Daily Archives: 2014-01-12

Meilė Niujorke 3 / Lyubov v bolshom gorode 3


Premjera: Sausio 1, 2013Lyubov v bolshom gorode 3
Premjera Lietuvoje: Sausio 10, 2014
Kino platintojas: Acme Film, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 78 min.
Žanras: Komedija
Šalis: Rusija
Režisavo: Marius (Balčiūnas) Vaisbergas
Vaidina: Anna Arshava, Vera Brezhneva, Aleksey Chadov, Sharon Stone, Svetlana Khodchenkova

IMDB – 6.9/10

Filmo biudžetas – 2 000 000 $

Filmo pajamos – 10 731 782 $

Siužetas

Kažkada ateina laikas, kai mama išvažiuoja atostogauti su draugėmis, o tėtis leika vienas su vaiku. Bet argi gali būti čia kas sudėtingo? Taip manė ir du filmo herojai…

Buvaukine.lt sako:

„Ne visi norai yra geri“

Režisierius Marius Vaisbergas 2009 metais žiūrovams pristatė nuotaikingą komediją apie meilę ir žmonių santykius, kurios veiksmas vyko Niujorke. Sulaukęs nemažo pasisekimo tiek iš filmo gerbėjų pusės, tiek ir finansiškai, režisierius nedvejodamas po metų sukūrė kino hito tęsinį, kuris savo kokybe nusileido pirmtakui, tačiau uždirbo žymiai daugiau. Ir štai, po keturių metų pertraukos, kino kūrėjas grįžta su finaline šios šmaikščios istorijos dalimi, kuri galiausiai apibendrins viską, kas buvo parodyta anksčiau.

Režisierius kviečia paskutinį kartą pasimėgauti nuostabiausiomis akimirkomis JAV žemėse su visiškai naujais ir jau pažįstamais personažais, kurie džiugino žiūrovus kino ekranuose penkis ilgus metus.

Apie ką mes čia…

Sunki ta tėvystės dalia, ypač tada, kai tenka pasilikti vieniems su vaikais. Vargais ne galais, priversti praleisti laiką su vaikais, Igoris, Sauna ir Artiomas netyčia prasitaria savo ilgai pažįstamam bičiuliui Šventam Valentinui apie norą turėti suaugusius vaikus ir… Taip prasideda vyrų nelaimės.

Kūrinio vidus

Pirmoji trilogijos dalis, kurią žiūrovai išvydo 2009 metais, pasirodė net labai gerai, atsižvelgiant į bendrą rusiškų komedijų spektrą pastaraisiais metais. Kai prie filmo kūrybos neprikiša rankų „Enjoy Movies“ su armenų armija, tada tokią juostą galimą skaityti pasisekusia. Antras filmas pasirodė prastesnis, tačiau ir jis privertė pasijuokti iš kuriozinių ir labai buitinių situacijų, todėl kartu su „Eglučių“ trilogija, ši kino serija atrodo kaip viena geriausių žanro atstovų Rusijos kino pramonėje. Pagaliau atėjo proga įvertinti paskutinį „Meilės Niujorke“ filmą, kuris bent jau iš anonsų, prognozavo labai puikų šou. Šiuo atveju reklama pateisina lūkesčius ir šis filmas tampa geriausių visoje serijoje.

Taip, visa ši istorija kažkur matyta, ir matyta daugelį kartų kituose filmuose, net tų pačių rusų sukurtoje „Meilė kaip seilė“ trilogijoje, tačiau bendras pamatas atrodo labai jau neįprastai. Pasakojimas pateikiamas iš naujos perspektyvos, labai žvaliai, šmaikščiai ir efektingai. Humoras, kuris dominuoja visame filme, nėra vulgarus, kas jau paverčia ši filmą vienu geresnių iš nedaugelio paskutinių metų komedijų. Atsisakyti vulgarumo ir pritraukti minias žmonių į kino teatrus – štai kur tikrai labai sunkus tikslas, bet kaip galima pamatyti iš bilietų pardavimų, jis suveikia. Žmonėms nusibosta Sariko ir jo bičiulių išdaigos kino ekranuose su menkaverčiais projektais, todėl jie renkasi tokias net visai šeimai skirtas pramogas.

Filmo veiksmas ir siužetinė linija labai orientuota į šeimynines problemas, kaip vaikų auklėjimas, kasdienė gyvenimo rutina ir noras pabėgti nors kelioms akimirkoms nuo susiklosčiusių aplinkybių. Filme dominuoja tėvai ir jų požiūris į vaikus, o motinos lieka tiesiog už borto. Panašią situaciją matome Kvarteto sukurtoje dilogijoje „Apie ką kalba vyrai?“. Režisierius ir juostos scenaristas tokiais neblogais momentais paverčia visą filmą į gana vaizdingą dėstymą, kaip iš tikrųjų turi elgtis vyrai ekstremaliose situacijose ir ar iš tikrųjų vyro rolė šeimoje yra svarbesnė nei moters.

Pasibaigus filmui kūrėjai priverčia žiūrovus atsakyti patiems sau, kas gi svarbiau, karjera, asmeninis gyvenimas be rūpesčių, meilės paieškos ar visgi šeima ir jos gerovė. Kiekvienas turi atsakyti sau, kokius gyvenimo tikslus jis turi ir kas jam gali suteikti laimę šiame spalvingame gyvenime.

Techninė juostos pusė

Svarbiausias rusų komedijų akcentas visada buvo sutelktas į garso takelius, kurie visada sugebėdavo puikiai pagyvinti filme rodomą atmosferą. Čia irgi galima išgirsti žinomus ir visai naujus muzikinius kūrinius, kurie pagyvina ir taip smagią juostą.

Operatorius ganėtinai neblogai susidorojo su savo užduotimi, gražiai parodytas miestas ir jo prieigos, o kartu ir visai gražiai pristatytos filmo erdvės. Produkcijos lygis gal ir ne iš pačių geriausių, kas pasimato bendrame fone, tačiau tai nesukuria diskomforto peržiūros metu.

Filmo montažas kai kuriuose vietose šiek tiek šlubuoja. Keliose scenose per greitai nukerpamas vaizdas ir sumontuojamas su visai netinkančia scena, o tai neleidžia įsijausti į rodomą veiksmą. Visgi, su humoru padirbėta neblogai, tačiau kai viskas pateikiama chaotiškai, tai net tie patys geriausi juokeliai nesukuria atitinkamo poveikio bendram filmo fonui.

Aktorių kolektyvinis darbas

Slaviškas moterų grožis kaip ir ankstesniuose trilogijos dalyse čia dominuoja. Žinoma, labiausiai dėmesį prikausto pati Sharon Stone, kurios filme vos tik kelios akimirkos, tačiau vien jau tokio kalibro žvaigždė priduoda šiai juostai neįtikėtino šarmo.

Rusų dainininkė ir aktorė, ilgakojė grožio karalienė Vera Brežneva, nuostabioji ir talentingoji Svetlana Chodčenkova ir seksualioji Nastia Zadorožnaja spindi viso filmo metu. Vaidybos plane jų spindesys užgesta, ne tokio kalibro juosta, tačiau vien jau savo išvaizda jos sukuria malonų akiai šou.

Vyrų gvardija, susidedanti iš Aleksejaus Čadovo, Vladimiro Zelenskio ir Vilio Haapasalo, irgi nesnaudžia. Smagiai pasirodantys vyrukai priverčia nemažai pasijuokti iš jų daromų klaidų. Prie tokio trio prisideda ir pats rusų scenos karalius – Filipas Kirkorovas. Dainininkas antrą sykį įkūnija Valentiną. Nors jo vaidmuo nėra labai jau įsimintinas, tačiau tai svarbiausias viso filmo veikėjas.

Jau minėta anksčiau, didžiausia juostos žvaigždė Sharon Stone atrodo labai jau nykiai. Moteris nevaidina, ji pasirodo scenose ir tiek. Labai susenusi ir nemaloniai atrodanti aktorė priverčia jausti jai vien tik gailestį už tai, jog turėjo taip nusiristi vaidindama rusiškoje komedijoje.

Verdiktas

„Meilė Niujorke 3: žmonos atostogose“ – tai geriausias trilogijos filmas, kuriame be sodraus ir visai lengvo humoro galima pamatyti buitinio gyvenimo problematiką, pastangas išlaikyti šeimos gerovę ir nesąmoningus vyrų auklėjimo metodus.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 6/10

Techninė juostos pusė – 7/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 7/10

Bendras vertinimas: 7/10

Didžioji kova / Grudge Match


Premjera: Gruodžio 25, 2013Grudge Match
Premjera Lietuvoje: Sausio 10, 2014
Kino platintojas: Acme Film, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 113 min.
Žanras: Komedija, drama
Šalis: JAV
Režisavo: Peter Segal
Vaidina: Sylvester Stallone, Robert De Niro, Kevin Hart, Kim Basinger, Alan Arkin

IMDB – 6.9/10
RottenTomatoes – 35/100
Metacritic – 35/100

Filmo biudžetas – 40 000 000 $

Filmo pajamos – 27 078 000 $

Siužetas

Bilis „Vaikis” Makdonenas ir Henris „Skustuvas” Šarpas – kažkada buvę neprilygstami bokso ringo dievai. Abu savo varžovus daužę kaip kriaušes, tarpusavyje jie kovojo du kartus ir pasidalijo po pergalę. Prieš pat trečiąją kovą, neaiškindamas priežasčių, „Skustuvas” paskelbia apie karjeros pabaigą…

Buvaukine.lt sako:

„Rokis prieš Lamotą“

Komedijų specialistas, režisierius Peteras Segalas, jau per dvidešimt metų džiugina žiūrovus juokingais ir išradingais šio unikalaus žanro darbais. Jo filmografijoje tokie hitai, kaip „Nuogas ginklas 33 1/3“, „Vaikinas Tomis“, „Psichoterapija“, „Visados kaip pirmą kartą“ ir „Ieškokit Gudručio!“. Šį sykį režisierius pristato dramą su komedijos elementais apie legendinių boksininkų pasipriešinimą ir jų paskutinę kovą, nulemsiančią vieno ar kito pranašumą ringe.

Kino kūrėjas kviečia iš arti susipažinti su užmirštų boksininkų gyvenimais, kartu su jais patirti gyvenimo džiaugsmo akimirkas bei pamatyti labai vaizdingą paskutinį senukų mūšį ringe.

Apie ką mes čia…

Kadaise buvę didžiais boksininkais, „Skustuvas“ ir „Vaikis“ gyvena ramų gyvenimą, kol televizijoje nepasirodo reportažas apie juos ir apie neįvykusią kovą, kuri kadaise turėjo nulemti kas iš jųdviejų geresnis. Po televizinės laidos viskas apsiverčia aukštyn kojom. Žiūrovams ir žurnalistams pasidaro labai įdomu, kas iš tikrųjų laimėtų tame mače, todėl vargais ne galais abu buvę pasaulio čempionai įkalbinami susitikti paskutinei kovai, nulemsiančiai tikrąjį nugalėtoją.

Kūrinio vidus

Pasirodžius pirmiems anonsams ir plakatams prasidėjo kalbos, jog sulauksime dar vieno filmo apie „Rokį“, tik su humoru. Žinoma, kai filme apie boksą figūruoja veiksmo filmų legenda Sylvesteris Stallone kitaip ir būti negali, tačiau, matyt, daugelis užmiršo, arba dėl savo prastų kino žinių net nežinojo, jog kino legenda Robertas De Niro suvaidino Oskarinį Džeiko Lamoto personažą, 1980 m. pasirodžiusiame Martino Scorseses šedevre „Įsiutęs bulius“. Abu šių puikių aktorių personažai padarė nemažą įtaką ateities kartoms, todėl tiesiog su nekantrumu laukėme tokio įspūdingo reginio, kurį mums žadėjo filmo režisierius.

Pats filmas, o ypač jo pradžia, verčia garsiai juoktis, bet ne iš rodomų ekrane juokelių, o iš ypatingai prastos kokybės scenų. Daugelis fotografijų paimta iš aktorių jaunystės ir jų filmų reklaminių plakatų, tačiau, kai pasirodė scenos su kovomis, pasidarė tiesiog graudu. Visiškai kompiuterizuoti personažų veidai graužia akis, bet tai dar ne viskas. Juokingiausia vieta, kai iškirptą sceną iš filmo „Rokis“ bandė pateikti taip, kad žiūrovai nepamatytų, bet, deja, kūrėjams tai nepavyksta. Akimirkai ekrane pasirodo užrašas Balboa. Visiškai neatsakingas režisieriaus darbas, leidęs filme pasirodyti tokioms klaidoms.

Istorijos pateikimas iš vienos pusės atrodo visai gerai. Rodoma drama, kurios metu galima stebėti abiejų boksininkų gyvenimus, pamatyti jų nuoskaudas ir kadais padarytų klaidų pėdsakus jų dabartiniame gyvenime. Viskas kaip ir gerai, gražiai sudėliota, žmogiškumo turintis pasakojimas. Kitu atžvilgiu – tai labai nuobodžią siužetinę liniją turintis darbas, kurio scenarijų galima nuspėti jau nuo pat pradžios. Žinoma, paskutinė kova, dėl kurios ir įvyko šis filmas, tampa pačiu maloniausiu filmo koziriu. Išties buvo sunku suprasti, kuris iš jų laimės. Blogiausia, jog dėl geriausios filmo scenos tenka laukti vos ne pusantros valandos neįdomių, pasikartojančių ir visiškai tuščių dialogų, kuriuos bent kažkiek praskaidrindavo neblogas humoras.

Humoras, apie kurį kalbama, vietomis parinktas netgi labai taikliai. Galima pasijuokti iš vieno ar kito personažo daromų klaidų ir jų asociacijų su jau aptariamais legendiniais abiejų aktorių personažais. Nemaža dalis humoro, o tiksliau, greitų ir nenusibostančių monologų sklinda iš Dantes personažo lupų. Kaip nekeista, tačiau tai pats geriausias juostos veikėjas, kurio pasirodymas iš karto prognozuoja neblogą juoko dozę. „Vaikis“ ir „Skustuvas“ nesukuria nieko įsimintino iki finalinės kovos, tačiau tenka pripažinti, kad ir ji atrodo blankiai, prisiminus tuos nuostabius laikus, kai kino ekranuose karaliavo nenugalimas „Rokis“. Dar prie humoro prisideda „Žaibas“. Visai mielas senuko pasirodymas, kuris kartu su Dante sudaro visai pakenčiamą ir šmaikštų duetą. Kitiems filmo veikėjams taip nepasisekė. Visi jie atrodo labai susikaustę ir visiškai neatsiskleidžia. Jeigu vertinti, kuris filme pasirodančių aktorių legendinis personažas dominuoja čia, tai, be abejo, būųu Džeikas Lamota ir filmas „Įsiutęs bulius“.

Pasiekus kulminaciją, po ilgų treniruočių scenų, galime pasimėgauti dvikova. Taip, ji atrodo labai graudžiai, nes žiūrėti, kai bokso ringe mušasi du senukai, nėra malonu. Dvikovos metu abu jie iš naujo pasižiūri į savo vedamą gyvenimą, prisimena jaunystę ir supranta savo klaidas. Pats susidūrimas irgi nėra galingas, tačiau šiame filme tai nebuvo svarbiausias momentas. Pasibaigus filmui dingsta nuobodulys, jaučiamas palengvėjimas ir jausmas, jog tokias juostas geriausia žiūrėti sekmadienio ryte per kurį nors TV kanalą.

Techninė juostos pusė

Kaip jau minėta pačioje pradžioje, filmo specialieji efektai labai grubūs. Visiškai nekokybiškas veidų atkūrimas. Reikėjo tiesiog pateikti jaunus filmo veikėjus su grimu, nes viskas atrodo lyg kompiuteriniame žaidime.

Garso takelis nelabai įsimintinas, vos keli neblogi muzikiniai kūriniai, kuriuos šiai juostai padovanojo AC/DC ir Led Zeppelin. Kitos muzikinės variacijos tik pablogino bendrą atmosferos vaizdą, kartais net užgniaužė. Tokiomis akimirkomis buvo sunku net suprasti, ko siekia filmo režisierius. Jis norėjo dramos ar komedijos? Išties sunkus atvejis, kai nėra tikslaus atsakymo. Prie to nesusipratimo prisidėjo dar ir nykus garso montažas, kuris nepridėjo juostai jokio efektingumo.

Operatoriaus darbas pakenčiamas, bet tik paskutiniame filmo akorde, kai į ringą žengia abu senukai. Dvikova parodyta labai spalvingai, vaizdžiai ir efektingai. Nors ir abu personažai nesikovė atitinkamai gerai, tačiau kamerų dėka pasijaučia įtampa ir intriga dėl vieno ar kito veikėjo pranašumo ringe.

Filmo montažas tam tikrose vietose gana chaotiškas, tačiau jis nesugadina bendro vaizdo, kas yra gerai. Pernelyg greitai pereinama nuo vieno personažo istorijos iki kitos, todėl galima tiesiog pasimesti rodomame siužetinės linijos veiksme. Režisierius nenorėjo išskirti vieno ar kito veikėjo, todėl gavosi labai blogai sulipdytas darbas, iki galo neatskleidžiantis nė vieno veikėjo potencialo.

Aktorių kolektyvinis darbas

Viena iš maloniausių juostos peržiūros akimirkų tampa pagrindinių aktorių pasirodymas didžiajame ekrane boksininkų amplua. Nostalgiją jausti priverčiantis pasirodymas.

Sylvesteris Stallone ir jo „Skutuvas“ labai primena jo legendinį personažą Rokį, todėl stebėti tokį neakivaizdų ir neoficialų jo populiariausio personažo sugrįžimą yra vienas didelis malonumas. Aktoriniais sugebėjimais pasigirti aktorius negali, atrodo kaip įprastai tokiuose filmuose, tačiau vien jau iš pagarbos jam ir jo amžiui galima paploti pasibaigus pačiam filmui.

Gyva kino legenda, Robertas De Niro, savo buvimu irgi pakėlė šios juostos kokybę. Nors paskutiniu metu vaidina tik savo malonumui ir dėl honorarų, kino asas paverčia šį filmuką savo asmeniniu šou. Kaip jau sakyta, šis filmas priklauso Lamotai, o ne Rokiui. Vaizdingiau pateiktas personažas, kuris atrodo žymiai dramiškesnis nei jo oponento vaidinamas veikėjas.

Didžiausiu juostos atradimu ir tikru žvaigždūnų pavadinti reikia „stand upo“ meistrą Keviną Hartą ir jo stulbinamą pasirodymą. Komiškas, arogantiškas ir kartais vulgarus Kevinas atrodo taip, lyg tai būtų jo filmas ir jis čia grotų pirmuoju smuiku.

Antraplanius vaidmenis papildo ir tokie kino grandai kaip Alanas Arkinas suvaidinęs „Žaibą“ bei žavinga Kim Basinger. Kas liečia Kim, tai tiesiog sunkiai suvokiama, kaip šešiasdešimtmetė moteris sugeba atrodyti taip jaunai ir seksualiai. Puikus aktorių kolektyvo papildymas, kuris nenuvilia.

Verdiktas

„Didžioji kova“ – tai lengvas, šiltas ir kartu labai mielas pasakojimas apie buvusius boksininkus, kurį papildo neblogas humoras ir smagūs veikėjai. Deja, dėl silpno turinio ir labai užtemptai pateikiamo veiksmo, filmas tampa dar vienu projektu, kuriam tinkamiausia vieta – rytinė sekmadienio TV programa.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 5/10

Techninė juostos pusė – 6/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 7/10

Bendras vertinimas: 6/10

%d bloggers like this: