Džesmina / Blue Jasmine


Premjera: Liepos 26, 2013Blue Jasmine
Premjera Lietuvoje: Rugsėjo 13, 2013
Kino platintojas: Acme Film, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 98 min.
Žanras: Drama
Šalis: JAV
Režisavo: Woody Allen
Vaidina: Cate Blanchett, Bobby Cannavale, Sally Hawkins, Alec Baldwin, Peter Sarsgaard

IMDB – 7.9/10
RottenTomatoes – 90/100
Metacritic – 77/100

Filmo biudžetas – 15 000 000 $

Filmo pajamos – 25 845 745 $

Siužetas

Žavinga ir elegantiška Niurjoko aukštuomenės atstovė Džesmina turėjo absoliučiai viską, ko troško širdis. Tačiau vieną negražią dieną ją aprūpinęs milijonierius vyras Helas sulaukė mokesčių inspektorių skambučio. Pasirodo, kad garbingas verslininkas tebuvo gudrus ir ciniškas finansinių machinacijų genijus.

Buvaukine.lt sako:

„Elitinė dama“

Kino legenda ir genialusis pasakotojas, režisierius ir savo paties filmų scenaristas Woody‘is Allenas, pagaliau sugrįžo iš atostogų po gražiausius Europos miestus ir vėl apsistoja romantiškiausiuose ir savo mėgstamuose Amerikos didmiesčiuose. Keturių Oskarų laureatas po gana silpno paskutinio darbo „Į Romą su meile“, bando save reabilituoti ir pristato vieną iš pačių brandžiausių savo ilgametės karjeros juostų.

Kino kūrėjas kviečia vėl atsidurti San Franciske ir kartu su filmo herojais pasinerti į išdavysčių, intrigų, meilės kupiną pasaulį, kuriame karaliauja vien melas ir materializmas, o kartu pamatyti vienos stiprios moters gyvenimo peripetijas, kurios būdingos daugumai supančių mus žmonių.

Apie ką mes čia…

Džesminai atėjo labai sunkus gyvenimo etapas. Kadaise viską turėjusi moteris, turi kraustytis pas savo seserį į mažytį butuką bei iš naujo pradėti gyvenimą. Buvusiai aukštuomenės damai sunku pritapti prie skurdo, tačiau netrukus jai ima sektis. Ji sutinka pasiturintį poną, bet jos melas ir apgavystės gali sugriauti viską, dėl ko moteris taip įnirtingai kovojo.

Kūrinio vidus

Woody‘is Allenas vienas iš tų įdomių kino kūrėjų, kuris turi vieną jau seniai pasitvirtinusią tendenciją. Vienais metais jis išleidžia silpną arba vidutinį darbą, kitais sulaukiame unikalaus šedevro arba gana stipraus filmo. Šiuo atveju viskas pasiteisina ir po tikrai silpnos kelionės į Romą, gauname nepriekaištingai žvalų pasakojimą, kuris vyksta San Franciske.

San Franciskas neveltui parinktas – tai vienas iš dviejų labiausiai mėgstamų režisieriaus miestų, o aplinka ir pati miesto atmosfera puikiai tinka šiam kupinam intrigų pasakojimui. Šį kartą režisierius labiausiai susikoncentravo savo juostoje ties gana nemalonia visuomenės problema – materializmu. Išties, kas gali būti skaudžiau, kai esi vos ne pasaulio bamba ir prarandi viską ką turėjai. Seniai dingęs žmogiškumas apkeistas į daiktus, kurie atimami. Matosi asmens žlugimas ir jo degradacija. Kino kūrėjas pabrėžia tai labai skrupulingai, estetišku būdu, tačiau jau vien net ir tokiais švelniais išvedžiojimais galima pasibaisėti. Nejaugi pinigai tai svarbiausia kas rupi žmogui? Į šį klausimą, gaunamas puikus atsakymas – laimės nenusipirksi. Materialiai geras gyvenimas, tai tik plėvelė ir uždanga visų žmogaus nelaimių. Kas galiausiai ir pasimato siužetinės linijos eigoje.

Kaip visada, viskas vyksta aplink vieną personažą. Juo tampa iš pirmo žvilgsnio stipri moteris, kuri žino ko nori. Deja, tai tik klaidinantis Džesminos pristatymas. Silpnas ir nemalonus net sau pačiai žmogus, kuris gyvenime neturi jokių tikslų, tik puikuotis prieš savo snobus draugus ir žeminti žemesnio socialinio statuso žmonės. Juokingiausia, jog tie vidurinės socialinės klasės atstovai džiaugiasi kiekviena savo gyvenimo akimirka, ir džiaugiausi iš smulkmenų, o tokios laimės nenusipirksi net už pačius didžiausius pinigus. Džesminos personažas, tai lyg veidrodis visoms taip vadinamoms „barakudoms“, kurios kaip kokia ateivių invazija užpuola naivius vyrus. Tas ir patinka šioje juostoje, jog Allenas meistriškai pasišaipo iš tokių tuštučių, kurių vieta galiausiai atsidurti gatvėje.

Siužetinės linijos pateikimas intriguoja. Puikiai šokinėjama su prisiminimais, kol galiausiai viskas kaip viena didelė dėlionė susijungia į bendrą paveikslą. Toks pasakojimo būdas primena senesnius režisieriaus darbus. Finalas irgi gana dviprasmiškas, nes paliekamas žiūrovui nuosprendis, dėl Džesminos likimo. Kiekvienas pats sau turi nuspręsti, ko ši moteris nusipelno: laimės ar kančių? Tokiais tonais kino kūrėjas parodo savo meistriškumą ir, žinoma, parodo, jog jis neišsisėmė. Visgi tai jau 48 jo režisuotas filmas.

Vienintelis momentas, kuris šiek tiek trikdė, tai jog šį kartą nepamatėme miesto pristatymo ir firminio personažų pasivaikščiojimo su gyvenimiškai svarbių temų apsvarstymais. Trūko romantikos, tos Alleniškos romantikos, kuri žavi akis ir ausis. Gaila, bet šioje juostoje San Franciskas pristatytas gana blankiai. Visa kita, tai nepriekaištingas pasakojimas, kuris vertas bent jau Kino Akademijos nominacijos už geriausią originalų scenarijų.

Techninė juostos pusė

Alleno filmai visada turi specifinį ir gana malonų techninį braižą. Pradedant nuo garso takelio, kuris sukuria itin jaukią atmosferą, savo melodingais skambesiais juostos metu. Toliau galima pamatyti neblogą operatoriaus darbą, kuris, deja, nesugebėjo įtikinamai aprodyti San Francisko, tačiau tai ką visgi matome ekrane, sukuria malonų jausmą. Vien kambario pateikimas pradžioje ir pačiame gale. Taip detaliai ir svarbiausia prasmingai pateikiamas kameros darbas, jog kiekviename kadre dvelkia estetika.

Filmo montažas kaip ir visada pas Alleną – išskirtinis. Puikiai suderintos scenos, kuriuos leidžia pastebėti Džesminos nuotaikų transformacijas ir jos degradavimą. Įdomiausia, jog filmo ir paties personažų nuotaikų svyravimas, kaip tik priklauso nuo šios techninės filmo dalies.

Aktorių kolektyvinis darbas

Tenka pripažinti, jog filmas priklauso Cate Banchett. Oskaro laureatė puikiai perteikia savo vaidinamą personažą, o kas maloniausia, jog tokios stiprios moters portreto seniai nebuvo matyti kino ekranuose. Tuo pačiu aktorė atliko savo patį geriausią karjeros vaidmenį ir, žinoma, šiais metais su ja lygiuotis kol kas niekas neturi jokių šansų. Tobula vaidyba, verta Oskaro apdovanojimo, kuris, matyt, ir atiteks jai artėjančiuose Kino Akademijos apdovanojimuose.

Antrame plane nieko įsimintino nėra, tačiau galima pagirti už tikrai gerą vaidybą Bobby‘į Cannavale‘ą, kurio veikėjas sukėlė emocijų bangas filmo metų. Ekspresyvus personažo pateikimas papildė Džesminos dominavimą juostoje.

Alecas Baldwinas, Sally Hawkins ir Piteris Sarsgaardas irgi prisidėjo prie bendro ir gana neblogo aktorių kolektyvo, tačiau tenka pripažinti, jog šio filmo stiprumas priklauso nepriekaištingai Cate vaidybai.

Verdiktas

„Džesmina“ – tai nuostabiai kerinti ir stiprią socialinę potekstę turinti drama, kurioje labai kruopščiai iškeliamas materializmas ir jo pasekmės. Juosta, turinti neįtikėtiną aktorės Cate Blanchett benifisą, verta aukščiausių apdovanojimų, o tuo pačiu, filmas tampa vienu geriausiu legendinio režisieriaus Woody Alleno karjeros darbu, kuris nepaliauja stebinti savo gyvenimiškų klausimų išvedžiojimais, būdingais kiekvienam žmogui.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 9/10

Techninė juostos pusė – 8/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 9/10

Bendras vertinimas: 9/10

Advertisements

About Dario Voitukevez

The Movie Lover!!!

Posted on 2013-09-13, in Drama. Bookmark the permalink. Leave a comment.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: