Daily Archives: 2013-02-16

Rusų nuotykiai Las Vegase / Bilet na Vegas


Premjera: Sausio 24, 2013Biliet na Vegas
Premjera Lietuvoje: Vasario 15, 2013
Kino platintojas: Garsų Pasaulio Įrašai UAB
Indeksas: N16
Trukmė: 92 min.
Žanras: Komedija 
Šalis: Rusija, JAV
Režisavo: Gor Kirakosian 
Vaidina: Danny TrejoGuillermo DazOleg TaktarovKym WhitleyChristopher Robin Miller

IMDB – 4.4/10

Filmo biudžetas – 6 000 000 $

Bendros pajamos – 6 634 643$

Siužetas

Keturi draugai iš Rusijos keliauja iš Maskvos į Las Vegase atsiimti 5 milijonų JAV dolerių, kuriuos laimėjo loterijoje. Bet dingus laimingajam loterijos bilietui nuotykiai prasideda.

Buvaukine.lt sako:

„Kvailių gaudynės“

Iš populiaraus televizinio projekto „Naša raša“ žinomas rusų aktorius ir dabar prodiuseris Michailas Galustianas kartu su armėnų kilmės režisieriumi Goru Kirakosianu pristato pašėlusį žiemos kino sezono nuotykį apie rusų apsilankymą Las Vegase. Perimdami vis daugiau tendencijų iš vakarų kultūros, kino kūrėjai kviečia žiūrovus pasinerti į nepamirštamą nuotykį viename iš nedaugelio tarptautinio masto Rusijos kino projektų – aplankyti nuodėmių miestą, pašaudyti mafijozus bei kvatoti iki ašarų iš kiekvienos pateikiamos scenos.

Apie ką mes čia..

Jauna pora, Liza ir Maksas, užpildo loterijos bilietą ir lydimi sėkmės laimi pagrindinį prizą – šimtą penkiasdešimt milijonų rublių. Atsiimti tokios įspūdingos sumos jaunuoliams tenka keliauti į Las Vegasą, tačiau vos tik atsidūrus nuodėmių mieste prasideda problemos. Laimingas bilietas dingsta, jaunuoliai nieko neprisimindami atsiduria dykumoje, o mintyse vien tik žemo ūgio Elvio Preslio antrininkas. Draugams lieka tik dvylika valandų išsiaiškinti, kas iš tikro nutiko su jais bei kartu atgauti aukso vertą bilietą.

Kūrinio vidus

Rusai beveik su kiekvienu nauju komedijos žanro projektu vis labiau ir labiau degraduoja kūrybinėje srityje. Suprantama, jog norima prilygti amerikieičiams ir jų bukoms komedijoms, tačiau visgi nereikia pamiršti, jog kadaise ir patys rusai turėjo kuom didžiuotis. Išlindimas į tarptautinius vandenys ir šio filmo filmavimas pačioje Nevadoje yra tik vienas vienintelis pliusas siužetinės linijos eigoje, visa kita – nesusipratimas.

Juostos pagrindas – didelis amerikiečių filmų plagiatas. Akivaizdžiai matosi bandymas kopijuoti hitą „Pagirios Las Vegase“, neapsieinama ir be 2008 metų filmo „Pametę galvas Las Vegase“ minties pasisavinimo, o viską vainikuoja kultinės „Žiurkių lenktynės“.  Idėjų nebuvimas akivaizdžiai pasireiškia kiekvienoje scenoje, ypač, jog originale viskas buvo pateikiama sklandžiai, o šitoje juostoje matomas vien tik didelis chaosas.

Pats humoras taipogi nevykęs. Vienintelė šviesi viso filmo akimirka yra pastebima degalinės scenoje su kasininku. Gana smagus momentas, na bet visa kita tiesiog košmaras.

Dialogai labai prasti, banalus ir neišdirbti. Dėka tokio lygio intelektualių pokalbių susidaro nuomonė, jog kūrėjai bandė parodyti protiškai neišsivysčiusius veikėjus. Kalbama net ne apie pagrindinį ketvertą, o tuos, kurie papildė visumą.

Veiksmas pateikiamas nuobodžiai, kartais atrodo, lyg neturint, ką rodyti ir kuo nustebinti žiūrovą, specialiai tempiama guma. Įpusėjus darbui reikalai pajuda, tačiau ir tai neilgam.

Kūrėjai neapsieina ir be klasikinės susišaudymo scenos. Roberto Rodriguezo juostų stilius išnaudotas tiesiog nemokšiškai. Keista ir labai skurdi susišaudymo scena tik pablogina bendrą visos šios nebrandžios juostos vaizdą. Amerikiečių pavaizdavimas tragiškas. Viso filmo metu tik keiksmažodžiai , tačiau ir jie panaudoti taip nemeistriškai, jog atrodo, lyg žiūrima mūsų šalies „šedevro“ „Zero 2“ rusų versija.

Vienas iš pliusų – gana neblogas ir taiklus moralas, rodomas visos siužetinės linijos eigoje. Visgi dėl pinigų kiekvienas gali parduoti savo sielą. Filmas einant link pabaigos dar duoda peno apmastymams apie rusų komedijos žanro ateitį, bet einant link pabaigos ir parodant finalinę juostos scena galima teigti, jog tos ateities nėra. Keista sakyti, bet net lietuvių scenaristai su savo kas metai išleidžiamais „šedevrais“ nesukurtų tokios apgailėtinos scenos. Gaila, jog taip nusirito mūsų kaimynų kinematografija, na o dėl visko kalta yra JAV ir jų tendencijos, kuriomis dabar vadovaujasi visos šalys, atsisakydamos savo pačių individualios kūrybos.

Techninės pusės ypatumai

Visos juostos metu groja Elvio Preslio dainos, ypač pabodęs „A Little Less Conversation“ kūrinys, kuris skamba kaskart pasirodžius žinomo atlikėjo antrininkui. Operatoriaus darbas neblogas, sugebėta parodyti Nevadą ir jos apylinkes gražiu kampu. Vizualiai filmas netgi smagiai atrodo, jaučiama stilistika, o ir keli sprogimai bent kiek suteikia pagyvinimo peržiūros metu. Amerikiečių kūrybinė grupė padaro didžiausią darbą šiam skurdžiam projektui.

Aktorių kolektyvinis darbas

Atvirai pasakius,  sunku buvo tikėtis tokio žemo lygio aktorių vaidybos. Viskas panašu į mūsų šalies aktorių pasirodymus didžiuosiuose ekranuose. Vien tik prisiminus „Valentiną vieną“ darosi nemalonu.

Pagrindinė viso šio nesusipratimo žvaigždė, Michailas Galustianas, atlieka patį prasčiausią savo karjeroje darbą. Jokios charizmos, jokio žavesio, net nekelia juoko jo personažas.

Ingrida Olerinskaja, Ivanas Stebunovas, Natalija Nozdrina bei Vladimiras Jaglycius – pagrindinė nevykėlių porelė, kurie ekrane atrodo taip, lyg juos būtų paleidę iš psichiatrinės ligoninės. Jokio įsikūnijimo, tik kvailos veido mimikos ir pagreitinta kalbėsena, verčianti kankintis žiūrovą stebint jų neapgalvotus žingsnius.

Didžiausios tarptautinės žvaigždės –kultinis „Machete“, Danny Trecho, kelioms pasirodantis akimirkoms kadre, bei vienas žinomiausių rusų aktorių dirbančių Holivude, Olegas Taktarovas –visiškai neįsilieja į aplinką. Gaila net matyti juos vaidinančius šiame projekte.

 Maloniausias ir tikrai sugebantis palaikyti atmosferą yra legendinis Andriejaus Gavrilovo balsas, skambantis už kadro ir įgarsinantis visas angliškas replikas. Nostalgija ausims prisimenant jo atliktą darbą kultiniems devintojo dešimtmečio veiksmo filmams. Vienintelis pliusas, kuris džiugina.

Verdiktas

„Rusų nuotykiai Las Vegase“ – tai tiesiog siaubingas žinomų amerikiečių komedijos žanro filmų plagiatas, su daug štampų, nejuokingais pokalbiais, prasta vaidyba ir lėkštu siužetu. Filmas, neturintis jokio šviesaus momento apart legendinio Andriejaus Gavrilovo įgarsinimo bei žinomo Holivudinio aktoriaus Danny Trecho kelių minučių pasirodymo ekrane. Su šiuo nevykusiu darbu rusai dar kartą įrodo, kaip giliai jie yra įklimpę vakaruose ir ant kokio plono plauko pakimba jų tolimesnė komedijos  žanro ateitis.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 1/10

Techninė juostos pusė – 5/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 3/10

Bendras vertinimas: 3/10

1410. Žinomas nežinomas Žalgiris


Premjera: Sausio 15, 20131410. Žinomas nežinomas Žalgiris
Premjera Lietuvoje: Sausio 15, 2013
Indeksas: V
Trukmė: 80 min.
Žanras: Dokumentika, Istorinis
Šalis: Lietuva
Režisavo: Aleksandras Matonis

 

Filmo biudžetas – 300 000 Lt

 

 

Siužetas

Filmo tikslas – pateikti visuomenei, ypač jaunimui, tiesą ir paneigti stereotipus apie svarbiausius istorinius valstybės gyvenimo momentus. Filmo tema – vieno garsiausių Europoje vėlyvųjų viduramžių mūšio istorinių aplinkybių išaiškinimas ir nežinomų arba mažai žinomų faktų pateikimas.

Buvaukine.lt sako:

„Atskleistos paslaptys“

Režisierius ir scenaristas Aleksandras Matonis plačiajai visuomenei pristato dokumentinę juostą apie vieną didingiausių mūsų šalies mūšių, nulėmusių tolimesnę viduramžių Europos ateitį. Kino kūrėjas kartu su istorikų komanda kviečia kiekvieną Lietuvos mylėtoją pasinerti į kelionę laikų bei atsidurti Žalgirio mūšio kovos lauke, pamatyti viską savo akimis bei sužinoti faktus, kurie tik neseniai pamatė dienos šviesą, o kartu ir pasidžiaugti šalies didybe, kuri kėlė grėsmę visam negailestingam Kryžiuočių ordinui.

Apie ką mes čia..

1410 metais liepos penkioliktą dieną dvi tuo metu galingos armijos susidūrė mūšyje, kuris visiškai apverčia aukštyn kojomis Lietuvos ir Lenkijos šalių raidą. Nauji atradimai, naujos versijos ir hipotezės, kurios leidžia pažvelgti į šį istorinį mūšį visai kitokiu kampu, nei yra parašyta dabartiniuose istorijos vadovėliuose.

Kūrinio vidus

Reikia pripažinti, jog naujas Aleksandro Matonio dokumentinis filmas yra lygiavertis su geriausiomis „Discovery“ kanalo laidomis. Preciziškai ir detaliai atpasakotas legendinis mūšis yra puiki duoklė šalies istorijai. Sugriaunama nemažai legendų ir mitų, sužinomos paslaptys, kamuojančios daugelį istorijos mylėtojų, bei puikiausių profesorių kalbų dėka gaunama puiki istorijos pamoka. Galima teigti, jog filmas yra puiki edukacinė priemonė, tinkanti tiek mokykloje, tiek ir universitete.

Peržiūros metu puikiai nuteikia siužetinės linijos eiga. Dėl vieno ar kito Žalgirio mūšio aspekto sukuriama intriga. Paslaptys atskleidžiamos lėtai, kartais net atrodo, lyg būtų žaidžiama su žiūrovu. Meistriškai pateiktas scenarijus ir faktai palaipsniui, kaip kokia dėlionė, sugeba atkurti bendrą paveikslą, kas žiūrovams maloniausia.

Parodoma Lietuvos didybė, tačiau įdomu, jog režisierius nekoncentruoja visų jėgų pateikti tik vieną medalio pusę. Lenkijos karalystė ir pati tauta taip pat pateikiama didingai, matosi, jog šiam režisieriui, o kartu ir scenaristui, nėra būdingas nacionalistinis požiūris. Žinoma, kiekviena tauta bando sau priteisti nuopelnus, bet visgi parodomi istorikų interviu visiškai sugriauna mitus apie Lietuvių pasitraukimą iš kovos lauko bei kartu sugeba nepažeminti Lenkijos kariuomenės nuopelnų.

Pokalbiai apie anų laikų karinės galios svarbą, apie riterių kasdienybę bei žinomų paveikslų, kaip Jano Mateikos „Žalgirio mūšis“ analizes, tik pasodrina peržiūrą. Meniškai ir išdidžiai parodyta kultūra primena, jog kadaise buvusi paskutinė pagonių šalis nenusileido net pačiam Kryžiuočių ordinui, o netgi sugebėjo kai kuriose vietose jį lenkti.

Kelionė po istorines vietoves, amatininkų pristatymai ir pati kultūra – tai vienas didesnių juostos pliusų, o kartu ir puiki pažintis su protėviais, kurie sustabdė ir, galima sakyti, sunaikino didingą užkariautoją. Išdirbtas ir malonus akiai darbas yra vienas įsimintiniausių šalies dokumentinių darbų per daugelį metų.

Techninės pusės ypatumai

Gerbiamas kino režisierius Juozas Matonis, šiame filme atlikęs operatoriaus vaidmenį, yra vienas svarbesnių filmo variklių. Vaizdžiai parodantis istorines vietoves, už rankos vedantis žiūrovą po Žalgirio mūšio lauką, jis sugeba magiškai atkurti viduramžių atmosferą, kuri lydi ir nepaleidžia iki pat filmo galo.

Muzikinė kompozicija irgi parinka apgalvotai. Filmas nuo ramaus vaizdo pereina ties griausmingu, o po to vėl nusiramina ir leidžia žiūrovui peržiūros metu vėl sėdėti ramybėje.

Montažas stiprus, nors viena vieta yra nelabai tinkanti peržiūrai kine. Kas dvidešimt minučių pasirodantis filmo pavadinimo užrašas sugeba nutraukti įsijautimą į juostą, tačiau suprantama, taip buvo padaryta – filmas bus parodytas ir televizijoje, o tarpas tarp reklamų yra būtinas. Apibendrinant, tai – tikrai solidus ir meistriškas darbas.

Aktorių kolektyvinis darbas

Aktorių, kaip tokių, filme nėra, nebent galima padėkoti už dalyvavimą Garbės sargybos kuopai, kurie prieš žiūrovą pasirodo kaip riteriai. Visi kiti – tai mokslininkai ir istorikai, pateikiantys faktus apie Žalgirio mūšį.

Jausmingiausias yra mūsų šalies žinomiausias istorikas, profesorius Alfredas Bumblauskas. Gana atvirai kalbantis apie abiejų šalių svarbą šiame mūšyje, profesorius ir pajuokauja, o tas dar labiau pagyvina rimtesnę atmosferą.

Vaizdžiai ir plačiai pasakojantys mūšio eigą švedų profesorius Svenas Ekdahlas bei lenkų profesorius Kšištofas Ožogas labai ramiu būdu pateikia ne tik faktus, tačiau ir savo hipotezes apie kruviną mūšį, todėl pasijaučiama lyg paskaitos metu. Kai kuriems žmonėms tai bus net ir kelionė praeitin į studentavimo laikus.

Verdiktas

„1410: žinomas, nežinomas Žalgiris“ – tai unikali kelionė į Lietuvos bei Lenkijos valstybių praeitį, į vieningą ir galinčią pasigirti smogiamąją galią, bendradarbiavimą, sunaikinusį mirtį nešantį priešą. Filmas, skirtas bet kokio amžiaus žmogui, prilygstantis edukacijai bei tiesiog supažindinimui su praeityje buvusia abiejų šalių didybe. Kokybiškai pateikto scenarijaus, preciziško montažo bei vaizdaus operatoriaus darbo dėka tai neabejotinai vienas geriausių pavyzdžių savo žanre.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 10/10

Techninė juostos pusė – 9/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 10/10

Bendras vertinimas: 10/10

%d bloggers like this: