Kaliniai / Prisoners


Premjera: Rugsėjo 20, 2013Prisoners
Premjera Lietuvoje: Rugsėjo 20, 2013
Kino platintojas: Acme Film, UAB
Indeksas: N16
Trukmė: 153 min.
Žanras: Trileris, drama
Šalis: JAV
Režisavo: Denis Villeneuve
Vaidina: Hugh Jackman, Jake Gyllenhaal, Viola Davis, Terrence Howard, Paul Dano

IMDB – 8.3/10
RottenTomatoes – 79/100
Metacritic – 73/100

Filmo biudžetas – 46 000 000 $

Filmo pajamos – 7 010 000 $

Siužetas

Lietingą Padėkos dieną mažame Amerikos miestelyje dingsta dvi mergaitės: šešiametė Ana ir jos draugė Džoi. Pagrobimo bylos imasi jaunas detektyvas Lokis, tačiau nelabai turi už ko užsikabinti. Tol, kol vyresnis Anos brolis užsimena maždaug mergaičių dingimo metu netoli namų regėjęs įtartiną kemperį. Gabus detektyvas netrunka susekti automobilio savininką Aleksą Džounsą, tačiau pritrūkus jo kaltės įrodymų, vairuotojas paleidžiamas…

Buvaukine.lt sako:

„Tiesa slypi labirinte“

Kanadietis režisierius ir scenaristas Denisas Villeneuve‘as, 2011 metais nominuotas Oskarui už geriausią užsienio filmą „Gaisrai“, pristato savo pirmą rimtą Holivudinį darbą, atveriantį prieš jį visiškai kitokius kūrybos horizontus nei buvo iki šiol.

Kino kūrėjas kviečia pasinerti žiūrovus į itin tamsaus ir labai realistiškai pateikto trilerio pasakojimą, apie šiurpų vaikų pagrobimą ir pamatyti kokiais būdais bus ieškoma tiesa iš abejų barikadų pusių, kuriose atsidurs pagrobtųjų tėvai ir teisėsaugos atstovai.

Apie ką mes čia…

Rami diena virsta tikru pragaru dviejų šeimų nariams, kai per Padėkos dieną dingsta dvi mažos mergaitės. Visais įmanomais būdais ieškoma mergaičių, tačiau paieškos nepriveda prie teigiamų rezultatų. Randamas įtariamasis, kuris kažkaip susijęs su šiuo incidentu, tačiau jau po dvejų parų jis paleidžiamas. Vienos iš pagrobtųjų tėvas neleidžia jam taip greitai išsisukti ir viską paima į savo rankas. Prasideda košmariškas teisingumo ieškojimas, kuris gali privesti prie karčios ir nemalonios tiesos.

Kūrinio vidus

Filmai apie žmonių pagrobimus vis rečiau pasirodo plačiuose ekranuose, o tuo labiau galima pasigesti įsimintinų darbu šia tematika. Iš paskutinių juostų, kuri tikrai privertė džiūgauti, buvo 2008 metais pasirodęs veiksmo trileris „Pagrobimas“, todėl šiam darbui buvo sutelkti dideli lūkesčiai, kurie ne tik pasiteisino, tačiau pakėlė žanro kartelę į neregėtas aukštumas.

Pirmiausia reikia paminėti, jog tai nėra eilinio siužeto pasakojimas, kurį galėjome matyti kokiame kitame filme apie žmonių pagrobimus, todėl intriga ir žinoma tobulai sukelta įtampa peržiūros metu nepaleis nei akimirkai, o svarbiausia, jog filmo pabaiga tokia neįtikėtina, jog net geriausi spėliojimo meistrai sunkiai sugebės atskleisti visą pagrobimo paslaptį, kurią kūrėjai atskleidžia vos tik paskutinėse scenose. Toks puikiai suregztas galvosūkis ne tik vienas filmo privalumų, tačiau tai ir žanro pasididžiavimas, kuris nepabijokime to žodžio, prilygsta paties Davido Fincherio darbams.

Iš kitos pozicijos žiūrint šį darbą tai puikiai papasakota dviejų šeimų drama, kuri taip artima žmonėms patyrusiems tokią nelaimę kaip vaiko netekimas. Iš tiesų, iki ko gali nusiristi padorus ir visų gerbiamas žmogus, kai jo vaikui gresia nelaimė? Atsakymas randamas šiame filme. Puiki pagrindinio veikėjo transformacija, kuris iš padoraus piliečio virsta į monstrą, kankinantį kitą žmogų dėl tiesos. Pasižiūrėjus šiuos kraupius vaizdus ką tėvas išdarinėja su įtariamuoju, galima susimastyti apie tai, jog jeigu reikėtų ar pats pasielgtum taip. Meilė vaikui gali būti tokia stipri, kad aptemsta protas ir vadovausiesi vien tik primityviu instinktu. Taipogi matosi skirtingų tėvų pozicijos ir jų pateikiami žiūrovo teismui paveikslai. Galiausiai viskas virsta į gerai apgalvotą psichologinio pobūdžio drama. Šiuo atveju režisieriaus dėka filmas įgauna dar ir savito atspalvio. Pastebima daug simbolių, iš kurių vienas labiausiai krenta į akis – labirintas. Žmogaus gyvenimo labirintas, lygus gyvenimo keliui, kuris gali nutrūkti bet kurią akimirka, todėl reikia džiaugtis kiekviena gyvenimo diena. Tokiu būdu scenaristai išreiškė žmogaus likimo svarbą, kas gana įdomiai interpretuojasi filmo metu.

Bendras filmo fonas ir juostos pateikimas niūrus, tamsus, nemaloniai nuteikiantis. Vien jau aplinka ir aplinkui augantys medžiai metaforiškai perteikia pagrobimo esmę, jog jaučiama tuštuma ir nusivylimas gyvenimu, o veikėjų kančios virsta į pragarišką melancholiją, kai gyvenimas tampa tiesiog nemalonus. Režisierius taip kartu ir žaidžia su žiūrovu, jis nenori jo paleisti, ir tikisi, kad peržiūros metu jis kartu su pagrindiniais veikėjais bandys išnarplioti šią sunkią bylą. Visada smagu, kai kino kūrėjai bando manipuliuoti žiūrovais ir leidžia jiems padaryti savo pasirinkimą, kas filmo finale vaizdžiai matosi.

Šnekant apie filmo veikėjus ir jų padaromus sprendimus galima pastebėti vieną gerą vaizdą, kai metafora apie lazdą su dviem galais išreiškiama tobuliausiu principu. Žinoma, filme pilna žiaurių vaizdų ir daug brutalumo, tačiau tokie vaizdai sustiprina kiekvieno iš filmo personažų charakterius. Jaučiamas kiekvieno iš jų individualumas, progresas vykstantis mums stebint siužetinės linijos vingius. Tėvas, kuris bando išnarplioti tiesą savaip, detektyvas žaidžiantis ne pagal taisykles ir įtariamas nusikaltimą įvykdęs vaikinas. Vienas iš jų turi savo tiesą ir pasaulėžiūrą, bet bendrai juos sieja vienas vienintelis dalykas – noras padėti mergaitėms. Jeigu atsižvelgti detaliai į jų personažus, matosi Šventa Trejybė. Religinis filmo niuansas labai akivaizdžiai matomas. Tokiais tonas užbaigiamas filmas, jog galiausiai išėjus iš jo galima jausti viduje sunkų jausmą, lyg pats išgyventum visą šią trijų žmonių tragediją.

Techninė juostos pusė

Svarbiausias juostos akcentas – nuostabus garso montažas, kuris minimalistiniu būdu pateikiamas, tačiau išspaudžiamas taip maksimaliai gerai, jog niūri atmosfera įgauna aukščiausia įtampos tašką. Prie to prisideda dar stiprus ir puikiai prie kiekvienos scenos suderintas garso takelis, kurio kiekviena muzikinė kompozicija leidžia mėgautis neįtikėtinu reginiu.

Operatoriaus darbas meistriškas, ką įrodo smurto scenos, kai po truputį priartinamas žiūrovas prie žiaurių ir nemalonių akims vaizdų. Aplinka irgi pakeri, nes perteikti miestelio atmosferą, tokiais stipriais tamsiais tonais reikėjo pasidarbuoti iš peties, ką galiausiai ir padaro filmo operatorius, dešimt kartų nominuotas Oskarui Rogeras Deakinsas.

Filmo montažas tai atskiras džiugesys žiūrovui, nes nuo jo priklausė juostą įtampoje laikanti intriguojanti atmosfera. Sužaista labai švariai, jog galiausiai nesinori spėlioti, kas iš tikro atsitiko mergaitėms ir kaip išsispręs šį mįslė, todėl po peržiūros norisi pasakyti, jog tai vienas geriausių žanro filmų su nepriekaištinga technine puse, kas išties labai reta tokio pobūdžio juostoms.

Aktorių kolektyvinis darbas

Aktorių kolektyvas nepriekaištingai parinktas, o svarbiausia, jog kiekvienas iš pagrindinių filmo aktorių atliko vienus įsimintiniausių savo karjeros darbų.

Nors Hughas Jackmanas visiems labiausiai asocijuojasi su komiksų herojumi Erniu, tačiau tai neįprasto draminio talento aktorius, kurio sugebėjimai kaip niekad pasireiškia būtent šiame filme. Stulbinantis aktoriaus pasirodymas, jog bežiūrint stebiesi, jo išreiškiama energija, jausmais, pykčiu. Pajaučiamas tikrojo tėvo vaizdas, kuris nuvers kalnus, kad tik išgelbėti savo dukrą. Australų kilmės aktorius neabejotinai turi didžiulius šansus gauti Kino Akademijos nominaciją, už geriausią vyrišką vaidmenį.

Jake‘as Gyllenhaalas irgi paskutiniais metais labai džiugina žiūrovus savo įvairiapusiškais pasirodymais kine. Santūrus ir gana rimtas vaidmuo, kuris, žinoma, nusileidžia Hughui, tačiau tai irgi vienas geresnių aktoriaus pasirodymų kine per daugelį metų.

Dažniausiai nevykėlius vaidinantis Paulas Dano šiame filme pasirodė savo įprastame amplua, tačiau tai visiškai kitoks personažo pateikimas, nei galėjome matyti anksčiau, Aktorius subrendo, jautėsi jo kančios žiūrint vien į jo akis, todėl galima pripažinti, jog po 2007 metais pasirodžiusio filmo „Bus kraujo“, tai antras geriausias jo karjeros vaidmuo. Tiek daug kančių jo veide dar neteko matyti.

Filme galima pamatyti labai solidžius antraplanius aktorius, kurie puikiai pasidarbavo irgi papildami juostą savo buvimu. Ypač Viola Davis, Terrence Howard puikiai suvaidino, o ką jau sakyti apie Mellisą Leo, kuri tapo sunkiai atpažįstama, dėka nepriekaištingos vizualinės metamorfozės.

Verdiktas

„Kaliniai“ – tai geriausias šiais metais pasirodęs įtempto siužeto trileris ir apskritai vienas geriausių filmų apie žmonių pagrobimus, kuriame karaliauja ne tik stulbinanti pagrindinių aktorių vaidyba, bet ir nepriekaištingai suregzta intriga, papildyta niūrios ir labai sunkios atmosferos, virstančios į meistriškai suregztą režisieriaus žaidimą su žiūrovu, nepaleidžiant jo iki paskutinės filmo scenos.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 9/10

Techninė juostos pusė – 10/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 10/10

Bendras vertinimas: 10/10

Advertisements

About Dario Voitukevez

The Movie Lover!!!

Posted on 2013-09-21, in Trileris. Bookmark the permalink. 1 Comment.

  1. Super filmas, Nei kiek neprailgo.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: