Daily Archives: 2013-05-01

Dykvietė / The Barrens


Premjera: Lapkričio 30, 2012The Barren
Premjera Lietuvoje: Gegužės 3, 2013
Kino platintojas: Top Film Baltic
Indeksas: N16
Trukmė: 94 min.
Žanras: Siaubo 
Šalis: JAV
Režisavo: Darren Lynn Bousman 
Vaidina: Stephen MoyerMia KirshnerAllie MacDonaldPeter DaCunha, David Keeley

IMDB – 4.7/10

Filmo biudžetas –1 000 000 $

 

Siužetas

Ričardas su šeima vyksta pailsėti į pušyną dykvietėje. Sutikusi kitus stovyklautojus šeima sužino, kad vienas iš nepažįstamųjų paslaptingai dingo. Ričardas įsitikinęs, kad tai Džersio velniūkščio darbas. Jis su šeima paskubomis išvyksta, tačiau legendinė pabaisa seka jiems įkandin.

Buvaukine.lt sako:

„Juodosios magijos padariniai“

Psichologinių siaubo filmų specialistas, režisierius Darrenas Lynnas Bousmanas padovanojęs antrą, trečią ir ketvirtą kultinio „Pjūklo“ dalis, išskirtini 2008 metais pasirodžiusį miuziklą „Repo! Genetinė opera“ bei paslaptingą trilerį apgaubtą skaičių jėga „11-11-11“ pristato žiūrovams savo naują kūrinį neatsigręždamas nuo savo stiliaus ir tradicijų.

Kino kūrėjas kviečia visus gerbėjus ištroškusius klasikinio siaubo filmų stiliaus pamatyti filmą, kuriame mistika persipina su tikrovę, legenda tampa realybe, o kraujas ir šlykščiausi žmogaus pasąmonės demonai išsiveržia į paviršių.

Apie ką mes čia…

Veinardų šeimą išvyksta į pušimis apaugusią dykvietę pailsėti nuo miesto ir jo keliamo triukšmo. Žinoma, kartu šeimos galva veržiasi į gamta dar dėl vienos priežasties – sugrąžinti šeimos vienybę. Prasidėjusi ramiai išvyka tampa tikru išbandymu visai šeimai dėl jos stiprumo, tačiau jie net nenutuokia, jog miškuose kažkas juos stebi ir nori nužudyti.

Kūrinio vidus

Atsižvelgiant į tai, kokius filmus statė režisierius prieš šios juostos sukūrimą, galima teigti, jog nuosmukis yra didžiulis. Autorius visada išlaikydavo psichologinį spaudimą savo ankstesniuose darbuose, čia to yra pasigendama. Net galima teigti, jog ir siaubo čia jokio nėra, viskas panašu į dramą su kartais pasirodančiais šlykščiais vaizdais.

Pati istorija nėra originali, tačiau prasidedant filmui, pirmas dvidešimt minučių, kūrėjai dar laiko nežinioje , todėl ir intriga šiek tiek yra pastebima, o kartu ir įsijautimas į filmą, tačiau viskas dužta, kai prie laužo papasakojama legenda. Iš karto pradedi prisiminti visiškai nevykusius B kategorijos siaubo filmus, kurių vieta yra tiesiog DVD lentynose, o ne pasirodymas didžiuosiuose ekranuose plačiai auditorijai.

Veiksmas ir siužetinės linijos pateikimas yra labai nuobodus. Ypač daugelis scenų, kur veikėjai eina po miškus ir kalbasi tarpusavy. Gaila, jog kūrėjai nutoldami nuo siaubo elementų nesugebėjo išvystyti šeimos istorijos, pilnai parodyti kiekvieno veikėjo charakterio. Labiausiai atskleidžiamas  tėvo charakteris ir jo vidinis pasaulis, tačiau to nepakanka, nes norisi pamatyti kiekvieno šeimos nario poziciją. Viskas atrodo blankiai ir pilkai, net ir viso filmo kulminacija juokinga. Studija „The Global Asylium“ užsirekomendavusi save kaip vienų blogiausių filmų kūrėja, džiūgautų dėl šio darbo, tačiau tai nėra šis atvejis, tai tiesiog spjūvis į veidą žiūrovui.

Siaubo elementai, kuriais bandoma žiūrovą įbauginti yra pernelyg banalūs. Šiais laikais parodyti sukapotą žmogų su išmėtytomis aplink jį žarnomis nieko nestebina, o kelia juoką. Tačiau, jeigu tai viskas būtu apdorota atitinkamai, atmosfera ir įtampa augtų ir tokiu vaizdų galima būtų išgąsdint, bet to nėra. Gaila.  Žinant, jog Bousmanas sukūrė antrą „Pjūklą“, sunku buvo numanyti, jog žiūrovams jis paruošė tokį nieko vertą antrarūšį filmą.

Techninės pusės ypatumai

Kuriant šiokią tokią siaubo atmosferą, aplinka ir spalvomis bandoma sukelti nemalonų jausmą, tačiau bendras vaizdas visgi yra gaunamas tragiškas. Pilkai žalias fonas gal ir atrodo sunkiai, tačiau pats pateikimas, ypač pušys, nesukelia jokių išskirtinių emocijų, o viskas susitapatina į vieną didelį buitine kamera nufilmuotą vaizdą.

Operatorius vienintelis žmogus filmavimo aikštelėje, kuris bent padoriai atliko savo darbą. Kelios scenos visai gerai pateikiamos, greitai, nenuobodžiai, tačiau jų nepakanka, kad būtų jaučiamas pasitenkinimas po pamatytu scenų. Jų turinys yra labai silpnas ir neskanus.

Garso takelis ir garso montažas, kurie visada siaubo žanro filmams priduoda stiprumo, yra nykus, netgi galima sakyti, jog jų čia visai nebuvo. Kelios kompozicijos girdimos viso filmo metu ir du ar trys momentai, kai staigiai parodomas veiksmas. Tuo ir pasibaigia žiūrovų bauginimas.

Aktorių kolektyvinis darbas

Vienintelis iš viso aktorių kolektyvo, kuris bent kiek pasidarbavo yra Stephenas Moyeris. Nors scenaristų pateiktas personažas klaikus, aktorius sugeba išlaikyti veikėjo pusiausvyrą ir nepalūžti filmui įpusėjus, ką padarė kiti aktoriai.

Vaidybos planas pasibaigia ties pagrindinio personažo, Ričardo pasirodymu. Allie MacDonald labai nykiai atrodo ekrane. Čia,  galima suprasti, toks Emmos Stone nevykęs klonas, nes elgsena ir veido išraiškos tiesiog gryna kopija to, ką pateikia garsioji jaunosios aktorių kartos rausvaplaukė. Shawno Ashmore‘o, kuris yra garsiausias iš visų filme pasirodančių aktorių, pasigestame. Nesuprantama, kam toks kameo jam buvo reikalingas.

Dar Erikas Knudsenas prisideda prie bendro vaizdo. Vaikinukas, žinomas iš antrosios „Pjūklo“ dalies, vėl įrodo, jog neturi jokių draminių sugebėjimų. Už tokią klaikią vaidybą jį turėtų užleisti pats Adamas Sandleris, kad gautu Auksinės Avietės apdovanojimą.

Verdiktas

„Dykvietė“ – tai antrarūšis siaubo žanro atstovas, kuris savyje neša tik neigiamas emocijas. Be siaubo, intrigos, įtampos ir siaubo filmams būdingos atmosferos žiūrovams pristatomas didelis nesusipratimas, o klaikaus scenarijaus, nykios techninės pusės bei apgailėtinos vaidybos dėka ši juosta yra dar vienas produktas, kurio vieta yra DVD lentynose tarp pigiausių ir nukainotų filmų.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 2/10

Techninė juostos pusė – 3/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 2/10

Bendras vertinimas: 2/10

Mergvakaris Maljorkoje / O chem molchat devushki


Premjera: Kovo 7, 2013O chjom molchjat dievushki
Premjera Lietuvoje: Gegužės 3, 2013
Kino platintojas: Garsų Pasaulio Įrašai UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 85 min.
Žanras: Komedija 
Šalis: Rusija
Režisavo: Karen Oganesyan
Vaidina: Vitali KhayevYulia PeresildMikhail PorechenkovOlga SmirnovaOlesya Sudzilovskaya

IMDB – 3.0/10

Filmo biudžetas – 2 500 000 $

Filmo pajamos – 3 676 646 $

Siužetas

Keturios geriausios draugės, pavargusios nuo kasdienybės, kuri persekioja jas Maskvoje, susiruošia į kelionę. Merginoms būtinai reikia atsipalaiduoti ir pašėlti ten, kur šilta ir visada šviečia saulė.

Buvaukine.lt sako:

„Rusų kvarteto šėlsmas Maljorkoje“

Rusijos kino kūrėjai tęsia savo žygį link holivudiškų tendencijų ir nė akimirkai neatsigręžia nuo vakaruose diktuojamų madų. Pastebimas ryškus kūrėjų noras pasipelnyti. Taip pat matoma idėjų stoka, kai per vienerius metus išleidžiami vos ne identiško turinio projektai. Tačiau tai nesustabdo pinigų ištroškusių prodiuserių „leisti“ į rinką dublikatus. Po unikalių dviejų filmų „Apie ką kalba vyrai“, pasirodo visiškai tualetinio lygio juosta „Ką išdarinėja vyrai“, o kaip atsaką jiems, režisierius Karenas Oganesyanas pristato moterišką versiją.

Filmų „Įkvėpimas žudyti“ ir „Mamos“ kūrėjas kviečia pasinerti į kelionę po saulėtąją Maljorką, kurioje ramybę drums keturios pašėlusios draugės iš Rusijos, o pertraukoje tarp savo išdaigų išpasakos daugybę moteriškų paslapčių, todėl vyrai galės pasisemti patirties iš jų papasakotų istorijų.

Apie ką mes čia…

Keturios geriausios draugės nusprendžia vykti į saulėtą Ispanijos miestą, romantika alsuojančią Maljorką. Nekaltai prasidėjusi kelionė virsta chaosu, o ketvertukas patenka į rimtą bėdą. Išeitis yra viena – sprukti kuo toliau iš miesto. Deja, tačiau viskas ne taip lengva – uždaryti visi keliai ir oro uostai.

Kūrinio vidus

Egzistavo didelė tikimybė tikėtis antro vulgarumu alsuojančio filmo, tačiau, didžiulei nuostabai, jis yra visiškai skirtingas nuo to, kas buvo pavaizduota filme „Ką išdarinėja vyrai“. Ši juosta buvo labiau priartinta prie genialios dilogijos „Apie ką kalba vyrai?“, tačiau savo turiniu ir pateikimu jai, deja, nusileidžia.

Filmas orientuotas labiau į moterišką auditoriją, ypač žiūrint iš tos perspektyvos, jog pateikimas sutapatinamas ir su amerikiečių hitu „Seksas ir miestas“ – gauname tipinę moterims skirta komediją. Siužetinės linijos eiga panaši į jau minėtus projektus, todėl nieko naujo čia įžvelgti negalima. Skirtingai nuo vyrų vizijos, čia viskas supaprastinta, turint omeny personažus, kurie ir diktavo visą veiksmą bei dialogų banalumą.

Keturios draugės, atspindinčios kai kuriuos moterų tipus – taikliausias viso filmo momentas: nekalta ir visiška svajotoja apie princą ant balto žirgo, pašėlusi ir apie vakarėlius bei vyrus galvojanti koketė, savimyla karjeristė bei nusivylusi gyvenimu rimtuolė. Visas jas, nors ir skirtingų charakterių, suartina vienas vienintelis dalykas – noras ištekėti. Pasižiūrėjus šį filmą pasidaro baisu, kokios moterys lengvabūdės – norinčios sukurti šeimas su geresniu kąsneliu, kai yra visiškai nevertos laimės. Netgi liūdna pagalvojus, jog gyvenime tokių atvejų yra pakankamai daug. Moters būsenas filmas bando perteikti banaliais pavyzdžiais, tačiau kartais kūrėjams pavyksta taikliai jas apibūdinti.

Vienas iš įdomesnių aspektų – rusų kūrėjų pateikimas apie keliavimą pailsėti į šiltus kraštus. Ne paslaptis, jog rusų turistai yra žinomi visur dėl savo elgesio, todėl kūrėjų dėka matome labai švelnų, bet irgi taiklų jų apibūdinimą. Atrodo, jog į Maljorką atkeliavo psichiatrinės ligoninės senbuviai, o ne adekvatūs bei išsilavinę žmonės. Deja, bet tokia yra tiesa apie mūsų kaimyninės šalies gyventojų temperamentą. Ačiū bent už tai, jog neparodė jų tipinės aprangos, kai einant į paplūdimį užmaunamos kojinės, o ant jų basutės.

Humoras filme labai prastas – net nuo pačių banaliausių scenų yra sunku išspausti šypseną, bet visgi – galima pagirti kūrėjus, jog jie atsisakė vulgarumo ir neskubėjo mėtytis riebiais žodžiais. Padorumas išlaikytas, todėl visas veiksmas susižiūri maloniai, nors kartais aplanko ir nuobodulys belaukiant finalo. Netrūksta ir gaudynių, kurie pagyvina peržiūrą.

Filmą galima apibūdinti kaip nevykusia „Sekso ir miesto“ ir ‚Apie ką galvoja vyrai?“ hibrido kopija, bet visgi tai vasara alsuojantis kūrinys, kuris bent savo fonu sušildo žiūrovus, laukiančius tikrojo pavasario.

Techninės pusės ypatumai

Iš techninės pusės juostos kūrėjai negali labai pasigirti savo darbo vaisiumi, tačiau dėka vaizdingo operatoriaus darbo, sukeliančio pavydą pagrindinių personažų atlikėjoms, kad jos gali mėgautis saule, filmas įgauna šiltą atmosferą. Garso takelis nėra išskirtinis. Kartais iki gyvo kaulo pabosta girdėti fone vieną ir tą pačią pagrindinę melodija, lydinčią filmo metu.

Šio filmo problema – siaubingas montažas. Chaotiškas bėgiojimas nuo vienos scenos prie kitos trikdo peržiūrą ir įsijautimą į filmą. Visgi, apart foninio vaizdo filmas neturi jokios pagalbinės techninės medžiagos galinčios iškelti bent jau šiuo aspektu juostą į aukštesnį lygį.

Aktorių kolektyvinis darbas

Visas filmas nors ir yra orientuojamas ties moterišku kvartetu, tačiau labiausiai į akis krenta pagrindinio vyro personažo atlikėjas Michailas Porečinkovas, kurį labai seniai galima buvo matyti didžiuosiuose ekranuose. Kvailokas veikėjas, tačiau dėka aktoriaus jis įgauna bent kiek charizmos ir į jį labai malonu žiūrėti.

Moteriškoji aktorių dalis vaidina labai silpnai. Didelę nuostabą kelia aktorė Taisija Vilkova. Sunku patikėti, jog jai tik šešiolika metų – gražiausia ir mieliausia viso kvarteto atstovė. Kitos personažų atlikėjos – šaltos ir tipinės rusų „fyfų“ įvaizdį įvaldžiusios moteriškės.

Verdiktas

„Mergvakaris Maljorkoje“ – tai vasariškais peizažais alsuojanti juosta, tačiau dėka labai skurdaus ir banalaus turinio, visiškai nevykusios ir nemalonios akiai vaidybos bei kartais pabostančio veiksmo yra tik pilkų šešėlių atsakas tam, ką padarė savo juostoje „Apie ką kalba vyrai?“ vyriškasis ansamblis bei geriausių draugių kompanija kultiniame „Seksas ir miestas“.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 3/10

Techninė juostos pusė – 4/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 2/10

Bendras vertinimas: 3/10

%d bloggers like this: