymas vienose iš svarbiausių šokių varžybų, vykstančių Las Vegase…

Kūrinio vidus

Jau įpratome kas dvejus metus sulaukti naujos, kas kartą vis prastesnės aptariamo filmo dalies, bet vis vien einame ir bandome stebėti nutrukgalviškus šokėjų pasirodymus didžiuosiuose kino ekranuose. Šokiai tampa monotoniški, o ir konkurentai nesnaudžia: britai neapsiriboja keliomis „Gatvės šokių“ dalimis, kurios su kiekviena dalimi atrodo žymiai efektingiau nei ši filmų serija.

Penktoje jau iki gyvo kaulo įgrisusios franšizės „Šokis hip-hopo ritmu“ dalyje viskas yra labai blogai. Jeigu ankstesnėse dalyse siužetinių linijų trukumus kompensavo išties įspūdingi šokiai, tai šiame filme jų net nebuvo. Žinoma, kalba eina apie kažką išradingo ir anksčiau nematyto, deja, tenka nusivilti susiklosčiusia padėtimi. Visos juostos metu tėra vos dvi vietos, kurias galima pavadinti šokiais, kitur tai smagūs veikėjų šėlsmai, kurių patrauklumas prilygsta nuobodžiam pasakojimui apie nelaimingos meilės paieškas. Visgi šioje dalyje net meilė pateikta taip šaltai, kad liūdna žiūrėti į nusiminusius veikėjų veidus. Jokios aistros, pasitikėjimo savimi ir jokių šiltų susižvalgymų.

Didžiausiu kozirių tiek iš režisierės, tiek iš prodiuserių pusės turėjo tapti senų ir labiausiai pamiltų personažų sugrįžimas, tačiau to nepakako. Nei vienas iš jų nebuvo toks žavus kaip filmuose, kuriuose pasirodė pirmą kartą. Dvyniai, trečiame „Šokis hip-hopo ritmu“ filme privertę šypsotis, čia neparodė nieko. Visgi tai puikus tandemas, kuris galėjo praskaidrinti nemalonią ir itin sunkiai vystomos siužetinės linijos atmosferą. Vienintelis Endės personažas leido naujai pažvelgti į šią antros dalies pagrindinę veikėją. Smagu, kad pagaliau buvo atskleistas jos likimas ir meilės santykiai su Čeisu, dėl kurio mergina taip alpo pirmą kartą pasirodžiusi kino ekranuose. Briedis irgi atrodė blankiai, nors jo solinis šokis, kaip ir trečiame filme, buvo patrauklus ir mielas akiai. Kiti herojai atliko statistų vaidmenį ir kartu su pagrindiniais herojais papildė foną savo šokių judesiais. Gaila, kad šioje dalyje taip neatsakingai pasielgta su herojais ir kai kuriomis temomis, kurios būdingos visai filmų serijai.

Filmas, kaip jau minėta – labai nuobodus. Peržvelgus ansktesnius filmus, kuriuose būtent šokiai ir pritraukdavo žiūrovą, tai tikrai keista. Prisiminus 2006 metus, kai visai paprasta meilės drama virto į vieną pelningiausių šokių tematikos projektų kino istorijoje, kyla apmaudas matant, kas liko iš daug žadančio kino projekto. Belieka viltis, jog filmo kūrėjai susitaikys su mintimi, kad jų fantazija išseko, kad atėjo metas šioje istorijoje dėti tašką, ir nebekurs filmo „Šokis hip-hopo ritmu“ tęsinių.

Techninė juostos pusė

Kiekviename „Šokis hip-hopo ritmu“ filme didelis dėmesys suteikiamas garso takeliui ir efektingai muzikinei palydai, pagal kurią šokėjai gali išreikšti save šokių aikštelėje. Deja, bet šiame filme jis tragiškas. Vienintelė daina, kuri sukūrė ypatingai žavią atmosferą – kadaise populiaraus amerikiečių reperio Coolio 1995 metų megahitas „Gangsta‘s Paradise“, kurį galiausiai sumiksavo ir perdarė į neskoningą žodžių ir natų mišinį. Iš kitų žinomu dainų buvo galima išgirsti Method Man „Judgment Day“, Celestina „Turn It Up“ bei Lil Wayne „My Homies Still“.

Operatoriaus darbas pakenčiamas. Šokių scenose viskas atrodė puikiai, efektingai ir gražiai, tačiau kai reikalas prieidavo prie eilinių pasikalbėjimų, visas vaizdas virsdavo į kraupiai atrodantį mažo biudžeto filmą, kuriame į veikėjus ir jų emocijas kameros darbas tiesiog spjauna.

Garso montažas silpnas, tačiau tai dar niekis, palyginus su juostos montažu. Tragiškai vystoma siužetinė linija, scenos suderintos visiškai neįdomiai, matyti kūrėjų skubėjimas, galiausiai privedęs prie tokio rezultato, kokį matome. Mintis ankstesnių filmo dalių režisierių Johna Cho pakeisti į debiutantę nepasiteisino.

Visą neskaniai atrodantį bendrą vaizdą apgaubia trimatė erdvė, kuri panaudota tik tam, kad būtų galima iš žmonių išpešti daugiau pinigų. Filme tebuvo kelios scenos, kuriose matyti 3D efektas, tuo tarpu trečioje dalyje, prisiminkime – trimatė erdvė pateikta įspūdingai.

Aktorių kolektyvinis darbas

Apie aktorių vaidybos sugebėjimus kalbėti tokiuose filmuose beprasmiška, ypač kai 90 procentų jų sudaro profesionalūs šokėjai, tačiau negalima nesigrožėti tuo, kad pagrindinius vaidmenis atlieka tikrai gražūs žmonės.

Ypatingai džiugu dėl Brianos Evigan sugrįžimo į franšizę. Tai gražiausia iki šiol buvusi pagrindinė filmo mergina. Žinoma, šioje juostoje ji pasirodo ne taip žvaliai ir efektingai kaip antrame serijos filme, tačiau jos buvimas čia palieka malonų įspūdį.

Adamas G. Sevani, vaidinantis „briedį“, kaip ir ankstesniuose keturiuose filmuose pademonstravo visai gražų šou. Kiti aktoriai neišsiskyrė iš minios. Vaikinas turi charizmos, bet tikėtina, kad jis iki pensijos vaidins šį vieną ir vienintelį savo karjeros personažą.

Verdiktas

„Šokis hip-hopo ritmu. Viskas arba nieko“ – tai pats prasčiausias žymiosios filmų serijos apie šokius darbas, kuriame šokiai atrodo taip blankiai, kad net banalus juostos scenarijus paima viršų. Nuobodus ir be jokio cinkelio filmas, kurį bežiūrint galima pasidžiaugti dėl kelių pamėgtų ankstesnių dalių personažų sugrįžimo, bet ne daugiau.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 2/10

Techninė juostos pusė – 5/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 3/10

Bendras vertinimas: 3/10

%d bloggers like this: