Daily Archives: 2013-04-08

Niujorko šešėlyje / The Place Beyond the Pines


Premjera: Sausio 1, 2013the place beyond the pines 2
Premjera Lietuvoje: Balandžio 12, 2013
Kino platintojas: Prioro Įrašų Grupė, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 140 min.
Žanras: Drama, Kriminalinis 
Šalis: JAV
Režisavo: Derek Cianfrance 
Vaidina: Ryan GoslingBradley CooperRose ByrneEva MendesRay Liotta

IMDB – 7.8/10
RottenTomatoes – 77/100
Metacritic – 65/100

Filmo biudžetas – 15 000 000 $

Filmo pajamos – 886 000 $

Siužetas

Motociklininkas kaskadininkas Lukas susitaiko su buvusia mergina Romina ir sužino, kad tapo tėvu. Norėdamas išlaikyti naują šeimą, vaikinas baigia kaskadininko karjerą ir pradeda plėšti bankus, tačiau kelią jam pastoja ambicingas policininkas. Filmo istorija apima penkiolika metų, o šiomis dienomis gyvenančius du jaunuolius persekioja jų tėvų padarytos nuodėmės.

Buvaukine.lt sako:

„Tėvai ir jų vaikai“

Režisierius ir savo pačių filmų scenaristas Derekas Cianfrance‘as, galintis pasigirti itin stipria 2010 metais pasirodžiusia drama „Mano liūdna meilės istorija“ su naujos aktorių kartos auksiniu talentu Ryanu Goslingu priešaky, pristato dar vieną gyvenimišką juostą. Šį kartą režisierius imasi narplioti dar sudėtingesnę temą nei sutuoktinių santykiai, ir kviečia žiūrovus pasinerti į psichologinę dramą su trilerio atspalviu apie sunkius tėvų ir jų vaikų sprendimus, apie atsakomybės jausmą bei tikrą tėvišką meilę, kuri yra būdinga bet kokio socialinio sluoksnio vyrui.

Apie ką mes čia…

Profesionalus kaskadininkas ir lengvabūdiško gyvenimo mėgėjas gražuolis Lukas sužino, jog yra tėvas. Vyrui pasireiškia tėvystės jausmas ir jis visais įmanomais būdais bando užsidirbti pinigų, kad galėtų aprūpinti savo atžalą, bet, deja, teisėtas darbas neatneša pakankamai pajamų ir jis ryžtasi apvogti banką. Jam kelią pastoja jaunas ir karjeros laiptais kylantis policijos pareigūnas Everis. Vyrų susitikimas nulems tolimesnę jų bei jų vaikų ateitį.

Kūrinio vidus

Filmo veiksmas ir pats siužetinės linijos pasakojimas susideda iš dviejų atskirų laikotarpių, kuriuos sujungia dar ir trys visiškai skirtingos, bet labai artimos istorijos. Geriausia, jog režisieriaus dėka kuo puikiausiai supažindinama su kiekvienu iš personažų, labai plačiai parodomas jų gyvenimas bei vertybės, o tuo labiau pats veiksmas rutuliuojasi gana žvaliai sukuriant tikrai nuostabią ir intriguojančią atmosferą.

Visų pirma, pagrindinė pirmo pasakojimo mintis yra apie gyvenimo kryžkelę, spendimus, kurie ateityje sugeba atskrieti ir smogti netikėtai kaip bumerangas, bei tiesiog apie stiprų tėvystės jausmą, kuris pasireiškia irgi netikėtai. Ryškiausiai iš tų išvardytų pirmo pasakojimo dalykų režisierius pateikia būtent tėvystę. Tuo pačiu kruopščiai analizuojamos tam tikros vyro transformacijos, jo charakterio ir gyvenimo vertybių pasikeitimas. Tikra drama, tačiau kaip nekeista, net ir šiek tiek įtemptos scenos – ypač kalbant apie banko apiplėšimus – netrukdo, o pagyvina iš lėto besirutuliuojantį veiksmą. Tačiau net ir su tokiais išsišokimais intriga išlieka iki pat juosto galo.

Antra filmo dalis arba jos vidurys irgi skirta tam tikriems pasirinkimams, kuriuos turi priimti pareigūnas Everis. Karjera ar šeima – tokios dilemos kamuoja antrą svarbų šios juostos veikėją. Kaip nenuostabu, bet jo portretas – tai puikus atspindys tam tikriems visuomenės sluoksniams, kai darbas atima daug laiko, o šeima lieka už borto. Pati policija ir jos korupcija, parodoma iš vidaus, irgi duoda filmui kriminalinio pobūdžio, todėl visumoje galime stebėti net ir unikalų reiškinį, kai daugelis žanrų persipina, tačiau vienas nuo kito išlaiko puikią distanciją.

Galutinė istorija bei pačios svarbiausios filmo akimirkos priklauso pagrindinių herojų vaikams. Tėvų poelgiai, praeities šešėliai sugrįžta, o vaikai, kaip visuomet, turi atsakyti už tėvų kadaise padarytas klaidas. Ir prasidedant šiam pasakojimui intriga išliko iki pat juostos finišo. Visgi išlaikoma nežinomybės akimirka – tas ir pagyvina pabaigos laukimą, leidžia apgalvoti kiekvieną prieš tai buvusį kiekvieno iš veikėjų žingsnį. Stipriai ir nebanaliai užbaigiamas filmas su labai solidžiu moralu, kuris po peržiūros išlieka labai ilgam.

Režisierius šiais pasakojimais lyg ir žaidžia su žiūrovu, bando priartinti prie šiuolaikinių šeimų dramų, jų gyvenimo būdo ir tam tikrų pasekmių, kurios išlieka iki gyvenimo pabaigos virsdamos į psichologines traumas. Gana daug metaforų, ypač pokalbiuose užslėptos mintys apie tam tikrą gyvenimišką filosofiją, apie kovą su savim ir pasikeitimą į geresnę pusę. Stiprūs dialogai, suteikiantys gana solidų pamatą bendram šios juostos fonui.

Techninės pusės ypatumai

Filmas neapsiriboja vien tik gerai parašytu scenarijumi – jis turi dar ir išorinių stebuklų. Visgi atmosferą kaitaliojantis garso takelis mus jausmingai perkelia į painaus gyvenimo užkulisius, o kartu ir visiškai neramus ir į ekstazę vedantis muzikinis kūrinys „Che“, atliktas grupės Suicide, dar labiau paįvairina spalvas. Kaskadiniai triukai ir juos užfiksavęs operatorius Seanas Bobbittas irgi atlieka nemažą vaidmenį šiame giliame žmogiškų jausmų sūkuryje. Motociklo vairavimo scenos pateikiamos žaviai geru kameros darbu – jaučiama įtampa, greitis, adrenalinas. Spalvos ir kontrastas, pačios vietovės, suteikiančios vidinės ramybės, taipogi prisideda prie gana puikios filmo foninės vizualizacijos – būtent šiame kūrėjų pateiktame plane ir slypi dalis atmosferos.

Aktorių kolektyvinis darbas

Juostos didžiausias vaidybos variklis ribojasi tarp nuostabaus Ryano Goslingo pasirodymo ir šiek tiek kuklesnio savo personažo pateikimo Bradley‘o Cooperio asmenyje. Visgi labai malonus bendras vaizdas. Ryanas, antrą kartą bendradarbiaujantis su filmo režisieriumi, atskleidžia save iš visai naujos perspektyvos. Tiek išoriškai pasikeitęs, tiek tiesiog žvėriškų agresyvumu pateikiantis savo vaidinamą veikėją jis primena anksčiau sukurtus savo personažus. Net ir vairuotojas iš filmo „Važiuok“ šiek tiek prisimenamas, bet apskritai tai unikalus ir ateityje galbūt kultinį statusą gausiantis personažas.

Bradley Cooperis, vis labiau įtvirtinantis save rimtuose projektuose, visgi nesugeba pakerėti taip, kaip Oskaro nominaciją jam atnešęs „Optimisto istorijoje“ matytas personažas. Everis pernelyg užspaustas savyje, kartais matosi personažo nepilnavertiškumas, bet viską kompensuoja pati istorija, kurią pateikia scenaristas. Bradley‘o dėka tai charizmatiška, bet kartu ir šaltai įvykdyta misija šiame filme.

Antraplaniai aktoriai irgi solidžiai papildo filmo gretas. Labiausiai atmintyje įstringa Benas Mendelsohnas. Jo personažas nors ir pasirodo tik kelioms akimirkoms, bet turi labai didelį poveikį pačiai istorijai. Galima teigti, jog tai vienas svarbiausių veikėjų. Džiugina ir amžinas mafijozas Ray‘us Liotta, gražuolės Rose Birn ir Eva Mendes šildo akis – ypač turint omeny vyrišką auditoriją – na, o mestoje sunkiojoje artilerijoje, susidedančioje iš Bruce‘o Greenwoodo ir Harriso Yulino, filmas tampa tiesiog puikiu pavyzdžiu, kai kiekvienas iš vaidinamų veikėjų įnešą labai didelę dozę meistriškumo ir nei vienas iš jų nepasimeta tarp kitų.

Jaunieji talentai irgi pasireiškia neprastai. Labiausiai galima pagirti Dane‘ą DeHaaną ir jo įsimintiną Džeisono perteikimą. Vaikinas įrodo, jog turi talento vaidinti bet kokio žanro filmuose, prisiminti galima ir fantastinį „Vaizdo dienoraštį“ ir gangsterinį „Virš įstatymo“. Emory‘is Cohenas irgi pateikiamas neblogai. Nors jam ir trūksta charizmos, bet tai buvo būtent jo vaidmuo.

Solidus tiek veteranų, tiek jaunos aktorių kartos spektaklis, maloninantis akis, o kartu ir suteikiantis nepriekaištingos vidinės galios.

Verdiktas

„Niujorko šešėlyje“ – tai solidus ir neužmirštamas kūrinys apie daugelį gyvenimo detalių bei tiesiog neapgalvotų sprendimų, nuo kurių atsakomybės nepabėgsi. Filmas apie tikrą tėvišką meilę, atsidavimą, draugystę, nuoskaudas, pasirinkimus. Juosta, galinti pasigirti tiek iki pat filmo galo intrigą išlaikančiu scenarijumi, tiek nuostabiausia aktorių vaidyba bei puikia technine puse, kuri vizualiai sukuria tikrą paprastumo ir vidinės ramybės stebuklą, jog galiausiai pabaigoje pajuntamas gana stiprus pamokslas apie gyvenimo vertę.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 10/10

Techninė juostos pusė – 10/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 9/10

Bendras vertinimas: 10/10

 

Milijardierius ir blondinė / Gambit


Premjera: Spalio 12, 2012Gambit
Premjera Lietuvoje: Balandžio 12, 2013
Kino platintojas: Incognito Films, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 90 min.
Žanras: Komedija, Kriminalinis 
Šalis: JAV
Režisavo: Michael Hoffman
Vaidina: Cameron DiazStanley TucciAlan RickmanColin Firth, Cloris Leachman

IMDB – 5.6/10
RottenTomatoes – 14/100

Siužetas

Meno kuratorius nusprendžia atkeršyti  jo sadistiškam bosui apgaulės būdu išviliodamas pinigus.

Buvaukine.lt sako:

Kvailys, chamas ir blondinė“

Žinomas romantinių dramų režisierius Michaelis Hoffmanas, sukūręs išties jausmingas ir gyvenimiškas juostas, kaip 1996 metais pasirodžiusią „Vieną gražią dieną“ , 2002 metais sukurtą „Imperatoriškas klubas“ bei biografinę dramą apie Levo Tolstojaus gyvenimo užkulisius „Paskutinė stotis“, bando save naujame žanre.

Filmų kūrėjui į pagalbą ateina kino genijų duetas – broliai Coenai, kurie čia atlieka scenaristų vaidmenį. Bendromis jėgomis trijulė pristato labai sarkastišką ir britiško humoro turintį darbą, kuris jau nuo pačios pradžios įtrauks į linksmą apgavikų gyvenimą.

Apie ką mes čia…

Įgrisęs iki gyvo kaulo šefas, mažas uždarbis,  vienatvė ir jokių ateities perspektyvų – tokia yra Hario Dyno kasdienybė. Vyras iš nevilties sugalvoja gana paprastą planą praturtėti – jam tereikia apgaulės būdu išvilioti boso pinigus. Haris net nenutuokia, jog tai bus pats sunkiausias iki šiol išbandymas jo apgailėtiname gyvenime.

Kūrinio vidus

Žiūrėti į šią juostą kaip į eilinę komediją su sodriu humoru, ironija bei vulgarumu neleidžia vienas mažytis aspektas – kino genijų, Ethano ir Joel‘o Coenų scenarijus. Pasižiūrėjus visą šių talentingų vyrų filmografiją galima teigti, jog tai pats silpniausias jų parašytas scenarijus. Kartais netgi atrodo, kad tik jų pavardės  pripintos dėl aplink filmą esančio ažiotažo.

Gauname galiai miksą, susidedantį iš kelių komedijos braižų. Nuo subtilaus britiško humoro epizodų iki vulgaraus amerikiečių tualetinio humoro vaizdų perpildytas filmas galiausiai yra tam tikra parodija brolių ankstesniems darbams. Žinoma, ore sklando puikiai išreikštas absurdas, kuris tam tikromis akimirkomis ir kelia juoką, bet jo ten yra tiek mažai, jog netgi pasidaro šiek tiek nuobodu, o neskoningi pokalbiai dar ir sukelia nemalonų jausmą viduje. Filme yra vienintelis epizodas apie antrą galą, kuris iš vienos pusės yra vulgarus, tačiau jo išreiškimas gana meistriškas. Kalbama, žinoma, apie majoro sceną viešbutyje, bet po jos viskas lyg ir pasibaigia, vėl nuobodi rutina.

Juosta parodo tam tikrą karikatūrą ir palyginimą tarp žemiausio sluoksnio, tačiau išdidaus, labai išsilavinusio vidurinės klasės žmogaus bei elito ir chamiškų manierų individo. Visgi taiklus apibūdinimas – čia dar vienas nedidelis pliusas Coenams. Parodoma tiesa apie valdžios ir pinigų galią. Keista tik, jog rodoma Britanija. Visgi žmonių manieros, ypač aukštuomenės, ten turėtų būti kiek kitokios. Ekscentriškumas daro savo poveikį, bet visgi neleistini poelgiai ir bendravimas su savo aplinkos žmonėmis neleidžia jų menkinti, nors toks yra pagrindinis juostos antagonistas.

Pas Coenus labai galingą branduolį visada sudaro pokalbiai. Dialogai šioje juostoje nėra banalūs, tačiau jų poveikis visam filmui yra labai menkas. Visgi patys herojų poelgiai banalūs, greitai besirutuliojančios scenos paima viršų. Nykiai ir nesubtiliai pristatomas bendras vaizdas, netgi britiška aplinka negelbėja situacijos. Kartais atrodo, jog viskas vyksta Amerikoje, todėl ir atsiranda liūdesys. Filmas kartu neturi ir šarmo, tik pradžia ir piešti titrai, primenantys senas geras septinto dešimtmečio komedijas.

Juostos veiksmas pateikiamas nuobodžiai. Nors ir filmo trukmė nėra pernelyg ilga, tačiau nuovargis jaučiasi jau įpusėjus filmui. Intriga, kuri pabaigoje išaiškina visą poelgį, yra stipriausias ir maloniausias juostos momentas. Užsibaigus pasirodymui lieka malonus jausmas, bet visgi iš broliukų tikėtasi daugiau. Vidutinis ir greitai užmirštamas darbas.

Techninės pusės ypatumai

Filmą puošia nuotaikingas garso takelis, kurio poveikis suteikia labai lengvą jausmą peržiūros metu. Nors įpusėjus juostai darosi nuobodu, bet garso takelio dėka bent jau išlaikoma šilta ir maloni atmosfera. Montažas ir jo stilizacija pateikiama ganėtinai šarmingai – čia yra vienas iš nedidelių filmo pliusų būtent fono dėka. Operatorius irgi neblogai perteikė montažo subtilybes. Tam tikri epizodai pateikiami kaip iš kokio gražaus muzikinio klipo.

Aktorių kolektyvinis darbas

Keturi šarmingi aktoriai, pasirodantys šioje nelabai vykusioje komedijoje, ne ką geriau pateikia save. Nepriekaištingas ir visada žavus Colinas Firthas visą filmo laiką jaučiasi kaip ne savo lėkštėje. Jo būsena primena ir jo filme vaidinamą Harį. Žmogui kadruose darosi nuobodu ir neįdomu, lyg tai būtų tikra kančia. Nepastebėta ir personažo individualumo.

Cameron Diaz nenusileidžia savo vaidinamų kvailokų blondinių įvaizdžiui, tik va pamirštant jos vaidybos nebuvimą galima tik stebėtis, jog perkopusi ketvirtąjį dešimtmetį moteris turi tokio stulbinančio grožio kūną. Pagarba jai dėl tokių rezultatų.

Žaviausiai juostoje atrodo du antagonistai. Amžinasis „Sirijus Sneipas“, aktorius Alanas Rickmanas, drąsiai pateikia save, bet jo veikėjas pasirodo pernelyg epizodiškai, todėl atskleisti visą jo potencialą tiesiog pritrūksta laiko. Tą pati galima pasakyti apie kuklų Stanley‘o Tucci‘o pasirodymą. Charizmatiški ir pilni gracijos vyrai nustumiami į šoną, o gaila, net labai – visgi jie sugebėjo pakelti juostos lygį.

Verdiktas

„Miljardierius ir blondinė“ – tai pats silpniausias iš iki šiol pasirodžiusių, pagal kino genijų, brolių Coenų, parašytą scenarijų sukurtų filmų. Juosta, negalinti prajuokinti, ir tik vos kelių neblogų momentų bei išraiškingo montažo dėka sukelianti šypseną, bet visumoje, tai banalus ir kartu nuviliantis darbas. Turintys savo arsenale tokį galingą aktorių kolektyvą, filmo kūrėjai nesugeba išnaudoti viso jų potencialo, o visos juostos metu tas neabejotinai  pasireiškia ir kokybei.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 5/10

Techninė juostos pusė – 7/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 4/10

Bendras vertinimas: 5/10

%d bloggers like this: