Daily Archives: 2013-12-02

Moterys meluoja geriau. Kristina


Premjera: Lapkričio 29, 2013Moterys meluoja geriau. Kristina
Premjera Lietuvoje: Lapkričio 29, 2013
Kino platintojas: Singing Fish, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 115 min.
Žanras: Komedija, drama
Šalis: Lietuva
Režisavo: Alvydas Šlepikas
Vaidina: Marijonas Mikutavičius, Inga Norkutė, Ramūnas Rudokas, Aušra Štukytė, Džiugas Siaurusaitis

Filmo biudžetas – 500 000 Lt

Filmo pajamos – 637 104 Lt

Siužetas

Tai istorija, kuri nutiko tuo metu, kai Kristina gyveno su Paulium, tačiau šie įvykiai nebuvo parodyti, nes serialas tada koncentravosi ties kitų personažų gyvenimais.

Buvaukine.lt sako:

„Lietuva ir jos provincijos“

Kultinio lietuviško serialo „Nekviesta meilė“ kūrėjas, režisierius Alvydas Šlepikas, paskutiniais metais žiūrovus džiugino kitais nelabai sėkmingais televiziniais projektais, kaip „Amžini jausmai“ ir „Neskubėk gyventi“, pristato pilnametražę paties populiariausio šalies televizinio serialo „Moterys meluoja geriau“ versiją.

Televizinių projektų kūrėjas kviečia visus gerbėjus į dar vieną nepakartojamą kelionę, pamatyti savo pamėgtus personažus dideliame ekrane ir kartu su jais patirti iš naujo tiek daug puikių akimirkų, kurias galima iš naujo prisiminti bežiūrint serialą per televiziją.

Apie ką mes čia…

Žmonių gyvenimas labai painus dalykas, tačiau jis dar painesnis, kai už gyvenimo vairo šeimoje atsistoja moterys, kurios sugeba vyrus įtinkinti netgi nebūtais dalykais apie save. Tokiais būdais vyrų giminė kenčia, nesugeba susitvarkyti su savo užduotimis bei bando ieškoti naujų pojūčių kitų moterų glėbyje. Kristinos gyvenimas klostosi panašiai, moteris atsiduria sunkiausioje dilemoje tarp meilės ir pareigos vyrui, tačiau jos neapgalvoti sprendimai, tampa tikru košmaru aplinkiniams, kuriuos moteris taip gerbia ir myli.

Kūrinio vidus

Tendencija perkelti televizinius projektus į didžiuosius ekranus Amerikoje tampa kasdienybe, tačiau ten tokiems žingsniams visada yra puikus ir solidus studijų pamatas, kurie bando kuo įspūdingiau pristatyti žiūrovams jų pamėgtus televizinius šou. Lietuvoje, deja, to nėra, todėl žiūrovas eidamas į kiną nepamatys vaidybinio filmo apie savo pamėgtus herojus, o sulauks nemalonios staigmenos televizinio serialo pavidale. Iš tikro, tai didelis pasišaipymas iš gerbėjų ir tuo labiau iš lietuviško kino.

Eidami tokiais manevrais, kūrėjai nepriartina eilinio žiūrovo nesusipažinusio su serialu, todėl patekęs į seansą žmogus, kuriam visiškai neaiškus serialo siužetas, nesupras ką jam tenka matyti ekrane. Filmas orientuotas tik į serialo gerbėjus, kurie akivaizdžiai padarys jį vienu iš pačių sėkmingiausių projektų Lietuvoje per pastaruosius metus. Iš vienos pusės tai geras komerciškai strateginis ėjimas, iš kitos – visiškai apgailėtinas poelgis perkelti serialą į didžiuosius ekranus. Su tokiais tempais, pamatę komercinį potencialą, kiti televizinių serialų kūrėjai bandys padaryti panašius ėjimus, kas dar labiau pablogins mūsų šalies kino kokybę, rodomą kino ekranuose.

Kalbant apie filmą ir jo siužetinę liniją, tai visgi išplėsto ir labiau moterims orientuoto projekto dėka, bus galima smagiai užsnūsti peržiūros metu, nes jame nėra nieko doro, kas galėtu patraukti ne tik visko mačiusius kino mylėtojus, bet ir paprastus žmonės, kuriems kinas tai tik vienas iš laisvalaikio praleidimo būdų. Nuobodus ir nejuokingas filmas dar kartą parodo, jog su humoru pas lietuvių kino kūrėjus viskas labai prastai. Pradedant nuo banalių dialogų, kurie akivaizdžiai matosi, jog pritaikyti provincijų gyventojams ir baigiant pačios filmo intrigos išdėstymu. Viskas atrodo graudžiai ir neskoningai. Įpusėjant filmui norisi pamatyti kokią nors reklamą, nes monotoniškas ir pilkas veiksmas, kurį tenka matyti peržiūros metu, veikia geriau nei migdomieji.

Personažai labai šabloniniai, o jų poelgiai, mąstysena, išvis sunkiai suprantami. Nejaugi filmo kūrėjai galvoja, kad tokiais banaliais ėjimais ir visiškai sausais dialogais, kuriuos papildo nieko neįsiminantys veikėjų pokalbiai, sugebama atkurti autentiškos Lietuvos įvaizdį? Žmonės čia tikrai ne tokių siaurų pažiūrų. Be to, labiau išprususiam jaunam žmogui, tai atrodys ne tik kad graudžiai, tačiau dar jis ir pasijaus gėdingai, dėl lietuviško kino produkcijos. Žinoma, kokia nors močiutė iš kaimo su malonumu pasižiūrės jos mėgstamą serialą didžiame ekrane.

Pasibaigus filmui lieka tokia nežinomybė, jog sunkiai galvojasi ir tuo pačiu norisi atsiprašyti „Valentino vieno“ kūrėjų, už tokias neigiamas reakcijas ir atsiliepimus apie jų filmą. Palyginus su šiuo filmu, anas atrodo kaip saldainis. Vienintelis filmas, kuris blogiau pasirodė per daugelį metų buvo Martinsono „Tyli naktis“, tačiau ten jau kito pobūdžio juosta. Reikia tikėtis, jog po tokios stulbinamos „Moterų“ sėkmės, koks nors kino prodiuseris neužsinorės pakartoti to ir nesukurs panašaus filmo, o tuo labiau šios nuobodybės tęsinio.

Techninė juostos pusė

Vienintelis kas gelbėja šį filmą tai nepakartojamas ir šiltas garso takelis, kuris išties sugeba pakelti bent kažkiek nuotaiką, bei labai kokybiškas operatoriaus darbas, kurio dėka galima bent pasigrožėti puikiais kraštovaizdžiais.

Filmo montažas ant tiek apgailėtinas, lyg stebėtum kokį nors skaidrių šou, o kiekvienos scenos apibūdinimas lygus tam tikram televiziniam klipui skirtam kažką pašiepti, o bendras vaizdas panašus į ilgą ir nuobodžią reklamą.

Aktorių kolektyvinis darbas

Kaip tenka dažnai minėti po lietuviškų filmų peržiūros, didžiausia mūsų šalies kino problema taip ir išlieka nepakitusi – vaidyba. Filme dominuoja ne tik teatrinė, bet dar ir televizinė vaidyba.

Juostos neišgelbėja net ir Ramūnas Rudokas su Marijumi Mikutavičiumi, kurie tiesą sakant bent stengėsi pritraukti žiūrovą prie ekrano. Visi kiti filmo herojų atlikėjai, kaip kokie zombiai neišspaudinėjo emocijų, o jeigu pasitaikydavo šiek tiek stipresnė scena, kurioje teko padirbėti, jie visiškai neįtikinamai persistengdavo lygioje vietoje, todėl bendras rezultatas tragiškai graudinantis.

Verdiktas

„Moterys meluoja geriau. Kristina“ – tai vienas iš pačių skaudžiausių lietuviško kino pavyzdžių per daugelį metų ir vienas didžiausių šių metų nesusipratimų, kuris vedamas vien tik gėdos jausmų dėl nacionalinio kino degradavimo lygio.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 1/10

Techninė juostos pusė – 4/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 1/10

Bendras vertinimas: 2/10

Meilei nereikia žodžių / Enough Said


Premjera: Spalio 18, 2013Enough Said
Premjera Lietuvoje: Gruodžio 6, 2013
Kino platintojas: Theatrical Film Distribution, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 93 min.
Žanras: Komedija, drama
Šalis: JAV
Režisavo: Nicole Holofcener
Vaidina: Julia Louis-Dreyfus, Lennie Loftin, Jessica St. Clair, Catherine Keener, James Gandolfini

IMDB – 7.5/10
RottenTomatoes – 95/100
Metacritic – 79/100

Filmo biudžetas – 5 000 000 $

Filmo pajamos – 17 203 000 $

Siužetas

Eva – išsiskyrusi ir vieniša mama, kuri palaimą randą dirbdama masažuotoja, tačiau kad ir kaip Eva stengtųsi mėgautis gyvenimą, dangų temdo neišvengiamas dukters išvykimas studijuoti į koledžą. Netikėtai Evos gyvenimas prašviesėja, kai ji sutinka mielą ir linksmą, sau artimą sielą – Albertą. Jų draugiški santykiai netrunka sužydėti ir išskleisti romantišką žiedą.

Buvaukine.lt sako:

„Trijulė“

Nepriklausomo amerikiečių kino režisierė ir tokių televizinių projektų kaip „Seksas ir miestas“ prodiuserė Nicole Holofcener pristato dar vieną jausmingą ir tuo pačiu šiltą bei optimizmo kupin pasakojimą apie suaugusių žmonių santykių vertybes.

„Draugų su pinigais“ kūrėja kviečia pamatyti trijų žmonių gyvenimo istoriją, kurie, vedami likimo, atsidūrė jausmų, melagysčių ir tuštybės kryžkelėje, iš kurios išgelbėti gali tik stiprus meilės jausmas.

Apie ką mes čia…

Po skyrybų Eva jaučiasi palaužta, niekam nereikalinga, nemylima ir atstumta. Jos geriausia draugė vos ne per prievarta nusitempia ją į prabangų vakarėlį, kuriame moteris susipažįsta su iš pirmo žvilgsnio mielu vyru Albertu. Jis nėra jos idealas, nes iš išvaizdos jis jai visiškai nepatrauklus, tačiau susipažinus artimiau, moteris pajaučia jam didėlę simpatiją, o galiausiai ir meilę. Viskas būtu gerai, tačiau kelyje atsiranda kliūtis – buvusi Alberto žmona.

Kūrinio vidus

Moterų ir vyrų santykiai paskutiniu metu amerikiečių kine tapo labai banaliai pateikiami. Ir viskas dėl to, jog kino industrijai pelną nešą tokie saldūs projektai, kaip, tarkim, Nicholaso Sparkso knygų ekranizacijos, todėl stengtis pateikti kažką įdomesnio ir išradingesnio kino kūrėjams tiesiog nereikia. Jie puikiai žino, jog moterys suvalgys bet ką, nes ko daugiau joms reikia – gražios meilės istorijos su geru finalu ir daug gražių aktorių.

Šis atvejis išskirtinis, nes filmo metu žiūrovas susipažįsta ne su hormonais perpildytais paaugliais, kurie net nežino, ką reiškia žodis meilė, o su vyresnio amžiaus žmonėmis mačiusiais visko ir turinčiais gyvenimiškos patirties. Filmo pateikimas iš karto priminė kultinę 1989 metų juostą su Billy Cristalu ir Meg Ryan „Kai Haris sutiko Salę…“. Išties, pati filmo struktūra yra identiška, tačiau kartu ir skirtinga dėl išskirtinio personažų požiūrio į gyvenimą. Tai nėra saldi meilės istorija, tai realaus gyvenimo perteikimas, kai sulaukus garbaus amžiaus tampi niekam nereikalingas, o tuštuma viduje vis labiau primena apie savo egzistenciją. Susitikę pagrindiniai filmo personažai ieško tik gyvenimo draugo, kad neliktų vieniši. Nors jie turi paauglius vaikus, tačiau galvoja ir apie asmeninę laimę. Tai puikus požiūris į gyvenimą, kai norisi jį pragyventi deramai ir po savęs palikti bent kažką prasmingo.

Juostos pamatu tampa trijų suaugusių žmonių likimas, kurį tuo tarpu papildo ir trijų paauglių mergaičių gyvenimas. Kas įdomiausia ir kartu maloniausia, jog visos istorijos pateiktos su gana sodriu, nevulgariu ir prasmingu humoru, kurio taip kartais reikia sudėtingose situacijose. Žinoma, kūrėja humoru sugeba taikliai žaisti, todėl kiekviena scena netampa banalybių muge, kurios pagrindiniu koziriu taptų neskoningai priderinti juokeliai. Viskas pateikiama subtiliai, žaismingai ir natūraliai, todėl kiekvienas personažas tampa labai artimas mums. Nesvarbu, ar tai paauglė duktė, kurios vieninteliu tikslu tampa karjeros viršūnės, ar tai gyvenimu nepatenkinta moteris, ar vyras, kuris egzistuota, o ne gyvena savo malonumui. Tikras gyvenimas, be jokių pasaldinimų, todėl filmas ir tampa toks šiltas, tikroviškas, pozityvus, o kartais ir optimistiškai nuteikiantis, nes jo dėka galima pamatyti vieną svarbu gyvenimo dalyką – laimę.

Kitas svarbus filmo aspektas – meilės interpretacija. Nesvarbu kokio amžiaus žmogus, nesvarbu kada ji ateina į gyvenimą, tačiau toks įvykis tikrai padeda atsigauti bet kokiam palūžusiam žmogui. Tokia transformacija matoma ir pas Evą. Žinoma, moteris pateikiama kaip savimi nepasitikinti ir nemokanti laikytis savo nuomonės, todėl dėl kitų žmonių pasakojimų apie simpatiją Albertą ji pradeda abejoti. Puikūs Alberto žodžiai: „Tu turėjai pažinti mane tokį, koks esu, o ne klausyti kitų žmonių nuomonės apie mane.“ Viskas labai artima mums, kai moterys ar vyrai iš pavydo sugeba sukelti tokias apkalbas apie kitą žmogų, o silpnesnis pasiduoda provokacijai ir pasikliauna aplinkinių nuomone. Daug porų išsiskiria vien tik per piktus liežuvius. Filme šis momentas labai vaizdingai pateiktas, todėl kartu duodamas penas apmastymui apie nesikišimą į kitų žmonių asmeninius santykius.

Juosta susižiūri labai lengvai, kas ir pamalonina peržiūrą, o kartu nuostabą kelia tas faktas, jog pasakyta tiek daug svarbių dalykų ir jie visi ilgai lieka galvoje. Tuo pačiu nejaučiamas koks liūdesys ir niekas po peržiūros neslegia, kaip būna su panašaus pobūdžio filmais. Todėl galima teigti, jog šiais metais tai vienas įdomesnių projektų, kuris savo pozityvia energija užkrės kiekvieną žanro mylėtoją.

Techninė juostos pusė

Iš techninės filmo pozicijos, juosta labai paprasta, tačiau tas nekelia jokio diskomforto. Tiek garso takelis, kurį puikiai priderino prie scenų, tiek operatoriaus darbas vaizduojant kiekvieno herojaus perspektyvą ir miesto aplinką, tiek montažas yra labai kokybiškai pateikti. Viskas susižiūri taip, lyg žiūrėtum asmeninio archyvo vaizdajuostę, todėl veiksmas priartinamas prie žiūrovo, kad pasijaustume šios atrakcijos dalyviais ir antraplaniais veikėjais, kurie po peržiūros gali išnešti savo verdiktą ir kritiką personažų poelgiams. Jie tampa neatsiejamais mūsų artimaisiais filmo metu, o tai ir buvo svarbiausias režisierės tikslas.

Aktorių kolektyvinis darbas

Šiais metais miręs kultinis ir neatsiejamas amerikietiškos mafijos kine pavyzdys, aktorius Jamesas Gandolfinis filme parodė visą savo meistriškumą. Aktorius puikiai persikūnijo į savo personažą, todėl viso filmo metu už jį sirgti buvo maloniausia, nes tiek savo poelgiais, tiek gyvenimo būdu jis nusipelnė mūsų simpatijų.

Pagrindinė filmo aktorė Julia Louis-Dreyfus taipogi visais įmanomais būdais stengėsi prilygti savo kolegai, ir, žinoma, ji buvo beveik tame pačiame lygmenyje. Palaužtos moters portretas, kuri neturi savo nuomonės, puikiai atspindėjo vieną iš pagrindinių filmo minčių, todėl aktorė bent jau už savo indėlį šioje juostoje turėtų gauti nominaciją Auksiniam Gaubliui.

Katherine Keener, kuri galiausiai papildė herojų trikampį, pasirodė neprasčiau už lydinčią filmo porą. Feministinio požiūrio moteris labai taikliai atspindėjo visą santykių blogį, kuris susikaupia po išsiskyrimo. Apkalbos, neapykanta savo buvusiajam, meilės ieškojimas meilužių glėbyje. Visa tai buvo natūraliai perteikta, todėl aktorė irgi nusipelno pagyrimo. Vienas įdomesnių jos pasirodymu kine per keletą metų.

Toks trio puikiai susiderino tarpusavyje ir neleido atsiskleisti kitiems filmo veikėjams, tačiau tai nėra didžiulė bėda, nes filme, nors ir epizodiškai, galėjome pamatyti Toni Collette bei Beną Falcone‘ą. Visi jie sudarė itin stiprią komandą.

Verdiktas

„Meilei nereikia žodžių“ – tai itin pozityvaus konteksto filmas, kuris puikiausiai perteikia suaugusių žmonių santykių trapumą ir meilės jausmo galią, kuriai amžius nesvarbus. Prisodrinta subtilaus humoro, puikios aktorių vaidybos ir realaus gyvenimo situacijų juosta leidžia susimastyti apie tam tikrų poelgių pasekmes ir gyvenimiškas vertybes.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 9/10

Techninė juostos pusė – 8/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 9/10

Bendras vertinimas: 9/10

%d bloggers like this: