1410. Žinomas nežinomas Žalgiris


Premjera: Sausio 15, 20131410. Žinomas nežinomas Žalgiris
Premjera Lietuvoje: Sausio 15, 2013
Indeksas: V
Trukmė: 80 min.
Žanras: Dokumentika, Istorinis
Šalis: Lietuva
Režisavo: Aleksandras Matonis

 

Filmo biudžetas – 300 000 Lt

 

 

Siužetas

Filmo tikslas – pateikti visuomenei, ypač jaunimui, tiesą ir paneigti stereotipus apie svarbiausius istorinius valstybės gyvenimo momentus. Filmo tema – vieno garsiausių Europoje vėlyvųjų viduramžių mūšio istorinių aplinkybių išaiškinimas ir nežinomų arba mažai žinomų faktų pateikimas.

Buvaukine.lt sako:

„Atskleistos paslaptys“

Režisierius ir scenaristas Aleksandras Matonis plačiajai visuomenei pristato dokumentinę juostą apie vieną didingiausių mūsų šalies mūšių, nulėmusių tolimesnę viduramžių Europos ateitį. Kino kūrėjas kartu su istorikų komanda kviečia kiekvieną Lietuvos mylėtoją pasinerti į kelionę laikų bei atsidurti Žalgirio mūšio kovos lauke, pamatyti viską savo akimis bei sužinoti faktus, kurie tik neseniai pamatė dienos šviesą, o kartu ir pasidžiaugti šalies didybe, kuri kėlė grėsmę visam negailestingam Kryžiuočių ordinui.

Apie ką mes čia..

1410 metais liepos penkioliktą dieną dvi tuo metu galingos armijos susidūrė mūšyje, kuris visiškai apverčia aukštyn kojomis Lietuvos ir Lenkijos šalių raidą. Nauji atradimai, naujos versijos ir hipotezės, kurios leidžia pažvelgti į šį istorinį mūšį visai kitokiu kampu, nei yra parašyta dabartiniuose istorijos vadovėliuose.

Kūrinio vidus

Reikia pripažinti, jog naujas Aleksandro Matonio dokumentinis filmas yra lygiavertis su geriausiomis „Discovery“ kanalo laidomis. Preciziškai ir detaliai atpasakotas legendinis mūšis yra puiki duoklė šalies istorijai. Sugriaunama nemažai legendų ir mitų, sužinomos paslaptys, kamuojančios daugelį istorijos mylėtojų, bei puikiausių profesorių kalbų dėka gaunama puiki istorijos pamoka. Galima teigti, jog filmas yra puiki edukacinė priemonė, tinkanti tiek mokykloje, tiek ir universitete.

Peržiūros metu puikiai nuteikia siužetinės linijos eiga. Dėl vieno ar kito Žalgirio mūšio aspekto sukuriama intriga. Paslaptys atskleidžiamos lėtai, kartais net atrodo, lyg būtų žaidžiama su žiūrovu. Meistriškai pateiktas scenarijus ir faktai palaipsniui, kaip kokia dėlionė, sugeba atkurti bendrą paveikslą, kas žiūrovams maloniausia.

Parodoma Lietuvos didybė, tačiau įdomu, jog režisierius nekoncentruoja visų jėgų pateikti tik vieną medalio pusę. Lenkijos karalystė ir pati tauta taip pat pateikiama didingai, matosi, jog šiam režisieriui, o kartu ir scenaristui, nėra būdingas nacionalistinis požiūris. Žinoma, kiekviena tauta bando sau priteisti nuopelnus, bet visgi parodomi istorikų interviu visiškai sugriauna mitus apie Lietuvių pasitraukimą iš kovos lauko bei kartu sugeba nepažeminti Lenkijos kariuomenės nuopelnų.

Pokalbiai apie anų laikų karinės galios svarbą, apie riterių kasdienybę bei žinomų paveikslų, kaip Jano Mateikos „Žalgirio mūšis“ analizes, tik pasodrina peržiūrą. Meniškai ir išdidžiai parodyta kultūra primena, jog kadaise buvusi paskutinė pagonių šalis nenusileido net pačiam Kryžiuočių ordinui, o netgi sugebėjo kai kuriose vietose jį lenkti.

Kelionė po istorines vietoves, amatininkų pristatymai ir pati kultūra – tai vienas didesnių juostos pliusų, o kartu ir puiki pažintis su protėviais, kurie sustabdė ir, galima sakyti, sunaikino didingą užkariautoją. Išdirbtas ir malonus akiai darbas yra vienas įsimintiniausių šalies dokumentinių darbų per daugelį metų.

Techninės pusės ypatumai

Gerbiamas kino režisierius Juozas Matonis, šiame filme atlikęs operatoriaus vaidmenį, yra vienas svarbesnių filmo variklių. Vaizdžiai parodantis istorines vietoves, už rankos vedantis žiūrovą po Žalgirio mūšio lauką, jis sugeba magiškai atkurti viduramžių atmosferą, kuri lydi ir nepaleidžia iki pat filmo galo.

Muzikinė kompozicija irgi parinka apgalvotai. Filmas nuo ramaus vaizdo pereina ties griausmingu, o po to vėl nusiramina ir leidžia žiūrovui peržiūros metu vėl sėdėti ramybėje.

Montažas stiprus, nors viena vieta yra nelabai tinkanti peržiūrai kine. Kas dvidešimt minučių pasirodantis filmo pavadinimo užrašas sugeba nutraukti įsijautimą į juostą, tačiau suprantama, taip buvo padaryta – filmas bus parodytas ir televizijoje, o tarpas tarp reklamų yra būtinas. Apibendrinant, tai – tikrai solidus ir meistriškas darbas.

Aktorių kolektyvinis darbas

Aktorių, kaip tokių, filme nėra, nebent galima padėkoti už dalyvavimą Garbės sargybos kuopai, kurie prieš žiūrovą pasirodo kaip riteriai. Visi kiti – tai mokslininkai ir istorikai, pateikiantys faktus apie Žalgirio mūšį.

Jausmingiausias yra mūsų šalies žinomiausias istorikas, profesorius Alfredas Bumblauskas. Gana atvirai kalbantis apie abiejų šalių svarbą šiame mūšyje, profesorius ir pajuokauja, o tas dar labiau pagyvina rimtesnę atmosferą.

Vaizdžiai ir plačiai pasakojantys mūšio eigą švedų profesorius Svenas Ekdahlas bei lenkų profesorius Kšištofas Ožogas labai ramiu būdu pateikia ne tik faktus, tačiau ir savo hipotezes apie kruviną mūšį, todėl pasijaučiama lyg paskaitos metu. Kai kuriems žmonėms tai bus net ir kelionė praeitin į studentavimo laikus.

Verdiktas

„1410: žinomas, nežinomas Žalgiris“ – tai unikali kelionė į Lietuvos bei Lenkijos valstybių praeitį, į vieningą ir galinčią pasigirti smogiamąją galią, bendradarbiavimą, sunaikinusį mirtį nešantį priešą. Filmas, skirtas bet kokio amžiaus žmogui, prilygstantis edukacijai bei tiesiog supažindinimui su praeityje buvusia abiejų šalių didybe. Kokybiškai pateikto scenarijaus, preciziško montažo bei vaizdaus operatoriaus darbo dėka tai neabejotinai vienas geriausių pavyzdžių savo žanre.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 10/10

Techninė juostos pusė – 9/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 10/10

Bendras vertinimas: 10/10

Advertisements

About Dario Voitukevez

The Movie Lover!!!

Posted on 2013-02-16, in Dokumentika. Bookmark the permalink. 2 Comments.

  1. Jau buvau kažkada sakęs, bet vistiek pakartosiu – tokiems netradiciniams žanrams siūlau atsisakyti įprastų vertinimo kriterijų, nes čia nei aktoriai, nei siužetinė linija tikrai nefigūruoja 🙂

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: