Daily Archives: 2013-09-05

Labas, mes Mileriai / We’re the Millers


Premjera: Rugpjūčio 7, 2013We are the Millers
Premjera Lietuvoje: Rugsėjo 6, 2013
Kino platintojas: Acme Film, UAB
Indeksas: N16
Trukmė: 110 min.
Žanras: Komedija
Šalis: JAV
Režisavo: Rawson Marshall Thurber
Vaidina: Jennifer Aniston, Jason Sudeikis, Emma Roberts, Will Poulter, Ed Helms

IMDB – 7.2/10
RottenTomatoes – 47/100
Metacritic – 44/100

Filmo biudžetas – 37 000 000 $

Filmo pajamos – 153 793 231 $

Siužetas

Nemalonumų ir taip sočiai turintis Deividas tampa skolingas savo narkotikų tiekėjams didžiulius pinigus. Kad atlygintų žalą jam nurodoma iš Meksikos į Koloradą pergabenti didelę marihuanos siuntą. Norėdamas įgyvendinti planą ir susikurti priedangą, į pagalbą Davidas pasikviečia kaimynus ir iš jų sukuria netikrą Milerių šeimą.

Buvaukine.lt sako:

„Pavyzdinga šeima“

Retai pasirodantis pilnametražiame kine, komedinio žanro režisierius Rawsonas Marshallas Thurberas, labiausiai atpažįstamas iš 2004 metais pasirodžiusios ir hitu tapusios komedijos „Kvadratas“, pagaliau vėl grįžta į didįjį kiną bei pristato vieną nešvankiausių pastarųjų metų filmų.

Režisierius kviečia susipažinti su kvanktelėjusią ir visiškai netipinių žmonių grupe, prisistatančia kaip šeima bei kartu su jais patirtį nepamirštamą nuotykį po Meksikos apylinkes, vežant tonas narkotikų namuke ant ratų.

Apie ką mes čia…

Patekęs į nelabai gerą situaciją, smulkus narkotikų prekeivis Deividas gauna pavojingą pasiūlymą iš savo skriaudėjo. Jis privalo važiuoti į Meksiką ir iš ten atgabenti vieną siuntą. Viskas atrodo kaip ir paprasta, tačiau siunta – didelis kiekis narkotikų, už kurias vyras gautų mažiausiai dvidešimt penkis metus kalėjimo. Surezgęs gudrų planą, Deividas pasiūlo kartu su juo važiuoti sentelėjusiai striptizo šokėjai, moksliukui ir valkataujančiai merginai, kurių dėka jis sukurs netikrą šeimą – Milerių šeimą.

Kūrinio vidus

Per šiuos metus kine sulaukėme išties nemažai nešvankių ir kartu gana neoriginalių filmų, kurie sugebėjo kopijuoti vienas nuo kito neskanius ir klišinius juokelius, kuriuos galima pastebėti kas antrame amerikiečių filme, apie „antrą galą“. Šiuo atveju viskas kartojasi, tačiau yra vienas bet. Šis darbas nors ir nėra gana originalus ar išradingas, tačiau visi jame parodyti juokeliai meistriškai išdirbti ir pateikti iš visiškai kitos perspektyvos nei matėme ankščiau, jog po jų pateikimo galiausiai galima labai garsiai ir ilgai juoktis.

Kaip ir įprasta, tokiuose filmuose dominuoja nešvankus pokalbiai ir juokeliai susiję su „antru galu“, tačiau šį kartą kino kūrėjai pakeitė savo taktiką ir susikoncentravo ties personažais ir jų veiksmais. Puikus ir tikrai pagirtinas darbas, nes kiekvienas iš pristatytų filmo herojų tampa individualus ir išdirbtas.

Jau pradedant nuo Deivido ir jo narkotikų platintojo – nevykėlio bei kartu smagaus ir aštraus liežuvio bičo įvaizdžio galima prisižvengti. Kiekvienas šio veikėjo posakis arba gyvenimo tikslas, tampa karikatūra amžiniems svajotojams, gyvenimo filosofams ir tinginiams. Kitas atvejis tai gana karštas, tačiau irgi nelaimingo žmogaus portretas, striptizo šokėjos pavidale. Stiprios ir kartu trapios moters pateikimas ir taikli mintis, jog net ir tokį nepadorų darbą atliekantis žmogus, kaip Rous turi jausmus. Vaikų pateikimas niekuo prastesnis, vien jau Kenio pasirodymas ir amžinos Deivido patyčios iš jo priverčia kvatoti. Šiuo atveju nekaltybė propoguojama kaip tikras lobis. Prisiminkime 2005 metų filmą apie keturiasdešimtmetį skaistuolį, kuriame vos ne identiškai pateikiamas veikėjas. Įdomiausia, jog nors Amerika gana ištvirkusi šalis, tačiau ten nekaltybė laikoma kaip viena didžiausiu vertybių tarp jaunimo. Neįtikėtina, tačiau tai tiesa. Paskutinis ir pats neįdomiausias veikėjas, tai tipinis paaugliško maksimalizmo pavyzdys – pankės Keisės pateikimas. Bendrai kiekvienas iš šių veikėjų papildo vienas kitą ir kartu gaunasi stiprus ir įdomus, o svarbiausia iš koto verčiantis tandemas, kuris džiugina akis nuo pradžios iki pabaigos.

Siužetinės linijos pateikimas nėra užtemtas ir su malonumu susižiūri kiekviena scena. Juokeliai papildantys scenas irgi vietoje ir laiku pasakyti. Galima pastebėti, jog filme dažnai kalbama apie kiną, tam tikrus aktorius ar kultines juostas. Žinoma, čia jau išprusimo klausimas, nes jeigu žmogus nelabai domisi tuo, jam bus gana sunku suvokti juokelio esmę. Žinoma, tai nesukels papildomų nepatogumų, nes visas filmas labai „pavažiavęs“ ir linksmai susižiūri. Nors nešvankumas aukščiausio lygio, net ir vaizdais bei veiksmais parodant gana atvirai, bet tai atrodo žaviai. Iš tiesu, neperžengiant ribų, pateikiamas „tualetinis“ humoras, kuris gana aukšto lygio, palyginus pvz. su Sandlerio darbais. Na bet kaip bebūtų, visgi galiausiai suprantame, jog kažkada mes tai jau matėme, tačiau kaip šių metų filmui, tai viena geresnių komedijų, į kurią nueiti galima ir dar vieną sykį.

Techninė juostos pusė

Pats įsimintiniausias techninėje pusėje žinoma yra garso takelis. Galima išgirsti ir Franko Sinatros „South Of The Border”, Aerosmith „Sweet Emotion” ar Rick Ross „Hustlin” kūrinius. Žvalūs ir nenusibostantys muzikiniai ritmai pagyvina visą juostos šmaikščią atmosferą.

Filmo montažas šiek tiek erzino akis. Kartais nelabai kokybiškai sulipdytų scenų dėka nukentėdavo istorijos vientisumas, bet svarbiausia, jog kelis kartus matomas klipinis filmo sudėjimas ir ryškus skubėjimas.

Operatoriaus darbas neblogas. Epizodai pateikti vaizdžiai, ypač prisiminkime karštą striptizą bei susišaudymus. Vietovės užtat gana blankiai parodytos, nesijautė Meksikos atmosfera, o dykuma priminė Las Vegasą. Tokios menkos smulkmenos yra svarbios, kad susidaryti atitinkamą filmo įvaizdį bei autentiškai perteikti veiksmą. To, deja, nesimatė. Visa kita netrikdo.

Aktorių kolektyvinis darbas

Solidus ir įvairiapusiškas aktorių kolektyvas užpildo visas filmo spragas. Jų suvaidinti personažai pagyviną visą filmą, o svarbiausia, jog meistriškai perteiktas vienas ar kitas veikėjas neleidžia atsidusti nuo juoko.

Lietuvių kilmę turintis Jasonas Sudeikis, kurio paskutinis rimtas ir įsimintinas pasirodymas įvyko 2011 metais komedijoje „Kaip atsikratyti boso?“, pagaliau vėl primena apie savo komedinius sugebėjimus ir padaro tai su trenksmu. Deividas, kurį aktorius suvaidino dar išėjus iš peržiūros, verčia šypsotis prisiminus visus jo pokalbius ir veiksmus susijusius su Kenio personažu.

Jennifer Aniston, kuri su kiekvienas metais vis labiau gražėja, pasirodė neblogai, tačiau visgi įsimintinu tampa striptizas. Gražus, jausmingas ir karštas pasirodymas. Visa kita kaip ir įprasta jai, vienos veido išraiškos aktorė. Maloniausias momentas yra titrų metu, kai parodomos nepavykusios scenos ir „Draugų“ pagrindinės melodijos paleidimas. Buvo malonu matyti šį vaizdą ir susigėdinusią Jennifer.

Filmo pažiba tampa jauniausias filmavimo grupės narys, britas Willas Poulteras, suvaidinęs Kenio personažą. Juokingas ir kartu atgrasus vaikinas, kurio veikėjas panašus į skaistųjį pedofilą. Jam kompanija palaiko Julios Roberts dukterėčia Emma, kuri atrodo silpniausiai iš visos ketveriukės.

Dažni komedijų svečiai, aktoriai Edas Helmsas, Kathryn Hahn ir Nickas Offermanas, neblogai papildo bendrą vaizdą. Juokingų situacijų ir su jais buvo, o svarbiausia, jog jų pasirodymas neužtemdė pagrindinio kvarteto, kuris ir padaro didžiausia darbą šiai juostai, tad labiausiai norisi jiems ir padėkoti už puikiai praleistą laiką kine.

Verdiktas

„Labas, mes Mileriai“ – tai nešvanki ir kartu gana nuotaikinga komedija su smagiai pateiktais pagrindiniais personažais ir jų juokeliais, padarančiais didžiausią darbą šiame filme. Tačiau kaip būtu gaila, filmas nepasižymi originaliomis idėjomis, todėl kartas nuo karto bus galima pastebėti jau matytus vaizdus, iš kitų panašaus pobūdžio juostų, kurie laimei nepadaro jokios įtakos peržiūrai.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 6/10

Techninė juostos pusė – 6/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 8/10

Bendras vertinimas: 7/10

Palikti Aliaskoje / The Frozen Ground


Premjera: Liepos 11, 2013Frozen Ground
Premjera Lietuvoje: Rugsėjo 6, 2013
Kino platintojas: Garsų pasaulio įrašai, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 105 min.
Žanras: Trileris, drama, kriminalinis
Šalis: JAV
Režisavo: Scott Walker
Vaidina: Vanessa Hudgens, Nicolas Cage, John Cusack, Dean Norris, Radha Mitchell

IMDB – 6.3/10
RottenTomatoes – 57/100
Metacritic – 37/100

Filmo biudžetas – 27 500 000 $

Filmo pajamos – 784 993 $

Siužetas

1980-aisiais nusikaltimus daręs serijinis žudikas Robertas Hansenas, įtariama, nužudė apie 20 moterų. Savo aukas jis atgabendavo į laukinę Aliaskos gamtą, stebėdavo, o vėliau sumedžiodavo kaip žvėris.

Buvaukine.lt sako:

„Medžioklės ypatumai“

Debiutuodamas pilnametražiame kine, Naujosios Zelandijos trumpametražių filmukų kūrėjas Scottas Walkeris, ne tik pasiryžo ekranizuoti vieno žiauriausių Aliaskoje įvykdyto nusikaltimo istoriją, tačiau dar parašė scenarijų, kuriame kruopščiai analizuoja šį kraupų įvykį.

Debiutantas kviečia atsidurti šalčiausiame JAV krašte ir kartu su teisėsaugos pareigūnais sužaisti katės ir pelės žaidimą, gaudant serijinį žudiką, kurio aukomis tampa jaunos merginos bei kartu atskleisti visą tiesą apie nusikaltėlį, įėjusį į kriminologijos istoriją.

Apie ką mes čia…

Kai dingsta viena po kitos jaunos merginos, policijos pareigūnams sunku sujungti visus įkalčius į vieną bendrą vaizdą. Galiausiai, vienai iš aukų pavyksta išsprukti iš maniako gniaužtų, o tuo pačiu, išsigelbėjusi mergina duoda viltį teisėsaugai, jog pagaliau bus galima sustabdyti nesugaunamą priešą. Prasideda katės ir pelės žaidimas, kuris tampa abiems barikadų pusėms lemtingu iššūkiu.

Kūrinio vidus

Iš pirmo žvilgsnio, tai gana kraupi ir nemaloni istorija, tačiau jos pateikimas gana švelnus ir kaip trileriui, kuris turėtu šokiruoti žiūrovą, bendras vaizdas sugeba tik laikyti įtampoje be kokios nors intrigos, kurios taip norėjosi. Viskas primena 2002 metais pasirodžiusi Christophero Nolano intelektualų trilerį „Nemiga“ bei Davido Finchero dramą „Zodiakas“ apie legendinį maniaką. Šiuo atveju mes matome šių abejų juostų sujungimą, tik žymiai silpnesniu pavidalu.

Siužetinės linijos pateikimas filmo metu laiko įtampoje ir tą reikia pripažinti bei padėkoti debiutuojančiam režisieriui, tačiau filme padaryta viena didelė klaida, nuo kurios nukenčia daugelis panašaus žanro ir pobūdžio juostų. Žudikas atskleidžiamas pernelyg greitai, todėl jokios intrigos nelieka. Gaila, visada tokiuose filmuose detektyvinė dalis kėlė susidomėjimą, ypač kai gali spėlioti kas yra priešu. Bendrai viskas vystosi nenuobodžiai, pačios gaudynės irgi išraiškingai perteiktos, tačiau visgi iš pradžioje neblogai vystomo trilerio, viskas pavirsta į dramą su įtampos elementais.

Personažai tai dar vienas silpnesnių filmo epizodų, nes tik žudikas tampa vertas pagyrų dėl kruopštaus pateikimo. Psichologinis maniako portretas tai filmo įdomiausia dalis. Parodomas jo požiūris į aplinkinius žmonės, seksualinės fantazijos ir vertybės irgi atsiduria dėmesio centre, bet kaip bebūtų gaila, jį gaudantys pareigūnai atrodo juokingai. Lyg ir kažką tiria, tačiau tik sėkmė jiems leido sučiupti nusikaltėlį. Mergina, kuriai pasiseka taipogi neatskleista. Prostitutė, striptizo šokėja ir mergina turinti nuoskaudas tėvams. Argi ne banalų? Juokingiausia, kad visada toks moterų įvaizdis pateikiamas iš blogos pusės kūrinio pradžioje, bet laikui einant pasikeičia į geresnę. Klišė ant klišės, kas įdomiausia, pasidomėjus šia istorija, susidaro visiškai kitoks įspūdis apie Sindę, nei ją pateikia režisierius.

Kaip jau minėta, filmas pernelyg švelnus, nors jaučiamas tam tikras niūrumas. Gaila, jog atsisakyta parodyti visą nusikaltimų baisumą, tik keli kadrai su prirakintomis merginomis sudarė šiokį tokį vaizdą apie žudiko polinkius. Užtat juostoje netrūkta prostitučių ir nuogų merginų kūnų. Čia matyt bandymas kompensuoti brutalumo nebuvimą, na ir tokiais pigiais triukais pritraukti vyriškąją auditoriją į kino teatrus. Žinoma, gražus vaizdai, tačiau jie čia visiškai nebūtini.

Apibendrinus matytą juostą, tai gana nenuobodus bendras vaizdas, ir tai pagirtina, jog sugebama pritraukti žiūrovą iki pačios pabaigos, nors tai vienkartinis filmas, kuris jau išėjus iš peržiūros bus greitu metu pamirštas, tačiau jis suteikia puikią pramogą įtampos ištroškusiems žmonėms.

Techninė juostos pusė

Įsimintinų akimirkų ne tiek ir daug, tačiau operatoriaus darbas priverčia nusišypsoti, nes labai vaizdžiai nufilmuotos ir pateiktos Aliaskos apylinkės, kurios džiugina akis, o nuo tokių vaizdų viduje pasidaro šalta. Žinoma, tai nepriduoda filmui įtampos jausmo, bei kokių nors įsimintinų vieno ar kito veikėjo pateikimo.

Garso takelis ir daugelis įtemptų muzikinių kompozicijų, leidžia pajausti šiokį tokį, nors ir nedidelį adrenalino jausmą bei filmo pradžioje gerokai prikausto prie kedės. Gaila, kad tai neišlaikoma iki pat pabaigos.

Montažas nepalieka didesnio įspūdžio, ypač prisiminus kaip klaikiai pateikiamos gaudymo scenos. Netgi kartais siužetinės linijos pateikimas nuo to sugeba nukentėti. Gaila, jog dėl tokio nekokybiško darbo, filmas kartais atrodo itin prastai ir pigiai.

Aktorių kolektyvinis darbas

Ne paslaptis, jog Nicolas Cage‘as išgyvena labai sunkų savo karjeros laikotarpį, kai dėl daugybės skolų jis sutinka vaidinti bet kokiame filme. Paskutinis geriausias jo pasirodymas įvyko 2009 metais juostoje „Blogas policininkas“, ir būtent su šiuo filmu jis vėl sugrįžta į formą, po keturių metų vaidinimo antrarūšiuose darbuose. Ne stipriausias jo pasirodymas kine, tačiau jautėsi nemenkas atsidavimas personažui. Aktorius taipogi šiais metais turėtu nudžiuginti, kritikų liaupsinamam trileryje „Džojus“. Tikėkimės, jog Nicolas sugebės atstatyti savo karjerą ir vėl sugrįš į pačių geidžiamų Holivude aktorių sąrašą.

Juostoje labiausiai jaučiamas ir geriausiai įgyvendintas personažas, tai Johno Cussaco Robertas Hansenas. Vienas geresnių jo pasirodymų per pastaruosius keletą metų. Akys tiesiog žiba, o daug dramatizmo priduoda tam tikro svorio filmo bendram vaizdui. Stipriausias juostos veikėjas užtemdęs Cage‘o vaidinamą Džeką.

Pagrindinis moters vaidmuo atiteko Vanessai Hudgens. Matyt jai lemta visa gyvenimą su tokiu „kekšišku“ veidu vaidinti prostitutes. Nors atvirai sakant, šiame filme kaip ir neseniai pasirodžiusioje avangardinėje juostoje „Laukinės atostogos“, ji išties pasidarbavo gerai. Dramatiškai ir jausmingai perteikti veikėjai. Galbūt ateityje išvysime stiprią aktorę, o kol kas reikia palinkėti jai daugiau tokių draminių vaidmenų.

Antraplaniai filmo aktoriai visiškai neįsipaišė į bendrą vaizdą. Curtis „Penkiasdešimt centų“ Jacksonas atrodo juokingai. Tokių sutenerių įvaizdžių dar reikia paieškoti. Radha Mitchell taipogi nieko gero nenuveikė visą filmo rodymo laiką. Visas veiksmas ir laikosi ant pagrindinės trijulės.

Verdiktas

„Palikti Aliaskoje“ – tai neblogai susuktas ir įtampoje laikantis švelnaus pobūdžio trileris, kuris galiausiai pavirsta į dramą, neturinčia jokios intrigos bei paslapties, tačiau nuo to nenukenčia bendras juostos vaizdas, kuris susižiūri išties nenuobodžiai ir maloniai.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 5/10

Techninė juostos pusė – 5/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 7/10

Bendras vertinimas: 6/10

%d bloggers like this: