Daily Archives: 2013-10-12

Išlikimo eksperimentas / The Philosophers


Premjera: Gruodžio 11, 2013The Philosophers
Premjera Lietuvoje: Spalio 11, 2013
Kino platintojas: Garsų Pasaulio Įrašai, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 110 min.
Žanras: Mokslinis, trileris
Šalis: JAV
Režisavo: John Huddles
Vaidina: Bonnie Wright, Sophie Lowe, Rhys Wakefield, Daryl Sabara, James D’Arcy

IMDB – 5.8/10

Filmo biudžetas – 15 000 000 $

Filmo pajamos – 1 024 000 $

Siužetas

Įsivaizduokite, kad artėja branduolinė katastrofa. Išsigelbėti nuo žūties tikisi 21 žmogus, bet požeminiame bunkeryje yra tik 10 vietų. Dešimt laimingųjų gali išlikti ir pratęsti žmonijos giminę, vienuolika – pasmerkti mirčiai…

Buvaukine.lt sako:

„Dingę“

Nesukūręs nieko įsimintino savo karjeroje, režisierius ir scenaristas Johnas Huddlesas, po penkiolikos metų pertraukos grįžta ir pristato savo trečią kino kūrėjo karjeros darbą ir tuo pačiu patį išradingiausią savo sukurtą projektą.

Režisierius kviečia atsidurti viename išradingame filosofiniame eksperimente, kurio metu žiūrovams gana neįprastu būdu bus atskleista žmonijos prigimtis – išlikimas.

Apie ką mes čia…

Dvidešimt studentų atėję į paskutinį filosofijos egzaminą net nenutuokia, ką jiems yra paruošęs jų dėstytojas. Jie turės sudalyvauti intelektualiame ir gyvenimiškame eksperimente, kurio tikslas atskleisti kiekvieną iš jų. Viskas prasideda gana ramiai, kol nepradeda mirti vienas po kito eksperimento dalyviai…

Kūrinio vidus

Filmo idėja gana smagi ir kartu originali, kas jau nuo pat pirmų juostos akimirkų sugeba pritraukti prie ekrano, todėl netgi galima nustebti, jog B kategorijos darbas lenkia daugelį panašaus žanro filmų vien tik savo išskirtinumu. Už tokią malonią nuostabą tenką dėkoti režisieriui, nes jis įnešė ne tik nuotykių ir įtampos, bet dar ir sodraus humoro.

Siužetinės linijos pateikimas nenuobodus, tampantis nervus ir laikantis įtampoje ir nežinioje, todėl beveik viso filmo metu kamuoja nežinia ir savo paties sukurtos teorijos dėl filmo baigties. Smagu, jog režisierius tokiais būdais žaidžia su žiūrovais, tačiau einant link pabaigos viskas pasidaro aišku. Gaila, nes galėjome gauti viena malonesnių per pastaruosius metus kinomanų rate taip vadinamą „mindfucką“. Žinoma, lengviausia jo formą, bet jau ir tai būtu didelis siurprizas.

Juostoje labai daug humoro. Įdomiausia, jog jis nėra tiesmukas ir banalus kaip daugelyje paaugliams skirtų filmų, kuriuose dominuoja alkoholis, nuogybės ir keiksmažodžiai. Netgi homoseksualumas pateikiamas labai žaisminga forma. Scenaristui vien už tokias šmaikščias akimirkas filmo metu tikrai galima duoti dešimt balų.

Pati istorija, kaip jau minėta, gana originali, tačiau einant link pabaigos filmas tampa antrarūšiu veikalu, labai toli nusivažiavusiu nuo pagrindinės minties. Siutina dar tas faktas, jog kai kuriose eksperimento dalyse iki galo nepaaiškinami vieno ar kito veikėjo veiksmai. Žinoma, daugelyje atvejų tai gana banaliai išreikštos tezės, tačiau galima buvo ir rimčiau prieiti prie neatsakytų klausimų.

Veikėjai nėra iki galo perteikti, todėl visame filme galiausiai matoma vos kelių personažų lyderystė, kuriuos kamuoja meilė. Toks Bermudų trikampio vaizdas apdorotas švelnių širdies jausmu. Taip, taip, be meilės čia nė žingsnio. Juk kaip kitaip pritrauksi mažas mergaites į kino sales?

Bendrai pasižiūrėjus į visą filmą ir tai, ką nori pasakyti kūrėjas, galima pripažinti, jog idėjos prasme viskas atrodo puikiai, tačiau įgyvendinimas daugelyje vietų šlubuoja, kas padaro filmą mažiau patrauklesniu. Nenuostabu, juk filmo biudžetas labai jau minimalus, o įgyvendinti tokią mintį reikia nemažai lėšų.

Techninė juostos pusė

Vizualiai filmas patrauklus dalimis. Sprogimai ir specialieji efektai atrodo graudžiai, lyg prieš dvidešimt metų matytas vaizdas, o viskas atrodo taip nenatūraliai, jog kartais labai nemalonu žiūrėti.

Operatoriaus darbas neblogas, ypač paskutiniame eksperimente. Visą grožį parodantys egzotiniai vaizdai šildo akis ir kūną, bet visumoje, neatskleistas juostos potencialas ir pasaulio pabaigos vaizdas, todėl net neblogas garso takelis nesugebėjo pagaivinti atmosferos.

Montažas silpnokas, kelios scenos visiškai blogai suderintos, kas parodo tam tikrus nelogiškus reiškinius viso filmo metu.

Aktorių kolektyvinis darbas

Silpniausia juosto dalis tai aktoriai. Tiek daug jaunų ir gražių veidu matome filme, tačiau nei vienas iš jų nesugebėjo atitinkamas pasirodyti prieš kamerą.

Vienintelis ir tikrai neblogai pasirodęs visame filme yra dėstytoją vaidinantis Jamesas D‘Arcy‘is, kuris ir įneša daugiausiai indėlio į šio filmo vaidybinės pusės stiprumą.

Kiti aktoriai atrodo klaikiai, o ypač Sophie Lowe, serganti Kristen Stewart sindromu. Ji net meilės scenose atrodė kaip mumija. Jokios aistros, meilės akyse, užsispyrimo nebuvo matyti, tik pražiota burna visą filmo rodymo laiką.

Juostoje matomi ir kadaise gana žinomi jaunos kartos aktoriai, kurie po vieno ar kito projekto užgeso. „Hario Poterio“ žvaigždė Bonnie Wright, „Šnipų vaikučių“ pažiba Darylas Sabaras, Rhysas Wakefieldas ir Fredie‘is Stroma atrodo tiesiog apgailėtinai. Kalbant apie Wakefieldą, galima suprasti, kad ir jis, kaip „Saulėlydžio“ žvaigždė Tayloras Lautneris, savo kontrakte turėjo punktą, kas dešimt minučių rodyti pilvo presą. Graudinantis vaizdas ir tiek.

Verdiktas

„Išlikimo eksperimentas“ – tai gerą idėją ir potencialą turintis pasakojimas, kuris taip ir nesugebėjo atskleisti savo stipriosios pusės, o silpni vaizdo efektai ir klaiki vaidyba dar labiau sugniuždė visą bendrą istorijos išradingumą.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 6/10

Techninė juostos pusė – 4/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 3/10

Bendras vertinimas: 4/10

Princesė Diana / Diana


Premjera: Rugsėjo 19, 2013Diana
Premjera Lietuvoje: Spalio 11, 2013
Kino platintojas: Acme Films, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 113 min.
Žanras: Drama, biografija
Šalis: Didžioji Britanija
Režisavo: Oliver Hirschbiegel
Vaidina: Naomi Watts, Naveen Andrews, Geraldine James, Charles Edwards, Douglas Hodge

IMDB – 4.7/10
RottenTomatoes – 2/100
Metacritic – 23/100

Filmo biudžetas – 20 000 000 $

Filmo pajamos – 7 184 302 $

Siužetas

Juostoje pasakojama apie laiką po princesės skyrybų su princu Charlesu, daugiausia dėmesio skiriant jos romanui su širdies chirurgu Hasnatu Khanu, bei paskutiniajam moters vyrui – egpitiečio milijardieriaus Mohamedo Al-Fayedo sūnui Dodi Fayedui.

Buvaukine.lt sako:

„Karališkasis romanas“

Vokietis režisierius ir scenaristas Oliveris Hirschbiegelis, sukūręs dvi labai įsimintinas juostas – 2000 metų psichologinį trilerį „Eksperimentas“ ir Oskaro nominaciją gavusį 2004 metais pasirodžiusį „Trečiojo Reicho žlugimą“, pristato filmą apie vienos iškiliausių kada nors gyvenusių moterų gyvenimą. Režisierius bandė iškilti ir Holivude, tačiau patyrė labai didelį fiasko su nepelningu ir kritikų sutryptu filmu „Invazija“, todėl su šiuo filmu kino kūrėjas bandys save reabilituoti.

Režisierius kviečia atsidurti pačiame karališkos šeimos įvykių sūkuryje, kuriame bus galima kaip niekad iš arti pamatyti žmogų, įėjusį į žmonių širdis, princesę, kurią pasaulis mylėjo labiau už pačią Anglijos karalienę.

Apie ką mes čia…

Pati žinomiausia pasaulio moteris – princesė Diana, vis labiau ir labiau pritraukia žmonių palankumą, padėdama visiems kam tik išgali. Moteris labai uoliai dirba, skiriasi su savo vyru ir galiausiai randa savo gyvenimo meilę. Viskas atrodo lyg pasakoje, tačiau kai viso pasaulio akys spokso į tave, sukurti asmeninę laimę yra tiesiog neįmanoma.

Kūrinio vidus

Lygiai prieš metus, kai filmas jau buvo sukurtas, buvo žadama Oskaro verta istorija. Žinoma, viskas suprantama, kai statomas filmas apie tokią asmenybę kaip Diana, reikia tikėtis stipraus darbo, o atsižvelgiant į kino kūrėją, lūkesčiai buvo irgi gana didžiuliai. Džiugino dar ir tas faktas, jog visi paskutiniai filmai apie Didžiosios Britanijos iškiliausias asmenybes, buvo įvertinti palankiai tiek kritikų, tiek žiūrovų ir žinomų kino akademijų, bet deja, šį kartą tenka labai nusivilti.

Pasižiūrėjus filmą suvokiame, jog gavome ne ilgai lauktą biografinę dramą apie princesę Dianą, o vieną didelę meilės istoriją apie karališkos šeimos narį ir nekilmingą daktarą. Suprantama, jog tai viena didelė Dianos biografijos dalis, tačiau netgi ji pateikta klaikiai, todėl po peržiūros iš karto kyla klausimas – Kodėl? Kam to reikėjo? Už ką?

Pradėkime nuo to, kad viso filmo metu dingsta karališka elegancija, gracija ir aukštuomenės pateikimas, nes visur figūruoja tik Diana. Netgi jos vaikai, princas Čarlzas, karalienė, neturi vietos šioje juostoje. Ją bando iškelti kaip asmenybę, taip, kaip geros valios žmogų irgi teisingai, tačiau galiausiai visa tai transformuojasi į nepasitenkinusios savo seksualiniu gyvenimu moteriškės fantazijas, apie neleistinus santykius su kitais vyrais. Prisiminkime kokia buvo Diana ir kokia ji parodyta šiame filme – kaip dvi skirtingos personos. Vienintelės scenos, kurios priminė ir parodė tikrąją princesę, tai Afrikoje vykstantis veiksmas, daugiau nieko.

Žiūrint į meilės istorijos pateikimą irgi viskas gana miglota. Parodyti keli faktai ir Dianos laimės akimirkos daktaro glėbyje. Taip, suprantama, jog čia buvo didžiausia jos gyvenimo meilė ir žmogus, dėl kurio ji tapo tokia, kokia buvo paskutiniais savo metais, bet net ir ta meilė atrodė dirbtinai. Istorijos ir siužetinės linijos chaotiškas pateikimas tik dar labiau siutina, nes nėra nuoseklumo, tik buitis, kelios sekso scenos, kurių, žinoma, neparodo, bet mintis apie jas kažkur sklando ore ir tiek. Nejaugi taip banaliai pristatoma, kadaise žinomiausia pasaulio moteris to nusipelnė? Tikrai ne. Netgi pasidaro nejauku, žiūrint kaip išsityčiojama iš jos personos.

Filmas labai nuobodus, jau įpusėjus juostai sunku sėdėti, nes atrodo, lyg žiūrėtum, kokį nors meksikiečių serialą kine. Tai skiriasi, tai susitaiko, tai vėl skiriasi, tai susitaiko. Tuo pačiu parodomas Dianos vaikiškumas, nes tik paauglių poros taip bendrauja. Gėda turėtų būti scenaristui už tokį princesės pristatymą. Žmonės, o ypač jaunesnės kartos atstovai pasižiūrėję šią istorija galvos, jog Diana tokia ir buvo. Nerimta ir seksualinių fantazijų negalinti įgyvendinti pagyvenusi dama.

Einant link pabaigos pasidaro liūdna ir graudu, tačiau parodant paskutinę sceną širdis suminkštėja. Vienintelė filmo akimirka, kuri priverčia pajausti Dianos skleidžiamą šilumą ir pamatyti ją taip, kaip ją matė ir mylėjo milijonai. Dėl šios scenos filmas bent sekundei, bet įgauna prasmės, tik gaila, kad nesugebėta to padaryti anksčiau, galbūt pamatytume visiškai kitokį vaizdą ir stiprų biografinį filmą, o ne muilo operą.

Techninė juostos pusė

Filmo kokybė irgi nėra iš geriausių. Atvirai kalbant, seniai nebuvo matyti tokios prastos techninės pusės britų filmuose.

Visų pirma tiesiog pajuokos vertas montažas. Neprofesionaliai pateikiamos scenos, jog mes netampame ne tik istorijos dalyviais, bet stebime kažkokius kadrus su princese, kurie sujungti į vieną bendrą vaizdą, nesugeba jos deramai pristatyti.

Antra – tai klaikus operatoriaus darbas, nesugebantis parodyti viso pompastiškumo ir Britanijos grožio, o svarbiausia, jog ir personažai sunkiai atsiskleidžia prie tokio blogo kameros darbo.

Garso montažas ir garso takelis vieninteliai, kuriuose dar galima įžvelgti šviesesnių akimirkų. Muzikos prasme, tai girdimos labai šiltu tonu pateikiamos kompozicijos ir klasikiniai kūriniai, kurie bent jau priderinti prie kai kurių scenų padaro jas iškiliomis ir kupinomis gracijos. Visais kitais aspektais, tai nykūs kūriniai, bandantys sukurti atitinkamą draminę akimirką, tačiau, deja, viskas tik dar labiau pablogina bendrą filmo vaizdą.

Aktorių kolektyvinis darbas

Juostoje dominuoja tik du aktoriai, pagrindiniai įsimylėjėliai, tačiau visgi reikia didžiausią dėmesį skirti Dianos personažui, kuris turi daug gerų ir blogų savybių.

Keturiasdešimt penkerių metų Naomi Watts, vaidinanti dešimtmečiu jaunesnę princesę, jau vienas didžiulis nesusipratimas. Nors aktorė sugebėjo atlikti viską dramatiškai ir mes matome stiprią vaidybą, tačiau įsižiūrėjus, deja, mes nepamatome Dianos, mes matome Naomi Watts. Išties, nesijaučia šilumos, gėrio, jausmingumo šiame personaže, matome tik likimo nuskriaustą įsimylėjusią moterį ir tiek. Vizualiai irgi tik šukuosenos primena Dianos personą, todėl bežiūrint susidaro jausmas, jog filmas ne apie ją, o apie kažkokią moterį, pakliuvusią į kadrą su panašia šukuosena.

Neveenas Andrewsas, suvaidinęs Dianos meilės objektą, pasirodo geriausiai filme. Nors jo personažas labai mažai atskleistas, tačiau jo akyse matosi meilė ir kančios, todėl vaidybos plane jis netgi lenkia Naomi ir jos vaidinamą Velso princesę.

Kiti aktoriai pasirodantys įvairiose scenose, tik užpildo kadrus, o jų vaidyba nepalieka visiškai jokio įspūdžio.

Verdiktas

„Princesė Diana“ – tai silpna meilės istorija tarp karališkosios šeimos atstovės ir nekilmingo daktaro, kurią labai sunkiai galima pavadinti biografine drama. Filmas su silpnai išreikštais personažais, blogu montažu, nenuoseklumu, atmosferos nebuvimu, tėra vienas didelis nesusipratimas apie Velso princesės paskutinius gyvenimo metus.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 4/10

Techninė juostos pusė – 3/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 5/10

Bendras vertinimas: 4/10

Pabėgimo planas / Escape Plan


Premjera: Spalio 18, 2013Escape Plan
Premjera Lietuvoje: Spalio 11, 2013
Kino platintojas: Acme Films, UAB
Indeksas: N16
Trukmė: 116 min.
Žanras: Veiksmo, trileris
Šalis: JAV
Režisavo: Mikael Håfström
Vaidina: Sylvester Stallone, Arnold Schwarzenegger, Jim Caviezel, Amy Ryan, Vincent D’Onofrio

IMDB – 7.5/10
RottenTomatoes – 38/100
Metacritic – 47/100

Filmo biudžetas – 70 000 000 $

Filmo pajamos – 2 564 000 $

Siužetas

Rėjus Breslinas yra geriausias pasaulyje saugumo konstrukcijų specialistas. Jis savo noru patenka į aukščiausio saugumo kalėjimus vien tam, kad surastų klišes, kuriomis pasinaudojęs galėtų pabėgti. Tačiau tai ne vien Rėjaus hobis. Vyras taip elgiasi tam, jog galėtų sukurti kalėjimą, iš kurio pabėgti neįmanoma. Tačiau Rėjaus norai apsiverčia aukštyn kojomis kai kažkas jį apšmeižia ir vyras atsiduria savo paties sukurtame kalėjime.

Buvaukine.lt sako:

„Legendiniai kaliniai“

Švedų kilmės kino kūrėjas, režisierius Mikaelis Hafstromas, besispecializuojantis įtemto siužeto trileriuose, pristato dar vieną žanro atstovą. Po išties puikių filmų kaip 2005 m. „Sugundytas“ ir Steveno Kingo romano ekranizacijos „Kambarys 1408“, skandinavas sujungia dvi veiksmo filmo legendas ir pateikia juos visiškai naujame lygyje.

Režisierius kviečia pamatyti dar vieną ir dar brutalesnę Švarco ir Slajaus akistatą, kurioje nepritrūks nei adrenalino, nei juodo humoro, nei vyriškos jėgos, ko galime pasigesti panašiuose žanro filmuose. Svarbiausia, savo akimis galėsime pamatyti vieną įdomiausių kalėjimo pabėgimų kine per daugelį metų.

Apie ką mes čia…

Yra įvairaus talento žmonių – vieni dainuoja, kiti piešia, treti konstruoja, o dar kiti sugeba meistriškai sprukti iš įkalinimo įstaigų. Rėjus Breslinas – daugybę kartu buvo apmovęs kalėjimų sistemas, todėl patekęs į naują ir visiškai slaptą objektą jis vėl ryšis pakartoti savo pasiekimus. Šį kartą viskas ne taip paprasta, nes tokios sistemos jis dar nėra matęs, todėl išvysti dienos šviesą nebus taip lengva, kaip jis manė iš pradžių…

Kūrinio vidus

Du metus kurtas filmas ir pirmi jo anonsai prognozavo kupiną veiksmo, adrenalino ir įdomaus siužeto istoriją, tačiau tai, ką čia pamatome, viršija visus lūkesčius. Visgi tai nėra paprastas veiksmo filmas su kietais vyrukais, tai nebanaliai apgalvotas pasakojimas su vienu įdomesnių kalėjimo pabėgimų nuo kultiniu tapusio serialo „Bėgliai“.

Kaip ir įprasta senovinio stiliaus veiksmo filmuose, pamatome stulbinančią pradžią, nykų vidurį ir galingą pabaigą, todėl šiuo atveju panašiai ir vadovaujasi kino kūrėjas, tik su vienu skirtumu. Nykus vidus yra įdomiausia juostos dalis, nes tuo momentu išdirbamas pabėgimo planas ir kruopščiai parodomi veikėjų veiksmai. Žiūrint atidžiai galima pagirti scenaristą už nebanalų pateikimą, o svarbiausia, kad pabėgimas neprimena jokio kito panašios tematikos filmo. Filmo herojams leidžiama manevruoti taip gražiai ir solidžiai, jog jaučiama ne tik įtampa, bet ir nežinia. Žinoma, nežinia dėl jų veiksmų, nes standartiškai tokiuose filmuose jau einant į juos pabaiga būna aiški.

Veikėjai nelabai įdomus, viskas pagal vieną šabloną, jokio išskirtinumo nepasimato, tačiau humoro plane, kuris, reikia pripažinti, nėra banalus, jie atsiskleidžia visiškai kitaip. Vyriškas juodas humoras, kietumo perpildyti posakiai ir vienas kito įžeidimai primena senus gerus laikus, kai vyrai vienu žodžiu sugebėjo taip užgauti oponentą, jog prasidėdavo kraujo vakarėlis. Dabartiniuose filmuose viskas tvarkoma humaniškai – pokalbiais ir intelektu, todėl žiūrint šią juostą iš karto prisimeni devyniasdešimtuosius, kai ekranuose karaliavo raumenų kalnai.

Filmas labai brutalus, nemažai kvapą gniaužančių scenų pavirsta tiesiog smegenų ištaškymo pamokėlėmis, o jokių kompromisų ir humaniškumo neturintys kalėjimo sargybiniai dar labiau kelia šiurpą savo veiksmais prieš kalinius. Dingsta amerikietiško švaraus kalėjimo sąvoka, kuri egzistuoja daugelyje panašaus pobūdžio juostų. Viskas atvirai ir atlikta be snarglių, todėl stebint visą šou nuo tokio atvirumo galime pašiurpti.

Pasibaigus filmui iš karto pradedi prisiminti juostas, kur pabėgimas iš kalėjimo sudaro nemažą dalį juostos. Iškart kyla šypsena, jog nieko panašaus neesame mate, ir žinoma, šiais metais tai vienas originaliausių veiksmo filmų, kuris atkeliavo į kino ekranus. Juosta turinti savo spragų, tačiau visumoje tai puikiai parengtas pasirodymas ir puiki duoklė žanro veteranams, kurie čia suvaidino pagrindinius vaidmenys.

Techninė juostos pusė

Filmo koncepcija ir jo pateikimas vizualiame plane labai kokybiškas. Fonas ir pats kalėjimo atvaizdavimas irgi vertas pagyrimo, o dekoracijos taipogi pateiktos originaliai, kas padaro dar nematytą kalėjimo įstaigą.

Garso takelis sukuria atskirą adrenalino pojūtį, jaučiamą iki pačios filmo pabaigos. Susišaudymo scenose ir pabėgimo akimirkose muzikinė palyda kaip niekaip sukuria atskirą juostos žavesį ir galią. Visą tai vainikuoja pirotechnikų sukurti kvapą gniaužantis sprogimai, kurių darbą paryškino geras garso montažas.

Operatoriaus darbas neblogas, įtemptas kameros darbas priverčia įsijausti į rodomą veiksmą, bet, deja, tik paskutiniame veikėjų pasirodyme bėgant iš pragariško objekto.

Filmo montažas labai geras, kas nustebina, nes sunku buvo tikėtis tokio kokybiško ir netgi nepriekaištingo darbo, kurio dėka paslaptis išlieka iki pat finalo, kuriame atskleidžiamos visos kortos.

Aktorių kolektyvinis darbas

Legendos vėl kartu, taip galima įvardinti šį filmą. Dar vieną sykį, tik šį kartą jau pilnavertiškai susidūrę petys į petį, kino didvyriai padaro stulbinantį šou.

Nors filme sąlygas diktuoja Sylvesteris „Slajus“ Stallone, tačiau visi laurai atitenka Arnoldui „Arniui“ Schwarzeneggerui, kuris pasirodė iš gana komiškos pozicijos. Aktorius visą filmą skleidžia labai daug pozityvios energijos ir vidinės ramybės. Sunku net patikėti, kad jam jau greitai bus septyniasdešimt metų. Malonų ir kartu įsimintiną aktoriaus pasirodymą, kuris lydėjo visą filmą, galima įvardinti kaip jo pilnavertišką sugrįžimą į vaidybinį kiną.

Stallone, nepasikeitęs nuo savo paskutinio šou didžiuosiuose ekranuose juostoje „Šūvis į galvą“, šį kartą atrodo žymiai geriau, o svarbiausia – taipogi pilnas energijos ir temperamento sugeba kaip lygus su lygiu kovoti prieš „Švarcą“, kuriam šis filmas lygus asmeniniam šou.

Jamesas Caviezelis, suvaidinęs pagrindinį filmo antagonistą, neblogai atrodo bendrame fone, bet, žinoma, priartėti prie pagrindinio dueto charizmos jam dar toloka.

Juostoje figūruoja labai daug žinomų veidų, tokių kaip Samas Neilas, Curtis „50 Centas“ Jacksonas, Vincentas D‘Onofrio, Vinnie Jonesas, Faranas Tahiras ir Amy Ryan. Visi jie pridėjo atskiro žavesio, o svarbiausia, jog jų buvimas nebuvo baldų lygio, užpildantis vieną ar kitą sceną.

Verdiktas

„Pabėgimo planas“ – tai efektingas, brutaliai vyriškas ir sumanus veiksmo filmas, kuriame matome vieną įdomiausių kine įvykdytų pabėgimų iš kalėjimo, o dėka dvejų legendinių aktorių jis dar įgauna ir atskiro šarmo, lydinčio iki pat finalinių titrų.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 8/10

Techninė juostos pusė – 8/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 7/10

Bendras vertinimas: 8/10

%d bloggers like this: