Daily Archives: 2013-08-08

Violeta ir Deizi / Violet & Daisy


Premjera: Gegužės 13, 2013Violet & Daisy
Premjera Lietuvoje: Rugpjūčio 9, 2013
Kino platintojas: Garsų Pasaulio Įrašai UAB
Indeksas: N16
Trukmė: 90min.
Žanras: Komedija, veiksmo
Šalis: JAV
Režisavo: Geoffrey Fletcher
Vaidina:  Saoirse RonanAlexis BledelDanny TrejoMarianne Jean-BaptisteJames Gandolfini

IMDB – 6.6/10
RottenTomatoes – 22/100
Metacritic – 43/100

Filmo biudžetas – 10 000 000 $

Siužetas

Pagrindinės juostos veikėjos – paauglės, kurių vardais pavadintas filmas – samdomos žudikės, šį darbą pasirinkusios dėl greitų ir didelių pinigų.

Buvaukine.lt sako:

„Kruvinos sesės“

Oskaro premijos laureatas už geriausią 2010 metų adaptuotą scenarijų filmui „Meilutė“, scenaristas ir prodiuseris Geoffrey‘is Fletcheris pristato savo pirmą režisūrinį darbą.

Oskarinis kino kūrėjas kviečia pasinerti į pavojingą samdomų žudikų gyvenimą, pamatyti tikros draugystės pavyzdį ir paskutinį kartą pasimėgauti kultinio Jameso Gandolfini‘o pasirodymu plačiuose kino ekranuose.

Apie ką mes čia…

Violeta ir Deizi iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančios paauglės, tačiau pirmas įspūdis visada klaidingas. Jos šaltakraujės samdomos žudikės, prieš kurias dreba net patys kiečiausi vyrai. Merginos, kaip joms jau tapo įprasta, gauna dar vieną darbą, kuris neturėtų kelti jokių papildomų rūpesčių, bet atėjus į svečius pas savo taikinį jų laukia netikėtai sunki išbandymų ir ištvermės diena, kurios negalėjo niekas numatyti.

Kūrinio vidus

Prieš juostos peržiūrą buvo daug pozityviai nuteikiančių minčių, jog vienas didžiausių filmo pliusų bus tai, kad jis orientuotas ne masių žiūrovui. Deja, tenka labai nusivilti, nes pamatome pernelyg sunkiai, o kartu ir skurdžiai pristatytą istoriją apie paaugles žudikes. Pati juosta primena netgi kai kuriuos Quentino Tarantino filmus, ypač pastebimas kultinio režisieriaus braižas trumpuose pasakojimuose. Skirtumas tik vienas – šiame filme trumpi skyriai nepriduoda nė kiek žavesio, o dar labiau viską supainioja.

Filmo siužetas labai paprastas, nesimato nieko išradingo, nuobodus ir kartais link miego traukiantis filmas. Susišaudymų scenos greitos ir labai kruvinos, tačiau tas nepriduoda šiam filmui išskirtinio žavesio. Galima sakyti, jog stebime chaotišką scenų kratinį ir pasigendame aiškaus pasakojimo. Filmas tampa lygus tam tikrų klipų rinkiniui.

Tematika, žinoma, labai aktuali šiuolaikiniam jaunimui, ypač režisieriaus pateikiamos aliuzijos į greitą praturtėjimą. Visgi, merginos žudydamos žmones turi tikslą gyventi prabangiai, pirkti geriausius drabužius iš madų namų, valgyti tik geriausiuose restoranuose, o kad pasiektų norimo rezultato jos turi susikruvinti rankas. Tai vienintelis taiklus viso filmo momentas. Aiškiai matome metaforą dėl jaunų panelių dirbančių prostitutėmis. Lengvi pinigai ir gražus gyvenimas. Tam tereikia atiduoti dalelę savęs.

Juosta kupina sarkastiško humoro, matomos ir kelios absurdiškos situacijos, tačiau tai pateikiama ne vietoje ir ne laiku. Bežiūrint šią juostą aiškiai matosi, kad režisierius bandė sukurti savo Tarantinišką filmą, bet jam tiesiog nesisekė suderinti humoro su veiksmu. Vien žiaurių vaizdų, kelių pokštų ir neblogų veikėjų nepakanka, kad būtų galima pakerėti žiūrovą.

Filme dominuoja dialogai. Jų daug, tačiau vos keli turigilesnę mintį apie gyvenimo prasmę, nuoskaudas ir tikros draugystės pavyzdį. Ironiška, tačiau patys personažai gana charizmatiški ir, jeigu scenarijus būtų išdirbtas atitinkamai gerai, pamatytume iš ties smagų filmą, kuris galbūt galėtu tapti ateityje kultiniu. Deja, turime tik skurdų ir neįdomų darbą. Net keista, kad tai Fletcherio filmas. Autoriaus, kuris buvo apdovanotas Oskaru už nuostabios dramos scenarijų.

Techninė juostos pusė

Filme labiausiai pastebimas operatoriaus darbas. Vaizdingai parodomos susišaudymų scenos, pastebima nemažai žiaurumo, nors viskas pateikiama ir ne labai estetišku būdu, tačiau yra kur akis paganyti.
Garso takelis silpnas, tačiau kelios filmą lydinčios dainos visai neblogai suderinamos su scenomis. Labiausiai išryškinta dainininkės Sia daina „Day too soon“. Kitos muzikinės kompozicijos neišsiskiria iš bendro filme pateikiamo vaizdo.
Siaubingas montažas, kuris iš dalies taip pat prisideda prie labai skurdaus filmo konteksto. Scenos sulipdytos nekokybiškai ir ekrane sukuria tik tik chaosą.

Aktorių kolektyvinis darbas

Nors filme pagrindinius vaidmenys atliko jaunosios aktorių kartos pažibos, tačiau didžiausią dėmesį prikausto neseniai miręs Jamesas Gandolfinis. Gaila, jog šis kultinis aktorius atsisveikino su tokiu silpnu filmu, tačiau, visgi, jam čia priklauso pats geriausias pasirodymas. Puiki Jameso vaidyba tempia visą filmą ant savo pečių, ko negalima pasakyti apie dvi jo kompaniones.

Saoirise Ronan, kuri jau ne pirmą kartą vaidina negailestingą žudikę, pasirodo labai prastai. Jokio žavesio ir individualumo, vien tik nusivylimas žiūrint į jos vaidinamą veikėją. Tą patį galima pasakyti ir apie Alexis Biedel. Jokios gracijos ar pastangų pakerėti žiūrovą. Pasirodymas vertas Kristen Stewart vardo.

Filme galima sutikti ir kietą meksikietį Danny Trechą ar Jameso Gandolfinio seną draugą iš „Sopranų“ laikų – Johną Ventimiglią. Nors ir epizodiškai pasirodo, tačiau sukelią šypseną. Visgi smagu vėl pamatyti šiuos įsimintinus veidus didžiuosiuose ekranuose.

Verdiktas

„Violeta ir Deizi“ – tai visais aspektais prastas nepriklausomo amerikiečių kino veiksmo filmas, kuriame pasigendame efektingai pateikiamų scenų, sodraus humoro, įsimintinų dialogų ir kokybiškai pateikiamos istorijos. Juosta begalė klaidų, kurias bandoma kompensuoti neseniai mus palikusio Jameso Gandolfinio charizma, tačiau net ir jis nesugeba ištraukti filmo iš gilios duobės.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 3/10

Techninė juostos pusė – 5/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 3/10

Bendras vertinimas: 4/10

Eliziejus / Elysium


Premjera: Rugpjūčio 8, 2013Elysium
Premjera Lietuvoje: Rugpjūčio 9, 2013
Kino platintojas: Acme Film
Indeksas: N13
Trukmė: 110 min.
Žanras: Veiksmas, Fantastinis, Drama
Šalis: JAV
Režisavo: Neill Blomkamp
Vaidina:  Matt DamonJodie FosterSharlto Copley 

IMDB – 6.9/10
RottenTomatoes – 73/100
Metacritic – 61/100

Filmo biudžetas – 115 000 000 $

Siužetas

2154 metais žmonių rasė pasiskirstė į dvi grupes: turtinguosius, kurie gyvena dirbtinėje kosminėje stotyje vadinamoje “Eliziejumi” ir visi likę, populiacijos skaičių viršijančiame ir suniokotame Žemės paviršiuje. Žemiečiai žūt būt yra pasiryžę pasprukti iš skurdo ir nusikaltimų alinamos Žemės į išsvajotąjį “Eliziejų”, kuriame klesti padorus ir tobulas gyvenimas, tačiau turtingieji labai rimtai žiūri į migracijos įstatymą, juk žemės kirminai gali lengvai sugriauti jų ramią idilę.

Buvaukine.lt sako:

„Rojus“

2009 metais debiutavęs pilnametražiame kine, režisierius Neilas Blomkampas su savo šedevru „9-asis rajonas“ pakėlė mokslinės fantastikos žanro kartelę iki neregėtų aukštumų, todėl naujausias jo projektas buvo pripažintas vienu labiausiai laukiamų filmų per keletą paskutinių metų. Paties Petero Jacksono protežė, iš Pietų Afrikos Respublikos kilęs kino kūrėjas pristato net ketverius metus kruopščiai kurtą filmą, kuriame kaip ir jo prieš tai buvusioje juostoje didžiausias dėmesys atiteks pūvančios žmonijos analizei.

Kino kūrėjas kviečia pamatyti itin tikrovišką ateities pasaulio viziją, artimiau susipažinti su žmonių akimis matomu rojumi, stoti į kovą su visa blogio imperijos sistema ir sužinoti, ką iš tikrųjų slepia biblinių motyvų perpildytas Eliziejus.

Apie ką mes čia…

2154 metai – Žemės planeta yra viena didelė favela patiems skurdžiausiems gyventojams, kur ant kiekvieno kampo galima sutikti sergančius, neįgalius, gyvenimo prasmę praradusius žmonės. Prarastas ir suniokotas pasaulis, kurį apleido patys turtingiausi. Pasiturinti žmonijos dalis pastatė sau rojų – Eliziejų, kur verda laimingas ir nerūpestingas gyvenimas. Daugelis Žemėje paliktų žmonių visais įmanomais būdais bando patekti į „Pažadėtąją žemę“, tačiau viskas baigiasi tik beprasmėmis mirtimis.

Vienas iš tų žmonių – Maksas, kuriam žūtbūt reikia atsidurti kitame pasaulyje, tačiau tam, kad pakliūtų į jį, jam teks pereiti milžiniškus išbandymus, kurie atneš vien tik siaubingą skausmą.

Kūrinio vidus

Jau nuo pat pirmų filmo minučių pastebimas firminis Neilo Blomkampo stilius. Galima netgi teigti, jog žiūrime į tolimesnę „9-ojo Rajono“ ateitį. Kaip ir pirmame savo filme, režisierius pateikia daug socialinių temų, tačiau visgi į pirmą vietą iškeliamas kvapą gniaužantis veiksmas, kurio juostoje per akis. Iš vienos pusės tai visai geras ėjimas, siekiant pritraukti žiūrovą prie ekrano, tačiau kita vertus, galima buvo labiau susikoncentruoti ties pačiu pasakojimu ir geriau išvystyti istoriją.

Filmas susideda iš dvejų dalių. Viena – veiksmas vystomas Žemės planetoje, kita – viskas persikelia į Eliziejų. Pirmoje filmo dalyje pateikiamas labai graudus pasaulio vaizdas. Iš tiesų, netgi sunku žiūrėti į miestus, pavirtusius tikrais lūšnynais. Žinoma, iškyla asociacijos su „9-uoju Rajonu“, kaip kitaip, viskas atrodo vos ne identiškai, tačiau tai netrukto šiai juostasi įgauti savo individualumo. Stipri socialinė tema apie žmonių klases, turtingų ir vargšų egzistenciją ir bejausmį pasaulį – stipriausia pasakojimo dalis. Netrūksta ir politinių režisieriaus pažiūrų, tačiau gilintis į jas nedera, nes jos nepadaro kokio nors svarbaus svorio bendram vaizdui. Viską papildo ir puikiai suderintas kokybiškas veiksmas, kurio dėka atmosfera įkaista iki epiškumo. Kita filmo pusė žymiai skiriasi nuo savo pirmtako. Nors ir parodomas Eliziejus, jo grožis, tačiau visiškai skurdžiai pateikiama jo istorija bei gyvavimo būdas. Jeigu pirmoje dalyje galima buvo pamatyti stiprų pamatą, tai antrame akte viskas sugriaunama ir gaunamas tiesiog eilinis veiksmo filmas su tikroviškai atrodančiais efektais.

Labiausiai traukia akį Neilo Blomkampo kūryboje, tai, kad jo filmuose galima pamatyti visko. Netrūksta ir meilės, ir atitinkamai brutalaus žiaurumo, efektingų veiksmo scenų, bet svarbiausia, nėra humoro. Viskas pateikiama rimtai, be kokių nors kvailų juokelių, kurie daugelyje filmų bando atitraukti žiūrovo akis nuo prasto scenarijaus. Čia to nėra, nes scenarijaus atžvilgiu gerbiamas režisierius pasidarbavo iš peties. Kalbant apie žiaurumą, čia jo nemažai. Vien personažai kelią tikrą siaubą bežiūrint į juos, o ką kalbėti apie itin detaliai parodomus žmonių sprogimus. Kartais kruvinas, tačiau vis vien žavus darbas.

Nemažai dėmesio skiriama personažams, kurie padaro tikrą šou. Pagrindinis veikėjas parodomas standartiškai, kaip ir daugelis tikrų didvyrių. Paprastas, nelaimingas, turintis tikslą. Iš tikrųjų nelabai įsimintinas herojus, bet tai netrugdė įsivažiuoti filmui iki neregėto kietumo. Viską kompensuoja pagrindinis filmo antagonistas, kuris lygus blogio įsikūnijimui. Žiaurus, charizmatiškas, psichinę negalią turintis veikėjas – tai tikras filmo lobis, kurio labiausiai laukiama pasirodant ekrane. Dvejų galiūnų susidūrimai efektingai ir ganėtinai žiauriai parodomi, todėl viskas susižiūri su malonumu. Be jokių sentimentų ar moteriškų paistalų – vyriškai sutvarkomi reikalai kumščių pagalba.

Siužetinės linijos pateikimas labai žvalus, laiko įtampoje visą rodymo laiką, o pats veiksmas, sudarantis didžiulę filmo dalį nenusibosta. Svarbu paminėti puikius susidūrimus Žemėje su kiborgais ir sceną, kur meistriškai sunaikinamas vienas iš jų. Labai retas reiškinys, kur taip nuostabiai ir poetiškai sprogsta robotas. Einant link filmo pabaigos, pasidaro šiek tiek banalu ir nuspėjama, bet užtat kaip džiaugiasi širdis dėl tokių jausmingų ir keliančių tikrą euforiją viduje rodomų vaizdų, kur žmonijos likimas tampa nenuspėjamas ateities kartoms.

Pasibaigus šiai juostai galima teigti, jog filmas nusileidžia pirmam Blomkampo darbui, tačiau vertinant jį kaip vieną iš mokslinės fantastikos žanro atstovų, tai išties įsimintinas ir nenuobodus filmas, kurį galima peržiūrėti kelis kartus ir jis nepabos.

Techninė juostos pusė

Vizualinė filmo pusė yra labai aukšto lygio produktas. Specialieji efektai ne tik, kad gniaužia kvapą, tačiau jie ir labai natūraliai pateikiami. Sunku atskirti, kur kompiuterio pagalba kuriamas pasaulis, o kur autentiškas.

Garso takelis vertas atskirų aplodismentų. Puikiai prie kiekvienos scenos parinktos ir priderintos muzikinės kompozicijos. Jaučiamas epiškumas, o svarbiausia, jog šiais metais tai kol kas geriausias takelis, kurį teko girdėti filmuose. Labai daug ekspresijos jaučiama žiūrint filmo scenas. Dėka to, sukuriama ir atitinkamai gera įtampa, nepaleidžianti iki pat finalinių titrų.

Kaip ir „9-ajame Rajone“, taip ir čia dominuoja drebančios kameros efektas. Operatorius labai meistriškai pateikią vaizdą, o svarbiausia, labai detaliai, net ir ištaškytos smegenys atrodo nuostabiai, nors ir kelią šiurpą. Vveiksmas kartas nuo karto filmuojamas pagrindinio veikėjo užnugaryje, todėl bendras vaizdas panašus į kompiuterinį žaidimą. Nekasdieniškai ir gana originaliai viskas atrodo.

Garso montažas puikus. Visos efektingesnės scenos suderintos taip, kad bežiūrint jas išsižioji, filmas įtraukia ir nepaleidžia, širdis daužosi dar stipriau. Juostos fonas, pilkas ir šviesus, kaip ir ankstesniame režisieriaus darbe. Gražiai pateikiama rojaus ir pragaro priešprieša, ypač foninės spalvos tai atspindi geriausiai. Sunku prie ko nors prikibti, kai taip detaliai ir kruopščiai pasidarbavo kūrybinė grupė.

Aktorių kolektyvinis darbas

Filme surinktas tikras aktorių žvaigždynas. Kiekvienas iš jų įnešė dalį savęs į šį projektą, nors visgi didžiausi laurai atitenka kaip ir prieš tai buvusiame režisieriaus filme, charizmatiškajam Sharlto Copley‘ui.

„9-asis rajonas“ atvėręs duris į plačius kino vandenis režisieriui ir aktoriui vėl sujungia juos kartu. Brutalus, negailestingas, žiaurus, psichinis ligonis – toks aktoriaus įvaizdis ekrane. Kiekvienas jo pasirodymas yra šventė ne tik akims, bet ir ausims. Labai įsimintinas balsas ir akcentas, kuris visą laiką žavi atitraukiant nuo to, kad jis pagrindinis juostos antagonistas ir žudymo mašina.

Pagrindinio personažo atlikėjas, itin pasikeitęs, o tiksliau plikas Mattas Damonas vėl pasirodo kupiname veiksmo filme. Seniai matytas kino ekranuose aktorius susidoroja su savo vaidmeniu gerai, nors kaip jau minėta, iki pagrindinio blogiuko šarmo jam dar labai toli.

Irgi seniai matyta kino ekranuose, Holivudo veteranė, Jodie Foster kardinaliai pasikeitusi. Moteriai jau penkiasdešimt metų, tačiau atrodo stulbinančiai, na ir dar puiki vaidyba prisideda. Išties įsimintinas pasirodymas. Retai galima pamatyti ją tokiame netipiniame amplua.

Filmą papildo ir tokie žinomi veidai kaip Williamas Fichtneris, Diego Luna, Alice Braga ar Jose Pablo Cantillo. Visi jie pasirodo gana gerai, tačiau neįsimintinai. Po kiekvieno jų pasirodymo greitai užmirštama ką jie veikė ekrane. Viskas susikoncentruoja ties Damonu ir Copley‘umi, kurie užkuria tikrą pragarą ekrane.

Verdiktas

„Eliziejus“ – tai vienas kokybiškiausių mokslinės fantastikos filmų, pasirodžiusių per keletą pastarųjų metų. Itin brutalaus veiksmo, vaizdžiai pateikiamo smurto, efektingų veikėjų susidūrimų kovos lauke, natūraliai atrodančių specialiųjų efektų, įtampos ir įsimintinos vaidybos perpildyta juosta tampa tikru lobiu šio unikalaus žanro gerbėjams.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 8/10

Techninė juostos pusė – 10/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 8/10

Bendras vertinimas: 9/10

%d bloggers like this: