Monthly Archives: May 2013

Paslaptinga karalystė / Epic


Premjera: Gegužės 16, 2013Epic
Premjera Lietuvoje: Gegužės 31, 2013
Kino platintojas: Theatrical Film Distribution, UAB
Indeksas: V
Trukmė: 104 min.
Žanras: Animacija, komedija, nuotykių
Šalis: JAV
Režisavo: Chris Wedge
Vaidina: Colin FarrellJosh HutchersonBeyoncé KnowlesPitbullJason Sudeikis

IMDB – 6.8/10
RottenTomatoes – 61/100
Metacritic – 52/100

Filmo biudžetas – 100 000 000 $

Filmo pajamos – 45 126 633 $

Siužetas

Merės tėtis naivus, geros širdies, truputį išprotėjęs profesorius, atliekantis įvairiausius tyrimus miške. Vieną gražią dieną Merė, smalsumo vedama išeina į mišką, pagauna švytintį lapą ir…sumažėja! O tada prasideda nuotykiai.

Buvaukine.lt sako:

„Miško sergėtojai“

Animatorius Chrisas Wedge‘as 2002 metais surengė tikrą fiestą žanro mylėtojams, pristatydamas vieną labiausiai šių dienų pamiltų animacinių franšizių, pavadinimu „Ledynmetis“. Kino kūrėjas nesiliovė stebinti ir 2005 metais pristatė dar vieną originalų filmuką „Robotai“, kuris sulaukė mažesnio pripažinimo, tačiau tapo vienu geriausių tų metų darbų.

Po devynerių metų pertraukos Chrisas Wedge‘as grįžta ir pristato spalvingą ir pašėlusį žygį po paslaptingą, giriose įsikūrusią karalystę. Kino kūrėjas kviečia mažus ir didelius žiūrovus prisijungti prie girinių gvardijos žūtbūtinio mūšio su blogio jėgomis, kurios nori sunaikinti visa, kas yra gyva žemėje, ir paversti pasaulį puvėsiais.

Apie ką mes čia…

Atvažiavusi pas savo tėtį į svečius, Merė jaučiasi lyg kitame pasaulyje. Nereikalinga bei užmiršta tėčio, kuris užsiėmęs tik savo tyrimais, mergina išeina į laukus ir per atsitiktinumą pakliūna į paslaptingą giriose gyvenančių padarų pasaulį. Būtent merginos atvykimas į šią niekam nežinomą karalystę apvers aukštyn kojom visą paslaptingą pasaulį, o šis pakeis ir pačios Merės pasaulėžiūrą bei gyvenimą.

Kūrinio vidus

Filmo scenaristai galvodami šiam filmukui idėją sugebėjo tobulai nuplagijuoti kitų žinomų juostų scenarijus. Žinoma, galima sakyti, jog daugelis filmų kažką kopijuoja, tačiau čia akivaizdžiai matosi panaudoti trijų žinomų juostų niuansai. Visu pirma, tai pelningiausio visų laikų filmo – Jameso Camerono „Įsikūnijimo“ – pamatas, antra juosta, kurios idėjas perteikia režisierius – tai kultinė komedija „Brangioji, aš sumažinau vaikus“, bei desertui – tobulo grožio Zacko Snyderio 2010 metų „Pelėdų karalystės sargų“ interpretacija.

Kaip bebūtų gaila, tačiau toks žinomų juostų mišinys visgi žiūrisi smagiai. Kartais, kai veiksmas užtempiamas, darosi nuobodu, bet apskritai – tai atsipalaiduoti leidžiantis animacinis darbas. Dialogai, kurių originalumu filmas taip pat negali pasigirti, yra jau seniai girdėti ir matyti. Standartinis scenarijus apie kitos civilizacijos gelbėjimą, drąsūs veikėjų poelgiai ir kova su piktavaliais priešais nesuteikia išskirtinumo, nors jo čia ir nereikia, juk tai ne „Pixarų“ studija, kuri žiūrovų simpatijas bando užkariauti originaliu turiniu.

Didžiausias dėmesys skiriamas juostos personažams. Ironiška, tačiau du iš jų yra tipiniai žinomų kino pasaulio žmonių prototipai. Girinių generolo kailyje matomas pats George‘as Clooney‘is, na o profesorius – tai, žinoma, paties Davido Lyncho paveikslas. Į akis labiausiai krenta šliužo ir sraigės personažai, kurie atsako už sveiką humoro dozę visos juostos metu, tačiau trikojis šuniukas, kurio misija ir yra sukelti juoką, yra graudus. Nevertėtų kino pasaulyje pradėti naujos mados šaipytis iš nelaimingų padarų, kurie neturi nei akių, nei kojų, tokie mėginimai atrodo sadistiškai, ypač kai filmas skirtas ir mažajai auditorijai. Kiti personažai nekelia didesnių emocijų, net ir pagrindinis antagonistas neturi jam būtinos charizmos.

Perpildytas klišėmis animacinis darbas visgi nėra toks blogas, tačiau nepaliekantis jokio didesnio įspūdžio ir skirtas atsipalaidavimui po sunkios darbo dienos, ar tiesiog praleisti kelias valandas patogiai įsitaisius kino salės kėdėje. Gaila, buvo galima iš idėjos išspausti žymiai geresnį bendrą vaizdą.

Techninė juostos pusė

Vizualinė filmo pusė verta pagyrimų. Jau vien pradžia nuteikia vizualiai įspūdingai kelionei. Viskas trykšta gyvybe, jaučiamas gamtos grožis, spalvos parinktos labai preciziškai. Juostos fonas lygus kompiuterinio žaidimo tobulai pateiktai grafikai, o trimatis efektas dar labiau papildo puikiai išreiškiamą foną.

Garso takelis nėra per daug įsimintinas, girdimos kelios neblogos herojinio pobūdžio kompozicijos. Užtat efektingas operatoriaus darbas padaro tikrą stebuklą – staigių manevrų ir drebančios kameros efektas gana gerai įsipaišo į bendrą vaizdą. Keliose scenose jaučiamas ir epiškumas, todėl net originalus filmo pavadinimas irgi šiek tiek pasiteisina. Montažas taipogi neblogas, tik kelios scenos nelabai gerai sujungtos viena su kita.

Aktorių kolektyvinis darbas

Lietuviškai dubliuotas filmukas prarado pusę žavesio, nes visgi pats Christopheris Waltzas įgarsino Mandragą, tačiau tai neblogai atliktas mūsų tautiečių darbas.

Visi aktoriai, tarp kurių: Rūta Ščiogolovaitė, Darius Rakauskas, Gabrielius Liaudanskas-Svaras, Mantvydas Mockus, su savo darbu susidorojo gerai, tačiau vieną didelį minusą visgi galima įžvelgti, ir tai būtent Marijonas Mikutavičius. Su visa pagarba jam, tačiau jo balsas visiškai netiko kuriamam personažui, vardu Nim Galū. Vienintelė vieta, kai dainuojama, pateikta gerai, tačiau kai jau prasideda dialogai, prarandamas visas veikėjo žavesys.

Verdiktas

„Paslaptinga karalystė“ – tai spalvingai žavi kelionė po girias, miškus ir pievas su naujais draugais, neblogomis kovų su priešais scenomis bei nenuobodžiai pateikiamu veiksmu, tačiau filmo turinys, deja, visiškai netikęs, mėgdžiojantis kitas žymias kino juostas ir neperteikiantis nieko savito ar išskirtinio animacijos žanre.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 4/10

Techninė juostos pusė – 8/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 6/10

Bendras vertinimas: 6/10

Tarp dviejų pasaulių / Upside Down


Premjera: Rugpjūčio 22, 2012Upside Down
Premjera Lietuvoje: Gegužės 24, 2013
Kino platintojas: Garsų pasaulio įrašai
Indeksas: N13
Trukmė: 100 min.
Žanras: Fantastinis, Mokslinis, Romantinis, Drama 
Šalis: JAV
Režisavo: Juan Solanas 
Vaidina: Kirsten DunstJim SturgessTimothy SpallJayne HeitmeyerNeil Napier

IMDB – 6.3/10
RottenTomatoes – 29/100
Metacritic – 43/100

Filmo biudžetas – 72 000 000 $

Filmo pajamos – 23 663 620 $

Siužetas

Du pasauliai, įsikūrę toje pačioje Saulės sistemoje, turi dvi skirtingas gravitacijos jėgas, laikančias pasaulių gyventojus savoje pusėje. Viršutiniame pasaulyje įsikūrę turtingieji gyventojai, o žemutiniame pasaulyje – prasčiau gyvenantys žmonės. Dėl dviejų pasaulių skirtumų, jų gyventojams uždrausta bendrauti tarpusavyje. Tačiau Adamas bei Eden, gyvenantys skirtinguose pasauliuose pamilsta vienas kitą ir stengiasi nugalėti gravitaciją bei supriešintas pasaulio valdžias, norėdami būti kartu. Ar tikra ir stipri jų meilė nugalės iškilusias kliūtis?

Buvaukine.lt sako:

„Du pasauliai ir viena meilė“

Argentinietis režisierius ir savo paties filmų scenaristas Juanas Diegas Solanas, 2005 metais sukūręs puikią dramą „Šiaurės rytai“, pristato savo trečią asmeninį darbą, kuris didingumu lenkia daugelį nepriklausomo kino atstovų mokslinės fantastikos žanre.

Kino kūrėjas kviečia pamatyti visiškai kitokį požiūrį į mūsų matomą pasaulį, įžvelgti nemirtingo meilės jausmo gilumą, nuostabiai spalvingos kelionės metu patirti keisčiausius jausmus, perpildytus vizualiai gražiu kontrastu, sklindančiu iš išradingo juostos fono.

Apie ką mes čia…

Susijungę su savimi du paraleliniai pasauliai sukuria atskiras žmonių bendruomenes. Vieni gyvena prabangoje bei klesti, kiti yra atskirti nuo geresnio gyvenimo ir turi tenkintis beprasmišku egzistavimu. Tuo tarpu dvejų skirtinų pasaulių jaunuoliai vienas kitam jaučia stiprų jausmą. Jiems nebaisi jokia gravitacija, jie tiki, jog meilė triumfuos ir galiausiai dings barjeras, skiriantis jų pasaulius, tik iškyla viena bėda – jiems kelią pastoja visuomenė, kuriai tokie santykiai yra nepriimtini. Įsimylėjėliai atsiduria sunkioje kryžkelėje, kurioje karaliauja tik tamsa ir nežinomybė.

Kūrinio vidus

Labai sunki dilema žiūrint šį filmą priskirti jam atitinkamą žanrą. Nors veiksmas yra tolimojoje ateityje bei kartu ir visiškai kitokioje erdvėje, visgi čia dominuoja meilės istorija. Gaila, jog režisierius orientavosi labiau ties draminiais juostos niuansais, kurie priveda prie saldaus žmonių jausmų pateikimo, nei į paties pasaulio struktūrą, kuri išties yra gana originaliai sugalvota. Visgi dramos persvara čia yra didžiulė, kas šiek tiek ir nuslopiną norą laukti kažko neįprasto, o po peržiūros išvis keistų jausmų banga užpildo vidų, kuris peržiūros metu buvo pernelyg tuščias nuo banalios melodramos.

Kaip jau minėta, filmo didžiausią dalį sudaro meilė. Žinoma, gražus ir beribis jausmas, kuris padeda žmonėms egzistuoti, jausti šilumą kitam bei tiesiog realizuoti save šalia kito žmogaus, tačiau viskas supaprastinta, nesimato jokios poezijos, sunku patikėti veikėjų tikrumu. Tada iškyla klausimas, kam tas fantastinis fonas, jeigu visą tai galima būtu perkelti į kokį nors karo laikotarpį, kur jausmų galia panašiai iš vidaus naikintų pagrindinius veikėjus dėl jų išsiskyrimo. Dialogais irgi nenupasakotas nei vienas rimtas meilės įrodymas. Žodžiai laisvai liejasi iš jaunuolių lupų, bet jie nė karto nenupasakoja kiekvieno iš jų širdies būvio.

Veiksmo pateikimas ir siužetinė linijos raida pernelyg nuobodi, todėl jau įpusėjus filmo peržiūrai norisi, kad jis greičiau pasibaigtų. Intrigos neišlaiko nė viena scena – atvirkščiai, jau prasidėjus šiam saldžiam pasakojimui, galima suprasti, ko galima tikėtis finale ir kaip toliau vystysis pagrindinių personažų gyvenimas. Gaila, net tokiai potencialiai banaliai istorijai galima buvo sugalvoti kažką prasmingesnio nei vien tik muilo operų lygio personažų bėgiojimus iš glėbio į glėbį.

Fantastinė pusė, kuri dominavo tik fone, negavo jokios rimtesnės analizės. Visgi labai apmaudu, jog režisierius nesugebėjo atskleisti tų dvejų pasaulių esmės, o svarbiausia – nupasakoti istoriją būtent taip, kad fone liktų tik eilinė meilės istorija, o mokslinės fantastikos žanras čia sugebėtu labiau dominuoti ir džiuginti visai nebloga idėja žmonėms, kuriems jau iki gyvo kaulo įgriso saldūs ir banalūs pasakojimai apie nieką.

Techninė juostos pusė

Filmo kūrėjai sugeba nustebinti tik savo puikiai išdirbtu vizualiniu visos juostos fonu. Išties kokybiškas ir vaizdingas darbas, kuris bent kiek atperka visą scenarijaus prastumą. Puikus operatoriaus darbas, kuris prideda vizualiam fonui stiprumo, irgi yra vienas iš gerų techninės pusės kozirių. Vaizdingas, greitas kameros darbas, kuris kartais priverčia pasijausti veiksmo epicentre, tik gaila, jog per prastą istoriją sunku įsijausti į filmą.

Garso takelis nuteikia maloniai. Bohemiškas melodijų skambesys padeda užmiršti skurdų turinį ir bent akimirkai atsidurti rojuje girdint tiesiog puikias muzikines kompozicijas. Garso montažas neblogas, tačiau bendras juostos montažas šiek tiek trikdo – per greitai ir chaotiškai šokinėjama tarp scenų. Galiausiai po peržiūros atmintyje tik ir lieka šie techniniai filmo niuansai, kurie sugeba trumpam nuspalvinti pilką vidų.

Aktorių kolektyvinis darbas

Juosta yra pilna įvairių aktorių, tačiau tik trys iš jų sudaro pagrindinį variklį. Pagrindinio vaidmens atlikėjas, britas Jimas Sturgessas, neblogai įkūnija savo vaidinamą veikėją. Malonus akiai vaizdas bei įtikinama vaidyba. To negalima pasakyti apie Kirsten Dunst. Visą filmą medinės veido išraiškos savininkė tiesiog kraupiai atliko Edenės vaidmenį. Jokių emocijų – tik tuščios akys ir netikra šypsena. Atrodo taip, lyg jai būtų Kristen Stewart sindromas.

Antraplanis juostos aktorius britas Timothy‘is Spallas, kuris visgi sudarė nemažą poveikį siužetinės linijos eigai Bobo vaidmenyje, nudžiugina labiausiai. Išoriškai pasikeitęs aktorius sugeba įnešti filmui pozityvios ir ramios atmosferos. Kiti aktoriai blankiai ir neįsimintinai pateikia savo personažus, todėl būtent Sturgesso ir Spallo vaidybos dėka filmas išlaiko tam tikrą lygį.

Verdiktas

„Tarp dvejų pasaulių“ – tai nuviliantis savo banaliu turiniu darbas, kurio potencialas, sprendžiant iš bendro vaizdo, buvo neįkainojamas mokslinės fantastikos žanrui. Banalios ir daugybė kartų matytos nelaimingos meilės juosta tėra dar vienas nevykęs bandymas sujungti du visiškai skirtingus su savimi kino žanrus.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 3/10

Techninė juostos pusė – 8/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 5/10

Bendras vertinimas: 5/10

Greiti ir įsiutę 6 / The Fast and the Furious 6


Premjera: Gegužės 22, 2013The Fast & The Furious 6
Premjera Lietuvoje: Gegužės 24, 2013
Kino platintojas: Forum Cinemas UAB
Indeksas: N13
Trukmė:  130 min.
Žanras: Trileris, Nuotykiai, Kriminalinis, Veiksmas 
Šalis: JAV
Režisavo: Justin Lin
Vaidina: Gina CaranoDwayne JohnsonVin DieselLuke EvansPaul Walker

IMDB – 7.7/10
RottenTomatoes – 75/100
Metacritic – 60/100

Filmo biudžetas – 160 000 000 $

Filmo pajamos – 13 800 000 $

Siužetas

Hobsas kreipiasi pagalbos į Domą ir Brajaną, kad surinktų komandą ir sustabdytų vadeivą, kuris vadovauja per 12 valstybių išplitusiai vairuotojų gaujai.

Buvaukine.lt sako:

„Geriausia komanda pasaulyje“

Su kiekviena dalimi, jau dvylika metų besitęsianti, adrenalino ir galingų variklių perpildyta kino franšizė įgauna vis daugiau žavesio bei brutalumo. 2006 metais režisieriui Justinui Lynui atėjus į projektą, filmo serijai atsivėrė naujas ir efektyvesnis potencialas pereinant nuo paprastų gatvės lenktynių prie rimtų filmų su apiplėšimų tematika. Pradedant ketvirta dalimi filmų lygis vis augo, lūkesčiai labiau pasiteisindavo. Dabar franšizė yra įgavusi tiesiog neregėtą populiarumą bei sulaukia šeštos ir priešpaskutinės dalies.

Trijų paskutinių filmų kūrėjas paskutinį kartą sėdasi į režisieriaus kėdę bei pristato pašėlusią kelionę su seniai pamėgtais personažais. Režisierius kviečia žiūrovus išsiaiškinti visą tiesą apie mistinę Letės mirtį, su pagrindiniais veikėjais atsidurti svarbių dilemų kryžkelėje bei pamatyti iki ko gali privesti kova su seniai užmirštais, praeities šešėliais.

Apie ką mes čia…

Po sėkmingai įvykdytos misijos Rio de Žaneire, Domas su komanda išsibarstė po visą pasaulį. Gyvendamas ramų gyvenimą artimųjų apsupty, buvęs nusikaltėlis sulaukia Hobso, specialiųjų tarnybų agento, vizito. Pareigūnas pakviečia jį ir jo komandą prisijungti prie dar vienos misijos, sustabdant vieną pavojingiausių nusikaltėlių. Nė kiek nedvejodamas Dominikas priima Hobso pasiūlymą. Ant kortos pastatyta kiekvieno komandos nario ateitis, o svarbiausia, pagaliau bus išsiaiškinta Letės dingimo paslaptis, kuri ir pastumia Domą į tokį pavojingą žaidimą su pačiu velniu, vardu, Ouvenas Šo.

Kūrinio vidus

Vertinant pačią istoriją, reikia atsižvelgti į tai, jog į projektą atėjus Justinui Lynui ir jam sukūrus ketvirtą dalį, viskas prasidėjo iš naujo. Sulaukę šeštos dalies, pastebime, jog pirmi du filmai yra nulipdyti iš visiškai kitokio molio. Suprantama – sena komanda sugrįžo ir tai turėjo priartinti viską prie originalių pirmų dalių, tačiau, deja, – naujai pristatyta istorija davė puikų pagrindą iš naujo susipažinti su kultiniais veikėjais. Sunku nuspręsti, kokia tvarka reikėtų žiūrėti šiuos filmus – pirmos trys juostos yra visiškai skirtingi darbai, todėl žiūrint į juos, kaip į trilogiją, jie atrodo labai keistai. Nauji filmai turi bendrą pamatą, bendrą istoriją ir eiliškumą, viskas atrodo lyg būtų serialo pavidalo, todėl yra įdomu stebėti kiekvieną naują filmą ir laukti istorijos finalo, kuri, kaip žadama, laukia mūsų jau kitais metais.

Šeštas filmas suteikė šiokių tokių naujovių – pagaliau duoti visi atsakymai į gerbėjų kamuojančius klausimus, susijusius su didžiausia intriga sukelta penktos dalies finale – Lėtes mirtimi. Iš vienos pusės – labai gerai, jog netempia gumos ir atvirai pateikia jos dingimo priežastis, tačiau iš kitos pusės žvelgiant – tai pernelyg banalūs paaiškinimai.

Pati istorija ir jos pateikimas atrodo žymiai prasčiau, nei tas buvo penktame, geriausiame, serijos filme. Filmo metu nesijaučia tos, adrenalinu pulsuojančios, atmosferos. Viskas atsiranda tik finalinėse scenose, kai prasideda tikra kova su priešininku. Žinoma, gaila, jog neišlaikoma tokio paties, kraują stingdančio, poveikio kaip tai buvo pateikta ankstesnėje juostoje. Viską kompensuoja tik vienas aspektas – grįžimas prie ištakų. Gatvės lenktynės čia labai dominuoja, kas džiugina ir leidžia pajausti nostalgiją originalui. Staigios, kvapą gniaužančios, automobilių lenktynės Londono gatvėse – didžiausias viso filmo pliusas ir grožis.

Nuobodžiauti filmo metu netenka, tačiau yra keletas scenų, priverčiančių suabejoti kūrėjų kompetencija priimant patį žanrą. Įvyniotas į dramą brutaliai negailestingas veiksmas nėra žavus. Tokie neapsisprendimai gadina viso filmo malonumą. Tenka pripažinti, jog scenaristai visgi neblogai susitvarkė su ankstesnių dalių vingiais, pristatydami viską kitokiose spalvose – pradedant ketvirtame filme esančiu pasipriešinimu narkobaronui Bragai, viskas sugrįžta į senas vėžias ir herojai vėl turi reikalų su senai pamirštu priešu.

Nors ir yra komandoje tam tikrų pasikeitimų, dauguma veikėjų – tie patys. Visumoje, jų charizma neblogai padeda ištverti kai kurias siužetinės linijos klaidas. Gaila, jog pagrindinis antagonistas neturėjo atitinkamo žavesio ir išskirtinumo. Dialoguose netrūksta humoro, kas pagyvina situaciją ir leidžia šiek tiek atsipūsti nuo kartais beprasmiškai atrodančio veiksmo.

Veiksmo planas įvykdytas beveik tobulai. Didesnė filmo dalis – tai herojų kautynės bei automobilių susirėmimai. Net ir tankas turėjo penkias minutes šlovės. Kas yra labai blogai, kad realistiškumo pateikiama minimaliai – norisi, kad siužetinės linijos veiksmas būtų priartintas „prie žemės“. Čia ne „Žvaigždžių kelias“, kur dominuoja erdvėlaivių susirėmimai, todėl galima ir labiau pasistengti nudžiuginant žiūrovą ne vien tik efektingas pasirodymais bei skrydžiais per tiltą supermeno stiliumi, o pačios istorijos tikroviškumu. Gautas adrenalino krūvis pasiteisina – kai kuriuose momentuose širdis daužosi pernelyg greitai, o tai neblogas jausmas žiūrint šią juostą. Labiausiai džiuginanti filmo dalis – finalinė minutė, dėl kurios galima garsiai paploti kūrėjams. Esanti nuostabi intriga yra it dovana visiems „Greitų ir įsiutusių“ gerbėjams – ji ir vėl neduos ramybės, belaukiant paskutinio šios neįprastos istorijos akordo.

Techninė juostos pusė

Specialiųjų efektų pagalba filmo kūrėjai pasistengė išgauti dar didesnį adrenalino poveikį. Imponavo ir operatoriaus darbas, kurio dėka sugebėta perteikti ne tik paties veiksmo grožį, bet ir priartinti patį žiūrovą prie rodomo veiksmo. Pasijaučiame lyg būtume viso šito efektingo spektaklio dalimi.

Garso takelis – viena silpniausių filmo vietų. Prie scenų netaikliai priderintos muzikinės kompozicijos, matyt, irgi prisidėjo prie bendros atmosferos. Prisiminus penktos dalies muzikinę palydą – viskas skiriasi kaip diena ir naktis. Montažas taip pat nėra kokybiškas. Perėjimas nuo vienos scenos prie kitos pernelyg staigus, o tuo nukenčia istorijos pasakojimo eiliškumas. Garso montažo dėka padedama užmiršti tam tikrus neįgyvendintus niuansus, todėl viskas neatrodo taip tragiškai.

Užburiančiu fonu juostos kūrėjai bent kažkiek kompensuoja prastoką scenarijų ir patį juostos vidų, kuris, palyginus su praeitomis dalimis, nukentėjo atitrunkant nuo realybės, įsiveržiant į fantastikos erdvę.

Aktorių kolektyvinis darbas

Sena gera komanda vėl sugrįžta su trenksmu. Tiesa, aktorių ansamblyje neapsieita be mažų pasikeitimų, tačiau nuo to tikrai niekas nenukenčia. Visos filmų serijos pagrindinis variklis, Vinas Dieselis, atrodo kitaip nei anksčiau – labiau susenęs ir tai yra matoma visos juostos metu. Netgi galima būtų teigti, jog jo personažas yra pavargęs nuo gyvenimo – tik keliose scenose matomas tas tikrasis Dominikas Toretas.

Amžinasis Domo palydovas, Brajanas, kurį penktą kartą vaidina Paulas Walkeris, taipogi neatrodo taip, kaip anksčiau, – keista matyti du esminius personažus tokiuose amplua. Kietumo juostai priduoda ne kas kitas, o Dwayne‘as „Uola“ Johnsonas, kuris šiais metais nepaliauja stebinti. Galingas raumenų kalnas blogiukams suteikia puikios pirties.

Moteriškosios lyties atstovės džiugina akis. Smagu, jog į projektą sugrįžo gražuolė Michelle Rodriguez. Vyrų akis itin pakeri jos susidūrimas su kita kieta moterimi. Kovų meistrė, stulbinančio grožio moteris, Gina Carrano filmo metu kaitina kraują. Puikiai pasirodžiusi ir nedavusi pailsėti Michellei, savo pasirodymu Gina dar labiau įsitvirtina veiksmo filmuose. Modelis, subtilaus grožio. Gal Gadot, nors ir neturinti atitinkamų aktorinių sugebėjimų, visgi įneša į filmą dalelę savęs – jos personažas irgi yra esminis šiai filmų serijai.

Antraplaniai veikėjai, prie kurių galima priskirti ir pagrindinį antagonistą, pasirodo blankiai. Tyrese Gibsonas su Ludacrisu perėmę filmo juokdarių rolę iš Dono Omaro ir Tego Calderono atsakingai juokina publiką, kuriai reikia bent kiek atsikvėpti nuo adrenalinu perpildytų scenų. Kaip jau minėta anksčiau, labai pilkas yra pagrindinio blogiuko pasirodymas. Luke‘as Evansas yra puikus aktorius, kuris neturėjo šanso atskleisti savo potencialo, o gaila, nes galėjo gautis itin įdomus priešininkas.

Epizodiškai pasirodydavo ir praeitų juostų dalyviai. Smagu, jog ir pats visagalis Braga akimirkai pasirodė dėka jį vėl įkūnijusio Johno Ortizo. Filme akimirkai galime pamatyti ir gražuolę Elsą Pataky ar sulaužytos nosies nelaimėlį, aktorių Sheą Whighamą. Na, o desertui, žiūrovai gauna tikrų tikriausią dovaną ir pagrindinį finalinės juostos antagonistą, kurio sutikimas turėtų būti lydimas ovacijomis.

Verdiktas

„Greiti ir įsiutę 6“ – tai negailestingai brutalus riaumojančių variklių pasirodymas plačiuosiuose ekranuose su visų pamėgta komanda. Savo turiniu filmas, deja, žymiai nusileidžia praeitoms dvejoms dalims bei šiek tiek nuliūdina savo garso takeliu, tačiau kaip bebūtų, tai yra efektingai pristatoma kelionė su nesuvokiamo greičio automobilių susidūrimais ir nenuobodžiai pateikiamu veiksmu, kurio lydima buvusių nusikaltėlių komanda viena koja priartėja iki ilgai laukto finalo.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 6/10

Techninė juostos pusė – 8/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 6/10

Bendras vertinimas: 7/10

Lobiai O. K. / Sokrovishcha O. K.


Sokrovishchja О.К.Premjera: Gegužės 17, 2013
Premjera Lietuvoje: Gegužės 17, 2013
Kino platintojas: Top Film Baltic
Indeksas: N13
Trukmė: 110 min.
Žanras: Veiksmas / Nuotykiai
Šalis: Rusija
Režisavo: Dmitri Korobkin
Vaidina: Aleksey Vorobev, Viktor Verzhbitsky, Mariya Kozhevnikova, Sergei Shakurov, Svetlana Chuikina

IMDB – 5.2/10

Filmo biudžetas – 8 000 000 $

Filmo pajamos – 1 266 939 $

Siužetas

Ivanui Rūsčiajam apsiaustus Kazanę, chano žmona Siujumbikė įsako paslėpt nesuskaičiuojamus lobius Kabano ežere. Ir jau 500 metų lobio likimas neaiškus…

Buvaukine.lt sako:


„O, kokie lobiai!“

Rusų režisierius ir savo paties filmų operatorius Dmitrijus Korobkinas, galintis pasigirti vos tik vienu įsimintinu savo karjeros darbu, kaip 2010 metais pasirodžiusiu „Jaroslavas – prieš tūkstantį metų“, pristato nuotykių kupiną kelionę, priminančią geriausius šio žanro amerikietiško kino pavyzdžius.
Kino kūrėjas kviečia atsidurti tarp dvejų skirtingų laikotarpių, susidurti su negailestingais priešais bei kartu su pagrindiniais herojais ieškoti lobio, galinčio pakeisti visą žmonijos istoriją.

Apie ką mes čia…

Pradedantis aktorius ir plevėsa Kirilas gauna iš gyvenimo didelę dovaną – jis turi galimybę surasti nemirtingus Ivano Rūsčiojo turtus. Į pagalbą savimylai ateina paslaptinga mergina, kuri turi naudingų žinių apie lobį. Deja, kelią jiems pastoja suinteresuoti treti asmenys, norintis viską pasiglemžti sau. Kova už ateitį prasideda.

Kūrinio vidus

Kino metai vos tik įpusėja, o žiūrovai antrą sykį turi pamatyti tarptautinį projektą, nukopijuotą iš žinomų vakaruose sukurtų filmų. Rusai po kelių visai neblogų filmų vėl sugeba įbristi į tą pačią plagiato duobę. Filmas yra grynas epizodų kratinys iš žinomų žanro juostų, kaip „Indiana Džounsas“, ketvirti „Karibų piratai“, „Kodas: LOBIAI“, „Kapų plėšikė Lara Kroft“. Žinoma, kai vakarai diktuoja savo tendencijas, rusų kino rinkai nelieka nieko kito, kaip kurti nieko vertas kopijas.
Filmo siužetinė linija perkelia mus į tolimą praeitį, kai Rusiją valdė caras Ivanas Rūstusis. Pernelyg viskas mitologizuota, per gražu ir, žinoma, nelieka istorinės realybės. Vien pasižiūrėjus į veikėjų šarvus darosi graudu, jog kūrėjai net nepasidomėjo, kaip tais laikais atrodė žmonių apranga. Pats pagrindinis veiksmas vyksta dabartiniais laikais. Viskas atrodo taip, lyg tai būtų vaikams pasakojamos pasakos apie kažkokius neregėtus lobius. Juokinga ir kartu nesmagu žiūrėti į suaugusius žmones, kurie lyg būdami darželinuko amžiaus bando rimtai žiūrėti į savo veiklą.

Nemažai pateikiamų epizodų yra orientuota į humoristinę pusę, bet, deja, banalūs ir standartiniai juokeliai apie nieką sukelia tik šleikštulį. Išvis nesuprantama, kam taip išsidirbinėti iš pačių veikėjų pateikiant juos kaip visiškus kvailius. Iš karto galima prisiminti ir mūsų tautiečių pasididžiavimą „Valentiną vieną“, kur personažų „genialumas“ nėra prastesnis už šį brangų rusų kūrinį. Ar tai originalumo nebuvimas, ar tiesiog scenaristų tinginystė, jog tokiais darbais jie tik bando išvilioti pinigus iš žiūrovo, nes žino, kad tam tikra publika visgi susirinks į šio niekalo peržiūrą.
Meilė, kuri irgi dominuoja šioje juostojoje, persipina su nuobodžiai patiekiamu veiksmu. Kūrėjams trūksta cinkelio išreikšti net šį nuostabų jausmą. Dialogai prasti, atrodo, jog filmuojant vieną ar kitą sceną jie buvo ekspromto būdu kuriami, todėl, matyt, ir toks bendras vaizdas yra gaunamas. Scenos sudėliotos vargingai, todėl ir pats veiksmas sugeba pabosti net filmui neįpusėjus. Sunku patikėti, jog komercija yra taip užvaldžiusi žmonių širdis ir net nesistengia nudžiuginti žiūrovų bent kokia nauja idėja.

Veikėjai labai šabloniški. Pagrindinis juostos herojus Kirilas atrodo, lyg būtų kuriamas pagal tam tikrų dainininkų profilį, o svarbiausia, gi reikia būti ir gražiam, nes nusivylusios namų šeimininkės bei paauglės, klausančios Justino Bieberio, nesusirinks salėse. Herojaus simpatija irgi pernelyg daug klišių turinti veikėja, jokios charizmos. Antagonistai panašūs labiau i klounus, nei į rimtus priešus. Liūdnas vaizdas, kai filme nėra nė vienos šviesios akimirkos iki tol, kai pasibaigia šis košmaras ir galima pagaliau išeiti iš salės kupinam pagiežos filmo kūrėjams.

Techninė juostos pusė

Vizualinis juostos pateikimas yra vienintelis žiūrimas momentas filme. Praeities laikotarpiu viskas šiek tiek primena „Persijos princo“ pateikimą, ir bent jau savo foniniais peizažais kompensuojamas didelis nuostolis žiūrovams už jų bukinimą tokiais darbais. Operatorius pasidarbavo labai silpnai. Nesukeliantys jokio adrenalino poveikio filmo epizodai, o dar prie visko ir montažas prisideda, lyg iškarpytos ir kartu sujungtos sunkiai sutampančios su savimi scenos.

Garso montažas neblogas, šiame filme yra keli aštresni momentai, kurie leidžia prabusti nuo nuobodulio kelioms sekundėms, tačiau užtat garso takelis kaip ir kituose panašaus pobūdžio rusų filmuose duoda spyrį į tarpkojį. Tokių neskanių ir nederančių scenoms kompozicijų dar reikia paieškoti. Norėjo matyt sukurti didingą epą, bet viskas gavosi skurdžiai.

Aktorių kolektyvinis darbas

Filmo pagrindinių aktorių kolektyvas tiesiog sunkiai suvokiamas. Surinkti tiek netalentingų jaunų žmonių į vieną vietą reikia dar gerai pasistengti. 2011 metais atstovavęs už Rusiją „Eurovizijos“ dainų konkurse Aleksejus Vorobjovas, vaidinantis Kirilą, įrodė, jog yra ne tik prastas dainininkas, bet ir nieko vertas aktorius. Visiškai jokio atsidavimo ir natūralumo vaidmeniui. Galima prisiminti tokį patį vaizdą iš lietuviško „pasididžiavimo“ vardu „Valentinas vienas“ ir jo aktoriaus, Manto Jankavičiaus.
Gražiosios lyties atstovės, kurios taipogi skurdžiai pasirodė juostoje, bent turėjo ką parodytį. Ilgakojės Elvira Ibrahimova bei Marija Koževnikova gražiausia, ką šis filmas turi. Jos bent vizualiai sugebėjo save pateikti – seksualumu trykštančios veikėjos.

Senoji aktorių gvardija, kaip Viktoras Veržbickis bei jau net Rusijoje nusibodęs kas antrame filme pasirodantis Goša Kucenko, dar kartą pasišaipė iš savęs suvaidindami tokiame niekale, bet žinoma, valgyti reikia ir geriausiems.

Liūdna ir neskanu pasidaro po peržiūros, kai pagalvoji, jog kiekvienas iš filme vaidinusių aktorių tik šaipėsi iš savęs bei iš žiūrovo.

Verdiktas

„Lobiai O.K.“ – tai skurdus, banalus, vien tik pajuokos vertas filmas, neturintis nė vieno pozityvaus momento. Tokiu darbu rusai dar kartą įrodo, jog jų padėtis kino rinkoje tampa vis prastesnė, o taip giliai įklimpus į vakarų kultūrą ir jos padarinius, šiuolaikiniam rusų kinematografui dar gresia ir labai tamsi ateitis, apgaubta netalentingų aktorių, režisierių ir scenaristų.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas1/10

Techninė juostos pusė3/10

Aktorių kolektyvinis darbas2/10

Bendras vertinimas: 2/10

%d bloggers like this: