Daily Archives: 2013-07-12

Bjaurusis AŠ 2 / Despicable Me 2


Premjera: Liepos 12, 2013Despicable Me 2
Premjera Lietuvoje: Liepos 12, 2013
Kino platintojas: Forum Cinemas UAB
Indeksas: V
Trukmė: 100 min.
Žanras: Animacija, komedija, nuotykių, šeimos
Šalis: JAV
Režisavo: Chris RenaudPierre Coffin 
Vaidina: Steve CarellKristen Wiig, Ken JeongMiranda CosgroveMoises Arias

IMDB – 7.8/10
RottenTomatoes – 75/100
Metacritic – 62/100

Filmo biudžetas – 76 000 000 $

Filmo pajamos – 342 968 661 $

Siužetas

Po pirmosios dalies niekšas Gru išsižadėjo savo piktų, pasaulio užvaldymo kėslų ir sėsliai gyvena savo tvirtovėje su trimis žavingomis įdukromis, tačiau, nors Gru ir išsižadėjo savo piktadarysčių, šis verslas klesti toliau. Ramią Gru šeimos idilę sudrumsčia su niekšais pasauliniu mastu kovojanti organizacija, mat pasauliui grėsmę kelia naujas piktadarys Eduardo, o kas geriau išmano piktadarių psichologiją jei ne jie patys. Gru sutinka padėti ir dar kartą išgelbėti pasaulį.

Buvaukine.lt sako:

„Bjauri meilė“

Neįtikėtinai šmaikščios 2010 metų animacinės istorijos kūrėjai, režisieriai Chrisas Reunadas ir Pierre‘as Coffinas, sugrįžta su ilgai lauktu tęsiniu. Kino kūrėjai šį sykį vėl iš visų jėgų pasistengė nustebinti žiūrovą ir svarbu, jog tai atliko nenusigręždami nuo pirmosios istorijos dalies ir jos sukurto solidaus pamato, iškėlusio Illumination Entertainment į neregėtas aukštumas.

Animatoriai kviečia dar kartą prisisegti saugos diržus iškeliaujant į neužmirštamą nuotykį po vieno blogo vyruko, tapusio tėčiu, gyvenimą, susipažinti su naujais personažais, pakvailioti su pimpučiukais ir atrasti kartu su Griu tai, kas gyvenime svarbiausia – tikros meilės jausmą.

Apie ką mes čia…

Griu – jau kurį laiką nėra pasaulinio lygio piktadarys, jis atsakingas ir rūpestingas tėvas savo atžaloms. Deja, blogiečiui, nors ir pasitraukus iš pavojingo gyvenimo, nėra lengva, o ir nelaimės pačios jį suranda. Žinomas buvęs blogio genijus yra užverbuojamas slaptai misijai: atskleisti vieną sąmokslą, galintį sunaikinti visą pasaulį, tačiau viskas nėra taip paprasta, nes jam koją pakiša ne kas kitas, o meilė.

Kūrinio vidus

Pirmojo filmo sėkmė buvo tokia didžiulė, jog kūrėjai šį kartą pasistengė viską supaprastinti ir nekoncentruoti savo jėgų ties išradingai papasakota istorija, bet duoti daugiau laisvės humorui. Žinoma, nuo to šiek tiek nukentėjo pats pasakojimas, bet daugelį vietų kompensuoja pimpučiukai aka minionai, kuriems ir buvo skirta daugiausia dėmesio.

Pirmajame filme, kaip jau buvo paminėta, daug ką lėmė pats istorijos turinys, o šiame – personažų išradingumas. Griu jau ne toks kaip ankščiau, jis pasikeitęs, ir galbūt tai viena iš filmo bėdų, nulėmusi šiek tiek blankesnį scenarijų, nes pagrindinis juostos personažas nebeatspindi jos pavadinimo. Bjauriuoju pavadinti galima nebent tik pagrindinį blogietį. Pimpučiukams šis filmas – tikras atsiskleidimas. Matyt kūrėjai bando žiūrovus priartinti prie būsimo filmo vien apie geltonuosius pokštininkus. Vaikai gauna mažiau ekrano laiko, tik vienintelė Agnė vėl džiugina akis. Išties, tai turbūt pats mieliausias, kada nors sukurtas animacinis mergaitės personažas. Kiti veikėjai irgi verti dėmesio, ypač naujasis personažas moters pavidale – pagaliau Griu sutiko savo meilę.

Kalbant apie romantiką, tai jos šioje juostoje per akis. Galima pamatyti pasimatymą pagal tobulą scenarijų, kai vediesi į restoraną kvailoką, anekdotų tipo, blondinę, o su ja susidoroja tikroji tavo simpatija. Dėl tokio vakaro praleidimo daugelis vyrų, kurie vadovaujasi širdimi, o ne kitais instinktais, atiduotų daug ką. Pokalbiai apie meilę labai banalūs, tačiau vienas iš jų, susijęs su vaikystės nuoskaudomis, pateiktas labai teisingai. Iš tiesų, vaikai yra žiaurūs, o apie paauglius jau išvis nėra ką kalbėti. Kukliam žmogui įvaryti kompleksai meilės fronte tampa viena didžiausių ilgalaikių traumų, atsiliepianti tolimesniame gyvenime, ir surasti bendrą kalbą su moterimis yra sunkiau. Tai vienintelis filmo momentas, kuris yra iš tikro atrodo prasmingas. Dėmesio centre atsiduria ir tėviški reikalai saugojant dukras. Visgi, matyt, dauguma vyrų nenori, kad jų mažos princesės suaugtų ir pakliūtų į rankas „blogiui“ – vaikinams.

Humoro labai daug. Žinoma, jį skleidžia pimpučiukai ir jų išdaigos. Visgi, kad ir kokie smagūs jie bebūtų, pernelyg dažnas jų pasirodymas šiek tiek pabosta. Taipogi, istorija tam tikrose vietose prailgsta dėl lėtoko veiksmo tempo. Siužetinės linijos eiga nesukuria jokių intrigų, viskas nuspėjama, bet, nepaisant to, kartkartėmis jauti, jog „sergi“ už Grių ir jo naujos meilės atradimą.

Peržiūrėjus filmą iškyla vienas klausimas kūrėjams, tiek šio filmo, tiek ir daugelio kitų. Ar tai nauja tendencija „prikėlinėti“ kino ekranuose seniai užgesusių muzikinių grupių kūrinius, ar tai savotiška pašaipa žiūrovui, jog kažkada jis klausėsi tokios muzikos. Šiame filme tokio dėmesio sulaukė kultinė homoseksualumą propaguojanti grupė Village People ir jų megahitas „YMCA“.

Bendras įspūdis po šios animacinės juostos labai pozityvus, po peržiūros jaučiamas lengvumas, pasitenkinimas, atsipalaidavimas, tačiau kartu ir šioks toks nusivylimas, nes visgi buvo laukta žymiai geresnio filmo, atsižvelgus į tai, kokia nuostabi yra pirmoji dalis. Tikėkimės, jog pimpučiukų filmas ir trečioji dalis bus dar smagesnės.

Techninė juostos pusė

Animacijos kokybė, atsižvelgiant į labai kuklų 76 milijonų dolerių biudžetą, yra puiki. Didelė pagarba studijai, kuri sugeba taip taupyti, nepakenkdama kokybei. Labai spalvingas ir malonus akims fonas, dėl kurio net sėdint kino salėje jaučiamas vasariškas karštis, skleidžiamas iš ekrano pusės.

Filmas buvo konvertuotas į trimatę erdvę, kas jau yra tapę pernelyg kasdieniška. Tačiau keisčiausia, jog 3D efektas pirmajame filme buvo žymiai išraiškingesnis, o šioje juostoje jo beveik kaip nebūta.

Operatoriaus darbas labai geras. Labai kruopščiai parodomos menkiausios sceninės detalės ir netrūksta efektingumo. Keletas scenų gana staigios, netgi galinčios išgąsdinti. Montažas taip pat geras, nes nepaisant kelių „ištemptų“ scenų istorija nenukenčia.

Vienas iš didesnių nusivylimų, kalbant apie techninę pusę, yra garso takelis. Vien tik klubinė muzika ir popsas. Visgi buvo galima žiūrovui pasiūlyti ką nors įdomesnio, filmas juk apie blogio genijų, o ne apie geraširdžius padarus. Filmo anonse bent skambėjo Eminemo hitas „Without Me“, o pačioje juostoje apsiribota Flo Ridos ir kitų nerimtų atlikėjų muzikinėmis kompozicijomis.

Apibendrinus viską, galima pasakyti, jog filmo kokybė, vertinant iš techninės pusės, labai gera, o mažyčiai nesusipratimai dėl muzikinio fono tik nežymiai prislopina gerus įspūdžius.

Aktorių kolektyvinis darbas

Filmuko įgarsinimas geras. Nors taip būna retokai, bet šį kartą reikia pripažinti, kad lietuvių dubliuotojai sugebėjo perteikti tą originalią istorijos dvasią. Labiausiai vertas pagyrų yra Dalius Skamarakas, paskolinęs savo balsą pagrindiniam veikėjui Gru, bei Mia Kontrimaitė, įgarsinusi nuostabiąją Agnę.

Kitų veikėjų balsai bei emocijų išraiškingumas taip pat buvo derami ir atitinkantys situaciją, nors tam tikrais momentais jautėsi nenatūralumas ir šioks toks maivymasis. Kaip bebūtų, viskas klausosi puikiai ir priekaištų mūsų brangiems įgarsintojams nėra. Jie atliko darbą kokybiškai.

Verdiktas

„Bjaurusis Aš 2“ – tai šiek tiek silpnesnis savo istorijos turiniu filmas už 2010 metais pasirodžiusią pirmąją dalį, tačiau dėka nesibaigiančios humoro dozės, šmaikščių veikėjų ir publikos pamiltų pipmpučiukų šou, tai vienas iš juokingesnių animacijos žanro projektų, pasirodžiusių šiais metais.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 7/10

Techninė juostos pusė – 8/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 9/10

Bendras vertinimas: 8/10

Ugnies žiedas / Pacific Rim


Premjera: Liepos 12, 2013Pacific Rim
Premjera Lietuvoje: Liepos 12, 2013
Kino platintojas: Acme Film, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 132 min.
Žanras: Fantastinis, nuotykių, veiksmo
Šalis: JAV
Režisavo: Guillermo del Toro
Vaidina: Idris ElbaRon PerlmanCharlie HunnamCharlie DayClifton Collins Jr. 

IMDB – 8.0/10
RottenTomatoes – 72/100
Metacritic – 65/100

Filmo biudžetas – 180 000 000 $

Siužetas

Tolimoje ateityje Ramiojo vandenyno gelmėse atsiveria tarpdimensinis portalas, kuriuo į Žemę pradeda plūsti milžiniški padarai, žmonių praminti Kaiju. Norėdami apginti savo planetą nuo pabaisų invazijos, pasaulio vadovybės susivienija ir sukuria ateiviams dydžiu nė kiek nenusileidžiančias mechas (žmonių pilotuojamus robotus), vadinamus “Jaegers”. Žemė tampa mūšio lauku dėl išgyvenimo.

Buvaukine.lt sako:

„Godzilos prieš Transformerius“

Nuostabios kino dilogijos „Pragaro vaikis“ ir Oskaro laimėtojo „Pano labirintas“ autorius, savotiško ir šiek tiek groteskiško stiliaus režisierius, talentingasis meksikietis Guillermo Del Toro, pristato pasauliui savo patį didingiausią darbą. Kino kūrėjas net atsisakė režisuoti „Hobitą“, atlaisvindamas režisieriaus kėdę Peterui Jacksonui tam, kad galėtų sukurti šį epinį pasakojimą apie gigantiškų robotų kovas su pabaisomis.

Režisierius kviečia visus efektingo ir nutrūktgalviško veiksmo gerbėjus pamatyti žūtbūtinę kovą dėl Žemės likimo, besitęsiančią vandenynų platumose, atsidurti metalinių Jėgerių viduje su visa įgula bei kartu smogti mirtiną smūgį kraugeriškoms Kaidžu pabaisoms, užvaldžiusioms Žemės planetą.

Apie ką mes čia…

Žemė yra naikinama neregėtos galios pabaisų, vadinamų Kaidžu, kurias pasaulis dar ilgai prisimins. Jokie ginklai negali padėti kovoje su užpuolikais, todėl yra sukuriama programa – Jėgeris. Gigantiški metaliniai robotai, valdomi žmonių, pradeda savo žygdarbį, tačiau, susiduriant su kiekvienu nauju monstru, jų jėgos silpsta. Lieka vienintelė išeitis – nuleisti rankas ir laukti Žemės žlugimo.

Kūrinio vidus

Guillermo Del Toro labai atsakingai parašė scenarijų ir įgyvendino savo idėją plačiuosiuose ekranuose, todėl iki šiol buvę patys efektingiausi filmai, tokie kaip „Transformeriai“, tapo nieko vertais. Šiame filme yra visko, tačiau niūriai ir rimtai papasakota istorija negali nestebinti, nes tenka susidurti su visiškai kitokiu požiūriu į gigantiškas mašinas, o ne banalų farsą, kuriuo dar ilgai žiūrovus maitins Michaelas Bay‘us.

Filmas, turintis itin gerai išdėstytą istoriją, įgauna prasmės. Daug vietos palikta Kaidžu kilmei atskleisti, o intriga, gaubianti monstrus, nepalieką žiūrovų iki pat filmo galo, todėl įtampos filme tikrai netrūksta. Koks yra pabaisų tikslas, siekiant sunaikinti Žemę? Kokie bus jų tolimesni veiksmai? Kokia yra pačių pabaisų kilmė? Į visus šiuos klausimus maloniai atsako patys kūrėjai filmo siužetinės linijos eigoje. Pasibaigus šiam kūriniui, nelieka jokių klausimų, o tai ir yra svarbiausia kuriant filmą.

Neapsieinama be tam tikrų klaidų – juk tai fantastinio žanro juosta – tačiau jos yra tokios menkos, kad jau po akimirkos pamirštama, kad jos išvis egzistuoja. Prisiminkime sceną su robotų transportavimu malūnsparnių pagalba – juk kiekvienas iš jų svėrė po 2000 tonų. Tokiose vietose pritrūksta logikos, tačiau viską kompensuoja didingas ir žiaurus filmo veiksmas. Smagu ir tai, jog veiksmas nevystomas vien tik „Didingoje Amerikoje“ ir pasaulio negelbėja jankiai, kaip beveik visada būna tokiuose filmuose.

Nors ir akivaizdžiai matosi sąsajos su „Transformeriais“ ir Rolando Emmerich‘o „Godzilla“, veiksmo plane šis darbas lenkia abu filmus. Didingos dvikovos tarp Jėgerių ir Kaidžu, kvapą gniaužiantys susidūrimai, staigumas, smūgiai, manevrai ir sprogimai – tai tik labai maža dalis to, kas laukia žiūrovų filmo eigoje. Čia galima tarsi pačiam pajausti dviejų galingų jėgų mūšius, ko negalima pasakyti apie jau minėtus filmus, kur viskas atrodo labai jau nenatūraliai.

Filme trūksta „saldžių“ scenų ir už tai reiškiama didelė padėka režisieriui. Vyriškai vystomas scenarijus, kuriame tiek dialogai, tiek veikėjų veiksmai yra prasmingi. Kiekvienas iš pagrindinių filmo herojų turi ir įdomią istoriją, kuri laikui bėgant atskleidžiama. Nėra per daug humoro, iš tiesų, vos tik kelios scenos su mokslininkais priverčia nusišypsoti. Daugelis filmo režisierių, neturėdami ar nebesugalvodami, ką žiūrovams parodyti, bando juos apkvailinti, pateikdami neskoningas humoro scenas. Šiame filme tokių priemonių imtis neteko, nes Del Toro viską padarė taip gerai, kad filmo metu nebuvo jokių nesusipratimų, kuriuos reikėtu dangstyti komedijos elementais.

Nenuobodžiai pateikiama istorija išlaiko įtampą iki pat didingos pabaigos, o svarbiausia tai, jog šis filmas yra vienas iš retesnių savo žanro atstovų, todėl dėl jo ateities jau pradedama nerimauti vos tik pasirodžius pirmiems titrams. Tikėkimės, kad juosta žiūrovams pasirodys pakankamai gera, nereikės nerimauti dėl pajamų ir galėsime ateityje vėl pasimėgauti gigantiškų robotų kovomis su plėšriais parazitais.

Techninė juostos pusė

Specialieji filmo efektai labai tikroviški. Nei vienoje vietoje nesimato kompiuterinės grafikos, o ir patys monstrai labai realistiškai pateikti. Filmo fonas niūrus, tamsus, kartais pilkas, tačiau būtent tai ir priduoda žavesio, nes naktinės kovos ir miestų sunaikinimai atrodo daug efektingiau už priešininkų susidūrimus dienos metu.

Operatorius, kaip jau ir įprasta, tam, kad labiau pritrauktų žiūrovą prie veiksmo epicentro, bando įvairiais būdais manevruoti savo kamera, o kartu priartinti ir staigiai atitraukti objektyvą, kad sukurtų tikroviškumo įspūdį. Tokį filmavimo stilių matėme ir filme „Žmogus iš plieno“.

Filmo garso takelis nepriekaištingas. Visą laiką girdimi tik epinio pobūdžio skambesiai, signalizuojantys, jog greitai laukia dar vienas galingas susidūrimas su priešu. Garso montažas – tai dar vienas didelis pliusas filmui. Galingas ir kartais gąsdinantis garsas parodo visą juostos jėgą.

Filmo trimatis formatas gana neblogas, nemažai  vietų, kur 3D pridavė žavesio, išgąsdino bei pakerėjo. Šiam filmui jis puikiai tiko, todėl galima sakyti, kad visa techninė pusė suderinta be priekaištų kūrėjams.

Aktorių kolektyvinis darbas

Vienas įdomesnių britų aktorių, visiems žinomas iš filmo „Futbolo chuliganai“, Charlie Hunnam‘as, pagaliau vėl atliko vieną pagrindinių vaidmenų. Labai džiugina jo vaidyba, kuri filmui pridėjo didelį pliusą.

Antraplaniai filmo aktoriai irgi surinkti gana meistriškai. Charizmatiškasis kietuolis, Idrisas Elba, pasirodo visame brutaliame gražume. Komedijų aktorius, Charlie Day‘us, čia pasirodo netipiškame sau amplua. Atvirai kalbant, gana sunkoka į jį žiūrėti rimtu žvilgsniu, ypač po jo pasirodymo filme „Kaip atsikratyti boso?“.

Neapsieita ir be siurprizų. Geras režisieriaus draugas, pats „Pragaro vaikis“, Ronas Perlman‘as, kaip visada stebina savo pasirodymais ekranuose, tad šis kūrinys – ne išimtis. Moteriškosios lyties atstovė, labai greitai kylanti Holivudo laiptais, Rinko Kikuchi, taip pat puikiai atskleidė savo vaidinamą Mako personažą.

Daug kitų filmo aktorių irgi nenuvylė, tačiau ir neparodė nieko, kas būtų verta didesnio dėmesio, todėl pagrindinis juostos variklis buvo būtent šie paminėti aktoriai.

Verdiktas

„Ugnies žiedas“ – tai rimtas atsakas „Transformeriams“, kurie tampa tik nieko vertais vaikiškais žaisliukais prieš galinguosius Jėgerius. Įspūdingiausių kovos scenų, specialiųjų efektų, dinamiškai papasakotos istorijos ir negailestingo brutalumo filmas atmintyje pasiliks ilgam.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 8/10

Techninė juostos pusė – 10/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 8/10

Bendras vertinimas: 9/10

%d bloggers like this: