Daily Archives: 2013-10-27

Blogas senelis / Bad Grandpa


Premjera: Spalio 25, 2013, 2013Bad Grandpa
Premjera Lietuvoje: Spalio 25, 2013
Kino platintojas: Forum Cinemas, UAB
Indeksas: N16
Trukmė: 90 min.
Žanras: Komedija
Šalis: JAV
Režisavo: Jeff Tremaine
Vaidina: Johnny Knoxville, Jackson Nicoll, Georgina Cates, Kamber Hejlik, Grasie Mercedes

IMDB – 7.2/10
RottenTomatoes – 62/100
Metacritic – 54/100

Filmo biudžetas – 15 000 000 $

Filmo pajamos – 12 620 749 $

Siužetas

Prie savo 90-mečio artėjantis senukas toli gražu nesijaučia kaip devyniasdešimtmetis. Širdyje jis – geros širdies jaunas nutrūktgalvis. Matydamas savo aštuonmečio anūko Bilio liūdesį dėl tėčio, nusprendžia jį prablaškyti ir išsiveža į kelionę per Ameriką. Galite būti tikri, kad ši kelionė nė iš tolo neprimins eilinės išvykos, aplankant žymias vietas.

Buvaukine.lt sako:

„Kietas senelis“

Vienas iš „Jackassų“ kūrėjų, režisierius Jeffas Tremaine‘as, režisavęs visas televizinio projekto serijas ir pilnametražius filmus apie kvanktelėjusių draugų šėliojimus, pristato dar vieną filmą apie populiarųjį serijos personažą Irvingą Zismaną.

Žiūrovai galės pirmą kartą pažinti Irvingą ir jo anūką iš labai arti bei pamatyti jų pašėlusios kelionės užkulisius, sudalyvauti grožio konkurse ir išjuokti viską, kas tik pasitaikys nešvankaus dueto kelyje.

Apie ką mes čia…

Aštuoniasdešimtmetį Irvingą aplanko laimė – jo žmona pagaliau mirė. Jis turi progą vėl užmegzti ryšius su priešingos lyties atstove, bet tuo pačiu ant jo galvos nukrenta viena problema – anūkas, kurį jis turi nuvežti tėvo globai. Jau nuo pat pirmų jų kelionės kilometrų prasideda nepamirštama ir visokiausių kurioziškų situacijų kupina istorija, pakeisianti abejų gyvenimus.

Kūrinio vidus

Prisiminus ankstesnius „Jackassų“ projektus ir Irvingo pateikimą, galima pamanyti, jog mūsų laukia vien tik nepadorūs ir šlykštūs vaizdai, tačiau tenka maloniai nustebti, kai iš epizodinio personažo išgaunamas filmas su potencialia ir nelabai banalia pamokančia istorija.

Viso filmo pamatu tampa senelio ir anūko tarpusavio santykiai, kurie labai primena tam tikrų žmonių socialinę padėti, kuriems vaikai visai rūpi. Žinoma, pats Irvingas ne iš kelmo spirtas senukas. Nors jis irgi nemoka elgtis su vaikais, bet jo personažas parodo, kaip nereikia elgtis su atžalomis. Tuo pačiu išjuokta ir visa pašalpų sistema, kai tėvai bando iš vaikų pasipelnyti valstybės lėšomis. Labai jau žinoma situacija ir mūsų mažytėje šalyje.

Atsiplėšus nuo rimtesnio juostos konteksto matome neblogą komediją, nors nemažai juokelių labai klišiniai ir juos jau buvome matę kituose Irvingo pasirodymuose. Kūrėjai negalėjo apsieiti be legendinio triuko su lytiniu senelio organu. Nors ir jau daug kartų matėme šį juokelį, bet jis vis dar juokingas. Kalbant apie kitas scenas, tai bendrai visame filme yra vos trys puikūs momentai, verčiantis tiesiog mirti vietoje iš juoko. Labai retai taip būna, kai nesąmoningas „bajeris“ priverčia visą salę sprogti iš juoko. Vienas iš tokių momentų yra striptizas, kurį taip puikiai akcentavo filmo anonsai. Ši scena kartu tampa labai simboline pašaipa iš amerikietiško kvailumo. Mamos, kurios augina būsimas striptizo šokėjas ir senų ištvirkėlių malonumo mašinas gauna šlapiu skudurų per veidą. Smagi akimirka, kai supranti, jog bent Lietuvoje nėra tokio pamišimo.

Juostoje, kaip ir buvo tikimasi, kūrėjai nepraleido progos pasišaipyti iš rasizmo, seksizmo, homoseksualumo ir apkūnumo. Visame filme labai daug juodaodžių ir tiesiog stori žmonės vaizduoja atskirą Amerikos luomą, kuris tapo neatsiejamų valstybės braižu. Žinoma, galbūt kažkam atrodys neetiška, jog taip šaipomasi iš žmonių, tačiau tiesa visada bado akis, o režisierius nepagražindamas dar labiau sujaukia spalvas ir galiausiai matome itin žiaurų vaizdą.

Prasidėjęs labai linksmai ir šmaikščiai, filmas galiausiai virsta į pamokantį darbą, kuriame dominuoja šeimos vertybės ir meilė artimam žmogui, nors ir koks jis kvanktelėjęs būtu. Ne geriausias „Jackassų“ projektas, tačiau vienintelis iš jų, kuriame svarbu ne vien vulgarūs šėliojimai, o dar ir mintis.

Techninė juostos pusė

Filmavimo stilius labai primena paslėptos kameros šou, kai atsitiktiniai žmonės patenka į kadrus ir stebi visą rodomą situaciją iš šono. Žinoma, operatorius irgi sugeba neblogai perteikti žmonių emocijas, kurie tampa tam tikromis senelio aukomis.

Filmą lydintis garso takelis irgi savotiškai atspindinti rodomus vaizdus ir valstijų atmosferą, per kurias važiuoja Irvingas su anūkų.

Juostos montažas ir kiekvieno iš juokelių pateikimas labai vaizdžiai suderintas. Gauname akivaizdžiai kruopščiai ir juokingai pateikiamas situacijas, kuriose senuko šėlsmas virsta į tikrąjį šou.

Aktorių kolektyvinis darbas

Juostoje pasirodo labai daug žmonių, tačiau visgi šis filmas priklauso Johnny‘iui Knoxville‘iui ir tik jam. Charizmatiškai perteiktas personažas, kuris nors ir atrodo kaip antiherojus, tačiau kaip galima nemylėti tokio kieto senelio. Įtikinama vaidyba, kuri verčia kvatoti dar labiau.

Jacksonas Niccolas, suvaidinęs anūką, irgi neblogai atrodo kadruose, nors, žinoma, kai kuriose vietose jam labai jau norėjosi juoktis iš tam tikrų senelio veiksmų. Kaip sakoma, kirvis atitiko kotą, todėl judviejų tandemas susižiūri linksmai.

Verdiktas

„Blogas senelis“ – tai juodojo humoro pilnas pasakojimas apie nešvankų pensininką ir jo anūką, važiuojančius po valstijas ir nusiaubiančius kiekvieną vietą, kurioje apsilanko, bet tuo pačiu gana vidutinis „Jackassų“ šalutinis produktas, kuriame galima atrasti vos tik kelis gerus juokelius, priverčiančius nuo juoko skaudėti pilvą.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 7/10

Techninė juostos pusė – 7/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 8/10

Bendras vertinimas: 7/10

Karti, karti… / Gorko


Premjera: Spalio 25, 2013, 2013Gorko
Premjera Lietuvoje: Spalio 25, 2013
Kino platintojas: SmartWay Systems OU, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 100 min.
Žanras: Komedija
Šalis: Rusija
Režisavo: Zhora Kryzhovnikov
Vaidina: Yuliya Aleksandrova, Anastasiya Dobakhova, Egor Koreshkov, Yevgeniy Kushpel, Sergey Lavygin

IMDB – 6.8/10

Filmo biudžetas – 4 000 000 $

Filmo pajamos – 7 112 000 $

Siužetas

Įsimylėjėliai Nataša ir Roma planuoja progresyvias, naujoviškas, romantiškas, europietiškas vestuves. Kuklus būrelis draugų ir artimųjų, jūros krantas, besileidžianti saulė, švelnus vėjėlis, lengva muzika ir po papuoštu altoriumi laimingi jaunavedžiai. Tačiau šie jų planai truputį kertasi su jaunosios tėvelio sumanymu. Mat jis jau suplanavo, kaip šios vestuvės pasitarnaus jo karjerai. O kad pasitarnautų tinkamai, viskas privalo vykti ne kažkaip ten naujoviškai, o įprastai – taip, kaip reikia.

Buvaukine.lt sako:

„Tikros rusiškos vestuvės“

Trumpametražių filmų ir televizinių serialų kūrėjas, režisierius Žora Križovnikas, gauna puikią progą pasireikšti plačiuose kino vandenyse ir pristato ilgai lauktą juostą apie nacionalinių rusų vedybų ypatumus.

Kino debiutantas kviečia iš arti susipažinti su nuostabia ir kartu pašėlusia slaviško temperamento kultūra, kuri atskleis visas gražiausias ir neįtikinamas rusų vestuvių šventimo akimirkas.

Apie ką mes čia…

Nataša ir Roma turi vieną dilemą – jie nori pasakiškų vestuvių ant jūros kranto, tačiau svajonės dūžta, kai viską sujaukią jaunosios tėvas. Jis kategoriškai atsisako tokių įsimylėjėlių užmojų, nes jau turi savo planą, kaip pateikti šią ilgai lauktą dukters šventę. Jaunųjų laukia vestuvės, kuriose neapsieis be girtuokliavimo, muštynių ir… labai neįtikimo piršlio.

Kūrinio vidus

Kiekvienais metais rusai išleidžia labai daug įvairių komedijų, kurios susitapatina su vakaruose rodomais filmais. Tuo pačiu dingsta ne tik originalumas, bet ir nacionalinės vertybės, užkasamos labai giliai kopijuojant amerikietiškas juostas. Kaip bebūtų keista, šis atvejis išskirtinis, nes žiūrovas pagaliau lepinamas gana originaliu, šmaikščiu, o svarbiausia – teisingu požiūrių į rusų šventimo tradicijas.

Didžiausias šios komedijos variklis – dialogai. Iš tikrųjų, daug ironijos, gyvenimiškų posakių ir anekdotų leidžia pajausti tikrą rusišką dvasią ir jų švenčių šventimo principus. Kas dalyvavęs rusų, lenkų, ukrainiečių vestuvėse ar gimtadieniuose supras, jog viskas, kas rodoma ir pasakoma yra tiesa. Žmonės ten nešvenčia, jie gyvena kiekviena akimirka. Tą pabrėžia ir filmo režisierius, labai detaliai parodydamas kiekvieną šventimo momentą.

Filmas kupinas kurioziškų situacijų ir veikėjų poelgių, kurie akivaizdžiai pabrėžia visą ceremonijos esmę. „Kokios vestuvės be muštynių?“ – vienas iš labai populiarių posakių Rusijoje. Iš ties, kaip galima švęsti ramiai, kai aplinkui tiek daug giminių, nepažįstamų žmonių su skirtingais charakteriais ir skirtingu mentalitetu? Tuo ir sužavi tokie baliai, kai nežinoma, kas kada įvyks. Kartu išjuokiamas ir šiuolaikinis jaunas žmogus ir jo požiūris į šventimą. Tradicinės vestuvės ar iš vakarų pasisemtos idėjos. Visgi akivaizdu, jog reikia įtikti savo svečiams ir giminei, kuriai ta šventė irgi daug reiškia. Meilė ir nuoširdumas liejasi laisvai, ko negalima pasakyti apie niūrų ir šiuolaikškai pateiktą balių, kuriame jaučiama tik tuštuma.

Veikėjai – dar vienas pliusas, lydintis visą filmą ir leidžiantis iš širdies pasijuokti. Tenka pripažinti, kad kai kuriuose vietose galima pajausti buduliškumą, taip būdingą ir mūsų šalies žmonėms. Žinoma, tokį elgesį labiausiai parodo vienas linksmiausių filmo herojų, neseniai išėjęs į laisvę jaunojo brolis Dima. Natašos patėvis tampa vienu geriausių filmo veikėjų, kurio šmaikščios frazės leidžia labai ilgai kvatoti bežiūrint vien į jo rodomas veido išraiškas. Visi kiti veikėjai atspindi tam tikrus socialinius sluoksnius, kas irgi neleidžia nuobodžiauti, tačiau vienas iš jų, tampa tikra pažiba. Vienas populiariausių rusų šou biznio atstovų, laidų vedėjas, komikas ir aktorius Sergėjus Svetlakovas puošia filmą nuo pradžios iki galo. Su juo filme rodoma nemažai kurioziškų situacijų, o ir pats aktorius parodo savo prigimtį, nes jis gyvenime būtent toks ir yra. Bendras tokių charizmatiškų herojų mišinys tampa neatsiejamu filmo koziriu, džiuginančiu iki finalinių titrų.

Siužetinės linijos pateikimas irgi tampa tam tikra naujove rusų kinui, ypač kalbant apie komedijos žanrą. Viskas filmuojama buitinės kameros dėka, kas dar labiau sutapatinama su realybe, o žiūrovas pasijaučia tuo pačiu įvykių sūkuryje. Greitai, nenuobodžiai ir linksmai vyksta veiksmas, todėl be abejonės galima teigti, jog tai geriausia šiais metais rusų komedija ir geriausia kas buvo nuo satyrinio „Apie ką dar galvoja vyrai“ filmo.

Techninė juostos pusė

Svarbiausias ir kartu ryškiausias techninės pusės momentas – garso takelis. Galima išgirsti tokias žinomas dainas kaip Verkos Serdiučkos „Horošo“, Slavos „Odinočestvo“ ir šių metų daininkės Natali mega hitą, kurį dainuoja visa Rusija – „O Bože kakoi mužčina“. Tokie skambesiai priduoda atskiro šarmo stebint rusų švenčiamas vestuves, kuriose neapsienama be tokių dainų.

Operatoriaus darbas irgi labai geras, nes, kaip anksčiau buvo minėta, priduodamas tam tikras realistiškumo pojūtis, todėl bežiūrint filmą viduje jaučiamas noras švęsti.

Montažas neblogas, nors vienoje vietoje kūrėjai pereina nuo buitinės kameros, prie profesionalios, ir tas gana nekokybiškai pateikiama. Vaizdas susilieja lyg į vieną bendrą, tačiau skirtumas akivaizdus, kas kelioms minutėms sudaro nemalonų jausmą.

Aktorių kolektyvinis darbas

Beveik visi aktoriai pasirodantys juostoje – eiliniai žmonės, kuriems pasisekė pasirodyti prieš kameras tokiame solidžiame projekte. Maloniausia, kad jų vaidyba labai natūrali, nesugadinta jokio teatrinio išsilavinimo.

Filmo žvaigždė Sergėjus Svetlakovas, vaidinantis pats save, neturėjo net stengtis. Jis pasirodė taip, koks yra gyvenime. Smagus ir „savas bičas“, leidžiantis puikiai atsipalaiduoti ne tik visiems projekto dalyviams, tačiau ir žiūrovams, nes kartu girdime nemažai užuominų apie jo karjeros užkulisius.

Jaunieji atrodo paprastai, nėra nieko išsiskiriančio. Galima paminėti nebent aktorės Juliją Aleksandrovą, kurį šiek tiek vimdo ir priduoda nemalonaus jausmo. Taip šlykščiai perteiktas personažas, jog reikia užjausti vaikinuką, kad susidėjo su tokia isterike.

Janas Capnikas, suvaidinęs jaunosios patėvį, dar vienas filmo koziris. Aktorius tobulai perteikė personažą, jo replikos sugeba pajudinti visą kino salę. Jam padeda Julija Stadnik, vaidinanti Romos mamą. Galiausiai filmo metu pamatome puikų komedinį tandemą.

Filme matome daug charizmatiškų veikėjų, todėl nedera minėti visų, tačiau už tokį smagų šou reikia padėkoti filmo kūrėjams. Jie atrado tiek daug smagių žmonių, linksminančių mus peržiūros metu, jog pasibaigus filmui nesinori išeiti iš salės.

Verdiktas

„Karti, karti“ – tai geriausia šiais metais pasirodžiusi rusų komedija, kuri visą rodymo laiką priverčia juoktis iki ašarų. Savito ir originalaus humoro, slaviškų vestuvių esmės perteikimo ir nenuobodžių personažų dėka filmas tampa dar ir vienu ryškiausių Rusijos kinematografijos žanro atstovu.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 8/10

Techninė juostos pusė – 8/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 8/10

Bendras vertinimas: 8/10

%d bloggers like this: