Daily Archives: 2013-09-29

Laiko tiltas / About Time


Premjera: Rugsėjo 4, 2013About Time
Premjera Lietuvoje: Rugsėjo 27, 2013
Kino platintojas: Forum Cinemas, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 123 min.
Žanras: Komedija, romantinis
Šalis: Didžioji Britanija
Režisavo: Richard Curtis
Vaidina: Domhnall Gleeson, Rachel McAdams, Bill Nighy, Lydia Wilson, Tom Hollander

IMDB – 7.6/10
RottenTomatoes – 63/100
Metacritic – 54/100

Filmo biudžetas – 10 000 000 $

Filmo pajamos – 9 500 000 $

Siužetas

Sulaukęs 21-erių, Timas suvokia galįs keliauti laiku… Po dar vieno, Timui bereikšmio naujametinio vakarėlio tėvas jam atskleidžia paslaptį, jog visi Timo šeimos vyrai turi tokią dovaną. Nors Timas ir negali keisti pačios istorijos, tačiau jo gabumai leidžia vaikinui nulemti ar ištaisyti jo gyvenime įvykusius ar dar įvyksiančius įvykius. Timas nepatenkintas savo dabartiniu gyvenimu, tad naujai atrasti gabumai – puiki priemonė jį susitvarkyti, Timo suvokimu, susirandant merginą.

Buvaukine.lt sako:

„O gal tai meilė?“

Kultinių britiškų komedijų kūrėjas, režisierius ir scenaristas Richardas Curtisas, padovanojęs tokias nuostabias romantiškas juostas kaip „Ketverios vestuvės ir vienerios laidotuvės“ „Noting Hilas“, Bridžitos Džouns Dienoraštis“, „Tegyvuoja meilė“ ir „Laivas kuris veža“, pristato savo trečią ir paskutinį režisūrinį projektą, kuris kartu apibendrins visą žinomo kino kūrėjo karjerą.

Režisierius kviečia pasimėgauti nuostabia ir labai gaivia meilės istorija, įvyniota į subtilaus britiško humoro pakuotę, kurioje žiūrovas ras visko ko tik reikia gerai ir pozityvo kupinai nuotaikai.

Apie ką mes čia…

Paprastas ir gyvenimu patenkintas Timas turi vieną vienintelį norą – susirasti sau antrą pusę, su kuria jis pragyventu iki gyvenimo galo. Vaikinui nelabai sekasi atkreipti jam patinkančiu merginų dėmesį, todėl jis pradeda gudrauti. Iš savo tėvo sužinojęs, kad jo šeimos vyrai gali keliauti laiku, Timas pasiryžta užkariauti vieną panelė, kuriai jis pajaučia meilę iš pirmo žvilgsnio.

Kūrinio vidus

Richardas Curtisas su kiekvienu savo projektu vis labiau džiugina gerbėjus. Paskutinis jo režisuotas filmas apie piratinę radijo stotį galbūt ne visiems patiko, tačiau atsižvelgus į pačią juostos atmosferą galima pastebėti režisieriaus detalumą pačiai epochai. Šiuo atveju viskas kartojasi ir gauname puikią kelionę laiku į 2003 metus, kuriuose galima bus prisiminti save, mados tendencijas ir, žinoma, pajausti nostalgiją tiems laikams, kai dar ne viskas buvo kompiuterizuota.

Filme labiausiai akcentuojamos šeimos vertybės ir žinoma meilės apraiška, kuri aplanko netikėtai. Nors humoristinė juostos pusė ir ima viršų, tačiau, atsižvelgus kokiame kontekste parodomos veikėjų situacijos, pamatome gana realų pasaulį. Visgi, viskas priklauso ne tik nuo kiekvieno žingsnio, bet ir nuo žodžių, kurie gali pakeisti mūsų ateitį. Tuo pasinaudoja režisierius ir parodo, kaip maždaug viskas vyksta bendravime tarp jaunų žmonių. Prisiminkime puikią lovos sceną ir pamatysime visą jaudulį iš vaikino pusės. Niekas nenori apsijuokti prieš savo mylimą žmogų pirmą mylėjimosi naktį, bet visko būna. Vaizdžiai ir gana šmaikščiai pamatome, kaip gana neįprastu būdu pataisoma situacija. Žinoma, čia yra tik aliuzija ir apeliavimas jaunai kartai, jog per skubėjimą nieko gero nebus. Daug tokių kurioziškų situacijų turintis filmas leidžia nenuobodžiauti, o kartu ir pasinerti į puikaus pasakojimo akimirkas su filmo herojais.

Kalbant apie humorą ir jo pateikimą galima drąsiai sakyti, jog Curtisas nenusisuko nuo savo firminio stiliaus, todėl subtilus britiškas humoras papildytas aštresniais momentais sudarė puikų pamatą bendram filmo vaizdui. Žinoma, žmonės, kuriems nėra priimtinas britų humoras ir jų kultūra, sunkiai galės suprasti kai kuriuos giliai užslėptus juokelius. Guodžia tik tai, jog vienas režisieriaus kūrybos kozirių – jis kuria filmus ne tik saviškiams, bet visiems žmonėms. Tokiu būdu bent jau iš dalies kiekvienam bus galima patirti puikių akimirkų kine.

Veikėjų pateikimas irgi gana smagus. Nors ir kiekvieno iš jų charakterio bruožai yra labai tipiški, bet jie tuo ir žavūs, kad sugeba savo buvimu prikaustyti dėmesį prie ekrano. Šiuo atveju viskas primena Woody Alleno filmus ir jo meistriškai pateikiamus veikėjus, kurie netgi sugeba labiau patikti nei scenarijus ir jo siužetinės linijos pateikimas. Amžinas romantikas, vėjavaikė, kietas tėtušis, draugas kvailys – nors filmo kūrėjas vadovavosi visais stereotipais pristatydamas tokius personažus, tačiau pripažinkime, jie išsiskiria iš visų anksčiau matytų personažų. Nė vienas neerzina, visi dalyvauja filmo procese ir, žinoma, sugeba kartas nuo karto priminti savo veiksmais mus – žiūrovus, kuriems gyvenimas galbūt klostėsi panašiai.

Apibendrinant juostą galima paminėti dar vieną svarbų režisieriaus užduodamą klausimą – ar meilė gali tęstis amžinai, jeigu ji nėra nuoširdi? Priminkime pradžiai tai, jog visgi gana neįprastais sugebėjimais, Timas užkariavo savo svajonių merginą. Atsakymas į šį klausimą gali būti visokeriopas, bet atsižvelgus į tai, kaip atsakymą pateikia filmo kūrėjas, galime suprasti, jog meilė ateina ir vėliau, tiesiog laikas gali pastatyti viską į savo vėžias, net jeigu ir pameluosi susipažinimo pradžioje kokį menkniekį apie save, kad tik užkariauti mylimo žmogaus dėmesį. Filmas turi gerą moralą, todėl po peržiūros išlieka nuostabus ir tyras jausmas viduje, kad eini iš salės su plačia šypsena veide.

Techninė juostos pusė

Superinę atmosferą padaro tiesiog žavus ir gana nostalgiškas garso takelis, kuriame galime išgirsti tokius britų ir kitų šalių hitus kaip Sugababes „Push The Button“, Tatu „All The Things She Said“ ar Amy Winehouse „Back To Black“. Kiekviena daina puikiai parinkta prie kiekvienos scenos.

Operatoriaus darbas ir montažas sudaro neblogą tandemą, kurio dėka išraiškingai pateikiamas ne tik humoras ir situacijos, bet dar ir nuostabus filmo fonas, sudarytas iš įvairių spalvų spektro. Filmo atmosfera ir veikėjų buitis transformuojasi nuo pilko iki spalvingo vaizdo. Tas irgi sudaro stiprų filmo pamatą.

Aktorių kolektyvinis darbas

Domhnallas Gleesonas, suvadinęs pagrindinį vaidmenį, susidorojo su savo veikėju ganėtinai gerai. Malonu žiūrėti į jo nevykėlišką personą, kuris su laiku patyria metamorfozę iš baikštaus jaunuolio virsdamas į subrendusį vyrą.

Rachel McAddams, kuriai tai ne pirmas kartas vaidinti tokio pobūdžio filme, jaučiasi gana laisvai. Vėjavaikės portretas ir kartu tyrą ir jautrią sielą turinčios merginos pateikimas. Vien jos šypsena verta tūkstančio žodžių.

Žinoma, nors pagrindiniai personažai sugeba pavergti žiūrovą, tačiau jiems labai toli iki juostos pažibos – legendinio britų aktoriaus Billo Nighy‘io. Kiekviename režisuotame Curtiso filme pasirodantis charizmatiškas aktorius ir vėl nenuvilia, todėl gauname nuotaikingą ir gyvenimu pulsuojantį pasirodymą.

Seniai ekranuose matytas Tomas Hollanderis irgi įnešą savo nemažą indelį į komedinę filmo dalį. „Karibų piratų“ žvaigždė džiugina kiekvienu savo pasirodymu ekrane vis labiau ir labiau, o jo filosofinio pobūdžio frazės negali nesukelti šypsenos.
Būtent šis filmo kvartetas padaro jį tokiu žaviu ir šilti, jog po peržiūros noris dar karta grįžti ir iš naujo patirti nuostabią gyvenimo kelionę.

Verdiktas

„Laiko tiltas“ – tai dar viena puiki pozityvo kupina Richaro Curtiso dovana kiekvienam subtilaus britiško humoro ir romantikos gerbėjui, kurioje apart nebanalių ir išties nuotaikingų situacijų ir dialogų galima iš šono pamatyti ir save.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 8/10

Techninė juostos pusė – 8/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 8/10

Bendras vertinimas: 8/10

Bėgančios kortos / Runner Runner


Premjera: Rugsėjo 27, 2013Runner Runner
Premjera Lietuvoje: Rugsėjo 27, 2013
Kino platintojas: Theatrical Film Distribution, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 91 min.
Žanras: Trileris, kriminalinis
Šalis: JAV
Režisavo: Brad Furman
Vaidina: Justin Timberlake, Ben Affleck, Gemma Arterton, Anthony Mackie, John Heard

IMDB – 5.4/10
RottenTomatoes – 23/100
Metacritic – 37/100

Filmo biudžetas – 40 000 000 $

Filmo pajamos – 3 639 000 $

Siužetas

Prinstono universiteto studentas Ričis – nepralenkiamas virtualaus pokerio žaidėjas –lošia, kad galėtų susimokėti už mokslą. Kartą, kai pergalė jau buvo arti, ir jis buvo toks tikras, kad išloš tiek, kad užteks visiems metams, tą sekundę viską pralošė akimirksniu…

Buvaukine.lt sako:

„Pinigų karaliai“

Bradas Furmanas, žinomas visu pirmą iš savo puikaus režisūrinio debiuto plačiuose kino vandenyse su kvapą gniaužiančiu ir įtampoje laikančių trileriu „Advokatas iš Linkolno“, pristato savo antrą rimtą Holivudinį darbą.

Režisierius kviečia pasimėgauti rojaus kampeliu Kosta Rika, pamatyti kaip iš tikrųjų veikia visa internetinių lošimų namų sistema ir kartu su pagrindiniu filmo herojumi peržiūros metu atsidurti aklavietėje, iš kurios tik du keliai – kalėjimas arba mirtis.

Apie ką mes čia…

Talentingas Prinstono Universiteto studentas Ričis patenka į bėda. Jam pateikiami kaltinimai dėl nelegalių lošimų universiteto teritorijoje, todėl vaikinui belieka viena išeitis – pratęsti savo machinacijas kitur. Nukeliavęs į Kosta Riką jis susipažįsta su paslaptinguoju Aivanu Bloku, kuriam vaikinas iš karto krenta į akį, kaip gabus šuleris. Įžengęs į Aivano imperiją, Ričis neturi kur trauktis, jis tampa priklausomas nuo savo boso.

Kūrinio vidus

Žiūrint į bendrą kino istorijos vaizdą, galime prisiminti kiek daug prasmingų, įdomių ir išradingų filmų sukurta apie nelegalius lošimus, lošėjus, apgavystes ir įvairias nelegalias machinacijas, todėl režisieriui reikėjo labai pasistengti, kad ne tik nudžiuginti žiūrovą, bet dar jį nustebinti, tačiau kaip mes matome, to neįvyksta ir gaunamas labai šabloninis ir klišėmis apipintas trileriukas, kuris primena 2008 metais pasirodžiusį hitą „21“.

Filme pasakojama standartinė gabaus jaunuolio istorija, kuriam žūt būt reikia pakeisti savo gyvenimą ir užsikalti pinigų. Žinoma, nelabai legaliais veiksmais jis pasiekia savo tikslą, susipažįsta su gražuole, kurią įsimyli bei tuo pačiu užsitraukia pareigūnų nemalonę ir galiausiai susiduria akis į akį su savo bosu, kuriam jis tėra kaip šiukšlė. Kaip jau minėta aukščiau, juosta dubliuoja visą filmo „21“ siužetą. Ar tai gerai, jog antrą kartą tenka matytį tą patį veiksmą? Galbūt ir gerai, jeigu nori atsipalaiduoti, o galbūt nusmigti peržiūros metu, nes kas be ko, bet juosta nors ir labai trumpa , tačiau visiškai neįtraukianti. Siužetinės linijos pateikimas yra nuobodus, jog net kelios gaudynių scenos nesugeba pajudinti bendro vaizdo.

Paviršutiniški ir neįdomus dialogai, jokio humoro, na nebent tik scenoje vykstančioje saunoje, kur pirmą kartą pristatomas Aivanas. Ten visai realus politinių veikėjų atspindys, kai senas apkūnus diedas, kuriam reikia mėlynų piliulių, kad pasijaustų vyru, pasirašo nešvariems darbeliams už patrauklios merginos teikiamas oralines paslaugas. Net šlykštu pagalvoti, bet tokia jau ta realybė. Visur kitur humoro kaip ir nebuvo, nes režisierius bandė išspausti gana rimtą filmo toną, bet, deja, to nesigavo, nes tiek dialogai, tiek pats veiksmo pateikimas tiesiog leidžia gerai panuobodžiauti.

Veikėjai irgi nelabai charizmatiški, kas nepriduoda juostai atskiro žavesio, na nebent galima paminėti Aivano personažą, kuris šiek tiek pritraukė akis prie ekrano, bet ir tai, daugelyje scenų dominavo Ričis, o blogiukas tiesiog buvo nustumtas į antrą planą. Kelios scenos su krokodilais tik neblogos, ten parodomas tikras nusikaltėlio veidas, kuriam žmogaus gyvybė tėra tik žaidimas. Žmonėms, kurie jaučia baimę visokiems ropliams, galbūt tai bus gana nemalonios scenos, tačiau tai vienintelis šviesus filmo momentas, kai tikrai norisi stebėti kas įvyks toliau. Deja, scenai pasibaigus viskas vėl tampa rutina, kai lauki, kada pasibaigs ši nekokybiška pramoga.

Apibendrinus pamatytą vaizdą, galima tik spėlioti, kodėl režisierius po tokio nuostabaus filmo kaip „Advokatas iš Linkolno“ smuko taip žemai, jog pristatė dar vieną eilinį filmą apie lošėjus, kurių ir taip yra begalė.

Techninė juostos pusė

Filme dominuojantis fonas, tai viena iš nedaugelio malonių šios juostos akimirkų. Šiltas ir spalvingas Kosta Rikos vaizdas priduoda juostai šilumos, o kartu paverčia nebloga kelione į šį šiltą kraštą. Bent vizualiai tai tikrai neblogas ir širdį šildantis vaizdas.

Operatoriaus darbas kai kur neįtikinantis, bet gaudynių scenose, ypač vienoje iš paskutinių – jis tiesiog nuostabus. Daugeliui žmonių nepatinkantis drebančios kameros efektas, čia buvo kaip tik derantis su bendru vaizdų. Vienintelis filme pateiktas kvapą gniaužantis momentas, kuris labai greitai pasibaigė.

Juostos montažas neblogas taipogi, nors visgi kelios scenos buvo abejotinai sujungtos į vieną, o tuo pačiu trūko logikos, kai kur atsižvelgiant į veikėjų pateikimą juose.

Garso takelis irgi keistas. Vos tik dvi neblogos dainos lydinčios juostą ir perteikiančios karštą Kosta Rikos ritmą. Kitos muzikinės kompozicijos tėra tipiniai trilerių skambesiai, kurie nesugebėjo sukelti įtampos efekto, nors kur ten sukursi, kai siužetas toks nuspėjamas ir kartu nuobodus.

Aktorių kolektyvinis darbas

Justinas Timberlake‘as jau kelis metus iš eilės sugeba džiuginti savo gerbėjus, ne tik puikiais ir kokybiškas albumais, bet dar ir gana neblogais pasirodymais kine. Šį sykį tenka pripažinti, jog tai vienas blogiausių jo pasirodymų plačiuosiuose ekranuose. Jis čia tiesiog buvo savimi, nevaidino ir net nesistengė vaidinti. Bet reikia pripažinti, jog charizmos šis pop dievaitis tikrai turi.

Aktorius ir tiesiog nepriekaištingas režisierius, Benas Affleckas, matyt, prieš tampant Gotamo sergėtoju, atsipalaidavimui nusifilmavo šiame lengvame trileryje, kuriame visgi nors ir neparodė nieko įsimintino, tačiau lenkė galva visus kitus juostos aktorius. Jo suvaidintas Aivano Bloko veikėjas, tai vienintelė paguoda atsižvelgiant į visus kitus klišinius personažus.

Tokiuose juostose visada turi būti gražuolė, dėl kurios seilę varvins ne tik pagrindinis veikėjas, bet dar ir žiūrovas sėdintis anapus ekrano. Geras ir taiklus režisieriaus sprendimas pasikviesti nuostabaus grožio britę Gemmą Arterton. Vaidinanti fyfą, aktorė kardinaliai pasikeitė, bet tas nesugadino jos bendro vaizdo. Vien tas seksualus žvilgsnis priverčia pasijausti nejaukiai. Vizualiai gražus, nors ir banalus pasirodymas, tačiau jai galima tai atleisti.

Pagrindinei filmo trijulei į pagalbą atėjo ir tokie žinomi ekranų veidai, kaip Anthony‘is Mackie‘is, Johnas Heardas ar Bobas Guntonas, tačiau jų pasirodymas toks menkavertis, jog pasirodant ekranuose, buvo tiesiog malonu juos matyti, neatsižvelgiant į jų personažų pateikimą.

Verdiktas

„Bėgančios kortos“ – tai standartinis ir klišėmis apipintas trileris apie klasikinį gabaus bei neturtingo jaunuolio siekimą tapti kažkuo daugiau, nei jis yra, tačiau dėl banalaus, nuspėjamo ir labai nuobodaus siužeto, filmas tėra dar vienu neįsimintinu darbu apie lošėjų prigimtį ir jų nelegalią veiklą.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 3/10

Techninė juostos pusė – 7/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 6/10

Bendras vertinimas: 5/10

%d bloggers like this: