Daily Archives: 2013-03-09

Ozas: didis ir galingas / Oz: The Great and Powerful


Premjera: Kovo 7, 2013Oz. The Great and Powerful
Premjera Lietuvoje: Kovo 8, 2013
Kino platintojas: Forum Cinemas, UAB
Indeksas: N7
Trukmė: 130 min.
Žanras: Fantastinis
Šalis: JAV
Režisavo: Sam Raimi 
Vaidina: Michelle WilliamsMila KunisJames FrancoRachel WeiszZach Braff

IMDB – 7.1/10
RottenTomatoes – 60/100
Metacritic – 44/100

Filmo biudžetas – 200 000 000 $

Siužetas

Skrisdamas oro balionu šlovės ir turtų trokštantis cirko magas Oskaras Digsas patenka į uragano verpetą. Skriedamas beprotišku greičiu Oskaras netikėtai patenka į stebuklingą Ozo šalį, kurios gyventojai naiviai laukia legendose minimo didžiojo burtininko pasirodymo.

Buvaukine.lt sako:

„Didybės kelio pradžia“

Dviejų labai pasisekusių savo žanruose filmų trilogijų kūrėjas, režisierius, prodiuseris ir scenaristas Samas Raimis po ketverių metų pertraukos grįžta į kiną ir pristato naują ir jau įsitvirtinusią Holivude niūrios pasakos stiliaus ekranizaciją, įkvėptą nemirtingo Limano Franko Baumo literatūrinio kūrinio.

Po itin garsių siaubo žanro darbų, kaip „Piktųjų numirėlių“ trilogijos, 2009 metais pasirodžiusio senos mokyklos žanro atstovo „Įkalinta pragare“ bei vienos geriausių visų laikų komikso ekranizacijos, pirmosios „Žmogaus voro“ trilogijos, kūrėjas žengia visiškai nebūdingame sau amplua.

Režisierius kviečia į neužmirštamą ir paslaptingą kelionę prie visiems žinomos pasakos pačių ištakų, susipažinti su didingo ir galingo burtininko kelio pradžia bei tiesiog iš naujos perspektyvos pamatyti pasaką, kuri jau virš šimto metų džiugina tiek mažus, tiek didelius skaitytojus.

Apie ką mes čia…

Oskaras yra vienas iš pačių paprasčiausių šarlatanų, keliaujantis iš miesto į miestą bei savo gana neblogai pastatytais triukais pasipelnydamas iš naivių žmonių tikėjimo burtais. Kad ir koks geras jis būtų, vieną kartą jam nepavyksta išsisukti nuo savo melo. Bėgdamas nuo savo persekiotojų, vaikinas įlipa į oro balioną, kuris jį nuskraidina į paslaptingą Ozo karalystę. Atsigavęs po sunkios kelionės bei susipažinęs su naujais bičiuliais jis sužino, kad jam jau išpranašautas likimas. Būtent jis yra ilgai lauktas šalies gelbėtojas, kuris kartą ir visiems laikams turės sunaikinti piktąją raganą,  išlaisvinti žmones nuo jos piktų kerų bei tapti šalies valdovu, todėl nelengvas kelias iki didybės prasideda jau geltonų plytų takelio pradžioje.

Kūrinio vidus

Pradedant žiūrėti šią Raimiso viziją reikia iš karto atsikratyti minčių ir palyginimo su klasikine 1939 metų Baumo literatūrinio kūrinio interpretacija, nes visgi tai visiškai skirtingos ir nepalyginamos juostos. Senasis ir visiems žinomas filmas atspindėjo tik geriausias savybes, o čia jau matosi rimtesnis kontekstas pateikti blogio ir gėrio kovą. Atsikratę to unikalaus „Ozo šalies burtininko“ bagažo ir Dorotės kelionės iš naujo atsiduriame paslaptingoje šalyje, kuri yra atverta iš įvairiausių pusių – tiek faunos ir floros atžvilgiu, tiek vietovių įvairove.

Filmas susideda iš dviejų dalių, kurios irgi turi mažesnes dalis. Kiekvienas epizodas atskleidžia vis naujesnius išgyvenimus ir patyrimus, todėl scenaristams galima pasakyti ačiū už itin smagiai ir vaizdžiai atskleistą Ozo šalį. Siužetinės linijos veiksmas taipogi labai žvalus, lyg su kokios nors magijos dėka žiūrovas įtraukiamas į didingą nuotykį, todėl nenusibostantis veiksmo pateikimas yra labai svarbus komponentas šiame filme. Prisiminkime panašios sudėties Timo Burtono „Alisą stebuklų šalyje“ ir kaip jau įpusėjus filmui darosi gana nuobodu. Juostos labai panašios savo pateikimu, tik mūšį dėl epiškumo su visa derama pagarba pačiam Timui Burtonui laimi būtent Raimis.

Pirmoji filmo pusė yra pažintinė ne tik su pačia šalimi, jos grožiu, tačiau ir su veikėjais. Tai labai įdomus juostos etapas, nes visgi su laiku matosi tam tikrų veikėjų kai kurių vertybių transformacijos, jų pasaulėžiūros pasikeitimai. Mums parodomas Oskaras, vėliau tapęs Ozu iš kelių pusių – šarlatanu, apgaviku, mergišiumi ir įsimylėjėliu. Nors gailestis iš pirmo žvilgsnio jam nebūdingas, tačiau jau pačioje pradžioje matosi, jog giliai širdyje jis apgauna ne žmones, o pats save. Kitas atvejis – tai jo kelionė į pačią šalį. Labiausiai čia kerintis momentas yra unikalus bandymas priartinti žiūrovus prie kinematografijos ištakų, ypač juodai baltas vaizdas su suspaustu ekranu priduoda juostai subtilumo. Pereidamas iš senovinio stiliaus į visiškai naują erdvę filmas perteikia ir paties Oskaro pasaulio supratimą. Pilkas ir neįdomus, bei spalvotas ir dar neregėtas pasauliai yra tam tikras atspindys jo vidinio pasaulio supratimo, stebuklų tikėjimo.

Antroji juostos dalis – tai jau tikrų tikriausia kova su blogiu. Žinoma, antroje pusėje irgi atskleidžiamos šalies paslaptys, atrandamos naujos vietovės ir susibičiuliaujama su naujais draugais. Malonu, jog čia irgi dominuoja draugystės motyvas. Nieko nėra svarbiau už šeimą, meilę ir draugystę, ir tą akcentuoja scenaristas. Besitęsiantis nuotykis ir galutinis susidūrimas su piktomis jėgomis šiek tiek patamsina paties filmo spalvas – visgi einant link pabaigos perspaudžiama su fantazija, pats burtininkas atrodo jau ne toks paslaptingas, o ir neišlaikomas atstumas tarp pasakos motyvo, nešančio gėrį, su išties brutaliu fantastinio filmo efektu, negalinčiu pasigirti vidine stipria puse. Raganos vaizduojamos klasikiniu būdu – nėra nieko panašaus su neseniai rodytais „Raganų medžiotojais“, tačiau būtent tuo jų akcentavimu ir klasta pabrėžimas ir paties Oskaro sukurtas melas. Palyginus su jų klasta, jis atrodo kaip gerėtis. Smagi akistata tarp tikrojo blogio ir išgalvoto, o kartu ir svarbiausio šalies bruožo atskleidimo – kovos su blogiu pavyzdys.

Kiekvienas filmo personažas yra išvystytas, kiekviena juostos metu pateikiama problema irgi išsprendžiama, todėl pasibaigiant visam veiksmui išlieka malonus jausmas, jog kūrėjams pavyko įgyvendinti savo tikslą pateikti klasikinio kūrinio nuosavą interpretaciją, visos 1939 metų istorijos priešistorę, bei kartu žymiai stipriau perteikti pasaką tiek niūriame, tiek gana spalvingame kontekste. Todėl susidūrimas tarp stilių yra puikus eksperimentas, kuris sugeba ne tik kerėti akis, bet ir sušildyti širdis kiekvienam jos žiūrovui.

Techninės pusės ypatumai

Su kiekvienu nauju filmo kadru jaučiama didžiulė specialiųjų efektų pažanga, tačiau visgi jie kartais nesugeba perteikti autentiško ir natūralaus gamtos grožio. Visiškai žaliame fone nufilmuota juosta atrodo išties didingai, kiekviena detalė kruopščiai sukurta, o kartu ir vizualiniai efektai, magiškus įspūdžius suteikiančios pilys ir raganų kovos yra dovana akimis, bet gaila, jog ne širdžiai. Kartais ekrane matosi šaltumas, šilumos nesuteikiantys peizažai irgi prisideda prie bendro efekto, tačiau visgi vizualinis kontekstas aukščiausio lygio. Prie bendro efekto prisideda ir trimatė erdvė. Kruopščiai sukurtas 3D prideda žavesio ir pačius žiūrovus įtraukia į kelionę po Ozo šalį.

Operatorius Peteris Demingas visokeriopais kameros manevrais suteikia ne mažesnius įspūdžius sėdint kino salėje. Vien ko vertas skrydis iš krioklio žemyn. Atmosferai pagaivinti kompozitorius Danny‘is Elfmanas sukuria klasikinio pobūdžio garso takelį. Jaučiamas tiek pasakos, tiek nuotykio motyvas. Prie klasikinio pasakos žanro priartintos kompozicijos atspindi ne tik anų metų epochą, tačiau ir sugeba priartinti mus prie paslapties, savo kompozicijų dėka suteikiant mįslingą ir kartu baugią atmosferą.

Reikia pripažinti, jog ilgai kurta juosta, iki kruopščiausių detalių atkurtos vietovės, personažai, gamta yra įrodymas, jog greitu metu bus visiškai atsisakoma kurti filmus atvirose erdvėse, o viskas bus perkeliama į žalius ekranus ir filmai bus kuriami kaip senais gerais laikais studijos patalpose. Iš vienos pusės tai baugina, tačiau iš kitos pusės esame kino pramonės technologijų klestėjimo dalyviai, matome, kaip kuriamas visiškai naujas kinas, kuris ateityje galbūt atstos natūraliai kuriamus darbus.

Aktorių kolektyvinis darbas

Šis filmas neapsiėjo be talentingų ir gana garsių aktorių. Senasis režisieriaus draugas, aktorius Jamesas Franco, suvaidinęs „Žmogaus voro“ trilogijoje vieną esminių personažų, pasirodo visiškai sau pačiam naujame amplua. Aktorius šiame filme labai nustebina savo itin dirbtina vaidyba, kuri tiesiog galėtų atspindėti nenatūraliai atkurtą foninę gamtą. Visiškai jokio atsidavimo, net ir charizmos neturi pagrindinio personažo atlikėjas. Prisiminus jo sugebėjimus, ypač filmą „127 valandos“, tai vos ne pats blogiausias jo įsikūnijimas karjeroje.

Franco turi pasisekimą – visgi net trys stulbinančio grožio moteris kovoja dėl jo dėmesio. Rachel Weisz labai gerai sugebėjo pateikti save pagrindinės antagonistės, klastingos raganos, amplua. Tai išties puikus ir klasikinis raganos portretas, kurį galima įsivaizduoti skaitant pasakas. Jos ekrano partnerė, viena gražiausių pasaulio moterų, kilusi iš Ukrainos slaviškų bruožų Mila Kunis, taipogi nenusileidžia. Galima teigti,  jog tai jos pats brandžiausias personažas, nors visgi einant link filmo pabaigos jai pritrūksta šarmo, prasideda dirbtinumas. Savo pasirodymais stebina ir angeliškos išvaizdos Michelle Williams. Itin šiltas ir charizmatiškas Glindos personažas labiausiai sugeba pakerėti savo paprastumu, o ir iš visų moterų čia labiausiai vykęs veikėjo perteikimas.

Daugybė antraplanių aktorių, pasirodančių ekranuose, irgi džiugina akis. Galima sutikti ir Billą Cobbsą, Tony Coxą ar Tedą Raimį, režisieriaus brolį, epizodiškai pasirodantį visuose jo filmuose. Visi jie tampa neatsiejama šios vaizdingos pasakos dalimi.

Verdiktas

„Ozas: didis ir galingas“ – tai vizualiai nuostabi kelionė pagal Limano Franko Baumo sukurto pasaulio motyvą, su daugybe atskleistu tiesų apie Ozo šalį bei paties burtininko kelio pradžią link didybės. Filmas savyje turi klasikinės pasakos bruožus, tačiau dėka labai dirbtinio fono ir kartu silpnos Jameso Franco vaidybos yra labai neryškus šešėlis tam, kas visgi buvo sukurta 1939 metais, bet kartu lenkia anksčiau pasirodžiusiais niūraus konteksto pasakas, kaip Timo Burtono „Alisos“ viziją. Šilta juosta, skirta kiekvieno amžiaus žiūrovui, o dėka įspūdingos trimatės erdvės dar ir nuteikianti smagiai kelionei po geltonų plytų takelį su naujais ir senais bičiuliais, stojančiais į mirtiną kovą su blogio jėgomis.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 7/10

Techninė juostos pusė – 8/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 6/10

Bendras vertinimas: 7/10

Gimtadienis / 21 and Over


Premjera: Kovo 1, 201321 and Over
Premjera Lietuvoje: Kovo 8, 2013
Kino platintojas: Incognito Films
Indeksas: N16
Trukmė: 100 min.
Žanras: Komedija 
Šalis: JAV
Režisavo: Scott MooreJon Lucas
Vaidina: Skylar AstinMiles TellerSarah WrightJustin ChonBasil Harris

IMDB – 5.4/10
RottenTomatoes – 27/100
Metacritic – 34/100

Filmo biudžetas – 13 000 000 $

Bendros pajamos – 13 424 000 $

Siužetas

Naktį prieš jam svarbų medicinos mokyklos egzaminą,  perspektyvus studentas  su dviem savo geriausiais draugais švenčia savo 21-ąjį gimtadienį.

Buvaukine.lt sako:

„Pilnametystė“

Debiutuojantys režisieriaus pareigose vulgaraus humoro ekspertai, scenaristai Jonas Lucasas ir Scottas Mooras, parašę scenarijus tokiems komedijos žanro perlams, kaip šventinei 2008 metų žiemos sezono komedijai „Ketverios Kalėdos“, romantiniam 2009 metų filmui „Mergišiaus praeities vaiduokliai“ ar pačiam viso pasaulio pripažintam nuotykiui apie ketverių draugų bernvakarį „Pagirios Las Vegase“, pristato ne ką mažiau šokiruojantį darbą apie ilgai lauktos pilnametystės pašėlusį gimtadienio vakarėlį. Įkvėpti geriausių filmų, kaip „Kietakiaušiai“ ir „Amerikietiškas pyragas“, filmo kūrėjai neleis nė akimirkai nuobodžiauti žiūrint į pačius beprotiškiausius geriausių draugų kvailiojimus švenčiant gimtadienį.

Apie ką mes čia…

Du buvę geriausi mokyklos draugai susiruošia vieną iš savo bičiulių ištempti iš namų švęsti pilnametystės sukakties. Viskas prasidėjo nekaltai, bet kuo daugiau laiko jie praleidžia prie stikliuko, tuo didesnis noras kyla iškrėsti kokią nors šunybę. Padauginę, vaikinai pradeda nekontroliuoti savo veiksmų, o blogiausia, jog sukaktuvininkui reikia anksti ryte spėti į svarbų susitikimą dėl darbo, tik deja, viskas apsiverčia aukštyn kojom.

Kūrinio vidus

Iš karto reikia pripažinti, jog filmas susideda iš daugelio kitų tokios pačios temos juostų detalių, tačiau visgi ne viskas yra taip blogai. Keli visai originalūs juokeliai tikrai pakelia nuotaiką bei nupaišo veide šypsena iki ausų, tačiau jie yra tik mažas lašas plačiuose šios ne itin originalios juostos vandenyse. Siužetinės linijos pateikimas iš pradžių suintriguoja, tačiau įsibėgėjus sulig kiekviena nauja scena pasidaro nuobodu. Matyt, ne tokio gimtadienio laukėme – gavome tik gana banalius bandymus šokiruoti ir nustebinti vulgariai pateiktomis veikėjų išdaigomis.

Viskas prasideda nekaltai, o baigiasi katastrofomis. Tokiu pat principu vadovavosi ir „Kietakiaušių“ kūrėjai, tik deja, aname filme viskas atrodė pernelyg tobula ir žaisminga, o čia vos galima nusišypsoti per prievartą. Problema matyt ta, jog peržengiamos realumo ribos, o protiškai suvokti net didžiausią alkoholinį poveikį neleidžia blaivus protas. Dirbtina, nenatūralu, o kartu ir graudžiai atrodo visi bandymai. Kitas įdomesnis argumentas yra mūsų šalies mentalitetas ir žiūrovo supratimas. Nereikia slėpti, jog Amerikoje pilnametystė yra laikoma nuo dvidešimt vienerių metų, ir alkoholis pradedamas gerti oficialiai nuo to amžiaus. Juokinga, bet pas mus jau priartėję prie tokio amžiaus kai kurie jaunuoliai meta gerti. Amerikos mentalitetas tiesiog spinduliuoja kiekviename kadre, todėl filmą galimą vertinti kaip skirta būtent JAV piliečiams. Perėmę iš vakarų kultūros madą, mūsų šalies jaunimas neatsilieka nuo jų tendencijų dėl alkoholio gėrimo. Jeigu geri, tai reiškia esi vienas iš kietesnių kompanijos narių.

Filmas kupinas štampų ir stereotipų rasėms, tautoms, bet nelabai meistriškai pateikti juokeliai šioms temoms tiesiog atrodo įžūliai. Prisiminkime „Tedį“ ir jo aštrius pasisakymus – suderintos scenos ir dialogų prasmė pasikeičia, o to čia nebuvo nė kvapo. Išvis, filmo metu pateikiami vien pokalbiai apie antrą galą, na ir patys veikėjai yra labai primityvios personos. Ne tik, kad neatsiskleidžia nė vienas iš personažų, bet jie pasirodo tik gana tamsiame fone. Jiems net gailesčio nėra, tik neutrali pozicija bežiūrint į tolimesnius jų nuotykius. Filmo metu pasigendama ir moralo. Visgi netgi tokios žemos moralės filmai dažniausiai pabaigoje turi pateikiamą gyvenimišką išmintį, galinčią šiek tiek pakelti filmo įspūdį, bet čia jos nėra. Filmas neįsimenantis, o jam pasibaigus iškart išgaruoja ir prisiminimai apie jį.

Techninės pusės ypatumai

Filmo tematika – vakarėlis ir gimtadienis, bet juosta nėra perpildyta smagia muzika. Visiškai pilkas ir nesugebantis pakelti atmosferos garso takelis turi vos kelias neblogas kompozicijas, tačiau jos irgi neišlieka ilgesniam momentui. Nudžiugina tik stilistika ir operatoriaus darbas. Kamera priartina prie realaus vaizdo, o pats žiūrovas gali pasijausti lyg dalyvaujantis veiksme. Labai nustebino „slow motion“ efektas baro scenoje. Originaliai pateiktas momentas, vienas iš nedaugelio, kuo gali pasigirti šis tuščias filmas. Montažas ne itin pavykęs. Kelios scenos gana nesuderintai sumontuotos tarpusavy, todėl kartais veiksmas nukrypsta ne ta linkme. Apibendrinant, techninė pusė nėra tokia jau klaiki, bet ir nesugeba pernelyg džiuginti akių.

Aktorių kolektyvinis darbas

Šiam ne itin nusisekusiam gimtadienio šventimui visiškai atitinkamai parinktas ir pagrindinių aktorių trio. Labiausiai krentantis į akis visapusiškai talentingo Mileso Tellero veikėjas bent kiek sugeba pagyvinti atmosferą. Jo vulgarūs pokalbiai apie antrą galą kartais net visai neblogai pateikiami. Justinas Chonas ir Skylaras Astinas pasilieka kaip ir nuošalėje, bet kartais irgi įkiša savo trigrašį. Apskritai, ši trijulė pasidarbuoja labiausiai, todėl ir didžiausi laurai atitenka būtent jiems.

Verdiktas

„Gimtadienis“ – tai vulgari, kartais juokinga, bet visgi silpnai įgyvendinta juosta, sukurta pagal kitus tokio paties žanro ir temos atstovus. Nykus ir neskoningas darbas, nesukeliantis jokių papildomų emocijų peržiūros metu, nes net ir juokas išspaudžiamas vos keliomis neblogomis scenomis, tačiau to visiškai nepakanka, kad nustebintų žiūrovą bei sukeltų jam isterišką juoką. Visa tai mes jau matėme kituose filmuose, todėl visos šios juostos metu pas kūrėjus itin dažnai pasireiškia originalumo stoka.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 3/10

Techninė juostos pusė – 4/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 6/10

Bendras vertinimas: 4/10

%d bloggers like this: