Aš, Frankenšteinas / I, Frankenstein


Premjera: Sausio 22, 2014American Hustle
Premjera Lietuvoje: Sausio 24, 2014
Kino platintojas: Acme Film, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 95 min.
Žanras: Fantastinis, veiksmo
Šalis: JAV, Australija
Režisavo: Stuart Beattie
Vaidina: Aaron Eckhart, Yvonne Strahovski, Miranda Otto, Bill Nighy, Jai Courtney

IMDB – 5.5/10
RottenTomatoes – 5/100
Metacritic – 27/100

Filmo biudžetas – 65 000 000 $

Filmo pajamos – 1 786 227 $

Siužetas

Mokslininko Frankenšteino sukurtas monstras Adamas įstringa tarp dviejų pasaulių, kur dėl valdžios žemėje kovoja chimeros ir demonai. Abi nuo pasaulio pradžios kovojančios rasės į Adamą atkreipia dėmesį dėl jo nemirtingumo. Trokšdamos atskleisti, pasisavinti ir pasinaudoti monstro paslaptimi, chimeros ir demonai visas jėgas meta Frankenšteino kūrinio medžioklei.

Buvaukine.lt sako:

„Dangaus ir pragaro kova dėl nemirtingumo“

Žinomas Holivudo scenaristas Stuartas Beattie‘is, parašęs visiems žinomos „Karibų piratų“ serijos scenarijus ir prisidėjęs prie tokių juostų, kaip įtempto siužeto trileris „Nakties įkaitas“ ir 2008 metais pasirodžiusio karinio epo „Australija“, sukūrimo, pristato savo pirmą asmeninį projektą, pasirodantį plačiuosiuose kino ekranuose.

Rašytojas kviečia pamatyti dar vieną gėrio ir blogio kovą tarp dangaus ir pragaro, kurioje viską nulems padaras, sukurtas britų rašytojos Mary Shellie namuose prieš du šimtus metų.

Apie ką mes čia…

Bepročio mokslininko sukurtas padaras gyvena tarp mūsų jau du šimtmečius. Jis kovoja su nelabaisiais ir kartu su dangaus tarnais bando pasipriešinti pragarui. Deja, blogis vis labiau kyla į paviršių, o tamsos armijos dauginasi neregėtu greičiu, todėl visa žmonija atsiduria ant žūtbūtinio karo slenksčio. Vieninteliu ginklu šiame kare tampa sielos neturintis klajoklis – Frankenšteinas.

Kūrinio vidus

Pirmasis filmas apie Frankenšteiną pasauliui pasirodė prieš daugiau nei šimtą metų – 1910-aisiais. Žinoma, tais laikais net ir trumpametražis filmas galėjo sukelti tikrą siaubą, tačiau niekas net negalėjo įsivaizduoti, kad 1931 metais sukurtas filmas sukels tokį ažiotažą. Žinomas padaras tapo vienu svarbiausių ano laikotarpio kino reiškiniu ir vienu iš stipresnių siaubo žanro pionierių. Po to prasidėjo labai didelis bumas, tačiau iki 1994 metų joks filmas negalėjo pasigirti tokia išradinga ir tikrai puikiai perteikta knygos istorija, kaip James‘o Whale‘o sukurta juosta. Prieš dvidešimt metų pasirodęs filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Robertas DeNiro, irgi pakerėjo gerai išlaikyta atmosfera bei istorijos pateikimu. Deja, filmas nebuvo itin populiarus pajamų prasme. Po dešimtmečio galėjome išvysti dar vieną pasakojimą, tačiau ten jau dominavo ne kas kitas, o legendinis „Van Helsingas“. Nuslūgus aistroms dėl monstro, pasaulį užvaldė vampyrai. Lygiai dešimt metų teko laukti naujos Frankenšteino vizijos ir pagaliau atėjo ta akimirka, kai pasauliui žinomas pasakojimas pasirodė iš visiškai naujos perspektyvos.

Iš karto galima pasakyti, jog sulaukėme visiškai kitokio požiūrio į legendinį romaną, todėl iš dalies galima ir nusivilti. Moderniuose laikuose vykstantis veiksmas šiek tiek sumenkina istorijos atmosferą. Jei būtų rodomas tamsus XVIII amžius, filmas iškart įgautų daugiau žavesio. Dabar turime patrauklų ir išties banalų pasakojimą apie šių dienų padaro klajonę po pasaulį ir kovojimą su įvairiais demonais. Banalu? Taip, tikrai labai banalu, tačiau tuo ir žavi ši istorija, kurios metu galima tiesiog patogiai atsiremti į krėslą ir apie nieką negalvoti, o tiesiog stebėti veiksmo kupiną siužetinę liniją ir kartu stebėtis, kokie nuspėjami šio filmo kūrėjai.

Pirmiausia, tenka atkreipti dėmesį į istorijos neišbaigtumą. Filmas turi išties visai malonią pradžią, kuri nėra iki galo išvystyta. Padaro klajojimas ir jo pasipriešinimas blogiui per du šimtus metu visiškai neatskleistas. Viskas prasideda naujajame pasaulyje. Taip pat, siužetas labai jau primena ankstesnius filmo kūrėjų „Kitus pasaulius“ ir tiesiog identiškai pateikiama istorija Guilliermo Del Toro filme „Pragaro vaikis“. Jeigu to nebūtų gana, tai pats veiksmas pernelyg supaprastintas. Viskas atrodo gražiai, dvikovos efektingos, netgi kartais pernelyg „kietos“, tačiau nėra normalios herojų linijos, kurioje jie atsiskleistų. Pats pagrindinis filmo veikėjai labai neišdirbtas. Pagrindinis antagonistas irgi žiūrisi tiesiog naiviai. Neparodoma jokia galia, tik keli susidūrimai, kuriuose vienas jų laimi.

Juokingiausia, jog filmo kūrėjai jau iš pradžių žinojo, kad filmui reikia pridėti kuo daugiau nesąmoningų veiksmo scenų, neišdirbtų specialiųjų efektų ir daug sprogimų, kad žiūrovas kuo paprasčiau sukramtytų jų produktą. Tokiais atvejais pagalvoji, kad kam vaikščioti į kiną, kai galima pasižiūrėti kokį MTV ir ten pamatyti spalvingus vaizdo klipus, kuriuos ir priminė visas šio filmo bendras vaizdas. Brutalus, bet betikslis darbas, kuriame einant link pabaigos pasidaro ne tik kad nuobodu, bet kartu ir nejauku dėl visos makalynės, kurią režisierius paliko finaliniam mūšiui. Atmetus tokį finalą, filmas tikrai būtų žymiai malonesnis ir geresnis savo turiniu

Apibendrinant pamatytą filmą norisi tikėtis, jog greitu metu bus sukurta normali romano ekranizacija, kurioje bus galima pamatyti naują Frankenšteino viziją, kurioje vietos neturės jokie demonai ir angelai, o visas dėmesys bus skirtas istorijai ir personažų išplėtojimui.

Techninė juostos pusė

Visas filmas ir jo veiksmas orientuotas į specialiuosius efektus, kurie dominavo beveik visą filmą. Gražu pasižiūrėti į sprogimus, veiksmo scenas, kurias papildo angelų ir demonų transformacijos, tačiau daugelyje vietų persistengta. Kartais atrodo, jog stebima ne vaidybinį filmą, o tikrų tikriausią animaciją. Neišdirbti efektai dar labiau ręžia akis. Galiausiai, kūrėjai neturėdami ką daugiau parodyti, susikoncentravo į vizualinius sprendimus ir filmo gale sukūrė tikrą košę, kurią tiesiog buvo nemalonu stebėti.

Foninis vaizdas – vienintelis šviesiausias viso filmo momentas. Ačiū Dievui, kad visa filmo atmosfera išlaikyta vienodai ir matome vien tik niūrumą. Tas ir gelbėja visą filmą daugelyje jo nesąmoningai pateiktų vietų.

Prie atmosferos ir „draivo“ galima paminėti ir puikų garso takelį, kuris savo energija karts nuo karto seanso metu užvaldydavo vidų. Ties tuo kūrėjai pasidarbavo gerai, todėl ir peržiūra pasirodė ne tokia jau ir nevykusi. Greitai besirutuliojantis veiksmas su efektingais muzikiniais sprendimas pridavė juostai tam tikro šarmo, bet, deja, po peržiūros jo nebelieka visai.

Vaizdo nepagerino ir trimatė erdvė, kuri čia tiesiog buvo nereikalinga, nes nei viena filmo akimirka neprivertė pamatyti kažko stebuklingo. Prieš seansą rodomi būsimų filmų anonsai priverčia pajausti 3D, o čia per pusantros valandos nepamatai nieko.

Operatoriaus darbas visai pakenčiamas, o tam tikruose momentuose net labai išraiškingas ir stilingai pateikiamas. Kelios scenos priverčia net sunkiai atsidusti, visgi iš viršaus filmuotos batalijos atrodo gana įspūdingai.

Garso montažas neblogas, nors ne visose vietose jis sustiprintas, kas nepridavė juostai žaibiškumo ir galios. Prie to dar prisidėjo ne visai geras juostos montažas, kuris vietomis žlugdė istorijos pilnavertiškumą. Kartu smuko filmo kokybė ir siužetinės linijos raida, kuri ir taip nebuvo per daug stipri.

Aktorių kolektyvinis darbas

Aktorinis kolektyvas tikrai nėra įspūdingas ir jį gelbėja vos dvi pavardės, kurios ir tempia viską ant savo nugaros.

Pirmiausia, tai juostos pagrindinio veikėjo atlikėjas, aktorius Aaronas Eckhartas, kuris visai pakenčiamai įkūnijo savo personažą. Nebuvo kažko tokio išradingo ar įsimintino, tačiau pabaisai jis tiko kuo puikiausiai. Akmeninio veido, brutalaus žvilgsnio ir galingų smūgių dėka Fankenšteinas atgimė iš visiškai kitokios perspektyvos, nei buvo galima tikėtis.

Antagonistą suvaidino legendinis britų aktorius ir „Kito pasaulio“ blogiukas – Billas Nighy‘is. Nors ekrane matėsi trumpai, tačiau savo gracingumu ir manieromis bei iškalba sukūrė visai gerą veikėją, kuris pabaigoje atrodė tiesiog apgailėtinai. Tokiam aktoriui buvo galima sugalvoti didingesnį pasirodymą.

Filme galima pamatyti ir kitus žinomus veidus – Mirandos Otto, žinomos iš „Žiedų valdovo“ trilogijos, ar Jai‘ų Courtney‘ų, suvaidinusį Džono Makleino sūnų. Jų būtinumas filmui labai neapibrėžtas, nes jie neatliko kažkokio būtino vaidmens bendroje istorijoje. Tušti ir neišvystyti veikėjai.

Verdiktas

„Aš, Frankenšteinas“ – tai tuščiai iššvaistytas puikaus romano potencialas, kurį gelbėja niūri aplinka, vaizdingi specialieji efektai, efektingas veiksmas ir brutalusis Aarono Eckharto žvilgsnis, nuo kurio slepiasi patys baisiausi pragaro pakalikai.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 3/10

Techninė juostos pusė – 6/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 5/10

Bendras vertinimas: 5/10

Advertisements

About Dario Voitukevez

The Movie Lover!!!

Posted on 2014-01-22, in Fantastinis. Bookmark the permalink. 2 Comments.

  1. Nu! Vaikas!

  2. Pasitaisykit biški premjera ne Sausio 22 2013 o Sausio 22 2014 🙂

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: