Daily Archives: 2013-03-17

Krudžiai / The Croods


Premjera: Kovo 21, 2013Croods
Premjera Lietuvoje: Kovo 22, 2013
Kino platintojas: Theatrical Film Distribution, UAB
Indeksas: V
Trukmė: 98 min.
Žanras: Animacija, komedija, nuotykių
Šalis: JAV
Režisavo: Kirk De MiccoChris Sanders
Vaidina: Emma StoneRyan ReynoldsNicolas CageCatherine KeenerCloris Leachman

IMDB – 6.9/10
RottenTomatoes – 71/100

Filmo biudžetas – 135 000 000 $

Siužetas

Pati pirmoji pasaulyje priešistorinė šeima leidžiasi į kelionę,  kurios metu tyrinėja dar neatrastą pasaulį.

Buvaukine.lt sako:

„Laukinė šeima“

Animatorių Chriso Sanderso ir Kirko De Micco duetas, atsakingas už tokius labai įsimintinus projektus, kaip Disnėjaus perliukai „Aladinas“, „Liūtas karalius“, „Mulan“, nuotaikinguosius 2002 metų „Lilo ir Stičas“ bei 2010 metais pasirodžiusį šedevrą „Kaip prijaukinti slibiną?“, pristato ne mažiau šiltą juostą apie pačias tikriausias šeimos vertybes. Režisieriai kviečia į nepamirštamą kelionę po priešistorinį pasaulį, kuriame urviniai žmonės laikydamiesi kartu, visais įmanomais būdais kovoja su įvairiausiais pavojais ir sugeba nepamiršti šeimos vienybės, meilės, atsidavimo vienas kitam svarbos.

Apie ką mes čia…

Tolimoje praeityje kiekviename žemės kamputyje virpa kova dėl išlikimo. Visiškai neeilinė urvinių žmonių šeima kiekvieną dieną stoja į kovą su siaubingais išbandymais ir tik dėl tarpusavio vienybės jie sugeba pasipriešinti didžiausiems pavojams. Diena iš dienos jų gyvenimas yra vis ta pati rutina, kuri jau tęsiasi daugelį metų ir pradeda pabosti. Po nelaimingo atsitikimo netekusi savo urvo, šeimyna nusprendžia ieškoti naujos gyvenvietės ir išsiruošia į kelionę, kurioje lig tol  buvusį tobulą pasaulį sudrebins pažintis su Krudžių šeima.

Kūrinio vidus

Visada malonu, kai animacinių filmų kūrėjai bando nustebinti žiūrovus išties originaliais sumanymais ir iki šiol didžiuose ekranuose dar nematytomis temomis. Žinoma, vaizduojamas laikotarpis iškart asocijuojasi su „Ledynmečiu“, tačiau tik priešistorinis pasaulis bei jo detalės yra identiški. Šį syki scenaristai pateikia ne draugystės motyvą, o, remdamiesi tam tikrais, filmo metu puikiai išryškėjančiais stereotipais, perteikia šeimos vertybių svarbą kiekvienam žmogui.
Pati juosta susideda iš trijų dalių, kurios pateikiamos iš kelių perspektyvų, pasakojimas nenukrypsta nuo pagrindinio tikslo. Visi šeimos nariai labai skirtingi, tačiau juos sieja pats stipriausias – šeimos – ryšys. Tokios šeimos atitikmenų galime rasti ir šiuolaikiniame pasaulyje.

Pirmiausia, šioje nuotaikingoje istorijoje žiūrovai supažindinami su visais šeimos nariais: šeimos galva, beatodairiškai mylintis ir saugantis savo šeimyną, nuolat kovojantis dėl jos gerovės, tiesa, kartais neapgalvotai ir pasikliaudamas vien savo kumščių galia. Vaikai sunkiai sustabdomi – jie pasižymi jaunatvišku maksimalizmu ir nuotykių troškimu. Dukra, kaip mergaitė, yra stebėtinai stipri ir nepriklausoma, jos charakteris – lengvas šiuolaikinės moters paironizavimas. Tuo tarpu sūnus savo intelektu nesiskiria nuo tėvo, kuris yra besmegenis, tačiau geros širdies veikėjas.

Kitos dvi moteriškosios lyties atstovės – motina ir močiutė – taip pat parodomos labai įdomiai. Mamos portretas stereotipinis motiniškos šilumos, nuoseklaus proto, atsidavimo atspindys. Visgi pats įsimintiniausias filmo personažas yra senolė. Kaip ir visais laikais, uošvė yra nuolatinė žento palydovė, gadinanti jam gyvenimą – tarsi nuolatinė gėrio ir blogio kova, todėl žiūrovams bus puiki pramoga stebėti jų barnius.

Kitas pasakojimo variklis – tai šeimos vertybių sureikšminimas. Net ir didžiausius nesutarimus tarp šeimos narių vaizduojantis epizodas priveda prie jų vienybės. Tai nuteikia maloniai, nes suteikia žinojimą, kad net ir žiauriame pasaulyje galima išgyventi turint žmogų, į kurį galima atsiremti. Būtent to ir siekia kūrėjai, ypač pateikdami netipinius sprendimus dėl bendro sutarimo ar problemų sprendimo.

Nemažai laiko skiriama ir pačiam šeimynos išgyvenamam nuotykiui bei humorui. Labiausiai žavi tai, jog nėra jokių vulgarių juokelių, net minties apie tai. Viskas vyksta dinamiškai, o pati istorija sugeba įtraukti ir iki pat galo ganėtinai gerai išlaikyti susidomėjimą. Netrūksta ir graudinančių akimirkų, bežiūrint net prisimenamos senos geros Disnėjaus pasakos, ypač tos, kurioms scenarijus parašė vienas iš šio filmo režisierių Chrisas Sandersas.

Tai vienas maloniausių visai šeimai skirtų animacinių projektų, kurio poveikis gal ir neužsitęsia, bet nuotaika ir šypsena pasilieka ilgam.

Techninės pusės ypatumai

Vizualiai animacija labai graži, išdirbta iki kiekvienos mažiausios detalės. Vaizduojamos floros ir faunos grožiu net primena praeitų metų „Kelionė į paslaptingą salą“. Šilti ir spalvingi vaizdai sukuria šiltą atmosferą ir nuteikia vasariškai, net užmirštama, kad už kino salės durų dar karaliauja šaltis ir sniegas. Trimatė erdvė taip pat gerai išdirbta. Nemažai puikių ir kvapą gniaužančių epizodų, detalių, skriejančių tiesiai į akis. Garso takelis paaštrina nuotykių jausmą, todėl sukuriama ganėtinai gera ir siužetą atitinkanti atmosfera. Labai įdomus operatoriaus darbas. Tam tikruose epizoduose matomas polinkis viską perteikti kuo realistiškiau, ypač kameros manevras norint pabrėžti šeimynos skrydžius nuo vieno taško iki kito. Gaila, tačiau nieko naujo iš vizualiosios pusės nėra pastebėta, bet apskritai tai kokybiškas ir nuoširdžiai pateikiamas produktas.

Aktorių kolektyvinis darbas

Vienas didžiulis pliusas dedamas lietuvių įgarsintojų komandai. Nuo praeitų metų „Piratai! Nevykėlių kompanija“ tai geriausias iki šiol girdėtas animacinių filmukų dubliuotas variantas. Didžiausios padėkos Algiui Ramanauskui-Greitai už charizmatiškai šeimos galvai Grugui suteiktą balsą. Jurgita Jurkutė su savo angeliškuoju balsu šarmingai perteikė Ipės personažą, na o Elvyra Žebertavičiūtė žaismingai pristatė Babą. Prasčiausiai atrodė Manto Jankavičiaus bandymas įgarsinti Gajų, tačiau tai tikrai nėra esminis juostos veikėjas, todėl galima ir atleisti už šiokį tokį dirbtinumą. Malonus ausiai, nuotaikingas ir, svarbiausia, šiltas darbas, kuris suteikia labai daug pozityvių emocijų.

Verdiktas 

„Krudžiai“ – tai nuotaikinga kelionė po priešistorinio pasaulio žmonių gyvenimą, suteikianti vien tik šilčiausius jausmus, sugebanti prajuokinti ir, kas svarbiausia, mokanti gėrio. Filmas apie svarbias šeimos vertybes, be kurių tiesiog sunku išgyventi, nesvarbu koks laikotarpis tai bebūtų. Dėka puikaus įgarsinimo, ryškių ir įsimintinų personažų, nenusibostančios siužetinės linijos eigos bei gražaus vizualinio fono, tai vienas šiltesnių savo žanro atstovų per daugelį metų bei filmas, prilygstantis net Disnėjaus klasikiniams kūriniams.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 9/10

Techninė juostos pusė – 8/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 8/10

Bendras vertinimas: 8/10

Tamsus dangus / Dark Skies


Premjera: Vasario 21, 2013Dark Skies
Premjera Lietuvoje: Kovo 15, 2013
Kino platintojas: Top Film Baltic
Indeksas: N13
Trukmė: 90 min.
Žanras: Siaubo, Mokslinis, Trileris 
Šalis: JAV
Režisavo: Scott Stewart
Vaidina: Keri RussellJosh HamiltonDakota GoyoKadan Rockett, J.K. Simmons

IMDB – 6.3/10
RottenTomatoes – 30/100
Metacritic – 51/100

Filmo biudžetas – 3 500 000 $

Bendros pajamos – 17 540 252 $

Siužetas

Po to, kai ramų Baretų šeimos priemesčio gyvenimą sudrumsčia grandinė nemalonių įvykių, jie sužino, kad juos persekioja bauginanti ir mirtina jėga.

Buvaukine.lt sako:

„Įsibrovėliai“

Fantastinių filmų kūrėjas ir pomirtinio pasaulio temos gerbėjas, režisierius ir savo filmų scenaristas Scottas Charlesas Stewartas pakeičia savo susidomėjimą Dievu ir persikelia į nuo nežinomų antgamtinių jėgų apsėstų žmonių gyvenimus. Po vizualiai vaizdžių bet komerciškai silpnų juostų, kaip 2010 metų „Legiono“ ir 2011 metais pasirodžiusio „Kunigo“ su abejuose filmuose pagrindinį vaidmenį atlikusiu Paulu Bettany, kino kūrėjas kviečia patirti tikrąjį siaubą visiems tikriems siaubo žanro gerbėjams, o tuo labiau pamatyti gana originalų požiūrį į tam tikrus žmonių poelgius būnant apsėstiems antgamtines galias turinčių padarų.

Apie ką mes čia…

Iš pirmo žvilgsnio darniai šeimai netrūksta nieko, tačiau namuose netikėtai pradeda vykti labai keisti dalykai. Viskas komplikuojasi, kai kiekvienas iš šeimos narių patiria skirtingus simptomus bei jie patys pasikeičia, daro nebūtus dalykus, yra lyg apsėsti demonų. Po gana kruopštaus tyrimo tampa aišku, jog juos valdo kažkas, o sunkiausia, jog jie nežino, kaip galima kovoti su į jų kūnus įsirovusiais parazitais.

Kūrinio vidus

Juosta turi dvi medalio puses. Visgi tai yra gana neblogai apgalvotas siaubo filmas, iki pirmos pusės veiksmo yra sukuriama intriga, jaučiama baimė, yra nežinomybės poveikis, kuris ir leidžia tikrai bijoti to kažko, kas bando sunaikinti labai gražią šeimą. Po pirmos šio darbo pusės prasideda tikras košmaras. Kalbama žinoma apie scenaristus ir jų neįkainojamas fantazijas, privedančias prie pačių blogiausių momentų.

Reikia pripažinti vieną svarbų dalyką – tai tikrai gana originaliai pateiktas filmas, tik, deja, jeigu viskas būtų įgyvendinama kaip pirmos keturiasdešimt minučių, laikančių įtampoje, tai galima būtų pasakyti, jog tai vienas geriausių mūsų dienų žanro atstovų, bet vėlgi, išlaikyti intrigą iki pat juostos galo ne kiekvienas sugebėtų.

Svarbiausias kūrėjų koziris yra vaikai ir jų poveikis šiam filmui. Visada vaikų klyksmas, blogis, sklindantis iš jų mažų kūnų, būdavo pats baisiausias ir stipriausias siaubo atmosferai pagardinti momentas. Čia vadovaujamasi tokiu pačiu principu kaip ir senuose klasikiniuose filmuose. Ypač matosi braižas iš kultinio 1976 metų „Ženklo“. Daug staigių momentų, gražiai pateiktų scenų, o svarbiausia ne lėkštai įgyvendintų, neleidžiančių atsipalaiduoti. Tai gana geras aspektas, bet visgi pastebimas siužetinės linijos trapumas – kartais veiksmas nutrūksta, nelogiškai sudėliojami taškai ant i.

Pokalbiai tarp veikėjų, paslapties atskleidimas ir gana rimtos mintys apie kitą pasaulį sugeba kartais sukelti šypseną veide. Pasigendama ir pamokslavimų. Visgi dažniausiai tokių filmų gale yra moralas nuslepiamas – čia jo nebuvo. Ir apskritai, pabaiga gana greitai nutraukia veiksmą, jog žiūrovas lieka vien tik nežinomybėje. Keistas ir nemalonus jausmas, lygus skuduro sudavimui per veidą.

Techninės pusės ypatumai

Kas visada būdinga ir dažniausiai geriausiai įgyvendinta tokio žanro filmuose – tai grėsmę kelianti techninė pusė. Filmo garso takelis solidžiai derinasi su atmosfera, ypač staigios kompozicijos, išraiškingi garsai, pateikiami viso filmo metu, ne kartą sukelia įbauginimo poveikį. Kita vertus, šiek tiek silpnokas garso montažas truputį sumenkina atmosferą. Operatorius save pateikia iš dvejopos pusės: kartais jo darbas yra vertas pagarbos, matosi meistriškai suderintas vaizdas, o kitą sykį jis nesugeba perteikti siaubo. Specialiųjų efektų netrūksta. Įdomu, jog su tokiu vargingu biudžetu išgaunamas malonus bendras vaizdas. Dėl šito reikia padėkoti kūrėjams, jog bent techninės pusės aspektais jie nudžiugina žiūrovus.

Aktorių kolektyvinis darbas

Pagrindinė filmo pora – aktoriai Keri Russel ir Joshas Hamiltonas – niekaip nesugeba įsitvirtinti. Gana neįtikinamai perteikiami personažai, o tuo labiau sunku jais patikėti, nes ir iškilus tokioms rimtoms problemoms, kurias parodo. Akyse nėra baimės – jokios baimės, todėl kartu ir žiūrovui šiek tiek sumažėja visų rodomų baisumų poveikis.

Antra pora – tai jauni, bet jau sugebėję pasirodyti didžiuosiuose ekranuose aktoriai. Labiausiai krenta į akis trylikametis Dakota Goyo, kuris sugebėjo vaizdžiausiai perteikti savo vaidinamą veikėją, o tuo labiau parodyti savo akimis baimę. Maloniausia staigmena yra aktoriaus J.K. Simmonso pasirodymas – charizmatiškas aktorius bent kiek sugeba pakelti nuotaiką, ypač visai neblogu personažo įkūnijimu. Iš kitų personažų nesulaukiame nieko įdomaus, kas nudžiugintų akis.

Verdiktas

„Tamsus dangus“ – tai iki galo neišdirbtas siaubo žanro kūrinys, sugebantis tiek sukelti įtampos, tiek pabosti dėl nevykusios antros juostos veiksmo pusės. Neįtikinamos vaidybos, daugybės štampų ir kartais banalaus scenarijaus dėka filmas nusileidžia daugybei neseniai pasirodžiusių žanro atstovų, bet visgi dėl stiprios techninės pusės jis sugeba tam tikruose momentuose išgąsdinti – bent jau tai yra palaima žmonėms, pasigedusiems tokio tipo filmų.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 5/10

Techninė juostos pusė – 6/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 3/10

Bendras vertinimas: 5/10

Tapatybės vagilė / Identity Thief


Premjera: Vasario 7, 2013Identity Thief
Premjera Lietuvoje: Kovo 15, 2013
Kino platintojas: Forum Cinemas, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 110 min.
Žanras: Kriminalinis, Komedija 
Šalis: JAV
Režisavo: Seth Gordon
Vaidina: Jason BatemanMelissa McCarthyJon FavreauAmanda PeetT.I.

IMDB – 5.7/10
RottenTomatoes – 23/100
Metacritic – 35/100

Filmo biudžetas – 35 000 000 $

Bendros pajamos – 122 787 000 $

Siužetas

Profesionali vagilė nudžiauna  vieno vyro tapatybę patvirtinančius dokumentus ir, pasinaudodama jo banko kortele, palaimingai linksminasi prabangiuose SPA salonuose, kasdienybę praskaidrindama apsipirkinėjimu. Net neketindamas taikstytis su įžūlia vagile,  jis ima sekti karštais nusikaltėlės pėdsakais, tikėdamasis pagauti ir kaip reikiant pamokyti apkūnią rusvaplaukę.

Buvaukine.lt sako:

„Vagysčių karalienė“

Komedijos žanro senbuvis, režisierius Sethas Gordonas, sukūręs įvairiausių poteksčių humoro juostų, kurios tiesiog džiugina žiūrovų akis, pristato dar vieną sau pačiam neįprastą filmą. Po komerciškai sėkmingų ir įsimintinų filmų, kaip kalėdinė dovana po eglute kino mylėtojams „Ketverios Kalėdos“ bei vienas juokingiausių 2011 metų filmų „Kaip atsikratyti boso?“, unikalaus humoro serialo „Ofiso“ kūrėjas Sethas Gordonas kviečia į dar vieną kelionę su naujais, tačiau labai įsimintinais herojais, kurie visą juostos rodymo laiką kvailios, mokys, virpins širdis, o kartu ir neleis atsidusti nuo greitai užkrečiančios humoro dozės, kuri sklis visą rodymo laiką.

Apie ką mes čia…

Sendis Patersonas – eilinis vyrukas, kuriam nelabai pasiseka. Jis turi šeimą, puikų darbą, gerus namus, tačiau po nelabai apgalvoto žingsnio jo gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom. Pavogusi jo tapatybę, smulki vagilė Diana akimirksniu ištuština visas jo santaupas. Nemaža to, vyras yra suimamas dėl moters kvailiojimų kitos valstijos mieste. Paleistas dėl nesusipratimo, vyrukas turi vieną vienintelį tikslą – surasti ir atiduoti į pareigūnų rankas savo skriaudikę, tačiau jis net nenutuokia, jog tai bus velniškai sunkus žygdarbis, nes su tokiu probleminiu žmogumi jis gyvenime dar nėra susidūręs.

Kūrinio vidus

Pradedant žiūrėti šį filmą susidaro jausmas, jog tai visiškai kito žmogaus, o ne paties Setho Gordono, darbas. Visgi po labai originalių filmų, ypač paskutinio darbo, tikėjimas ir laukimas buvo didžiulis, tačiau tai, ką mums pasiūlo režisierius, – tiesiog vienas didelis nesusipratimas.

Visu pirma, šis neskoningas darbas yra tikrų tikriausia dviejų neseniai pasirodžiusių filmų kopija (2010 metų „Pasodinsiu savo eks“ su Gerardu Butleriu priešaky ir gana nevykėliškos praeitų metų juostos „ Daug vargo dėl pinigų“). Viskas vyksta tokia pačia schema, nėra pateikta jokių naujovių, tik kelios gana neblogos scenos, bet apskritai – tai identiškas šių dviejų filmų dublikatas.

Visų antra, juokeliai yra labai žemo lygio. Žinoma, tikėtis labai intelektualių pokalbių nereikia, bet visgi vien tik tualetiniu humoru sotus nebūsi. Kiekvienas pokalbis nuveda arba prie riaugėjimo, arba prie dar šlykštesnių manierų. Matyti labai apkūnią moterį ir kaip iš jos daro tikrų tikriausią karikatūrą nėra juokinga. Sekso scenos yra to nesąmoningai pateikiamo veikėjų nuotykio viršūnė. Nemaža to, jog taip pažeminama moteris, bet ir buvęs šiek tiek žavus personažas po tokio jos pristatymo pradeda kelti vien tik antipatiją. Nuo filmo pradžios iki pat galo ji nė vienai akimirkai nesuvirpino širdies ir nebuvo jaučiamas gailestis jai.

Siužetinės linijos pateikimas irgi užtemptas. Kartais atrodo, jog kūrėjai specialiai bando sukišti vis daugiau nesąmoningų dialogų, iš kurių juoktis tiesiog nesinori. Atmosfera taipogi ne ką geresnė. Visą juostos rodymo laiką jaučiamas sunkumas. Matyt, jau labai nusibodo vienodo štampo komedijos, jog per kraštus liejasi nepasitenkinimas pamatytas vaizdais. Yra vos keli neblogi juokeliai, kurie bent kiek pagyvina ir taip nemalonią atmosferą.

Vienintelis geras scenarijaus aspektas – šeimos vertybių išaukštinimas bent keliose scenose. Šis žingsnis visgi yra šviesiausias kūrėjų sprendimas, o kartu vienintelis šiltas atsiminimas po gana bjauraus filmo. Sunkiai suvokiama, kodėl režisierius sutiko filmuoti tokį banalų ir standartinį amerikiečių visuomenės bukinimo produktą.

Techninės pusės ypatumai

Filmas gali pasigirti vien tik nuotaikingu garso takeliu ir keliais legendiniais kūriniais. Fone grojant Kelis „Milkshake“ ar kultinių The Proclaimers dainai „I‘m gonna be“ pasidaro jauku, akimirkai net visai smagu, bet dingstant šiems kuriniams vėl viskas atsistoja į savo vėžias. Klaikus operatoriaus darbas, vaizdo ir garso montažas irgi prisideda prie bendro techninės pusės nekokybiško fono. Pagrindinės veikėjos grimas net nekelia juoko. Beskonis makiažas, turintis sukelti isterišką juoką, dar labiau apkartina atmosferą. Filmas net ir vaizdais nelabai sugeba nudžiuginti.

Aktorių kolektyvinis darbas

Vos neseniai iškilusi į A kategorijos aktorių būrį, gana charizmatiška Mellisa McCarthy šį kartą save tiesiog pažemina. Žinoma, juoktis iš jos viršsvorio yra nelabai etiška, tačiau reikia pritarti vienam amerikiečių kritikui, kuris ją sulygino su traktoriumi. Šiame filme ji tikras demoniškas traktorius, atspindintis visas blogiausias moterų savybes. Labiausiai erzina jos balsas – tiesiog nemalonus ausiai, lyg koks paršiukas būtų skerdžiamas.

Jasonas Batemanas, jau antrą sykį bendradarbiaujantis su juostos režisieriumi, pasirodo tipiškame sau nevykėlio amplua. Tačiau jis labai tiko vaidmeniui, o jo veido išraiškos pakakdavo susidaryti bendram vaizdui apie visą nesąmonę, kurią krėsdavo Melissa.

Juosta pilna ir ne mažiau žinomų aktorių. Seniai ekranuose matyti Robertas Patrickas, Jonas Favreu, Josephas „T.I.“ Harrisas, Amanda Peet ir gražuolė Genesis Rodriguez papildo tam tikras siužetines spragas, bet to nepakanka – filmas nepagerėja vien nuo jų pasirodymo ekrane, ypač kai keli jų pasirodo vos kelioms akimirkoms.

Verdiktas

„Tapatybės vagilė“ – tai vienas prasčiausių režisieriaus Setho Gordono pasirodymų kine. Nejuokingas, banalus, kartais net šlykštus filmas, žeminantis moters orumą, yra ne kas kita, o dar vienas tualetinio humoro atstovas, negalintis pasigirti beveik niekuo. Filmas su aibe puikių aktorių, kurie net ir būdami ekrane nesugeba pakelti jo žemo lygio, o kai kurie iš jų net pasistengia save pažeminti vaidindami čia.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 3/10

Techninė juostos pusė – 5/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 4/10

Bendras vertinimas: 4/10

%d bloggers like this: