Daily Archives: 2013-08-29

One Direction: tai mes / 1D: This Is Us


Premjera: Rugpjūčio 30, 2013kinopoisk.ru
Premjera Lietuvoje: Rugpjūčio 30, 2013
Kino platintojas: Acme Film, UAB
Indeksas: N7
Trukmė: 92 min.
Žanras: Dokumentinis, muzikinis
Šalis: JAV
Režisavo: Morgan Spurlock
Vaidina: Niall Horan, Zayn Malik, Liam Payne, Harry Styles, Louis Tomlinson

IMDB – 2.9/10
RottenTomatoes – 67/100
Metacritic – 50/100

Filmo biudžetas – 10 000 000 $

Filmo pajamos – 2 007 642 $

Siužetas

„One Direction: This Is Us” yra ir trimatis koncertas, ir dokumentika. Intarpuose tarp dainų, nufilmuotų koncertuose, vaikinai pasakoja apie „One Direction” susikūrimą, „X faktorių” ir svaiginantį pakilimą į šlovę.

Buvaukine.lt sako:

„Penki narcizai“

Dokumentinių ir eksperimentinio pobūdžio filmų režisierius, scenaristas bei prodiuseris Morganas Spurlockas labiausiai žinomas kine už savo itin kruopštų tyrimą 2004 metais pasirodžiusiame jo debiutiniame filme „Super didelis aš“. Kino kūrėjas taipogi gali pasigirti ir tokiomis juostomis kaip „Kur pasaulyje slapstosi Osama Bin Ladenas?“ ar „Geriausio visų laikų filmo pardavimas“, todėl nenuostabu, jog būtent jis tapo vienos populiariausių šių dienų tarp paauglių grupių dokumentinio filmo globėju.

Režisierius kviečia pasinerti į grupės „One Direction“ gyvavimo užkulisius, patirti malonių ir skausmingų akimirkų su populiariais atlikėjais, ir kartu su kitais gerbėjais kino salėje uždainuoti didžiausius jų dievaičių muzikinius kūrinius.

Apie ką mes čia…

Penkių vaikinų grupė pasivadinusi „One Direction“, leidžia pirmą kartą pamatyti juos iš taip arti, kaip dar niekas nebuvo matęs. Dainos, buitis, nesusitarimai, pykčiai, džiaugsmas ir kitos vaikinų gyvenimo peripetijos, padės atskleisti visiškai kitą grupės narių pusę, nei ji yra parodyta viešai.

Kūrinio vidus

Pastaruoju metu kine egzistuota labai keistos tendencijos kurti dokumentinius filmus apie šiuo metu populiarius atlikėjus, o tuo labiau – apie paauglių dievinamas grupes. Prieš dvejus metus galėjome pamatyti dokumentinį filmą apie Justiną Bieberį, kas iš tikro graudu, po to Katy Perry, o dabar ir apie šią britų grupę. Grupė, nepasiekusi nieko įsimintino muzikos pasaulyje, tačiau dėl prodiuserių alkio, jie statomi ant pjedestalo. Žinoma, gera strategija kalti geležį kol dar karšta, tačiau šiuo atveju labiausiai nukenčia tik mažų mergaičių tėvų piniginės, ką puikiai įrodo šis filmas ir jo turinys.

Jau nuo pat pirmų kadrų tampa aišku, kas mūsų laukia. Spiegiančių tiek kino salėje, tiek ekrane rodomų paauglių benefisas, kuriems net parodžius vidurinį pirštą vienam iš grupės atlikėjų, jos bus patenkintos ir pamalonintos. Keista, kai tokiais banaliais žodžiais ar veiksmais scenoje, sugebama pritraukti minias žmonių, nors kita vertus, jau seniai tampa aišku, kad šiuolaikinio jaunimo skonis tiek kine, tiek muzikoje yra apgailėtinas. Žinoma, jie niekada to nepripažins, nes visgi geriausią muziką pasaulyje groja Justinas Bieberis, „One Direction“, Lady Gaga, o geriausi filmai tai „Saulėlydis“ ir jam panašūs. Kur ten su tokiais muzikos monstrais gali konkuruoti „Metallica“, „AC/DC“, „The Beatles“, „Rolling Stones“ ar koks Bobas Marley‘is. Juokingiausia, bet kartu ir graudu, jog šiems išvardintiems atlikėjams reikėjo laukti dešimtmečius, kad pasirodytų dokumentiniuose filmuose.

Juostoje trūksta nuoširdumo, kiekviename kadre matomas vaikinų maivymasis, pasikėlimas ir savęs aukštinimas. Atrodo, kad žiūrėtume penkių narcizų puikavimąsi prieš kameras, o ne filmą, kuris papasakotų įdomesnę jų istoriją. Juokina dar ir faktas, jog jie lygiuojasi su legendiniais „The Beatles“ ir dar turi įžūlumo teigti, jog ateityje pasieks jų lygį. Drąsu, labai drąsu, tiek daug optimizmo pamatyti pas antrarūšio saldaus popso atlikėjus. Tokie vaizdai labiausiai prisideda prie filmo blogos pusės, kurioje dominuoja tik saldūs ir jokio vyriškumo neturintys veideliai, dėl kurių eina iš proto mažos mergaitės.

Pats filmo pastatymas –tai vienas didelis muzikinis klipas, kuriame girdime ir matome atliekamas vaikinų dainas, kurias papildo kadrai iš jų pasaulinio turo, įrašų studijų ar tam tikrų gyvenimo akimirkų, būnant kartu. Labai pigūs ir neskoningi prodiuserių triukai, norint susišluoti kuo daugiau pinigų, parodant prastą produktą. Netgi dialogai tarp dainininkų atrodo nenatūraliai. Vienintelis momentas, kuris gelbėja situaciją, tai, kad filmo trukmė labai maža ir kartas nuo karto groja viena kita jų daina, pagyvinanti šios pilkos juostos atmosferą.

Pasibaigus šiam darbui galima teigti, jog nieko įsimintino jis neatneša, netgi žmonėms, kurie nelabai susipažinę su šios grupės muzika. Pastarieji nieko svarbaus nesužinos, o tuo labiau po tokio neskanaus grupės pristatymo, niekada daugiau nenorės jų klausytis. Tegyvuoja tikra ir laiko patikrinta muzika, padariusi didelį žingsnį įvairiausiuose žanruose, o ne tokie hibridai, kurie šiuo metu dominuoja pasaulio scenose.

Techninė juostos pusė

Operatoriaus darbas labai klaikus. Žinoma, buitinės kameros pagalba išgauta nemažai kadrų, tačiau pačių koncertų vaizdas tiesiog apgailėtinas. Filmo montažas taipogi visiškai apgailėtinas. Per skubėjimą atskiros detalės sumontuotos tik į vieną klipą. Chaosas be jokios siužetinės linijos, kuri sugebėtų deramai pristatyti šią pop grupę.

Muzikinės kompozicijos kartas nuo karto gelbėja neskanų filmo vaizdą, todėl gerbėjai gali džiūgauti išgirdę populiariausius savo dievaičių kūrinius, atliktus tiek gyvai, tiek įrašytus anksčiau. Iš geresnių momentų filme, tampa dainos „One Thing“, „Cry Me A River“ bei „Best Song Ever“. Visi kiti kūriniai pernelyg blankiai ir neįdomiai atrodo bendrame juostos kontekste.

Dideliu nesusipratimu tampa ir trimatė filmo erdvė. Nejaugi dabar visus filmus konvertuos, kad dar kelis papildomus dolerius susišluoti iš naivių žmonių? Visiškai jokio efekto nesimato, išskyrus dvi filme rodomas scenas, vien tik akių gadinimas, ne daugiau. Kalbant su ironija, tai net ir techniškai žiūrint, šis filmas atrodo tragiškai, nors jame turėtų dominuoti vaizdas ir garsas, tačiau deja, to neišvysime.

Aktorių kolektyvinis darbas

Nors čia dokumentinio pobūdžio juosta ir kiekvienas vaidina save, tačiau neprabilti apie niekam tikusią ir nenatūralią vaidybą prieš kameras yra sunku. Matosi, jog atlikėjai tampa puikiomis prodiuserių marionetėmis, nes beveik viskas, kas rodomas šiame darbe – surežisuota. Tiek replikos, tiek veiksmai, tiek veido grimasos ir bandymas išspausti daugiau jausmų, atrodo juokingai. Tai parodo, kaip už pavadėlio vedžiojami šie jaunikliai, kurie net atsidusti be Winstono ir Cowello leidimo negali. Kraupus vaizdas ir tiek. Tikėkimės, jog ateityje neturėsime galimybės, pamatyti vieną iš šių „princesių“ vaidybiniame filme.

Verdiktas

„1 Direction: tai mes“ – tai šiurpą ir gailestį keliantis dokumentinio pobūdžio muzikinis filmas apie penkių vaikinukų bandymus tapti legendiniais „The Beatles“, kuriame išskyrus kelis neblogai pateiktus muzikinius kūrinius, visa kita yra prasta, pradedant nuo chaotiškai su apgailėtinu montažu pateiktos siužetinės linijos iki nenatūralaus atlikėjų pasirodymo prieš kameras.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 2/10

Techninė juostos pusė – 4/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 1/10

Bendras vertinimas: 2/10

%d bloggers like this: