Daily Archives: 2014-02-23

Didžioji skuzdėlyčių karalystė / Minuscule – La vallée des fourmis perdues


Premjera: Sausio 3, 2014Minuscule - La vallée des fourmis perdues
Premjera Lietuvoje: Vasario 21, 2014
Kino platintojas: Acme Films, UAB
Indeksas: V
Trukmė: 80 min.
Žanras: Animacinis
Šalis: Prancūzija
Režisavo: Hélène Giraud

IMDB – 6.9/10
RottenTomatoes – 100/100

Filmo biudžetas – 10 000 000 $

Filmo pajamos – 19 444 822 $

Siužetas

Ramiame slėnyje paliktas pikniko krepšys įplieskia mirtiną, dviejų skruzdžių genčių konfliktą, kuris į mūšį įtraukia ne tik abiejų klanų narius, tačiau ir aplinkinius vabalus.

Buvaukine.lt sako:

„Cukraus karalystė“

Prancūzų animatorių duetas Helene Giraud ir Thomasas Szabo jau 2006 metais pristatė itin naujovišką ir vos ne dokumentinio pobūdžio animacinį serialą apie vabzdžių gyvenimo peripetijas, kuris susilaukė nemažo pasisekimo tiek režisierių gimtinėje, tiek visoje Europoje. Lietuvoje galima prisiminti tai, kad buvo išleisti serialo DVD rinkiniai, kuriuos su malonumu pirko mūsų gyventojai. 2012 metais pasibaigus serialo rodymui, kūrėjai bando perkelti visą savo idėją į plačiuosius vandenis ir tiek mažiems, tiek dideliems žiūrovams pristatyti dar vieną įdomią istoriją kino ekranuose.

Filmo kūrėjai kviečia į išties svajingą kelionę po mažiausių gamtos gyventojų nuotykius, kuriuose galėsime pamatyti, jog net ir pats mažiausias sutverimas gali stoti į nelygią kovą dėl savo tiesų.

Apie ką mes čia…

Darbingi juodi skruzdėliukai vieną dieną aptinką tikrą „aukso kasyklą“. Jiems pasiseka atrasti visą cukraus dėžutę, kuri priverčia juos pasijausti gyvybingesniais. Norėdami pasidalyti su visa savo gentimi, darbštuoliai turi vieną tikslą – nugabenti dėžutę į savo skruzdėlyną. Deja, tai nebus paprasta kelionė, nes iš visų pusių juos sups pavojingi priešai, kuriems irgi reikia jų išskirtinio lobio.

Kūrinio vidus

Kas jau yra matęs animacinį serialą apie vabzdžių nuotykius, gali įsivaizduoti, jog ir pilnametražiame filme žiūrovo lauks puikus humoras ir visai netradicinis animacinis nuotykis. Kas dar nežiūrėjęs šešių minučių trukmės serijų, tam tai bus naujas atradimas animaciniame žanre, tačiau, be abejo, filmas gali ir nepatikti dėl savo neįprasto formato. Žmonės šiais laikais, o ypač vaikai, per daug išlepinti Holivudinės produkcijos, todėl skruzdėliukų nuotykiai jiems gali pasirodyti tiesiog neįdomūs ir labai monotoniški.

Pristatant savo projektą kūrėjai padarė vieną didėlę klaidą. Tai buvo išties nemalonus ir šiek tiek liūdinantis akibrokštas, kai juostos anonse parodytas visas siužetinės linijos veiksmas nuo A iki Z. Neliko jokios intrigos, todėl peržiūros suteikiamas malonumas tiesiogiai nukenčia. Tie, kas nematė video, pristatančio šį animacinį projektą, turėtų patirti žymiai daugiau įspūdžių. Filmo centre atsiduria skruzdėlių karalystė, tačiau tai nereiškia, kad veiksmui įsibėgėjus bent jau trumpam nepasirodys kiti serialo veikėjai. Kas tokie? Tegul tai išlieka paslaptimi, nes buvo tikrai malonu pamatyti kelis žinomus padarėlius, kurie padaro peržiūrą dar malonesne.

Juosta ir jos istorija, tai pamokantis pamatas kiekvienam vaikui, kurie filmo metu pamatys kas yra tikra draugystė, darbštumas, kova dėl savo ir artimųjų gerovės. Nereikia jokių dialogų, užtenka veiksmais perteikti pagrindinę mintį, ką prancūzų animatoriai puikiai sugeba padaryti. Filmas kupinas nenuvalkioto humoro, todėl peržiūros metu ne kartą ir ne du galima smagiai pasijuokti iš visų kuriozinių situacijų. Veiksmas irgi labai žvalus, o kas svarbiausia, judant link pabaigos viskas pasidaro pernelyg dinamiškai perteikiama. Netgi finalinės scenos, primenančios „Įsikūnijimą“, atrodo įspūdingai. Maloniausia dar tai, kad pats veiksmas vyksta realiame pasaulyje, nėra jokios fikcijos, todėl bendras vaizdas primena dokumentinį filmą. Tiems žmonėms, kurie nematę originalaus serialo, bus tikrai smagus atradimas ir po filmuko peržiūros daugelis nubėgs ieškoti animacinio serialo.

Filmukas ir jo kūrėjai įrodo, jog net turint visai menką biudžetą galima padaryti puikų ir nebanalų darbą, kuris džiugins žiūrovus kino salėse. Dėl vieno gaila – žmonės nesupranta, jog tokiais darbais galima auklėti vaikus, nes propaguojamas gėris čia yra žymiai nuoširdesnis nei daugelyje amerikietiškų produktų, kuriuose jau po truputį pradedama pastebėti vulgarumo ir tualetinio humoro pėdsakų.

Techninė juostos pusė

Tikroviškas fonas, kuriame nupiešti veikėjai, atrodo žymiai maloniau nei vien kompiuterine grafika dominuojantys projektai. Nors vabzdžiai atrodo kaip nupiešti, tačiau bent jau tikroviškumo jausmas nedingsta į juos žiūrint. Kiekvienas padarėlis išraiškingas ir mielas akiai, net ir pagrindiniai antagonistai, pasiryžę sunaikinti darnią darbštuolių koloniją. Kartu filmą pagražina ir 3D formatas, kuris, tenka pripažinti, net labai tiko šiai istorijai. Visai kokybiškai perteiktas vaizdas sugeba perkelti mus į veiksmo epicentrą. Pasitelkiant vaizduotę kino salėje galima pajusti net žolės.

Muzikinė filmo palyda irgi visai išraiškingai perteikia bendrą nuotykio atmosferą, kuri meistriškai apibudina rodomas scenas. Veiksmas garso pagalba sugeba perteikti bendrą mintį. Kartu prie to prisideda garso montažo jėga, kuris efektingesnėse scenose sugeba akimirkai prikaustyti prie kėdžių.

Operatoriaus darbas, kuris atliko nemenką vaidmenį šiame nuotykyje, visai vaizdingai sugebėjo perteikti fono svarbą. Menkiausios detalės pagražino bendrą kompoziciją, kuri iš tolo atrodo kaip kokia vasaros fotografijų kolekcija. Gražu ir šilta.

Verdiktas

„Didžioji skruzdėlyčių karalystė“ – tai nestandartinės, sodraus humoro animacijos pavyzdys, kai nenutolstant nuo realybės ir vien tik veikėjų veiksmais galima perteikti tiek daug puikiai apgalvotų minčių, o kartu ir propaguoti vien tik geriausias vertybes.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 8/10

Techninė juostos pusė – 8/10

Bendras vertinimas: 8/10

Pompėja / Pompeii


Premjera: Vasario 21, 2014Pompeii
Premjera Lietuvoje: Vasario 21, 2014
Kino platintojas: Acme Films, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 100 min.
Žanras: Veiksmo, drama, nuotykių
Šalis: JAV, Vokietija
Režisavo: Paul W.S. Anderson
Vaidina: Kit Harington, Carrie-Anne Moss, Emily Browning, Adewale Akinnuoye-Agbaje, Jessica Lucas

IMDB – 6.4/10
RottenTomatoes – 29/100
Metacritic – 39/100

Filmo biudžetas – 100 000 000 $

Filmo pajamos – 12 567 277 $

Siužetas

Išsiveržus galingajam Vezuvijui ir Pompėjai griūnant tiesiog akyse, Mailo turi suspėti išgebėti savo meilę iš pragaro tiesiogine to žodžio prasme. Tačiau prieš tai jis privalo pabėgti iš gladiatorių kovų arenos. Prasideda tikros mirties lenktynės su laiku ir su nevaldoma, gaivališka stichija.

Buvaukine.lt sako:

„Ugnikalnio vergai“

Jungtinėje karalystėje gimęs, tačiau puikiai JAV žemėje įsitvirtinęs režisierius, scenaristas ir prodiuseris Paulas W.S. Andersonas, viso pasaulio žiūrovams padovanojęs „Absoliutaus blogio“ franšizę, pirmą „Mirties lenktynių“ dalį ir naujus „Tris muškietininkus“, prieš užbaigiant jau minėtą žinomo žaidimų serijos ekranizacijų ciklą pristato dar vieną įspūdingą ir efektais prifarširuotą reginį, kurio veiksmas persikelia į senovės Romos laikus.

Milos Jovovich vyras kviečia visus istorinių filmų gerbėjus atsidurti antikiniame pasaulyje, kai Romos imperijos galia vis dar klestėjo, o tikėjimas pagonių Dievais ir gamtos stichijomis buvo kiekvieno romėno širdyje.

Apie ką mes čia…

Kiekvienas didingos Romos imperijos miestas klesti. Kaip ir visur kitur, Pompėjoje vyksta įžymūs gladiatorių mūšiai, turtingiausieji rengia prašmatnias puotas savo vilose, uostamiestis atneša miestui daug ekonominės naudos. Viskas lyg ir puiku, tačiau mieste gyvenantys žmonės nė nenutuokia, kad greitai juos ištiks baisi ir niekam nepavaldi stichinė nelaimė…

Kūrinio vidus

Pradžiai reikėtų paminėti vieną svarbiausią filmo idėją – jos nebuvimą. Pompėjos miestas žinomas tik dėl to, jog jame 79 mūsų eros metais išsiveržė Vezuvijus, sunaikinęs viską aplinkui ir vėliau istorikams davęs puikų pagrindą nagrinėti tų laikų žmonių papročius, ištirti architektūrą bei pamatyti gerai išsilaikiusius, kultūrinę vertę turinčius paminklus. Filme to nėra, jame figūruoja banali meilės istorija, kurią galiausiai pagražina akims nemalonus istorinio įvykio fonas.

Režisierius, kaip ir ankstesniuose savo darbuose, visiškai nekreipia dėmesio ne tik į scenarijų, tačiau dar kartą pristato žiūrovams labai prastą režisūrą, kurios metu filme matoma tiesiog pernelyg daug klaidų. Pagrindiniame filmo siužetinės linijos akiratyje atsiranda vergo ir turtingos miestietės meilės istorija (kaip banalu). Iš karto matosi, kam filmas buvo orientuotas. Tai moteriškas ir su istorija nieko bendro neturintis muilo burbulas, kuris savo saldžiu kontekstu ir labai Šekspyrišku pavidalu duoda suprasti, jog kino kūrėjui buvo tiesiog nusispjauti į juostos turinį. Jam buvo svarbiau kuo „kiečiau“ pristatyti liepsnojantį miestą ir dramatiškai pateikti visą žmonių kančią. Žinoma, kančios čia irgi nebuvo, nes su tokiu menku cenzu „Absoliutaus blogio“ kūrėjas kitaip pasielgti ir negalėjo.

Žiūrint iš istorinės pusės, tai filme tiek daug istorinių netikslumų, jog darosi pernelyg graudu žiūrint į efektingą ir tuščią fejerverkų šou. Kaip ir buvo galima tikėtis, efektai pasirodo likus pusvalandžiui iki juostos pabaigos. Kita vertus, nereikia pamiršti, jog Holivudas nelabai ir išmano Europos istoriją. Vienintelis tikslus visame filme atvaizdas – kostiumai. Jie visi atkurti labai tiksliai. Čia vienintelis šviesus ir malonus filmo momentas.

Veiksmo prasme, tai jo kaip ir nėra per daug, o filmo siužetinės linijos veiksmas rutuliojasi pernelyg nuobodžiai ir visiškai monotoniškai. Net scenos su gladiatoriais, kurios tiesiog vos ne identiškai nukopijuotos iš žymiojo Ridley Scotto filmo „Gladiatorius“. Prie bendro vaizdo pridedami itin banalūs dialogai, tad žiūrint filmą darosi juokinga. Išsiveržus ugnikalniui pasidaro įdomiau, tačiau jau tada scenos pradeda priminti „Trojos“ filmą ir jo pabaigą. Nieko nesinori atpasakoti, tačiau ketinantys žiūrėti filmą turėtų įsidėmėti, kad kino kūrybinė grupė neturėjo fantazijos, tad nulaižė visas idėjas iš panašaus pobūdžio juostų. Viskas buvo sutelkta į miesto destrukciją ir ugnikalnio jėgos demonstravimą. Matyt filmo režisierius nesupranta, jog šiais laikais vien gražių efektų neužtenka, kad pavergtų žiūrovą ir priverstų jį eiti į kiną.

Filmo veikėjai pavaizduoti labai neryškiai, nė vienas jų neturėjo charizmos, kuri bent jau sugebėtų tempti viską ant savo pečių. Pripažinkime, kartais blogam filmui šarmo priduoda vienas įdomus veikėjas, dėl kurio ir žiūrėti filmą nenuobodu. Deja, čia to nepasitaikė. Neišraiškingas gladiatorių duetas, visiškai netinkantis antagonistas, įsimylėjėlių pora, kurios meilės jausmo niekaip nepajaučiama ekrane, visiškai neįtikinantis vaizdelis, kuris įgauna prasmę tik besibaigiant filmui. Tik paskutinėje scenoje pavaizduotas nemirtingos ir amžinosios meilės metaforinis vaizdais atperka visą iki tol rodomą nonsensą. Banali dviejų nelygių žmonių istorija, kuriems buvo lemta susitikti per šią katastrofą. Tebūnie, bet naujo „Titaniko“ niekas neišrado, nors matyt, kad Andersonas bandė ir tą padaryti per šimtą rodymo minučių.

Pasibaigus filmui ir išėjus į koridorių pajuntama laisvė. Pagaliau buvo galima ištrūkti iš šio neskoningo ir itin prasto darbo. Dabar kyla abejonių ar šeštoji „Absoliutaus blogio“ dalis gali būti bent šiek tiek geresniu reginiu nei prieš tai buvusi. Atvirai pasakius, su kiekvienu nauju filmu režisierius smunka žemyn, o tai nežada nieko gero užbaigiant žaidimų serijos ekranizuotą istoriją.

Techninė juostos pusė

Kaip jau galima buvo suprasti, filme didžiausias dėmesys skirtas specialiesiems efektams. Deja, jie čia tiesiog pernelyg netikroviški. Gražiai sukonstruotas Pompėjos miestas, vizualiai net labai patrauklus, tačiau tai ne kompiuterinis žaidimas, o vaidybinis filmas, kuriame turi išlikti bent kažkiek autentiško gamtos grožio. Žinoma, šiais laikais technologijos pažengusios gana toli, todėl turėdami 100 milijonų biudžetą kūrėjai galėjo sukurti kažką įspūdingi ir labai realaus. Deja, to nepavyko padaryti. Prisiminus „Gravitaciją“, kurios kūrybai buvo panaudotos tokios pat lėšos ir pasižiūrėjus šį veikalą, kyla minčių, jog kūrėjai dalį pinigų pasisavino. Kito paaiškinimo negali būti.

Trimatė erdvė irgi nepadeda. Net atvirkščiai, ji trukdo žiūrėti filmą, nes tik dvejose filmo vietose pasimato efektai, o dėl akinių tamsumo pusė filmo praranda bent jau vizualinį grožį. Gražūs žaliuojantys laukai, kurie prideda natūralumo, bent jau pradžioje filmo užtamsinti. Vienas prastesnių trimatės erdvės pavyzdžių per paskutinius metus.

Stipriausias techninės pusės aspektas – itin stipriai perteiktas garso takelis, kurio heroiško pobūdžio skambesiai su visai padoriai pateiktu garso montažu padaro šventę žiūrovui ir tiesiog atitraukia jį nuo siestos kino salėje. Kompozicijos pakankamai neblogai priderintos prie rodomų scenų, tačiau, kaip bebūtų, tai nesugeba pakelti filmo kokybės.

Operatoriaus darbas visai neišraiškingas. Blogai pristatytas miestas ir jo apylinkės, visiškai nevaizdingai parodytos gladiatorių kovos. Filme nėra jokio epiškumo ir, jei ne garso takelis ir išties gera muzika, tai filme įspūdis nuo rodomų susidūrimų būtu perpus menkesnis ir žymiai nykesnis.

Aktorių kolektyvinis darbas

Ironiška, tačiau šiame filme buvo galima pasigesti nuolatinės režisieriaus filmų dalyvės, jo žmonos Milos Jovovich. Net keista, jog žinoma ukrainietė nė minutei nebuvo pasirodžiusi šioje juostoje. Visas dėmesys buvo sutelktas į poną Džoną Snou. Ai ne, tiksliau, į aktorių Kitą Haringtoną, kuris įkūnijo vergą Mailą. Nieko įspūdingo jis neparodė, nebent visai patrauklų ir sportišką kūną. „Sostų karų“ žvaigždūnui tai pirmasis lydinčio veikėjo darbas, tačiau jis jo karjerai nepriduoda solidumo.

Emily Browning, kuriai atiteko pagrindinis moters vaidmuo, irgi visiškai susikausčiusi ir neatsipalaidavusi, o ir jos veikėja pernelyg tuščių akių, kurios nė akimirkai neleido patikėti jos meile vergui. Perspektyvų ir talento turinti mergina, tačiau ne tokiuose projektuose jai reikia rodytis.

Filmui reikia ir žinomų pavardžių, todėl juostoje sudalyvavo Carrie-Anne Moss, Jaredas Harrisas ir Kieferis Sutherlandas. Pastarasis taip netiko bendrame fone, jog į jį žiūrint darėsi graudu. Puikus aktorius, kuriam tiesiog netiko vaidmuo.

Verdiktas

„Pompėja“ – tai nekokybiškas Holivudinis pasišaipymas iš itin svarbaus istorinio įvykio, kuriame vietos randama tiek meilei, tiek nevykusiems gladiatorių mūšiams nenatūralių efektų prifarširuotame ugnikalnio įsiveržime. Dėl jų juosta atrodo kaip dar vienas sintetinis trimatis burbulas.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 3/10

Techninė juostos pusė – 6/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 5/10

Bendras vertinimas: 5/10

%d bloggers like this: