Žiemos pasaka / Winter’s Tale


Premjera: Vasario 14, 2014Winter's Tale
Premjera Lietuvoje: Vasario 14, 2014
Kino platintojas: Acme Film, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 120 min.
Žanras: Romantinis, drama, fantastinis
Šalis: JAV
Režisavo: Akiva Goldsman
Vaidina: Colin Farrell, Matt Bomer, Lucy Griffiths, Michael Patrick Crane, Brian Hutchison

IMDB – 5.8/10
RottenTomatoes – 12/100
Metacritic – 31/100

Filmo biudžetas – 30 000 000 $

Filmo pajamos – 9 300 000 $

Siužetas

Vagišius Piteris Leikas nutaria įsilaužti į vieną iš įspūdingiausių Niujorko namų primenančių tvirtovę. Tačiau tik įsilaužęs Piteris supranta, kad namas nėra visiškai tuščias, jame ligos patale guli turtuolių dukra, kurią Piteris netikėtai įsimyli. Bet vagišiaus ir turtuolės meilė netrunka ilgai ir gražuolė Beverli Pen miršta Piterio rankose.

Buvaukine.lt sako:

„Piterio ir panelės Pen stebuklas“

Žinomas Holivudo scenaristas ir prodiuseris Akiva Goldsmanas, pelnęs JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimą už geriausią 2001 metų filmo „Nuostabus protas“ scenarijų bei prisidėjęs prie filmų „Pakilęs iš pelenų“, „Da Vinčio kodas“, „Aš esu legenda“, „Hankokas“ ir „Išlikęs gyvas“ sukūrimo, pristato savo režisūrinį debiutą plačiuosiuose kino vandenyse.

Oskarą pelnęs kino kūrėjas kviečia į nepamirštamai šiltą nuotykį po Niujorką, kai gatves valdė piktos gaujos ir plėšikai, o stebuklų metas jau ėjo į užmarštį kartu su dvejų jaunuolių atrasta meilės jausmo galia, nugalinčia net ir patį laiką.

Apie ką mes čia…

Piteris Leikas – paprastas vagis, kuris, lydint nuojautai ir, iš dalies, sėkmei, patenka į Beverlės Pen namus. Per atsitiktinumą susidūrę jaunuoliai atranda jausmą, kuris neapleis jų iki pat pasaulio galo. Įsimylėję Piteris ir Beverlė net netuokia, kad jų laimė truks taip trumpai, tačiau būtent jų jausmų galia sukurs tikrą stebuklą kažkam, kas to mažiausiai tikisi.

Kūrinio vidus

Pasižiūrėjus visą Akivos Goldsmano pasiekimų sąrašą ir filmografijos įvairovę, galima buvo drąsiai tikėtis kažko ypatingo, nes žmogus, dirbęs su įvairiausiais žanrais, nutuokia, ko reikia žiūrovui. Ypač filmui pasirodant būtent per meilės kupiną dieną. Juosta skirta žmonėms, kurie vis dar tiki stebuklais ir žodis meilė jiems reiškia daugiau nei lūpomis ištartos penkios raidės. Kita vertus, galima susimąstyti, kokio amžiaus žmonėms ši juosta skirta. Vyresniems tai bus per banalu ir vaikiška, vaikams per daug atvira. Turbūt tiksliausia filmo auditorija būtu paaugliai, kurie vis dar gali tikėti stebuklais ir gražiai vystomu draugavimu su priešinga lytimi. Čia gal ir būtų teisingas spėjimas dėl tikslinės filmo auditorijos, tačiau žiūrint bendrai į šį projektą, galima pasakyti – jis skirtas tiems žmonėms, kurie gali atitrūkti nuo realybės kelioms valandoms ir pasijusti lyg pasakoje, kurioje viskas įmanoma. Pasakoje, kurioje visos problemos išnyksta ir gėris triumfuoja. Toks ir yra režisieriaus užsibrėžtas tikslas. Jis nori, kad mes patikėtume stebuklais.

Filme pasakojama dviejų jaunų žmonių meilės istorija, persipinanti su dviem laikotarpiais. Labiausiai žavi pirmoji dvidešimto amžiaus pusė, kurioje ir vyksta pagrindinis veiksmas. Šiame laikotarpyje mes susipažįstame su visu stebuklingu šios iškirtinės pasakos pasauliu. Joje, kaip ir pridera tokio žanro filmams, yra gėris ir blogis. Amžina tamsos ir šviesos kova parodoma gal ne taip žiauriai kaip mes įpratę tą matyti kituose tokios tematikos juostose, tačiau režisieriaus meistriškumo dėka pamatome blogį, kuris sugeba įsibrauti į vidinį jausmų pasaulį ir jį sunaikinti. Tai jau jausmų pasipriešinimas, jausmų, kurie išliks net ir po žmogaus mirties. Kartu tai ir gėrio propagavimas. Žmonės jau seniai užmiršo, jog meilė susideda iš tarpusavio pagarbos, noro apsaugoti savo artimą, atsidavimo, o ne storos piniginės ir gražios išvaizdos. „Žiemos pasaka“ bent dviem valandoms nukeldina mus į tikrą rojų, kuriame neegzistuoja šiuolaikinio pasaulio sukurtos meilės tendencijos.

Personažai sudaro nemažą viso pasakojimo pamatą, todėl su jais padirbėta visai neblogai. Bent jau tą galima pasakyti apie pirmą filmo dalį, kai kiekvienas iš jų mums labai vaizdingai pristatomas. Piteris ir jo romantiško nevykėlio personažas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, turi gražesnį vidinį pasaulį nei kiti aristokratiškų šeimų palikuonys. Jis paprastas, nieko neturi, gyvena tik ta diena – tai nuostabu, kai galime džiaugtis bet kokia smulkmena, padarančia pasaulį gražesniu. Tokia pat yra ir Beverlė. Serganti tuberkulioze mergina atsiskleidžia kaip labai jautri asmenybė, kuri susitaikė su savo likimu, tačiau sutikusi Piterį mergina pajaučia norą gyventi, ji tampa laiminga. Atvirai kalbant, režisieriaus požiūrio į rodomą problemą, kai gyvybė gęsta, o norisi dar tiek daug padaryti, sugeba išspausti ašarą. Šiais metais tokio jautraus filmo dar nebuvo. Net ir blogiečiai filme atrodo pasakiškai, o tai labai džiugina. Vienintelis neišdirbtų personažų momentas – šiuolaikinis pasaulis ir jame pasirodančios Virginija su Abe. Tiesiog pritrūko ekraninio laiko joms atitinkamai gerai pristatyti.

Juostoje nemažai fantastinių elementų, transformacijų ir kitų nebūtų dalykų, tačiau, kaip bebūtų keista, šie visi elementai puikiai papildo filmo foną. Tai juostos variklis, kuris sugeba pakerėti savo simboliškai išreikštomis mintimis. Į šią juostą Reikia žiūrėti kaip į pasaką, tada visi papildomi dalykai pasirodys nuostabiu juostos papildymu. Režisierius savo fantazijos vaisiais žaidžia su mumis, kas tikrai leidžia atsidurti viduje šilto, jaukaus, kažkiek banalus, tačiau šviesaus pasakojimo. Seniai kino ekranuose nebuvo kažko panašaus, todėl filmas skirtas ne tik puikiam ir romantiškai laiko praleidimui kino erdvėje, tačiau dar ir pabėgimui nuo realybės, ko kartais trūksta kai kuriems žmonėms, gyvenantiems pilką gyvenimą.

Techninė juostos pusė

Filmo apipavidalinimas labai patrauklus akims. Pats fonas ir stilistika labai primena Guy‘aus Ritchie „Šerloką Holmsą“, tačiau kalbėti apie plagiavimą nereikia. Juosta išlaiko savo išskirtinį ir tikrai magišką vizualinį foną, o specialieji efektai, kurie dominuoja visame filme, irgi padaro puikų bendrą vaizdą.

Garso takelis, visos filme skambančios dainos ir melodijos surinktos ir priderintos labai taikliai. Susikuria tikros pasakos motyvas, todėl ir atitinkamai sukurta pasakiška atmosfera primena neužmirštamą kelionę po žmonių jausmus. Tuo pačiu, taiklių muzikinių kompozicijų dėka, filmas akimirksniu pavirsta į jaukiai papasakota pasaką.

Operatoriaus darbas kiekvieną rodomą sceną paverčia į nuostabų atviruką. Kerintys vizualiniai vaizdai taip apčiuopiami, jog kino salė akimirksniu pavirsta į filmo veiksmo areną, kuriai nereikia jokios trimatės erdvės, kad atsidurtum veiksmo sūkuryje.

Filmo montažas visai neblogas. Kelios neaiškios scenos pradžioje leidžia sunerimti, tačiau su laiku, vystomas veiksmas sklandžiai atpasakoja viską, kas buvo parodyta filme, todėl kartu ir išnyksta visos abejonės dėl blogai pristatyto veiksmo ir pačios siužetinės linijos.

Aktorių kolektyvinis darbas

Pagrindinio personažo atlikėjas, aktorius Collinas Farrellas pirmą karta atsiduria romantiniame filme, tačiau su savo vaidmeniu žinomas moterų viliotojas susidoroja kuo puikiausiai. Žiūrint į jo vaidinimą ir į jo akis galima iš karto patikėti stebuklais. Aktorius kiekviena veido mimika ir balso intonacija puikiai perteikė savo personažo vidinį pasaulį. Jis dominuoja filme ir sugeba leisti patikėti, jog meilė egzistuoja, ir kiekvienas žmogus privalo dėl jos kovoti.

Britė Jessica Brown-Findlay savo subtiliu grožiu po filmo seanso pavergė matyt ne vieną vyrą, tačiau atmetus jos moteriškus kerus, merginos vaidmuo filme tampa beveik tokiu pat stipriu kaip ir Collino. Ji perteikia savo herojės sukurtą pasaulį, vidines nuoskaudas ir sugebėjo ganėtinai vaizdžiai parodyti, kad reikia kibtis į gyvenimą bet kokiais būdais.

Antagonisto vaidmenį sukūręs puikusis Russelas Crowe irgi nenusileidžia saldžiajai porelei. Piktas, išoriškai pasikeitęs ir kraugeriško žvilgsnio savininkas sugeba įsimintinai įkūnyti blogį. Atvirai pasakius, tai jam netgi labiau tinka vaidinti blogiečius. Nusibodo, kai vien tik teigiami personažai supa aktorių, todėl toks vaidmens pasirinkimas – puiki dovana gerbėjams.

Pasirodžiusi ganėtinai trumpai, labiausiai filme erzina Jennifer Connely. Perspausta vaidyba, kurioje matosi labai daug teatrinio vaidinimo elementų. Nenatūraliai ir labai tuščiai iššvaistytas herojės personažas, o kartu ir pačios aktorės potencialas.

Pabaigai galima paminėti, jog filmą papuošia ir gerai pažįstami Williamas Hurtas, Mattas Bomeris ir… O čia tegul būna paslaptis. Nes šio žmogaus pasirodymas labai nustebina ir tikrai iš malonios pusės.

Verdiktas

„Žiemos pasaka“ – tai lengvas ir vizualiai netgi labai patrauklus pasakiško turinio ir aukšto produkcijos lygio filmas, kuriame randama vietos ne tik amžinos meiles priesaikai, atsidavimui ar draugystei, bet tikėjimui stebuklais, kurie aplanko mus tada, kai to mažiausiai tikimės.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 7/10

Techninė juostos pusė – 8/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 8/10

Bendras vertinimas: 8/10

Advertisements

About Dario Voitukevez

The Movie Lover!!!

Posted on 2014-02-15, in Romantinis. Bookmark the permalink. Leave a comment.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: