Piktieji numireliai / Evil Dead


Premjera: Balandžio 5, 2013Evil Dead
Premjera Lietuvoje: Balandžio 19, 2013
Kino platintojas: Acme Film, UAB
Indeksas: N18
Trukmė: 90 min.
Žanras: Siaubo 
Šalis: JAV
Režisavo: Fede Alvarez 
Vaidina: Jane LevyShiloh FernandezJessica LucasLou Taylor PucciElizabeth Blackmore

IMDB – 7.3/10
RottenTomatoes – 62/100
Metacritic – 57/100

Filmo biudžetas – 17 000 000 $

Filmo pajamos – 36 541 782 $

Siužetas

Penki draugai atvyksta į nuošalią trobelę, stūksančią pačioje girios gūdumoje. Ten jie randa Numirėlių knygą, kurią skaitydami jie atsitiktinai pažadina amžino poilsio atgulusias sielas. Blogis persekios penkiukę, kol tik vienas liks kovoti dėl išgyvenimo.

Buvaukine.lt sako:

„Blogio ištakos“

Legendinė Samo Raimio siaubo žanro filmų trilogija „Piktieji numirėliai“ pasirodo iš visiškai naujos perspektyvos. Praėjus lygiai dvidešimt metų nuo trečio filmo „Tamsos kariuomenė“ pasirodymo, kultinis kino kūrėjas, parašęs naujai vizijai scenarijų, grįžta, bet tik prodiuserio kėdėje, o režisieriaus pareigas atiduoda pilnametražio kino naujokui, urugvajiečiui Federicui Alvarezui. Jaunas režisierius kviečia visus patirti tokį siaubą, kurio dar niekas nėra matęs, pamatyti šlykščiausius ir šiurpiausius kada nors kine rodomus momentus bei atsidurti seniai pažįstamoje aplinkoje, kuri devintajame dešimtmetyje baugino kelias jaunimo kartas ir kurios poveikis net ir šiais laikais yra siaubingas.

Apie ką mes čia…

Penkių draugų kelionė į Dievo užmirštą trobą miške priveda prie blogio dvasių prisikėlimo. Juodosios knygos dėka jaunuoliai prikelia tūkstančius metų uždarytą blogį, kuris su savo prisikėlimu pažadina kiekvieno iš jų blogiausias savybes. Kova prasideda, ir nežinia, kas iš bičiulių liks gyvas bei ar blogis bus vėl uždarytas amžiams.

Kūrinio vidus

Prisimenate senus gerus laikus, kai siaubo filmai, pasirodantys ekranuose, tikrai galėjo gąsdinti ištisas žmonių kartas, kai viena scena galėjo priversti stingti iš siaubo? Bet dabartinis siaubo žanras sugeba pristatyti vien tik silpnus ir neįsiminamus projektus. Vieninteliai per keletą metų filmai, kurie tikrai galėjo pasigirti savo turiniu ir originalumu, buvo Jameso Wano „Mirtina tyla“ ir „Tūnąs tamsoje“ bei Scotto Derricsono „Grėsmingas“. Jau iki gyvo kaulo pabodusi egzorcizmų ir vaiduoklių tema pagaliau pastatoma į šoną ir žiūrovas pagaliau gauna vieną žiauriausių kada nors sukurtų filmų – siaubo žanro etalono atstovą, kuris net lenkia savo pirmtaką. Vienintelis panašus atvejis buvo 1982 metais pasirodžius Johno Carpentero filmui „Padaras“

Kultinės filmų serijos perdirbinys – kitaip ir nepavadinsi šio filmo – ypač atsižvelgiant į tai, jog jis sudarytas iš dvejų pirmų dalių, ir tai kokybiškais pavyzdys, kaip galima suderinti išties daug smurto ir žiaurumo su puikia blogio tema. Išraiškingas ir originalus bandymas perkelti į kino ekranus legendą pasitvirtina. Juosta skiriasi nuo savo pirmtako. Čia pasigendame juodojo humoro, kuriuo taip maloniai džiugino Ešo personažas, tačiau tai tik į naudą juostos individualumui. Pasakojimas nenuobodžiai perteikia visą „numirėlių“ esmę, netgi yra tam tikrų įdomiai pateikiamų metaforų apie juodosios magijos poveikį.

Filmo veiksmas rutuliuojasi tokiu pačiu principu kaip ir senoji trilogija, tačiau bauginanti atmosfera, juodai pilkos spalvos ir staigūs momentai virpina širdį. Kūrėjai nepagailėjo ir žymiai atviresnių scenų, todėl kartais po tam tikros scenos pateikimo atsiranda šleikštulys. Maloniausia, jog pats senosios mokyklos siaubo principas pasirodo visame gražume. Su kiekvienu judesiu vis labiau kylanti atmosfera ir įtampa neleidžia atsipūsti, o šokiruojanti ir nepaleidžianti iki galo siužetinės linijos eiga bei išties kraupus psichologinis spaudimas į žiūrovo pasąmonės gelmes yra dar vienas pliusas kūrėjų naudai.

Veikėjai ir jų pateikimas yra gana panašūs į tai, ką mes matėme praeitų metų panašaus žanro atstove „Namas girios glūdumoj“, netgi principas panašus, bet visgi čia jie atrodo rimčiau. Trilogijos esminis veikėjas Ešas jau nebėra toks charizmatiškas personažas, bet bendras vaizdas malonus akims. Prie personažų prisideda pokalbiai ir pati juodosios knygos vertė parodoma žymiai bauginamiau nei originale – net ir mintys apie sielos svarbą žmogui galiausiai nuteikia rimtiems apsvarstymams.

Dėka tokios juostos pagaliau galima teigti, jog siaubo žanras nėra miręs, jog jame yra labai šviesių akimirkų ir kad kartais senos idėjos gali būti išreikštos visiškai naujame pavidale, kuo mes įsitikiname po šio filmo peržiūros. Belieka dabar melstis, jog kito šiais metais pasirodančio klasikinio siaubo žanro atstovo perdirbinys, pavadinimu „Kerė“, sulauks panašaus poveikio kaip ir ši, žiauriai bauginanti juosta.

Techninės pusės ypatumai

Kokybiškai ir natūraliai atkurta senojo filmo aplinka yra ne tik vienas didesnių pliusų, tačiau ir siaubo atmosferos dalis. Kūrėjų dėka pateikiamas itin realistiškas bendras vaizdas, o įdomiausia, jog visi specialieji efektai yra taip kruopščiai pateikti, jog jų tiesiog nesimato ir viskas atrodo, lyg būtų tikro košmaro veiksmas. Dekoracijos bei grimas suteikia pernelyg daug šiurpo – net ir garsai, kurie sklinda iš namo vidaus, yra dekoracijos dalis.

Operatorius meistriškai iš menkiausio kampo vaizduoja detalumą. Visgi jo darbas pernelyg sukrečia, o nuo vaizdų, ypač šlykščiausio kada nors matyto bučinio, net vemti norisi. Poveikis stiprus, todėl silpnų nervų žmonėms tokie vaizdai gali sukelti šiokį tokį širdies smūgį. Galime prisiminti situaciją su „Nakvynės namų“ pirmąja dalimi, kai dalis žmonių po peržiūros alpdavo.

Sadistiškai nuteikia ir muzika. Labai taiklus garso takelis, kelios užbaigiančios kompozicijos ypatingai suvirpina širdis. Staigumas neišpasakytas, na bet čia puikiai bauginimui sudėliotos kompozicijos, kur per vaizdą ir garsą sukeliamas neišpasakytas skausmas.

Aktorių kolektyvinis darbas

Aktorių gretas papildė nelabai žinomi, tačiau perspektyvų turintys jaunuoliai. Kaip ir pirmtake, baliui vadovauja du vaikinai ir trys merginos. Lou Tayloras Puccis, iš visų penkių grupės narių turintis daugiausia patirties ir gavęs pripažinimą iš rimtų kino gildijų, ir Shilohas Fernandezas sudaro gana smagų duetą. Vaikinai demonstruoja save iš geriausios pusės – peržiūros metu netgi gaila jų, ko negalima pasakyti apie merginas.

Visa dailiosios lyties atstovių trijulė yra kaip guminės statulos, pasirodančios kadruose, tačiau jų išvaizda bent kiek kompensuoja pamatytą bendrą personažų pasirodymą. Maloniausias momentas – senosios trilogijos dalyvių epizodiškas dalyvavimas. Visgi duoklė atiduota, o ir Samas Raimis turėtų didžiuotis naujos kartos „Piktųjų numirėlių“ vizija.

Verdiktas

„Piktieji numirėliai“ – tai vienas baisiausių ir šiurpiausių visų laikų siaubo žanro atstovų, vienas geriausių kada nors pasirodžiusių filmų perdirbinių ir geriausias siaubo filmas per daugelį metų apskritai. Kraupus, negailestingas, žiaurus ir kartu šleikštulį keliantis darbas yra puikiausia duoklė kultinei juostai, kuris netgi lenkia patį 1981 metais pasirodžiusį originalą. Filmas, po kurio peržiūros jaučiamas skausmas ir neviltis.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 10/10

Techninė juostos pusė – 10/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 6/10

Bendras vertinimas: 9/10

Advertisements

About Dario Voitukevez

The Movie Lover!!!

Posted on 2013-04-14, in Siaubo. Bookmark the permalink. Leave a comment.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: