Daily Archives: 2013-03-30

Sielonešė / The Host


Premjera: Kovo 22, 2013The Host
Premjera Lietuvoje: Kovo 29, 2013
Kino platintojas: Garsų Pasaulio Įrašai UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 125 min.
Žanras: Fantastinis, nuotykių, trileris, veiksmo
Šalis: JAV
Režisavo: Andrew Niccol
Vaidina: Saoirse RonanDiane KrugerMax IronsJake AbelWilliam Hurt

IMDB – 5.8/10
RottenTomatoes – 12/100
Metacritic – 36/100

Filmo biudžetas – 40 000 000 $

Siužetas

Kai nematomas priešas grasina žmonijai, atimdamas jų kūnus ir ištrindamas prisiminimus, Melanie stengsis surizikuoti viskuo, kad apsaugotų artimus žmones.

Buvaukine.lt sako:

„Parazitai, žmonija ir meilė“

Scenaristas ir režisierius Andrew Niccolas, dirbantis įvairiausiose kino žanruose bei sukūręs visiškai skirtingo pobūdžio juostas, kaip mokslinės fantastikos kultiniu dabar tapusį 1997 metų  filmą „Gataka“, biografinę dramą „Karo dievas“ su nepriekaištinga Nicholaso Cage‘o vaidyba bei žavingą fantastinį veiksmo trilerį „Įkalinti laike“, pristato savo pirmą paaugliams skirtos knygos ekranizaciją pagal „Saulėlydžio“ sagos autorės Stephenie Meyer romaną.

Režisierius kviečia patirti daug įvairiausių jausmų bei įvertinti jo paties parašyto scenarijaus interpretaciją literatūriniam kūriniui, kuris labai skirsis nuo pirmtako, o tuo labiau kino kūrėjo dėka bus bandoma sudominti žiūrovus knygos skaitymu apie visiškai naujos meilės viziją.

Apie ką mes čia…

Pasaulis yra ant išlikimo ribos. Ateiviai užgrobia vis daugiau sielų bei apsigyvena žmonių kūnuose, ištrindami visus prisiminimus bei tapatybes, ir tik mažai daliai neužkariautų pavyksta pasipriešinti invazijai. Jaunai merginai Melanei, kovojančiai kartu su išlikusiais šviesaus proto žmonėmis, į kūną įvedama siela, pavadinimu „klajoklė“, tačiau merginos stipri valia sugeba jai pasipriešinti, o įgavusi naujų jėgų Melanė stoja į kovą su visa parazitų sistema, užgrobusia žmoniją.

Kūrinio vidus

Stephenie Meyer literatūrinio kūrinio motyvais sukurtas filmas yra dar vienas žemas kinematografijos pavyzdys, ir čia, žinoma, kalbame apie jo vidų. Tik moteris, kuri desperatiškai nori pamaitinti šiuolaikinį skaitytoją nesuvokiamos hibridinės meilės interpretacija, sugeba sugalvoti tokią nesąmonę. O juokingiausia, jog net ir kalbant ne apie pačią literatūrą, visas filmas lygus vienam dideliam kopijavimo manevrui. Visa tai mes matėme 2007 metų nelabai pasisekusioje „Invazijoje“, bet žinoma, ten meilės nebuvo – ten buvo tik pikti ateiviai.

Siužetinės juostos linija labai užtęsiama, daugelis momentų, kurie kartais varo į neviltį, yra taip išspausti, jog tiesiog darosi nuobodu vos tik įpusėjus filmui. Juokingiausia, jog visas veiksmas bandomas pateikti kuo rimtesniu pavidalu, o tas labiausiai ir nervina. Istorija pasakojama irgi ne iš geriausios perspektyvos, praleidžiama daug momentų, bet užtat niekinį pagrindinės istorijos pamatą bent kiek sugeba praskaidrinti jaunų žmonių santykiai.

Filmas kupinas idealios meilės motyvo, na bet stebėtis irgi nereikia, gi kūrinio autorė yra pati Meyer. Filmas jau nuo pat pirmųjų minučių parodo, jog yra skirtas nusivylusioms ir laukiančioms princų ant baltų žirgų paauglėms, galvojančioms, jog kada nors ir jas pasitiks tokia pati lemtis, kaip kad pasitiko tokių knygų ar filmų pagrindiniams herojams.

Dialogai prasti, pokalbiai skurdūs, bet juokingiausia, jog kartais atrodo, lyg būtų žiūrima tam tikra „Saulėlydžio“ dalis, nes filmo dvasia vos ne panaši su pelninga saga. Neįmanoma meilė ir herojų kančios, o šiurpiausia, jog veikėjai yra ne žmonės. Greitai matyt teks sulaukti rozetės ir dulkių siurblio meilės interpretacijos ir jų neįmanomo ryšio, kurį pastos dar trečias – koks nors virdulys.

Veiksmo beveik nėra, kovos su parazitais irgi, finalas pateikiamas skurdžiai ir neskoningai, vos keli neblogi ir vaizdžiai gražūs momentai sugeba pagyvinti atmosferą ir paryškinti bendras juostos spalvas, bet to neužtenka, kad sugebėtų prikaustyti žiūrovą prie kėdės.

Galų galiausiai gaunamas labai antrarūšis projektas, ypač žinant, jog  jis sukurtas pagal paauglių rate skaitomą knygą. Susidaro įspūdis, jog šiais laikais jaunimas visiškai atsilikęs, jeigu pasirenka tokio pobūdžio „literatūrą“ atsisakydamas lavinti save klasikiniais kūriniais.

Techninės pusės ypatumai

Vienintelis šviesus juostos momentas – žavios spalvos. Melsvai geltonas fonas keri akis, bet tik tas aspektas yra labiausiai išdirbtas ir neša bent kiek pozityvios atmosferos peržiūros metu. Garso takelis silpnas, net labai moteriškai švelnus – nerasta jokio stipresnio skambesio. Vizualiniai efektai, kuriuos galima suskaičiuoti ant vienos rankų pirštų, neišdirbti, visų scenų metu jaučiamas dirbtinumas.

Gaila, kūrėjai galėjo padaryti bent akimis malonų vaizdą, tai ir filmo kokybė bent iš techninės pusės pagerėtų, o dabar lieka tik silpnos juostos vaizdas. Viena iš didesnių filmo problemų – montažas. Gana šaltai, o kartu taip nepreciziškai pateikiamas galutinis filmo vaizdas, jog nuo jo nukenčia ir siužetinės linijos pateikimas, nors visgi gal ir su geru montažu stebuklas neįvyktu. Kūrėjai bendrai visom prasmėmis pasidarbavo nekokybiškai.

Aktorių kolektyvinis darbas

Filmas sugeba pasigirti labai gerais aktoriais, bet net ir jie jaučiasi pernelyg užspausti savyje. Pagrindinės veikėjos atlikėja, talentingoji jaunos aktorių kartos atstovė Saoirse Ronan visaip bando save išreikšti, tačiau merginai sunku perteikti taip neišdirbtą personažą,  jog kartais net pagailsta jos. Kitas jaunas aktorius, suvaidinęs pagrindinės herojės širdies draugą – legendinio Jeremy Ironso sūnus Maxas pasirodo labai šaltai. Visgi į juos kartu žiūrėti sunkiau nei į tą patį Pattinsoną su Stewart. Juostoje netrūksta ir veteranų, tokių kaip Wiliamas Hurtas ar vokietė Diane Kruger, kurie savo buvimu sugeba bent kiek pradžiuginti akis. Pernelyg sintetinis visų pasirodymas – dar vienas didžiulis akmuo į kūrėjų daržą.

Verdiktas

„Sielonešė“ – tai skurdus, neįdomus, bedvasis kūrinys, kurį gelbėja bent šioks toks aktorių pasirodymas bei neblogai sudėliotos foninės spalvos ir aplinka, tačiau dėka neišraiškingai pasakotos istorijos, per daug užsitęsusios meilės interpretacijos tarp žmogaus ir ateivės, filmas tampa antrarūšiu veikalu, o kartu puikiu pavyzdžiu, iki ko šiais laikais nusirita knygų mylėtojai, jog skaitymui pasirenka tokio pobūdžio literatūrinius kurinius, negalinčius pasigirti jokiais dvasiniais išvedžiojimais, o vien tik banaliai papasakotomis meilės istorijomis tarp nebūtų personažų kaip vampyrai, vilkolakiai, ateiviai.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 4/10

Techninė juostos pusė – 3/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 2/10

Bendras vertinimas: 3/10

Eilinis Džo. Kerštas / G.I. Joe: Retaliation


Premjera: Kovo 27, 2013G.I. Joe 2: Retaliation
Premjera Lietuvoje: Kovo 29, 2013
Kino platintojas: Forum Cinemas, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 110 min.
Žanras: Drama, veiksmo
Šalis: JAV
Režisavo: Jon M. Chu
Vaidina: Channing TatumBruce WillisDwayne JohnsonRay StevensonAdrianne Palicki

IMDB – 6.6/10
RottenTomatoes – 29/100
Metacritic – 42/100

Filmo biudžetas – 130 000 000 $

Siužetas

G.I. Joe komanda apkaltinama nusikaltimais prieš šalį ir oficialiai sunaikinama. Bet komandos draugai turi kovoti – tiek dėl savo vardo, tiek dėl šalies ateities.

Buvaukine.lt sako:

„Elitinis būrys“

Legendinės žaislų kompanijos „Hasbro“ kareivėlių linija pirmą kartą dienos šviesą pilnametražiame vaidybiniame filme pamatė tik 2009 metais režisieriaus Steveno Sommerso iniciatyvos dėka. Pirmoji „Elinio Džo“ dalis galėjo pasigirti puikiu veiksmu bei originaliais vaizdo efektais, kurie džiugino visos peržiūros metu, tačiau turinys buvo toks banalus, jog filmas sulaukė negailestingos kritikos tiek iš žiūrovų, tiek iš profesionalų pusės. Šį kartą studija atsakingiau ėmėsi darbo ir filmo premjera dėl techninių priežasčių buvo nukeliama kelis kartus, kol galiausiai buvo nuspręsta parodyti tęsinį po keturių metų pertraukos nuo originalo.

Režisieriaus kėdę  užėmė nelabai patyręs kino kūrėjas, kurio filmografijoje tik tokios juostos, kaip antra ir trečia „Šokio hip-hopo ritmu“ dalys bei dokumentinis filmas „Justinas Bieberis: niekada nesakyk niekada“. Kino kūrėjas kviečia į neįtikėtiną ir veiksmu apipintą kelionę po netolimos ateities pasaulį, kai žmonių likimas priklauso vien nuo elitinių būrių intervencijos pastojant kelią įvairiausio plauko piktadariams, norintiems užvaldyti visą žmoniją.

Apie ką mes čia…

Amerikos prezidento postą vis dar užima apsišaukėlis Zartanas, kurio planuose yra viso pasaulio užgrobimas. Jis kartu su savo slapta tarnyba nusprendžia išlaisvinti blogio įsikūnijimą – Kobros Vadą, kurį kadaise yra įkalinęs elitinis karių būrys „Džo“. Kartu sunaikinamas ir visas Eilinio Džo būrys, kuris vienintelis gali pastoti kelią piktadariams, tačiau visgi keli kariai išvengė mirties. Jie turi paskutinę misiją – išgelbėti žmoniją nuo žlugimo ir visam pasauliui parodyti tikrąjį JAV vadovo veidą.

Kūrinio vidus

Iš pirmo žvilgsnio juosta yra labai nutolusi nuo pirmos dalies, pasikeitė beveik visi personažai, tačiau pati siužetinės linijos struktūra yra labai artima originalui. Kaip ir jo pirmtake, filme matome dvi istorijas iš dvejų barikadų pusių, kur kiekvienas iš veikėjų turi tam tikrų paslapčių ir vidinių nuoskaudų.

Scenaristai ganėtinai sėkmingai pratęsia teroristinės organizacijos „Kobra“ istoriją ir jos planus užvaldyti pasaulį. Svarbiausia, jog filme nemažai laiko skiriama ir pačiam vadui, kuris buvo uždarytas slaptame požeminiame bunkeryje. Visgi šį sykį viskas labiausiai buvo akcentuojama iš blogio perspektyvos, parodant, kokią galią turi tamsioji pusė. Bendra filmo istorija yra ganėtinai banali, ir tik vos vienas epizodas sukelia intrigą, apie kurią net negalima buvo pagalvoti. Tačiau kartu su ta intriga, kuri lydi nuo pat pirmojo filmo momento, yra ir loginė klaida, bet galima atleisti scenaristams – gi ne intelektualams buvo kurtas filmo scenarijus.

Nauji personažai įneša šiek tiek gaivaus oro, bet visgi reikia pripažinti ir tą faktą, jog pirmame filme jie visi buvo charizmatiškesni ir tiesiog įdomesni, o čia kartais viskas atrodo pernelyg sausa. Neapsiribojama ir vietovėmis. Ypač malonu matyti, kaip pateikiamas Baltųjų Rūmų vidus, tik žinoma juokinga, kai tokį svarbų valstybinį objektą saugo vos keli apsauginiai.

Visgi labiausiai visos juostos metu akcentuojamas nenuilstantis veiksmas. Tiesiog tikra pasaka šaudyklių mėgėjams, o ir pats viso veiksmo pateikimas labai primena kokį nors kompiuterinį žaidimą. Kokybiškai ir brutaliai parodomos susišaudymo scenos akimirksniu leidžia užmiršti visas scenarijaus spragas ir tiesiog leidžia mėgautis įtemptomis kovomis su piktadariais. Maloniausios akims nindzių dvikovos. Muštynės su kardais kalnuose ant virvių – pati įspūdingiausia scena, kuri iškelia juostą į visiškai naują lygį.

Netrūksta graudinančių vietų, tam tikrose vietose yra ir šioks toks draminis poveikis, bet kūrėjai visų pirma pasirenka veiksmą – tas ir džiugina, jog nėra pernelyg daug snarglių. Vienas iš žaviausių momentų, jog beveik nėra nei meilės, nei humoro. Žinoma, kartais kai kurių veikėjų lūpomis ištariami keli juokeliai, bet jie labai nevykę, o kartu ir banalūs, todėl reikia padėkoti kūrėjams, jog šį kartą atsiribojama nuo daugybės neskanių scenų su netikusiu humoru.

Apibendrinant, šis filmas žymiai geresnis produktas savo turiniu, nei tas, kurį mes galėjome stebėti prieš ketverius metus, tačiau tai nereiškia, jog galima buvo apsiriboti vien tik negailestingu veiksmu. Tikėkimės, jeigu pasirodys trečia dalis, ji lenks tiek vieną, tiek kitą filmą savo istorija.

Techninės pusės ypatumai

Stipriausioji šio filmo dalis yra nuo pradžios iki pat galo pateikiamas galingas vizualinis kontekstas. Kokybiški specialieji efektai, lydintis juostą, yra išdirbti iki maksimumo. Vien Londono sunaikinimas atrodo įspūdingiau nei bet kokia Rolando Emmericho filmo „2012“ scena. Foninės spalvos kaitaliojasi su kiekvienos scenos atmosfera – nuo pilkos iki geltonos. Pirotechnikos meistrai taipogi parodė savo sugebėjimus, todėl sprogimų lavina viso filmo metu tiesiog gniaužia kvapą savo didybe. Žvalus garso takelis prisideda prie adrenalino dozės, o smagiausia, jog viskas priartinta prie kompiuterinių žaidimo melodijų, todėl peržiūra pasidaro dar malonesnė.

Dekoracijos ir kostiumai taipogi žavi akis. Kobros Vado apsiaustas primena naujos kartos Darto Veiderio kostiumą, bet tas ir prideda daugiausiai žavesio – blogis parodomas atitinkamai brutaliai. Visas vizualinis grožis apgaubiamas trimate erdve, kuri nors ir konvertuota, tačiau pateikiama gana kokybiškai, todėl dėka Epic Red technologijos viskas atrodo dar arčiau nei buvo galima tikėtis.

Aktorių kolektyvinis darbas

Pirmos dalies pagrindinį aktorių variklį Denniso Quaido ir Marlono Wayanso pasirodyme pakeičia charizmatiškesni vyrukai. Kietas riešutėlis Briuce‘as Willisas bei Dwayne‘as „Uola“ Johnsonas pasirodo savo tipiniame amplua. Viską griaunanti jų jėga tiesiog negali nežavėti.

Labiausiai malonu, jog filme pasirodo ir ankstesnės dalies herojai, kaip Chaningo Tatumo veikėjas, antrą kartą Audros šešėlį suvaidinęs Lee Byeongas Heonas ar Amerikos prezidento atlikėjas, legendinis Jonathanas Pryce‘as.  Filme netrūksta ir antraplanių veikėjų, kaip Ray‘us Stevensonas, Waltonas Gogginsas, Arnoldas Vosloo. Liūdniausia tik, kad Kobros Vado antrą sykį nesuvaidino talentingasis Josephas Gordonas-Levittas. Aktoriai pasidarbavo smagiai, buvo malonu žiūrėti, nors apie vaidybos meistriškumą kalbėti neverta – visgi filmas iškelia ne draminius kiekvieno iš jų sugebėjimus.

Verdiktas

„Eilinis Džo. Kerštas“ – tai kupinas nenustygstančio vietoje veiksmo kratinys, kurio griaunamoji jėga taip ir veržiasi žiūrovo link pro trimatę erdvę. Nors filmas pilnas adrenalino ir turi neblogus veikėjus, tačiau gana silpnai papasakota siužetinė linija ir daugybė spragų scenarijuje nedaro jo ypatingu savo žanro atstovu. Bet reikia pripažinti, jog kūrėjai šį sykį pasidarbavo iš peties, ir filmas žymiai maloniau žiūrisi už 2009 metais pasirodžiusį originalą.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 4/10

Techninė juostos pusė – 9/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 5/10

Bendras vertinimas: 6/10

%d bloggers like this: