Daily Archives: 2013-12-15

Dvi motinos / Adore


Premjera: Sausio 1, 2013Adore
Premjera Lietuvoje: Gruodžio 13, 2013
Kino platintojas: Acme Film, UAB
Indeksas: N16
Trukmė: 111 min.
Žanras: Drama
Šalis: Australija, Prancūzija
Režisavo: Anne Fontaine
Vaidina: Naomi Watts, Robin Wright, Xavier Samuel, James Frecheville, Ben Mendelsohn

IMDB – 6.1/10
RottenTomatoes – 33/100
Metacritic – 37/100

Filmo biudžetas – 16 000 000 $

Filmo pajamos – 318 982 $

Siužetas

Ramiame Australijos pajūrio miestelyje gyvena dvi draugės: Roza ir Lilė. Roza – kartu su vyru Haroldu ir pilnametystės jau sulaukusiu sūnumi Tomu; našlė Roza – su panašaus amžiaus sūnumi Ijanu. Kadangi moterys yra neatskiriamos draugės, jų sūnūs taip pat negali vienas be kito.

Buvaukine.lt sako:

„Motinų ir sūnų meilė“

Liuksemburgietė režisierė Anne Fontaine, padovanojusi itin subtilias prancūziškas dramas, kaip 2003 metų „Natali“ ir vieną gražiausių kostiuminių pastarųjų metų filmų „Coco prieš Chanel“, pristato dar vieną intriguojantį ir erotiškumo kupiną pasakojimą apie pagyvenusių moterų aistrą jauniems vaikinams, kuri galiausiai virsta sunkia liga.

Režisierė maloniai kviečia rimtesnio konteksto dramų mylėtojus iš arti pamatyti keturių žmonių tarpusavio santykius ir jų uždraustą potrauki vienas kitam, kuris su laiku pradeda formuotis į kažką daugiau, nei vien seksualinį norą būti kartu.

Apie ką mes čia…

Dvi geriausios vaikystės draugės jau nuo mažens dalijosi viskuo, ką tik turėjo, todėl sulaukus pakankamai solidaus amžiaus, jos vis dar leidžia laiką kartu. Du moterų sūnūs, kaip ir jos motinos, tampa neatsiejamais draugais, todėl visą laisvą laiką vaikinai praleidžia kartu. Viskas lyg ir būtu gerai, jei ne viena praleista naktis, po kurios motinų ir jų sūnų santykiai tampa itin artimi.

Kūrinio vidus

Tokia tema, kaip paauglių santykiai su suaugusiomis moterimis, ar vaikų santykiai su jų motinomis, nėra nauja, tačiau su kiekvieno tokios tematikos filmo pasirodymu tampa smalsu, kaip režisierius sugebės atskleisti visą tokių seksualinių santykių trapumą. Jau buvome matę panašaus pobūdžio juostas. Alfonso Cuarono „Ir tavo mama irgi“, Bernado Bertollucio „Svajotojai“ ar Stepheno Daltry‘io „Skaitovas“, taigi atrasti kažką naujo šiame filme bus sunku.

Kaip ir buvo galima numanyti, pati istorija tampa labai nykiu ir visiškai neįdomiu pasakojimu apie motinų incestą su sūnumis. Kažkas gali nesutikti, nes filme rodomos dvi draugės ir jų vaikai, tačiau jų ryšys primena seserų meilę, todėl kaip bebūtų, bet vaikinai atsidavė aistrai su savo tetomis. Pats tokių santykių pateikimas filme visiškai neintriguoja, todėl net ir seksualiniai santykiai tarp suaugusių moterų ir jaunuolių atrodo tiesiog skurdžiai ir kartu šlykščiai. Net aistra parodyta kaip mechaninio sekso atvaizdas, kur svarbiausia susijungimas, o ne savo jausmų demonstravimas. Toks ir visas filmas – nenuoširdus, sausas ir, blogiausia, be kokio nors moralinio konteksto. Parodomas keturių žmonių asmeninis gyvenimas, kuris atrodo kaip rutinos kamuojamų sutuoktinių eilinė diena. Nėra nei džiaugsmo, nei meilės, nei potraukio.

Blogiausia, jog filmo personažai visiškai neatskleisti. Motinų draugystė nenupasakojama jokiais būdais, todėl susidaryti įspūdį apie jų jaunus laikus ir draugystės išsaugojimą iki pat senatvės nelemta. Taip pat pateikiami ir jų vaikai. Netgi dabartyje, kurioje vyksta filmo siužetinės linijos veiksmas, sužinome nedaug. Tik tai, jog dailios moterys mėgsta pasipliuškenti vandenyne ir gulėti paplūdimyje, o jų vaikams pavyksta būti burlentininkais. Tuo ir pasibaigia pažintis su personažais ir jų gyvenimo kryžkelėmis. Režisierė taip susikoncentravo į veikėjų seksualinius santykius, jog net vėlesni veikėjų veiksmai nepadeda suprasti draugystės motyvo ir pačios meilės sąvokos, rodomos šiame filme. Bendras vaizdas toks tirštas, jog galiausiai galima suprasti, kad žiūrime filmą apie nieką, filmą neturinti idėjos, filmą, kuris net nešokiruoja ir neįintriguoja savo itin pikantiška tematika.

Dialogai filme turi neblogo potencialo, bet išreiškiami ne vietoje ir ne laiku, o gyvenimo prasmės jausmų pasaulyje suvokimas nėra artimas šiam filmui. Įdomu, apie ką galvojo scenaristai, kai rašė šio filmo scenarijų, nes juosta nepanaši į suaugusiems skirtą dramą, kurioje bent jau minimaliai būtų galima pradėti apmąstyti veikėjų sprendimus. Filmas taip pat netinka jaunesniam žiūrovui, kurio meilės suvokimas savo motinai visiškai kitoks, nei pateikiamas šiame filme. Trūksta dinamikos ir pačios dramos, sukurtos ant emocionalaus variklio, kuri iš tiesų padėtų išsikapstyti iš tokios nuobodžios siužetinės linijos, kurią mums pateikia filmo kūrėja. Einant link finalo viskas labiau suprastėja, o pasirodžius paskutinei scenai tampa aišku viena –priėjome prie pačios pradžios, nuo kurios prasidėjo filmas, todėl jokio pamokslo laukti tikrai nereikia, nes jo čia nėra. Meilė tarp vaikų ir jų tėvų virsta pajuokos, savivertės neturėjimo ir nepadorumo objektu, ką ir simbolizuoja paskutinis filmo kadras.

Techninė juostos pusė

Žinant, jog filmas nufilmuotas tiek Prancūzijoje, tiek Australijoje, tai vienintelis stiprus juostos koziris, nes operatoriaus darbo, tikrai vaizdingo vandenyno ir aplinkos pateikimo dėka viskas atrodo labai šiltai, o ir kartu maloniai akiai, kai už lango minusinė temperatūra.

Garso takelis taipogi priverčia pasijusti maloniai, nes kelios muzikinės kompozicijos taip žaviai skamba filmo metu, jog noris tiesiog užsimerkti ir atsidurti kažkur šiltuose kraštuose, kaip ir pagrindiniai filmo veikėjai.

Filmo montažas neblogas, tačiau norint išvengti tam tikrų seksualinių scenų, režisierės nurodymu buvo iškirpti keli epizodai, kurie, matyt, labiau nuspalvintų šį pasakojimą. Deja, tai neįvyksta, todėl tenka stebėti neįintriguojantį vaizdą be kokios nors aistros demontavimo.

Aktorių kolektyvinis darbas

Pagrindinis filmo ketvertas, kuris ant savęs ir laiko visą šį nykų pasakojimą, atrodo itin stipriai, o svarbiausia, kiekvienas iš aktorių sugeba įnešti savo nemažą darbą į juostos kokybės padidėjimą.

Britė Naomi Watts, kurią Lietuvos žiūrovas neseniai galėjo matyti filme apie princesės Dianos meilės santykius, pasirodo itin gerai. Žinoma, atsižvelgiant į paskutinę aktorės filmografiją, susidaro įspūdis, jog ji vaidina tą patį personažą, tačiau pažvelgus atidžiau matosi, jog kiekvienas jos sukurtas veikėjas turi išskirtinių bruožų. Tuo ji ir žavi savo gerbėjus bei kino mylėtojus.

Pastaruoju metu ne itin dažnai kine pasirodanti Robin Wright sugeba aplenkti savo kolegę ir suvaidina dar įtikinamiau. Geras aktorės personažo įkūnijimas prideda filmui tam tikro šarmo, nes galime pamatyti tikrai geidžiamos moters vaizdą. Nesvarbu koks amžius, bet jei moteris sugeba patraukti jauno ir gražaus vaikino akį, reiškia joje yra kažkas stulbinančio – o tokia ir yra aktorė bei jos vaidinamas personažas.

Xavieras Samuelis, suvaidinęs Ianą, atrodo tikrai ne blogai, tačiau filmo metu jaučiasi, jog jaunas aktorius labai susikaustęs ir jam sunkiai sekasi vilioti Robin vaidinamą Rozę. Atvirkštinį variantą matome Jameso Frechevillio personaže. Tai savimi pasitikintis, tačiau kartu ir trapus jaunuolis, kuriam reikia motiniškos meilės, kurią jis gauna iš Lilės.

Filmą papuošia ir gana charizmatiškas Benas Mendelsohnas su žaviąja Sophie Lowe, kuri pasitaiso po itin prasto pasirodymo „Išlikimo eksperimente“. Toks juostos papildymas leidžia bent jau pasimėgauti aktorių vaidyba ir užmiršti niekam tikusį scenarijų bei silpna režisūrą.

Verdiktas

„Dvi motinos“ – tai neįtikinantis pasakojimas apie motinų ir jų sunų seksualinį potraukį, virstantį į visiškai jokio pamokslo neturintį ir rutinos kamuojamą darbą, kurio pagrindiniu varikliu tampa stipri pagrindinių aktorių vaidyba, miela ausiai muzika ir savo egzotiškumu kerintys peizažai.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 5/10

Techninė juostos pusė – 6/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 8/10

Bendras vertinimas: 6/10

Sėkmės sala / Island of Luck


Premjera: Gruodžio 6, 2013Island of Luck
Premjera Lietuvoje: Gruodžio 13, 2013
Kino platintojas: Top Film Baltic, UAB
Indeksas: N16
Trukmė: 82 min.
Žanras: Komedija, nuotykių
Šalis: Rusija
Režisavo: Kirill Kozlov
Vaidina: Roman Yunusov, Svetlana Khodchenkova, Anna Khilkevich, Agnia Ditkovskite, Dasha Astafieva

IMDB – 5.6/10

Filmo biudžetas – 2 000 000 $

Filmo pajamos – 2 139 375 $

Siužetas

Buvęs populiarus pramogų verslo atstovas gauna pasiūlymą dirbti stiuardu tolimųjų reisų lėktuve. Skrydžio metu rengiamas gražuolių konkursas. Trys finalistės ir stiuardas atsiduria negyvenamoje saloje.

Buvaukine.lt sako:

„Kokosų karalius“

Etatinis studijos „Enjoy Movies“ darbuotojas, montažininkas Kirilas Kozlovas, 2012 metais pabandė savo jėgas nuoširdžioje ir šiltoje juostoje „Mamos“. Sulaukęs gerų atsilėpimų iš kritikų ir žiūrovų, pelningas filmas prieš debiutantą atvėrė duris į didįjį kiną, todėl dabar kino kūrėjas pristato žymiai brangesnį ir didesnį potencialą turintį filmą.

Režisierius kviečia pamatyti netipinį Robinzonų nuotykį, kuris turėjo būti tik lengva apgaulė viskuo tikinčiom merginom. Galiausiai viskas virsta į į tikrą pragarą, kuriuo metu žiūrovams nebus leista nuobodžiauti.

Apie ką mes čia…

Viename prabangiame laineryje vyksta grožio konkursas, kuriame rungiasi pačios nuostabiausios merginos. Deja, kelioms iš jų nepasiseka, dėl kažkada buvusio televizinių šou žvaigždūno Romos, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugadina šventę. Po šiokio tokio chaoso jis ir trys gražuolės atsiduria negyvenamojoje saloje…

Kūrinio vidus

JAV turi vieną kino studiją pavadinimu „The Global Asylium“, kuri visiems asocijuojasi su labai pigaus konteksto ir niekam tikusiais filmais. Rusija neatsilieka ir turi tos studijos analogą – „Enjoy Movies“. Kiekvienas naujas šios studijos darbas verčia susimąstyti iki ko ritasi ne tik kinematografija, bet ir žmonių mentalitetas, kad jie savo pinigais papildo kūrėjų kišenes, kurie konvejeriu štampuoja panašius filmus.

Po tokių „šedevrų“ kaip „Nėščias“, „Dubleris“, „Vyras su garantija“ ar „Ką išdarinėja vyrai“ sekantys šios unikalios studijos darbai priverčia sunerimti dėl poveikio psichikai, nes su kiekvienu filmu kūrėjų fantazija parodo tik pasišaipymą iš žiūrovo, nešančio jiems didžiulius turtus. Naujausias filmas, kurio veiksmas vyksta šiltuose kraštuose, galbūt šiek tiek lenkia ankstesnius studijos filmus, tačiau pats scenaristų kolektyvas, kaip visada sugeba sugadinti neblogą bendrą paveikslą savo degradams skirtais dialogais. Kaip apsieisi be pokalbių apie antrą galą, narkotikus ar visiškai nesąmoningus dalykus? Tokiais manevras kūrėjai jau daugelį metų vis bando prisijaukinti savo žiūrovą, kuris eis ir mokės pinigus, kad tik pamatytų dar vieną greitai pastatytą filmą.

Filmo siužetinė linija iki vidurio atrodo dar visai padori, todėl galima teigti, jog viskas susižiūri gana neblogai, nors ir viskas vyksta pagal klišinį scenarijų. Patekus į negyvenamą salą herojams tenka kovoti dėl būvio ir bendrų interesų, kas, žinoma, nepavyksta ir užverda sąmojinga kova dėl asmeninių tikslų. Toks siužetinis filmo posūkis primena kadaise labai populiarius televizinius šou, kaip „Paskutinis herojus“. Pasijuokti tikrai nėra iš ko, nes banaliausiu būdu pateikti filmo juokeliai priverčia dar kartą susimastyti dėl įžūlaus kūrėjų savo pačių filmų kopijavimo, todėl tenka dar sykį įsitikinti, jog pinigai sugeba užtemdyti protą bet kam.

Pagrindiniai filmo veikėjai – pats maloniausias juostos variklis, kuris bent kažkiek sugeba sumenkinti visą tą prastą vaizdą. Kaip ir dažnai būna tokio pobūdžio filmuose, juostoje turi būti gyvenimo nuskriaustas nevykėlis, kuris gauna šansą. Šiuo atveju Romos paveikslas labai simbolinis dėl savo buvusios karjeros. Daug kadaise žinomų šoumenų buvo priversti imtis bet kokio darbo, kad tik pragyventų. Graudinantis ir visai nejuokingas pagrindinio veikėjo portretas. Žinoma, tai ne vienintelis juostos herojus. Labiausiai akis traukia gražuolės, kurios atitinka visus stereotipus. Turime kvaišą blondinę, savim pasitikinčia kalę ir visko bijančią merginą. Toks trijulės atvaizdas simbolizuoja vienintelį moterų braižą – gauti viską, ko tik jos užsigeidžia ir nesvarbu kokiu būdu jos tą gaus. Keli momentai priverčia nusišypsoti pasižiūrėjus į jų pastangas įtikti pagrindiniam veikėjui, tačiau vėliau viskas pavirsta į nesmagia mišrainę, kuri labai priminė Beno Stillerio komediją „Griaustinis tropikuose“. Kaip bebūtų, tačiau akivaizdu, jog scenaristai semiasi patirties iš užsienio filmų, kas galiausiai leidžia jiems nukopijuoti tam tikrus kitų filmų momentus. Nejuokinga ir graudu, todėl galima dar kartą pasveikinti „Enjoy Movies“ su eiliniu reginiu.

Juosta prasideda taip, kaip ir pasibaigė – tuščiai. Nepaisant to, kūrėjams tenka padėkoti dėl vieno filmo dalyko – šiltų kraštų vaizdo, kuris bent kažkiek leidžia sušilti ir pamiršti, jog lauke karaliauja žiema.

Techninė juostos pusė

Filme dominuoja saulėtos salos vaizdai, kas tikrai džiugina akis, todėl galima sakyti, jog operatorius šiuo atveju nepaveda, o atvirkščiai – sugeba pamaloninti nuliūdusį žiūrovą savo išraiškingu darbu.

Filmą puošia ir neblogas garso takelis, primenantis nuotykių motyvą, kas irgi neblogai, atsižvelgiant į bendrą siužetinės linijos pateikimą ir visiškai niūrų humorą.

Blogiausia juostos techninės pusės dalis yra montažas. Visiškai neskoningai sulipdytos scenos, kurios nepriduoda nei žavesio, nei intrigos, nei maloniai vystomos istorijos. Režisieriui reikėjo susikaupti ties režisūra, o ne pelnyti dar vienos funkcijos.

Aktorių kolektyvinis darbas

„Comedy Clubo“ rezidentai išdygsta kaip grybai po smarkaus lietaus, todėl nenuostabu, jog komedijos žanre būtent populiaraus humoristinio šou dalyviai pradeda dominuoti.
Pagrindinio veikėjo atlikėjas Romanas Junusovas iš tiesų gana smagus ir puikaus humoro savininkas, tačiau jo vaidybiniai sugebėjimai taip ir neatsiskleidžia, todėl matome tą patį vaikiną, kuris kažkada puikiai juokino publika televiziniame šou.

Trys filmo moterys, kurios savo gražiomis kūno linijos galėtų sukaitinti bet kokį vyriškos lyties atstovą, pasirodo kaip ir buvo numanoma – niekaip, ir tik jų išvaizda gelbėja viską, ką jos išdarinėja ekrane. Lietuvė Agnė Ditkovskytė atlieka pati prasčiausią savo vaidmenį, o Holivudą bandanti užkariauti Svetlana Chodčenkova, kurią žiūrovai galėjo stebėti naujausiame „Ernio“ filme, atrodo visiškai apgailėtinai. Apie Aną Chilkevič, kurios pasirodymas prasčiausias, išvis nėra ką kalbėti.

Po tokio pagrindinio filmo kolektyvo pasirodymo vertinti likusius antraplanius ir epizodiškai pasirodančius aktorius ir Rusijos šou biznio atstovus nėra jokio noro. Viskas labai prastai.

Verdiktas

„Sėkmės sala“ – tai dar vienas niekam tikęs „Enjoy Movies“ projektas, kuriame apart gražios, saulėtos salos ir kerinčių tropikų vaizdų nėra nieko. Juostoje žiūrovas pasiges gero humoro, įdomių personažų ir nuotaikingos siužetinės linijos.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 2/10

Techninė juostos pusė – 5/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 2/10

Bendras vertinimas: 3/10

Kalakutai: Atgal į ateitį / Free Birds


Premjera: Rugsėjo 26, 2013Free Birds
Premjera Lietuvoje: Gruodžio 13, 2013
Kino platintojas: Garsų Pasaulio Įrašai, UAB
Indeksas: V
Trukmė: 87 min.
Žanras: Animacija, nuotykių
Šalis: JAV
Režisavo: Jimmy Hayward
Vaidina: Owen Wilson, Woody Harrelson, Amy Poehler, George Takei, Colm Meaney

IMDB – 5.1/10
RottenTomatoes – 18/100
Metacritic – 38/100

Filmo biudžetas – 55 000 000 $

Filmo pajamos – 53 881 033 $

Siužetas

Žavus nevykėlis Regis, kuriam aplinkybės nuolat svilina uodegą, tačiau likimas leidžia išnešti sveikas plunksnas, sutinka kietasprandį kalakutų pasaulio Rembo – Džeiką. Turėdami atlikti savo gyvenimo misiją, du užkietėję individualistai privalo peržengti asmeninius nusistatymus. Padedami visos šutvės mielai kvanktelėjusių personažų, jie siekia išgelbėti kalakutų giminę nuo tapimo šventinio stalo simboliu.

Buvaukine.lt sako:

„Padėkos dienos afera“

Animatorius Jimmy‘is Haywardas, debiutuodamas plačiuose kino vandenyse su linksmu ir labai pozityviu „Hortonu“, užsitarnavo visai gerą kino kūrėjo statusą, todėl sekančiu jo projektu tapo brutalaus komikso „Džona Heks“ ekranizacija, kurią, deja, pasaulis sutiko labai šaltai. Po trijų metų pertraukos, kino kūrėjas vėl pasirodo ir pristato animacinį projektą, kuriuo bandys susigražinti pasitikėjimą.

Kino kūrėjas kviečia mažus ir didelius animacijos gerbėjus atsidurti vieno išskirtinio kalakuto kailyje ir jo akimis pamatyti sunkią giminės dalią, kuri kiekvienais metais ateina su taip JAV mėgstama Padėkos diena.

Apie ką mes čia…

Kalakutas Redžis išsiskiria nuo savo gentainių, todėl savo gretose nenorėdami turėti keistuolio, kalakutai išmeta jį laukan. Blogiausia tai, kad pasimetęs paukštis atsiduria gatvėje Padėkos dienos išvakarėse. Tačiau laimingasis kalakutas išvengia baisios lemties ir patenka į geras rankas. Nuo to prasideda jo kelionė pažįstant naujai atrastą pasaulį.

Kūrinio vidus

Kiek teko žiūrėti animacinių filmų, tai nė viename nedominavo pasakojimas apie sunkią kalakutų dalią per Padėkos dieną. Žavu, kad kino kūrėjai bent pabandė sukurti kažką originalaus ir pamokančio savo mažiausiems žiūrovams. Akivaizdu, jog filmas orientuotas jauniausiems kino mylėtojams, todėl jame atsiribojama nuo kokių nors keistenybių, galinčių blogai paveikti vaikus.

Pats pasakojimas prilygsta istorijos pamokai žmonėms, kurie galbūt nėra susipažinę su Padėkos dienos tradicijomis. Svarbiausiu akcentu tampa klausimas, kodėl pagrindiniu patiekalu ant stalo visada yra kalakutas. Žinoma, atsakymo į šį klausimą negauname, bet aplinkkeliais linkstantis pokalbis šia tema duoda gerų rezultatų, nes matome visai originalią interpretaciją. Neapsieinama ir be meilės elementų, tačiau tai bent gėrį propaguojantis momentas, kuris sušildo filmo atmosferą. Draugystė šiame filme irgi labai svarbi, todėl nuotykiai pavirsta tikru šio reiškinio tarp žmonių išbandymu.

Filmas prasideda gana niūriai ir neįdomiai, veikėjai pristatomi silpnai, tačiau įsibėgėjus pasakojimui viskas grįžta į savo vėžes, todėl kelionė laiku tampa geriausiu filmo komponentu. Veiksmo plane nuobodžiauti irgi nereikia, nes juosta kupina gal ir prastai įgyvendinto bei banalaus veiksmo, tačiau jis bent jau priverčia neatitraukti akių, o svarbiausia – neužmigti. Iš tiesų, daugelis antrarūšių animacinių projektų žiūrovams pateikiami taip neskoningai, kad praėjus trečdaliui laiko tenka spoksoti į laikrodį.

Personažai labai pilki, todėl galiausiai nė vienas iš jų deramai nebuvo pristatytas. Tačiau tai netrikdo, visgi viskas orientuota į istorijos pamoką su daug veiksmo. Humoras, kaip ir dažniausiai būna filmuose, skirtuose vaikams, labai klišinis ir nejuokingas, bet atleistina, nes ne jame filmuko esmė. Neįsimintinas filmas, tačiau tikrai ne prastesnis už daugelį kinuose rodomu animacinių juostų. Taigi, po peržiūros tikrai nėra jokio pykčio ant filmuko kūrėjų už tai, jog pigiais būdais bandė pasipelnyti iš vaikų ir jų tėvelių.

Techninė juostos pusė

Juosta tikrai nėra labai įspūdinga ir animacijos grožis čia atrodo lyg filmukas iš karto būtu gamintas DVD formatui. Pasigęstama kokybiškai pateikiamų veikėjų, detalumo ir svarbiausia – spalvingumo. Blogiausia, kad filmas dar ir konvertuotas į 3D, o tai dar labiau sutirština spalvas. Efekto jokio, bet užtat kokia tamsa aplanko bežiūrint trimatėje erdvėje. Geriausia rinktis 2D seansus, kad bent akių ir nosies neskaudėtų ir būtų galima bent kažkiek pasigrožėti šviesesniais vaizdais.

Garso takelis kaip iš kokio veiksmo filmo. Nėra nuotykio motyvo ir jokių išskirtinių muzikinių kompozicijų ar dainų, priverčiančių pasijausti pasakiškame filme, kurio pagrindiniu akcentu kaip tik ir tampa nuotykis.

Montažas neblogas, todėl istorija nesugeba nukentėti nuo nekokybiško scenų pateikimo, o ir intriga šiek tiek išlieka iki pat galo, na, bent jau vaikams tai tikrai. Suaugęs žmogus puikiai supras, kodėl filme viskas vyksta taip, kaip vyksta, todėl paaiškinimai čia nebūtini.

Aktorių kolektyvinis darbas

Lietuviškas filmo įgarsinimas prastokas, todėl viskas susižiūri tikrai skurdžiai. Dėl kai kurių aktorių monotoniškų dialogų ir tiesiog nekokybiškų replikų intonacijų, personažai tampa visiškai neįdomiais filmo dalyviais. Tai tik dar labiau pablogina bendrą siužetinės linijos vaizdą.

Verdiktas

„Kalakutai: atgal į ateitį“ – tai paprasta, tačiau gana smagi istorijos pamoka apie Padėkos dienos papročius ir ištakas, bet dėl visiškai nekokybiškos techninės pusės ji tampa dar vienu pilku projektu, pasimetusiu tarp kitų panašaus pobūdžio juostų, besipuikuojančių DVD lentynose.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 6/10

Techninė juostos pusė – 4/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 5/10

Bendras vertinimas: 5/10

%d bloggers like this: