Monthly Archives: October 2013

Debesuota, numatoma mėsos kukulių kruša 2 / Cloudy with a Chance of Meatballs 2


Premjera: Rugsėjo 26, 2013, 2013Cloudy with a Chance of Meatballs 2
Premjera Lietuvoje: Spalio 25, 2013
Kino platintojas: Acme Film, UAB
Indeksas: V
Trukmė: 100 min.
Žanras: Animacija, komedija, nuotykių
Šalis: JAV
Režisavo: Cody Cameron
Vaidina: Bill Hader, Anna Faris, James Caan, Will Forte, Andy Samberg

IMDB – 6.5/10
RottenTomatoes – 70/100
Metacritic – 59/100

Filmo biudžetas – 78 000 000 $

Filmo pajamos – 149 811 000 $

Siužetas

Po pražūtingos maisto audros, sukeltos jauno išradėjo Flinto sukonstruotos mašinos 2009-aisiais, pats Flintas ir jo draugai buvo priversti išvykti iš gimtojo miestelio. Jaunasis išradėjas dėl to pernelyg nesisieloja, nes gauna pasiūlymą apsigyventi mokslininkų saloje, kurioje kuriami patys pažangiausi ir nuostabiausi dalykai. Žodžiu, Flintui ten – tikras rojus.Praėjus šiek tiek laiko, Flintas nutaria apsilankyti gimtinėje. Grįžęs su siaubu pamato, kad toji maisto gaminimo mašina, kurią jis su draugais anuomet sutramdė, yra atgijusi – ir žymiai pavojingesnė nei tada.Dabar mašina gamina maistinius mutantus-pabaisas: gyvus ir labai piktus agurkėlius, amžinai alkanas tortilijas, beždžiongrybius ir panašius monstrus. Pakraupęs Flintas supranta, kad jau visai greitai sparčiai daugėjanti maistinių mutantų minia gali išsiveržti už miestelio ribų. O tuomet viskas gali baigtis pasauline katastrofa – žmones gali pakeisti nauja maistinės gyvybės rūšis.Flintas su draugais stoja į žūtbūtinį mūšį, kad nugalėtų pabaisas ir sunaikintų baisųjį savo paties išradimą.

Buvaukine.lt sako:

„Valgis irgi jaučia“

Prisidėję prie „Šreko“, „Medžioklės sezono“, „Artūro Kalėdų“ ir kitų žinomų animacinių filmukų kūrimo, režisieriai ir scenaristai Cody‘is Cameronas ir Krisas Pernas pristato savo pirmą bendrą projektą ir tuo pačiu debiutuoja plačiuose kino vandenyse.

Režisieriai kviečia į pasakiškai spalvingą ir skanią kelionę po maisto džiungles su senais bičiuliais, kurie vėl pasiryžta išgelbėti pasaulį nuo blogio.

Apie ką mes čia…

Išradęs stebuklingą maistą gaminančią mašiną, vos ne privedusia prie pasaulio pabaigos, Flintas galiausiai sugebėjo ją išjungti. Deja, problemos taip greitai nesibaigia, nes pasirodo, jog yra viena vieta, kurioje gyvas maistas vis dar karaliauja. Surinkęs komandą, Flintas su bičiuliais iškeliauja į dar vieną pavojingą kelionę, kad užtikrintų pasauliui ramybę.

Kūrinio vidus

Pirma filmo dalis, nors ir labai šiltai buvo priimta kritikų bei žiūrovų, didelio įspūdžio nepaliko. Animacijos stilius pernelyg margas ir ryškus, bežiūrint buvo sunku susikaupti, o ir humoras gana šabloninis. Tiesa, atsižvelgus į pačią istoriją ir jos pateikimą galima teigti, jog projektas nusipelnė tęsinio, o ir kūrėjai pagal viską įdėjo daugiau darbo, kas priverčia keliauti į kiną ir stebėti jų progresą.

Filme matomas progresas. Ne ties pačia istorija, o humoro prasme. Šioje dalyje žymiai daugiau juokingesnių situacijų ir dialogų, kurie neleidžia nuobodžiauti, tačiau įsigilinti į pasakojimą gana sunku, nes, atvirai kalbant, matome visišką kultinio Steveno Spielbergo šedevro „Jūros periodo parkas“ kopiją. Netgi kelionė į džiungles atrodo pernelyg supaprastinta, matomas ne maisto, o dinozaurų pasaulis. Tokiais veiksmais kūrėjai parodo savo neoriginalumą. Žinoma, sunku sugalvoti kažką naujo apie neįtikėtiną pasaulį, tačiau buvo galima apsieiti be tokių akivaizdžių sąsajų su legendiniu filmu.

Juostos herojai irgi neypatingai išradingi, kalbant apie naujokus. Net pagrindinis filmo antagonistas atrodo toks klišinis, jog sunku suskaičiuoti filmus, kuriuose dominavo panašūs veikėjai. Sena jau pažįstamų bičiulių gvardija labai smagiai susižiūrėjo, o svarbiausia – kiekvienas iš jau žinomų veikėjų dar labiau atsiskleidė žiūrovams.

Pamokslas filme irgi matomas plika akimi. Tai vienintelis stiprus juostos akcentas, galintis prisidėti prie jaunesnių žiūrovų auklėjimo. Vaikus labai paveikia tokio pobūdžio animacija, po peržiūros jie bando elgtis teisingiau. Maistas irgi jaučia, turi jausmus, nori gyventi – analogas gamtai, kurią niokoja žmonės, negerbiantys savo planetos. Mes naikiname patys save, neužjaučiame aplinkos ir joje gyvenančių individų.

Juosta propaguoja gėrį, todėl filmą galima priskirti bet kokio amžiaus žiūrovui, o svarbiausia – šeimai, kurios idealai irgi pabrėžiami šiame darbe. Sūnaus ir tėvo tarpusavio santykiai, draugystės ir atsidavimo akimirkos bei meilė. Tokiais gražiais akordais pasibaigia pasakojimas, kuris, jeigu vertinti pagal pirmą dalį, tapo žymiai brandesnis, nors ir gerokai pasisavino vieno filmo idėją.

Techninė juostos pusė

Šį kartą kūrėjai pasidarbavo iš peties, todėl matome skirtingą, bet tuo pačiu geresnį vizualinį juostos potencialą. Spalvingas, tačiau ir labai tinkantis džiunglėms, pasaulis bei dekoracijos ir kruopščiai pateiktos vietovės pavergia akis.

Filmo operatoriaus darbas irgi savotiškai geras, todėl kelionė, kuri trunka pusantros valandos nėra praleista veltui. Prie to dar prisideda trimatė erdvė, padaranti filmuko peržiūrą dar labiausia magišką.

Garso takelis neišraiškingas, todėl trūko smagių dainelių, galinčių dar labiau pagyvinti atmosferą ir pačia peržiūrą. Kelios muzikinės kompozicijos vykusios, tačiau atsižvelgus į filmo trukmę, jų tikrai nepakako, nors buvo galima dar labiau akcentuoti nuotykių dvasią.

Aktorių kolektyvinis darbas

Filmuką geriausią žiūrėti originalo kalba, nes visas cinkelis, kuris lydėjo originalą, išlieka, o ir veikėjų charakteriai dar labiau paryškinami aktorių įgarsinimų. Vien ko vertas Billo Haderio ir Jameso Caano pasirodymas.

Lietuviškas įgarsinimas taip pat neblogas, tačiau mūsų vertėjai šiek tiek persistengė su kai kuriais žodžiais, todėl filmo metu galima išgirsti ir kelis nelabai priimtinus barbarizmus ar žargoninę kalbą. Žinoma, tas nekliudo gerai praleisti laiką ir pasijuokti iš kai kurių vietų, bet, kaip jau minėta, originalo kalba perteikia visą minti žymiai geriau ir efektingiau.

Verdiktas

„Debesuota, numatoma mėsos kukulių kruša 2” – tai linksmesnis, efektingesnis ir spalvingesnis pasakojimas apie gyvo maisto siautėjimą stebuklingame pasaulyje, kuriame propaguojamas vien tik gėris, draugystė, meilė ir gyvybės vertė.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 7/10

Techninė juostos pusė – 8/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 8/10

Bendras vertinimas: 8/10

Advertisements

Blogas senelis / Bad Grandpa


Premjera: Spalio 25, 2013, 2013Bad Grandpa
Premjera Lietuvoje: Spalio 25, 2013
Kino platintojas: Forum Cinemas, UAB
Indeksas: N16
Trukmė: 90 min.
Žanras: Komedija
Šalis: JAV
Režisavo: Jeff Tremaine
Vaidina: Johnny Knoxville, Jackson Nicoll, Georgina Cates, Kamber Hejlik, Grasie Mercedes

IMDB – 7.2/10
RottenTomatoes – 62/100
Metacritic – 54/100

Filmo biudžetas – 15 000 000 $

Filmo pajamos – 12 620 749 $

Siužetas

Prie savo 90-mečio artėjantis senukas toli gražu nesijaučia kaip devyniasdešimtmetis. Širdyje jis – geros širdies jaunas nutrūktgalvis. Matydamas savo aštuonmečio anūko Bilio liūdesį dėl tėčio, nusprendžia jį prablaškyti ir išsiveža į kelionę per Ameriką. Galite būti tikri, kad ši kelionė nė iš tolo neprimins eilinės išvykos, aplankant žymias vietas.

Buvaukine.lt sako:

„Kietas senelis“

Vienas iš „Jackassų“ kūrėjų, režisierius Jeffas Tremaine‘as, režisavęs visas televizinio projekto serijas ir pilnametražius filmus apie kvanktelėjusių draugų šėliojimus, pristato dar vieną filmą apie populiarųjį serijos personažą Irvingą Zismaną.

Žiūrovai galės pirmą kartą pažinti Irvingą ir jo anūką iš labai arti bei pamatyti jų pašėlusios kelionės užkulisius, sudalyvauti grožio konkurse ir išjuokti viską, kas tik pasitaikys nešvankaus dueto kelyje.

Apie ką mes čia…

Aštuoniasdešimtmetį Irvingą aplanko laimė – jo žmona pagaliau mirė. Jis turi progą vėl užmegzti ryšius su priešingos lyties atstove, bet tuo pačiu ant jo galvos nukrenta viena problema – anūkas, kurį jis turi nuvežti tėvo globai. Jau nuo pat pirmų jų kelionės kilometrų prasideda nepamirštama ir visokiausių kurioziškų situacijų kupina istorija, pakeisianti abejų gyvenimus.

Kūrinio vidus

Prisiminus ankstesnius „Jackassų“ projektus ir Irvingo pateikimą, galima pamanyti, jog mūsų laukia vien tik nepadorūs ir šlykštūs vaizdai, tačiau tenka maloniai nustebti, kai iš epizodinio personažo išgaunamas filmas su potencialia ir nelabai banalia pamokančia istorija.

Viso filmo pamatu tampa senelio ir anūko tarpusavio santykiai, kurie labai primena tam tikrų žmonių socialinę padėti, kuriems vaikai visai rūpi. Žinoma, pats Irvingas ne iš kelmo spirtas senukas. Nors jis irgi nemoka elgtis su vaikais, bet jo personažas parodo, kaip nereikia elgtis su atžalomis. Tuo pačiu išjuokta ir visa pašalpų sistema, kai tėvai bando iš vaikų pasipelnyti valstybės lėšomis. Labai jau žinoma situacija ir mūsų mažytėje šalyje.

Atsiplėšus nuo rimtesnio juostos konteksto matome neblogą komediją, nors nemažai juokelių labai klišiniai ir juos jau buvome matę kituose Irvingo pasirodymuose. Kūrėjai negalėjo apsieiti be legendinio triuko su lytiniu senelio organu. Nors ir jau daug kartų matėme šį juokelį, bet jis vis dar juokingas. Kalbant apie kitas scenas, tai bendrai visame filme yra vos trys puikūs momentai, verčiantis tiesiog mirti vietoje iš juoko. Labai retai taip būna, kai nesąmoningas „bajeris“ priverčia visą salę sprogti iš juoko. Vienas iš tokių momentų yra striptizas, kurį taip puikiai akcentavo filmo anonsai. Ši scena kartu tampa labai simboline pašaipa iš amerikietiško kvailumo. Mamos, kurios augina būsimas striptizo šokėjas ir senų ištvirkėlių malonumo mašinas gauna šlapiu skudurų per veidą. Smagi akimirka, kai supranti, jog bent Lietuvoje nėra tokio pamišimo.

Juostoje, kaip ir buvo tikimasi, kūrėjai nepraleido progos pasišaipyti iš rasizmo, seksizmo, homoseksualumo ir apkūnumo. Visame filme labai daug juodaodžių ir tiesiog stori žmonės vaizduoja atskirą Amerikos luomą, kuris tapo neatsiejamų valstybės braižu. Žinoma, galbūt kažkam atrodys neetiška, jog taip šaipomasi iš žmonių, tačiau tiesa visada bado akis, o režisierius nepagražindamas dar labiau sujaukia spalvas ir galiausiai matome itin žiaurų vaizdą.

Prasidėjęs labai linksmai ir šmaikščiai, filmas galiausiai virsta į pamokantį darbą, kuriame dominuoja šeimos vertybės ir meilė artimam žmogui, nors ir koks jis kvanktelėjęs būtu. Ne geriausias „Jackassų“ projektas, tačiau vienintelis iš jų, kuriame svarbu ne vien vulgarūs šėliojimai, o dar ir mintis.

Techninė juostos pusė

Filmavimo stilius labai primena paslėptos kameros šou, kai atsitiktiniai žmonės patenka į kadrus ir stebi visą rodomą situaciją iš šono. Žinoma, operatorius irgi sugeba neblogai perteikti žmonių emocijas, kurie tampa tam tikromis senelio aukomis.

Filmą lydintis garso takelis irgi savotiškai atspindinti rodomus vaizdus ir valstijų atmosferą, per kurias važiuoja Irvingas su anūkų.

Juostos montažas ir kiekvieno iš juokelių pateikimas labai vaizdžiai suderintas. Gauname akivaizdžiai kruopščiai ir juokingai pateikiamas situacijas, kuriose senuko šėlsmas virsta į tikrąjį šou.

Aktorių kolektyvinis darbas

Juostoje pasirodo labai daug žmonių, tačiau visgi šis filmas priklauso Johnny‘iui Knoxville‘iui ir tik jam. Charizmatiškai perteiktas personažas, kuris nors ir atrodo kaip antiherojus, tačiau kaip galima nemylėti tokio kieto senelio. Įtikinama vaidyba, kuri verčia kvatoti dar labiau.

Jacksonas Niccolas, suvaidinęs anūką, irgi neblogai atrodo kadruose, nors, žinoma, kai kuriose vietose jam labai jau norėjosi juoktis iš tam tikrų senelio veiksmų. Kaip sakoma, kirvis atitiko kotą, todėl judviejų tandemas susižiūri linksmai.

Verdiktas

„Blogas senelis“ – tai juodojo humoro pilnas pasakojimas apie nešvankų pensininką ir jo anūką, važiuojančius po valstijas ir nusiaubiančius kiekvieną vietą, kurioje apsilanko, bet tuo pačiu gana vidutinis „Jackassų“ šalutinis produktas, kuriame galima atrasti vos tik kelis gerus juokelius, priverčiančius nuo juoko skaudėti pilvą.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 7/10

Techninė juostos pusė – 7/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 8/10

Bendras vertinimas: 7/10

Karti, karti… / Gorko


Premjera: Spalio 25, 2013, 2013Gorko
Premjera Lietuvoje: Spalio 25, 2013
Kino platintojas: SmartWay Systems OU, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 100 min.
Žanras: Komedija
Šalis: Rusija
Režisavo: Zhora Kryzhovnikov
Vaidina: Yuliya Aleksandrova, Anastasiya Dobakhova, Egor Koreshkov, Yevgeniy Kushpel, Sergey Lavygin

IMDB – 6.8/10

Filmo biudžetas – 4 000 000 $

Filmo pajamos – 7 112 000 $

Siužetas

Įsimylėjėliai Nataša ir Roma planuoja progresyvias, naujoviškas, romantiškas, europietiškas vestuves. Kuklus būrelis draugų ir artimųjų, jūros krantas, besileidžianti saulė, švelnus vėjėlis, lengva muzika ir po papuoštu altoriumi laimingi jaunavedžiai. Tačiau šie jų planai truputį kertasi su jaunosios tėvelio sumanymu. Mat jis jau suplanavo, kaip šios vestuvės pasitarnaus jo karjerai. O kad pasitarnautų tinkamai, viskas privalo vykti ne kažkaip ten naujoviškai, o įprastai – taip, kaip reikia.

Buvaukine.lt sako:

„Tikros rusiškos vestuvės“

Trumpametražių filmų ir televizinių serialų kūrėjas, režisierius Žora Križovnikas, gauna puikią progą pasireikšti plačiuose kino vandenyse ir pristato ilgai lauktą juostą apie nacionalinių rusų vedybų ypatumus.

Kino debiutantas kviečia iš arti susipažinti su nuostabia ir kartu pašėlusia slaviško temperamento kultūra, kuri atskleis visas gražiausias ir neįtikinamas rusų vestuvių šventimo akimirkas.

Apie ką mes čia…

Nataša ir Roma turi vieną dilemą – jie nori pasakiškų vestuvių ant jūros kranto, tačiau svajonės dūžta, kai viską sujaukią jaunosios tėvas. Jis kategoriškai atsisako tokių įsimylėjėlių užmojų, nes jau turi savo planą, kaip pateikti šią ilgai lauktą dukters šventę. Jaunųjų laukia vestuvės, kuriose neapsieis be girtuokliavimo, muštynių ir… labai neįtikimo piršlio.

Kūrinio vidus

Kiekvienais metais rusai išleidžia labai daug įvairių komedijų, kurios susitapatina su vakaruose rodomais filmais. Tuo pačiu dingsta ne tik originalumas, bet ir nacionalinės vertybės, užkasamos labai giliai kopijuojant amerikietiškas juostas. Kaip bebūtų keista, šis atvejis išskirtinis, nes žiūrovas pagaliau lepinamas gana originaliu, šmaikščiu, o svarbiausia – teisingu požiūrių į rusų šventimo tradicijas.

Didžiausias šios komedijos variklis – dialogai. Iš tikrųjų, daug ironijos, gyvenimiškų posakių ir anekdotų leidžia pajausti tikrą rusišką dvasią ir jų švenčių šventimo principus. Kas dalyvavęs rusų, lenkų, ukrainiečių vestuvėse ar gimtadieniuose supras, jog viskas, kas rodoma ir pasakoma yra tiesa. Žmonės ten nešvenčia, jie gyvena kiekviena akimirka. Tą pabrėžia ir filmo režisierius, labai detaliai parodydamas kiekvieną šventimo momentą.

Filmas kupinas kurioziškų situacijų ir veikėjų poelgių, kurie akivaizdžiai pabrėžia visą ceremonijos esmę. „Kokios vestuvės be muštynių?“ – vienas iš labai populiarių posakių Rusijoje. Iš ties, kaip galima švęsti ramiai, kai aplinkui tiek daug giminių, nepažįstamų žmonių su skirtingais charakteriais ir skirtingu mentalitetu? Tuo ir sužavi tokie baliai, kai nežinoma, kas kada įvyks. Kartu išjuokiamas ir šiuolaikinis jaunas žmogus ir jo požiūris į šventimą. Tradicinės vestuvės ar iš vakarų pasisemtos idėjos. Visgi akivaizdu, jog reikia įtikti savo svečiams ir giminei, kuriai ta šventė irgi daug reiškia. Meilė ir nuoširdumas liejasi laisvai, ko negalima pasakyti apie niūrų ir šiuolaikškai pateiktą balių, kuriame jaučiama tik tuštuma.

Veikėjai – dar vienas pliusas, lydintis visą filmą ir leidžiantis iš širdies pasijuokti. Tenka pripažinti, kad kai kuriuose vietose galima pajausti buduliškumą, taip būdingą ir mūsų šalies žmonėms. Žinoma, tokį elgesį labiausiai parodo vienas linksmiausių filmo herojų, neseniai išėjęs į laisvę jaunojo brolis Dima. Natašos patėvis tampa vienu geriausių filmo veikėjų, kurio šmaikščios frazės leidžia labai ilgai kvatoti bežiūrint vien į jo rodomas veido išraiškas. Visi kiti veikėjai atspindi tam tikrus socialinius sluoksnius, kas irgi neleidžia nuobodžiauti, tačiau vienas iš jų, tampa tikra pažiba. Vienas populiariausių rusų šou biznio atstovų, laidų vedėjas, komikas ir aktorius Sergėjus Svetlakovas puošia filmą nuo pradžios iki galo. Su juo filme rodoma nemažai kurioziškų situacijų, o ir pats aktorius parodo savo prigimtį, nes jis gyvenime būtent toks ir yra. Bendras tokių charizmatiškų herojų mišinys tampa neatsiejamu filmo koziriu, džiuginančiu iki finalinių titrų.

Siužetinės linijos pateikimas irgi tampa tam tikra naujove rusų kinui, ypač kalbant apie komedijos žanrą. Viskas filmuojama buitinės kameros dėka, kas dar labiau sutapatinama su realybe, o žiūrovas pasijaučia tuo pačiu įvykių sūkuryje. Greitai, nenuobodžiai ir linksmai vyksta veiksmas, todėl be abejonės galima teigti, jog tai geriausia šiais metais rusų komedija ir geriausia kas buvo nuo satyrinio „Apie ką dar galvoja vyrai“ filmo.

Techninė juostos pusė

Svarbiausias ir kartu ryškiausias techninės pusės momentas – garso takelis. Galima išgirsti tokias žinomas dainas kaip Verkos Serdiučkos „Horošo“, Slavos „Odinočestvo“ ir šių metų daininkės Natali mega hitą, kurį dainuoja visa Rusija – „O Bože kakoi mužčina“. Tokie skambesiai priduoda atskiro šarmo stebint rusų švenčiamas vestuves, kuriose neapsienama be tokių dainų.

Operatoriaus darbas irgi labai geras, nes, kaip anksčiau buvo minėta, priduodamas tam tikras realistiškumo pojūtis, todėl bežiūrint filmą viduje jaučiamas noras švęsti.

Montažas neblogas, nors vienoje vietoje kūrėjai pereina nuo buitinės kameros, prie profesionalios, ir tas gana nekokybiškai pateikiama. Vaizdas susilieja lyg į vieną bendrą, tačiau skirtumas akivaizdus, kas kelioms minutėms sudaro nemalonų jausmą.

Aktorių kolektyvinis darbas

Beveik visi aktoriai pasirodantys juostoje – eiliniai žmonės, kuriems pasisekė pasirodyti prieš kameras tokiame solidžiame projekte. Maloniausia, kad jų vaidyba labai natūrali, nesugadinta jokio teatrinio išsilavinimo.

Filmo žvaigždė Sergėjus Svetlakovas, vaidinantis pats save, neturėjo net stengtis. Jis pasirodė taip, koks yra gyvenime. Smagus ir „savas bičas“, leidžiantis puikiai atsipalaiduoti ne tik visiems projekto dalyviams, tačiau ir žiūrovams, nes kartu girdime nemažai užuominų apie jo karjeros užkulisius.

Jaunieji atrodo paprastai, nėra nieko išsiskiriančio. Galima paminėti nebent aktorės Juliją Aleksandrovą, kurį šiek tiek vimdo ir priduoda nemalonaus jausmo. Taip šlykščiai perteiktas personažas, jog reikia užjausti vaikinuką, kad susidėjo su tokia isterike.

Janas Capnikas, suvaidinęs jaunosios patėvį, dar vienas filmo koziris. Aktorius tobulai perteikė personažą, jo replikos sugeba pajudinti visą kino salę. Jam padeda Julija Stadnik, vaidinanti Romos mamą. Galiausiai filmo metu pamatome puikų komedinį tandemą.

Filme matome daug charizmatiškų veikėjų, todėl nedera minėti visų, tačiau už tokį smagų šou reikia padėkoti filmo kūrėjams. Jie atrado tiek daug smagių žmonių, linksminančių mus peržiūros metu, jog pasibaigus filmui nesinori išeiti iš salės.

Verdiktas

„Karti, karti“ – tai geriausia šiais metais pasirodžiusi rusų komedija, kuri visą rodymo laiką priverčia juoktis iki ašarų. Savito ir originalaus humoro, slaviškų vestuvių esmės perteikimo ir nenuobodžių personažų dėka filmas tampa dar ir vienu ryškiausių Rusijos kinematografijos žanro atstovu.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 8/10

Techninė juostos pusė – 8/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 8/10

Bendras vertinimas: 8/10

Lenktynės / Rush


Premjera: Rugsėjo 12, 2013, 2013Rush
Premjera Lietuvoje: Gruodžio 6, 2013
Kino platintojas: Theatrical Film Distribution, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 123 min.
Žanras: Biografinis, drama, veiksmo
Šalis: JAV, Vokietija, Didžioji Britanija
Režisavo: Ron Howard
Vaidina: Chris Hemsworth, Daniel Brühl, Olivia Wilde, Alexandra Maria Lara, Pierfrancesco Favino

IMDB – 8.3/10
RottenTomatoes – 88/100
Metacritic – 75/100

Filmo biudžetas – 38 000 000 $

Filmo pajamos – 72 530 749 $

Siužetas

Jamesas Huntas ir Niki Lauda – du talentingiausi aštuntojo dešimtmečio „Formulės“ lenktynininkai. Britų kilmės J.Huntas – emocingas ir karštakošis, moterų numylėtinis, iš jaudulio vemdavęs prieš visas varžybas. Tuo tarpu austras N.Lauda – viską apskaičiuojantis šaltakraujis konkurentas. Skirtingi kaip diena ir naktis, tačiau abu –talentingiausi lenktynininkai ir didžiausi varžovai, kuriems kiekvienos varžybos tapdavo asmenine dvikova.

Buvaukine.lt sako:

„Lenktynės iki mirties“

Kultinis aktorius ir legendinis režisierius Ronas „Ronis“ Howardas, pelnęs dvi Oskaro statulėles už 2001 metų dramą „Nuostabus protas“, po ilgos pertrauktos vėl sugrįžta prie rimtų juostų palikdamas už nugaros tokius komercinius projektus kaip dvi Dano Browno knygų ekranizacijos „Davinčio kodas“, „Angelai ir demonai“ ir komercinį fiasko patyrusią komediją „Dilema“. „Skersvėjo“, „Apolo 13“, „Pakilęs iš pelenų“ kūrėjas pristato dar vieną kvapą gniaužančią ir pagal tikrus faktus pastatytą juostą apie legendinius Formulės 1 lenktynininkus.

Oskaro laureatas kviečia pasimėgauti riaumojančių variklių garsu stebint žūtbūtinę kovą tarp pajėgiausių aštunto dešimtmečio lenktynininkų ir savo akimis pamatyti neįtikėtina istoriją apie patikėjimą, greičio svajonę, mirtiną konkurenciją ir meilė savo gyvenimiškiems idealams.

Apie ką mes čia…

Atsitiktinis susitikimas pirmą kartą Formulės 3 trasoje lenktynininkams Nikui Laudai ir Džeimsui Hantui buvo lemtingas jų ateičiai. Jų tarpusavio konkurencija tapo legendinė, o lenktynės, kuriose jie dalyvavo, tapdavo sensacingomis, nes kiekvienas iš vyrų troško tik vieno – pergalės bet kokia kaina.

Kūrinio vidus

Filmus apie Formulę 1 galima suskaičiuoti turbūt vos ant vienos rankos pirštų. Labai gaila, tačiau tokia tiesa. Paskutiniu metu kino ekranuose karaliauja vien tik veiksmo filmai, kuriuose nemažai vietos užima lenktyniniai automobiliai, tačiau netikroviškos lenktynės ir kaskadiniai triukai vis labiau atitrūksta nuo realybės pojūčio, todėl tokie darbai kaip šis įneša šviežų oro gūsį į šios kino tematikos padangę.

Ronas Howardas paskutiniais savo darbais šiek tiek nuliūdino savo gerbėjus, pristatydamas jiems visiškai komercinius darbus, o tuo pačiu – šiek tiek numenkino savo gero pasakotojo statusą. Paskutinis vertas dėmesio filmas, kurį pastatė žymus režisierius, buvo „Frostas prieš Niksoną“, pelnęs net kelias Oskaro nominacijas. Šiuo atveju galime vėl pamatyti seną gerą Roną, kuris puikiai reabilituojasi po nesėkmingo paskutinio darbo, sukurdamas itin kruopštų filmą.

Pats filmo pamatas iš pirmo žvilgsnio pasirodo banalus, tačiau įsigilinus į viską suprantame, kad tai nėra tiesiog neįtikėtina dviejų legendų akistata. Tai labai detaliai papasakota istorija, įtraukianti į įvykių sūkurį ir palaipsniui priverčianti tapti filmo dalimi. Retas filmas apie sportą taip įtraukia ir nepaleidžia ik pat galo, kad sunku išsirinkti, už kokį priešininką verta sirgti. Šis atvejis išskirtinis, nes kiekvienas iš pagrindinių herojų skleidžia savitą aurą. Norisi, kad abu finišuotų pirmi. Tokiu būdu filmas tampa dar labiau įtemptu reginiu.

Juostos epicentre atsiduria du skirtingi ir tuo pačiu žavūs veikėjai. Džeimsas Hantas simbolizuoja nepaklusnumą, chaosą, plevėsiškumą, azartą, kai visiškai skirtingas Nikis Lauda – ramybę, savitą gyvenimo filosofiją, profesionalumą ir stabilumą. Kiekvienas iš jų buvo skirtingas, tačiau jų technika buvo nepriekaištinga. Abiejų sugebėjimai pakerėti žiūrovus tapo neatsiejamu varikliu kiekvienoms varžyboms, kai buvo galima stebėti jųdviejų kovą trasoje. Žinoma, filme pamatome ne tik lenktynininkus, bet ir žmonės, kurių gyvenimai buvo ne rožėmis kloti. Drama dar labiau prasodrina filmo turinį. Sugebame įžvelgti dar ir sunkią jaunų žmonių dalią, kurių širdyse įsiliepsnojanti greičio svajonė dažnai virsta į mirties šauksmą. Tas galiausiai ir įvyksta trasose, kai vairuotojai patenka į šiurpias avarijas, kurių pasekmėmis tampa žūtys. Juosta kartu moko ir stiprybės atsižvelgiant į Laudos paveikslą, nes šis žmogus, pakilęs iš pelenų, įrodo, jog nebūna nieko neįmanomo, tiesiog reikia turėti ryžto ir kopti savo užsibrėžto tikslo link.

Vienas iš stipresnių juostos akcentų yra lenktynės, kurios puošia kiekviena kadrą. Riaumojančių variklių garsas sugeba taip persiskverbti per visą kūną, it stebėtume tikras lenktynes. Varžybos pateikiamos vaizdingai ir solidžiai, matome kiekvieno iš vairuotojų sugebėjimus džiuginti publiką savo išmanumu trasoje.

Atsitraukiant nuo siužetinės linijos, kuri papasakota labai įtemptai ir gana dinamiškai, matome stipriai pavaizduotą laikotarpį ir meistriškai susendintą vaizdą, nukeliantį mus į aštuntą dešimtmetį, kai karaliavo hipiai ir ilgos vyriškos šukuosenos. Iš karto pasijaučiame tos atmosferos dalimi. Režisierius šiuo atveju stipriai sužaidė leisdamas pasimėgauti kiekviena detalė parodyta juostoje. Kadruose matome automobilius, aprangos tendencijas, pastatus ir gyvenimo būdą. Filmas virsta į pažintinį darbą su pačiais Formulės 1 užkulisiais, kurie parodo tikslią situaciją ir lenktynių pergalės skonį, kuris vadovauja visoms komandoms. Šiek tiek politizuotas vaizdas, tačiau iš šono pamatyti visą korupciją irgi yra gerai, nes kaip ir kiekvienas sportas – tai purvinas darbas, kurį atlaikyti gali ne kiekvienas.

Sujungus visas idėjas, sportininkų biografijas ir pasižiūrint iš šono, koks tai pavojingas sportas, galime drąsiai sakyti, jog Ronas Howardas sukuria tikrą stebuklą Formulės 1 gerbėjams, o kartu pristato vieną iš stipresnių artėjančio apdovanojimų sezono dalyvį, kuris be abejonės bus pastebėtas Kino Akademijos. Filmas vertas visų liaupsų, nes išties, tai vienas iš geriausių ir originaliausių metų projektų, kuris sugeba užvesti peržiūrai nuo pat pirmos sekundės iki optimistiškai nuteikiančio pamokančio finalo.

Techninė juostos pusė

Kaip ir ankstesni Rono Howardo filmai, šis darbas foninės spalvos dėka sudėliotuose akcentuose turi tam tikrą simbolinę reikšmę. Visą filmą lydį pilkas vaizdas, kuris kartas nuo karto simbolizuoja pelenus, iš kurių galima pakilti tik stiprios valios žmonėms, todėl visą filmą gaubia paslaptis ir nežinomybė. Žmonėms, susipažinusiems su Laudos ir Hanto biografijomis galbūt viskas bus aišku, tačiau tiems, kurie pirmą kartą įsitaisys patogiai kino centro foteliuose, bus gana keistas ir nepatogus jausmas. Lyg visą tai išgyventume patys, todėl biografinė dalis dar labiau sustiprina savo pozicijas.

Operatoriaus darbas labai išraiškingas, kas pasimato lenktynių įkarštyje. Oskaro laureatas Anthony‘is Dodas Mantle‘is puikiai pasidarbavo kamera ir įvairiausiais rakursais parodė kiekvieną lenktynininko posūkį trasoje. Šiais metais tik „Gravitacijoje“ buvo galima pamatyti geresnį vaizdą.

Garso takelis, nuteikiantis agresyviai dvikovai, suderintas ne prasčiausiai. Įtampa, kuri jaučiama filmo metu, iš dalies priklauso muzikinei palydai, kurioje galima išgirsti Dawid Bowie „Fame“ ar Mud „Dyna-Mite“, o puikiai suderintas garso montažas dar labiau sustipriną tą nepriekaištingą pojūtį.

Juostos montažas nuostabus. Nesimatė jokios klaidos istorijos pateikime, viskas vyksta teisingai ir be kokių nors techninės pusės priekaištų, todėl atmosfera nuo to tik pagerėja.

Aktorių kolektyvinis darbas

Filmo metu galima pamatyti ne tik dviejų legendinių vairuotojų susidūrimą, bet ir nuostabią pagrindinių aktorių vaidybą, kuri dar labiau priartina filmo statusą prie tobulybės.

Chrisas Hemsworthas, labiausiai žinomas visiems iš komikso herojaus „Toro“ vaidmens, pagaliau gavo progą parodyti save rimtame ir labai dramatiškame vaidmenyje. Jis su role susidorojo tiesiog puikiai. Vaidinamą personažą jis priminė ne tik savo išvaizda, bet ir perteikė jį visapusiškai. Galima pamatyti tiek pleibojaus, tiek nelaimingo žmogaus, kenčiančio nuo vienatvės, portretą, o kartu – viešumoje puikiai vaidinančią personą. Tokį Hantą prisimena pasaulis, ir tokiu jis atsistoja prieš žiūrovus Chriso dėka.

Žinomas vokiečių kilmės Ispanijoje gimęs Danielis Bruhlis dar labiau įtvirtina savo pozicijas tarp geriausių tarptautinių aktorių. Pasižiūrėjus visus vaizdo įrašus su Lauda ir pamačius Danielio vaidybą ir jo personažo įkūnijimą, galima pripažinti, jog jis tampa šio filmo žvaigžde. Tiek daug ekspresijos, skausmo ir meilės akyse – tai pats stipriausias jo personažo momentas, kai pamatai žmogų kovojanti dėl savęs, šeimos, šalies, komandos ir svajonės. Sunku net parinkti žodžius po to, ką mums pateikia Bruhlis.

Juostą puošia dar daugelis žinomų aktorių, tačiau labiausiai išraiškinga tarp jų tampa Olivia Wilde. Nors vaidybos prasme aktorė neparodo nieko įsimintino ar stulbinančio, tačiau jos buvimas pridavė filmui tam tikro žavesio. Visą laiką žiūrint į ją pasidarydavo nemalonu, nes tas nepadorus žvilgsnis ir kalbėjimo maniera taip išmušinėjo iš vėžių, jog Hunto pasidarydavo dar labiau gaila. Aktorė sugebėjo papildyti jo tuštumą, kad žiūrovas pamatytu visą personažo skausmą iš vidaus. Ji simbolizavo Hunto kančias.

Kiekvienas filmo aktorius labai sunkiai dirbo, kad mes, žiūrovai, galėtume pamatyti kiekvieno iš jų vaidinamo personažo vaizdingą paveikslą, sudarantį nemažą pamatą šiai istorijai.

Verdiktas

„Lenktynės“ – tai nepriekaištinga dovana kiekvienam Formulės 1 gerbėjui ir stiprių dramų mylėtojams. Žiūrovas filmo metu gauna kruopštų Oskarais kvepiantį pasakojimą apie legendinių lenktynininkų gyvenimą, jų kančias ir norą laimėti. Nepamirštama ir vaizdingoji pusė, kurią sudaro efektingai pateiktos lenktynės ir stulbinanti aktorių vaidyba.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 10/10

Techninė juostos pusė – 9/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 10/10

Bendras vertinimas: 10/10

%d bloggers like this: