Monthly Archives: February 2013

Šalutinis poveikis / Side Effects


Premjera: Vasario 7, 2013Side Effects
Premjera Lietuvoje: Kovo 1, 2013
Kino platintojas: Top Film Baltic
Indeksas: N16
Trukmė: 106 min.
Žanras: Kriminalinis, Trileris
Šalis: JAV
Režisavo: Steven Soderbergh
Vaidina: Channing TatumRooney MaraJude LawCatherine Zeta-JonesVinessa Shaw

IMDB – 7.5/10
RottenTomatoes – 84/100
Metacritic – 75/100

Filmo biudžetas – 30 000 000 $

Bendros pajamos – 25 729 369 $

Siužetas

Jaunos moters pasaulis susipainioja, kai jos vaistai, išrašyti psichiatro, sukelia nepageidaujamus šalutinius efektus.

Buvaukine.lt sako:

„Depresija“

Oskaro laureatas už geriausią 2000 metų juostos „Narkotikų kelias“ režisūrą, „Oušeno“ trilogijos kūrėjas, unikalaus stiliaus kino grandas Stevenas Soderberghas viso pasaulio kino mylėtojams pristato paskutinį savo, kaip režisieriaus kūrybos, darbą.

Paskubomis norintis užbaigti savo kino karjerą, tarptautinį pripažinimą turintis Stevenas Soderbeghas vos per kelis metus pamalonino mus net keturiomis juostomis. 2011 metais buvo galima su džiaugsmu stebėti po pasaulį plintančio mirtino viruso pasekmes filme „Užkratas“, 2012 metais buvo jaučiamas kovingas nusiteikimas juostoje „Melori Kein. Prarasta kontrolė“ bei lydėjo prakaitas per seksualaus „Magiško Maiko“ peržiūrą.

Šį sykį mūsų laukia itin stiprus psichologinis trileris, kurio dėka galima pasinerti į farmacijos pasaulį, pamatyti iš arti psichiatrų darbą bei tiesiog vaizdžiai pajausti tikrąjį kai kurių medikamentų šalutinį poveikį žmogaus organizmui.

Apie ką mes čia…

Emilės vyras pasodinamas į kalėjimą, o ją pačią pradeda kamuoti depresija. Iš pradžių išvengti melancholiškos būsenos Emilei padėjo raminamieji vaistai, tačiau sulig kiekviena diena vaistai prarasdavo savo poveikį merginos organizme. Pamačiusi, jog nėra kitos išeities, mergina kreipėsi pagalbos į gydytojus. Geriausi klinikos daktarai bando išvaduoti ją iš depresinės būsenos, bet panaudoję naujus ir dar neišbandytus preparatus sugeba tik kai kuriam laikui padėti Emilei. Šalutinis vaistų poveikis yra žymiai rimtesnis nei buvo galima įsivaizduoti, todėl dabar Emilei tenka kovoti dėl savo gyvybės.

Kūrinio vidus

Sulig kiekvienu filmu Stevenas Soderberghas bando peršokti pats save pateikdamas vis įdomesnes ir įvairiapusiškesnes temas. Galintis dirbti prie bet kokio žanro kino kūrėjas pateikia mums juostą, kuri yra lyg ilgametės jo kino karjeros apibendrinimas. Šiame filme yra visko – nuo žanrų kaitaliojimo iki daugybės temų analizių.

Pirmiausiai filmas yra orientuotas į tai, kad paveiktų žiūrovą stipria psichologine puse, nes visgi su kiekvienu momentu, artėjančiu iki kulminacijos, įtampa ne tik, kad nepaleidžia, tačiau ir sukuria gana stiprų poveikį žmogaus pasąmonėje. Po peržiūros iš karto kyla nemažai klausimų, todėl režisieriaus dėka yra duodami keli atsakymo variantai.

Filmo struktūra ir siužetinės linijos pateikimas buvo kurtas geriausių trilerių pavyzdžiu, tačiau bendrai pažvelgus į patį vidų matome stiprią dramą, iš dalies net ir dokumentinį filmą apie vaistų poveikį, o vėliau prasideda trileris su detektyviniais motyvais. Toks šokinėjimas ir bandymas psichologiškai paveikti žiūrovus yra puikiai apgalvotas, todėl filmo galutinis efektas yra  pernelyg šokiruojantis.

Scenarijus kruopščiai apgalvotas, kiekviena detalė, minima viso filmo metu, yra priartinta prie natūralumo – visgi farmacijos veikla užpuolama stipriai, todėl problemos atvaizdas juostos fone yra realus ir kartu kraupus.

Vaistai, kurie turi gydyti, padėti žmonėms, sugeba nuo jų nusisukti. Metaforiškai pateikiamas vaistų poveikis yra labai artimas žmonių tarpusavio bendravimui. Intriga, nepaleidžianti iki filmo galo, sukelia nemalonius pojūčius – visgi yra daug klausimų, į kuriuos nenorima gauti atsakymo, o kartu meistriškai pateikiamas veiksmas yra lyg subtiliai sudėliotas planas paveikti žiūrovus.

Veikėjų pokalbiai, veiksmai, norai labai atspindi šiuolaikinį tuščią žmogų, o simboliškai iš gydytojų pusės pateikiama pagalba tėra išmaldos vaizdas. Veikėjai labai išdirbti. Kiekvienas jų simbolizuoja tam tikrą visuomenės sluoksnį.

Svarbus ir pats filmo veiksmo pateikimas. Mįslėmis einama iki pabaigos, tačiau ir kiekviena mįslė, ypač scenos su prisiminimais, yra raktas prie to, kas rodoma pabaigoje. Dėlionės pavyzdys filme matomas plika akimi, tačiau subtiliai ir kruopščiai apgalvota siužetinė linija suteikia atskirą nuteikimą peržiūros metu. Čia jau kartu skleidžiasi šizofrenijos vaizdas bendrame juostos kontekste.

Tiesa ar visgi fikcija yra rodoma? Pasibaigus peržiūrai dar ilgai mintyse sukasi siužetinės linijos pateiktas įvykių sūkurys. Gauti atsakymai turi dvejopą poveikį, o mintys apie veikėjų likimą ilgai išlieka atmintyje.

Reikia pripažinti viena – šis kraują stingantis trileris yra tobula Steveno Soderbergho atsisveikinimo dovana kino mylėtojams.

Techninės pusės ypatumai

Jau nuo pat pirmų minučių jaučiamas režisieriaus stilius, nes visgi jis yra etatinis savo darbų operatorius. Puikiai padirbėta su vaizdais, ypač pastebimas pačių patalpų detališkumas, daiktų išdėstymas, fonas.

Natūralūs šalutinio poveikio vaizdai – tai dar vienas operatoriaus manevras parodyti tikslų žmogaus organizmo poveikį akių plotmėje. Viską matome lyg savo akimis, viską jaučiame ir užsimerkiame kartu su pagrindine veikėja.

Neapsieita ir be puikaus garso takelio, kuris lydi visą filmą. Kompozitorius Thomasas Newmanas, anksčiau dirbęs su režisieriumi prie 2006 metų dramos „Gerasis vokietis“, savo jausminga muzika sugeba intriguoti, sukelti daug emocijų, kerėti. Prie staigesnių scenų priderintos kompozicijos yra nepriekaištingas papildas kaitinti atmosferą.

Montažas – dar vienas režisieriaus talento įrodymas. Sklandžiai ir gaiviai sudėliotos scenos sukuria didžiausią intrigą juostos peržiūros metu, nieko neišduodant iki pat pabaigos.

Visgi meistriškas techninės pusės darbas – tai unikalus reiškinys, kai galima stebėti ir džiaugtis Steveno Soderbergho gabumais ir kartu liūdėti, jog toks meistras mus palieka.

Aktorių kolektyvinis darbas

Suvaidinusi pagrindinį Emilės vaidmenį, talentingoji Rooney Mara savo vaidybos sugebėjimams be jokių priekaištų įsikūnija į jos personažą. Stiprus, šaltas, emocingas, įsimenantis vaidmuo yra didžiausias aktorių kolektyvo privalumas, kuris labiausiai prisideda prie filmo stiprumo.

Ne ką mažiau stebina ir aktorius Chaningas Tatumas, jau trečią kartą vos per du metus, suvaidinęs pas režisierių. Po „Melori Kein. Prarastos kontrolės“ ir „Magiško Maiko“ vyras puikuojasi ne tik savo, kaip A klasės Holivudo žvaigždės statusu, tačiau ir su kiekvienu nauju filmu augančiais aktoriniais sugebėjimais. Visgi tai kol kas geriausias jo pasirodymas kino ekranuose. Matoma pažanga, o kartu ir pats personažas įdomus.

Antraplaniai aktoriai, kaip Jude Law ir Catherine Zeta-Jones, taipogi sugeba nudžiuginti akis, tačiau bendrai atsižvelgus į jų personažų paskirtį šioje juostoje, jie yra nykūs palyginus su kitais jų pasirodymais kino ekranuose, o kartu ir čia nublanksta prieš Rooney Maros kerus.

Verdiktas

„Šalutinis poveikis“ – tai viena stipriausių baigiančio kino režisieriaus karjerą Steveno Soderbergho juostų, o kartu ir tobulas atsisveikinimas su viso pasaulio žiūrovais. Meistriškas darbas, atiduodantis duoklę praeitiems kino grando darbams, yra simbolinis apibendrinimas to, ką savo ilgametėje veikloje pasiekė režisierius. Dinamiškas, jautrus, ekspresyvus, intriguojantis filmas, sujungtas iš kelių žanrų, suteikia keisčiausius jausmus peržiūros metu, lygius tiems, kurie kamuoja pagrindinę veikėją, priimančią medicininius preparatus. Juosta nepaleidžia žiūrovo iki pat finalinių titrų, po kurių pasirodymo ilgam išlieka nežinomybė.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 10/10

Techninė juostos pusė – 10/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 9/10

Bendras vertinimas: 10/10

Sniego karalienė / Снежная королева


Premjera: Vasario 22, 2013Snow Queen
Premjera Lietuvoje: Vasario 22, 2013
Kino platintojas: Garsų Pasaulio Įrašai, UAB
Indeksas: V
Trukmė:  80 min.
Žanras: Animacija
Šalis: Rusija
Režisavo: Vlad BarbeMaksim Sveshnikov
Vaidina: Anna ArdovaLyudmila ArtemevaDoug ErholtzErin FitzgeraldWendee Lee

IMDB – 5.3/10

Filmo biudžetas – 7 000 000 $

Bendros pajamos – 9 700 000 $

Siužetas

Sniego Karalienė sukūrė amžinos žiemos pasaulį, kur poliarinis vėjas sušaldo žmonių jausmus ir sielas. Mergina, vardu Gerda, jos augintinė šeškė Luta ir trolis, vardu Ormis, turi išgelbėti jos brolį Kajų ir visą pasaulį.

Buvaukine.lt sako:

„Ledinė širdis“

Hanso Kristiano Anderseno pasakų motyvais sukurta begalybė tiek vaidybinių, tiek animacinių filmų, tačiau rusų kino kūrėjai pristato pasakojimą apie „Sniego karalienę“ visiškai kitokiame kontekste – būtent iš jos perspektyvos.

Maksimo Smešnikovo ir Vladleno Barbe animatorių duetas, prieš savo debiutą džiuginęs jaunus žiūrovus trumpametražiais animaciniais filmais plačiuose kino vandenyse, dabar vėl kviečia jaunus ir didelius pasimėgauti jų bendradarbiavimo vaisiais ir pamatyti patį kruopščiausią kada nors sukurtą rusų animacinį projektą, kuris savo vizualine puse mažai kuo skirsis nuo holivudinių šedevrų.

Apie ką mes čia…

Tolimoje šalyje, kurioje visą laiką žiema, šaltis neapleidžia nė akimirkai ir ledas puošia namų stogus, gyvena berniukas Kajus. Jo tėvas yra seniai paverstas ledine skulptūra pačios negailestingiausios būtybės – sniego karalienės. Greitu metu karalienė pagrobia ir patį berniuką, kad miestelyje neliktų nė vieno tėvo palikuonio.

Pasipriešinti blogiui pasiryžta mergaite Gerda, kuri kartu pasiruošia pavojingai kelionei išlaisvinti savo broliuką Kajų. Kartu su naujais draugais, mergaitė yra pasiryžusi stoti akis į akį su pačia ledinę širdį turinčia karaliene.

Kūrinio vidus

Rusų kino kūrėjai vėl vejasi holivudines tendencijas, tik šį sykį jiems pavyko viską gana gerai realizuoti. Reikia pripažinti, jog matosi panašumų ir su žinomais amerikiečių animaciniais šedevrais, bet viso filmo metu jaučiasi rusiška dvasia.

Hanso Kristiano Andersono pasakos motyvas šiek tiek kitokiu būdu pateikiamas, atsisakyta nemažai momentų iš pačios pasakos, bet džiugina kūrėjų interpretacija, nes jaučiamas originalumas.

Viskas parodoma iš dvejų moterų perspektyvos. Matosi karalienės ir pačios Gerdos pasaulis. Blogio su gėriu kova parodoma šviesiame fone, nėra jokių žiaurių momentų, todėl filmas labiausiai skirtas mažesniems kino mylėtojams, kurie sutiks naujus veikėjus. Siužetinės linijos eiga labai greitai rutuliuojasi, nėra jokių pauzių ar užtempimų. Nuobodulio taipogi nesijaučia, ypač kai viskas nuo pačios pradžios iki pabaigos virsta smagiu nuotykiu.

Atmosferą kaitina ir smagūs dialogai su troliu. Gana linksmas, nors ir holivudinis veikėjų standartas, priartina patį filmą prie kultinio „Ledynmečio“ pirmos dalies. Apsieinama be kokio nors vulgarumo ar pokalbių tualetinio humoro stiliumi, net užuominų apie tai nėra. Daug laiko skiriama draugystės paaiškinimui. Du visiškai skirtingi, tačiau artimi sau veikėjai atranda bendrą tikslą, vieną iš jų aplanko gėris, prisirišimas, svajonės apie ateitį leidžia pamatyti, kaip draugystė nugali bet kokias atsiradusias kliūtis.

Šeimos vertybių ir ryšių tarp brolio ir sesers pateikimas irgi būtinas, filmas tuo pačiu moko tik gėrio. Smagu, jog būtent tuo aspektu yra išgaunamas tas pats efektas, kuris kažkada buvo sovietmečio animacijos pagrindu. Istorijai pasibaigiant viduje lieka labai malonus jausmas, o kartu ir padėka kūrėjams už gana šiltą ir jaukų darbą.

Techninės pusės ypatumai

Po peržiūros tenka pripažinti, jog techninės pusės aspektu tai kol kas geriausiai sukurtas rusų animacinis filmas. Daug veiksmo ir  kokybiškai pateikiami specialieji efektai džiugina akis, atveria vaizduotę, ir niekuo nesiskiria nuo amerikiečių darbų.

Žinoma, vienas skirtumas yra – biudžetas, tačiau darbas atliktas ne ką prasčiau. Trimatėje dimensijoje matyti kruopščiai pateiktą sniego sūkurį yra vienas malonumas, todėl dar vienas pliusas animatoriams už gerai pateikta 3D efektą.

Garso takelis lygus blokbasteriui – staigus, greitas, nuotykinis. Vietovių, patalpų, personažų detalizavimas tiesiog puikus, įdėta daug kruopštaus darbo, ypač tai galima pastebėti Gerdos plaukuose, kurie buvo kuriami tokiu pačių principu kaip Disnėjaus „Ilgo plauko istorija“. Daugelis metų darbų parodo, jog ir rusai su skurdžiais biudžetais nėra prastesni animatoriai už multi-milionines Holivudo studijas.

Aktorių kolektyvinis darbas

Didžiausias privalumas – kiekvienas iš veikėjų kalba originaliąją kalba. Šiuo atveju didžiausia pažiba yra Ivanas Ochlobystinas. Gana smagus trolio Ormo pateikimas. Žinoma, visos smagiausios replikos priklauso jam, todėl nuotaikinga atmosfera irgi sukuriama jo personažo. Girdėti galima ir Dmitrijaus Nagijevo, Anos Ardovos, Michailo Tichonovo balsus. Visgi maloniai nuteikiantis aktorių kolektyvas prisidėjo prie bendro filmuko vaizdo.

Verdiktas

„Sniego karalienė“ – tai šilta ir energinga kelionė po Hanso Kristiano Andersono sukurtą pasaulį. Visiškai iš kitokios perspektyvos parodytas pasakojimas yra ne tik originalus, tačiau ir nešantis savyje vien tik geras emocijas. Kruopščiai sukurtas filmas yra neabejotinai geriausias visų laikų rusų animacinių filmų atsižvelgiant į techninę pusę, tačiau kartu ir skurdokas vidumi palyginus su klasikine sovietmečio animacija.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 7/10

Techninė juostos pusė – 9/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 7/10

Bendras vertinimas: 8/10

Aukšta klasė / Pitch Perfect


Premjera: Spalio 4, 2012Perfect Pitch
Premjera Lietuvoje: Vasario 22, 2013
Kino platintojas: Forum Cinemas, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 112 min.
Žanras: Muzikinis, Romantinis, Komedija 
Šalis: JAV
Režisavo: Jason Moore
Vaidina: Anna Kendrick,  Brittany Snow,  Rebel WilsonSkylar AstinBen Platt

IMDB – 7.2/10
RottenTomatoes – 81/100
Metacritic – 66/100

Filmo biudžetas – 17 000 000 $

Bendros pajamos – 109 741 270 $

Siužetas

Beka visuomet svajojo tapti garsia Los Andželo DJ’a, tačiau tėvas nepritaria kvailoms dukros svajonėms ir išsiunčia ją į koledžą Karolinoje. Ten Beca gauna darbą universiteto radijo stotyje ir susipažįsta su ten dirbančiu vaikinu. Tuo tarpu merginų grupė, pasivadinus “The Bellas” ieško naujų grupės narių. Nors ir atmetusi pasiūlymą nueiti į atranką, neilgai trukus Beca išbando savo jėgas ir su keliomis merginomis patenka į grupę, tačiau jai į akį kritęs vaikinas, pasirodo, taip pat pateko į didžiausių “The Bellas” varžovų grupę. Prasideda atkakli kova dėl geriausiųjų vardo įplieksdama įtampą ir uždraustą meilę.

Buvaukine.lt sako:

„Jaunimas dainuoja“

Populiarių televizinių projektų kūrėjas Jasone‘as Mooras, kurio dėka pasaulis galėjo pamatyti kultinį serialą „Dosono užutėkis“ bei jausmingą penkis sezonus rodytą dramą „Broliai ir seserys“, debiutuoja plačiuose kino vandenyse. Plačiai auditorijai pristatoma žymaus Mickey‘o Rapkino literatūrinio kūrinio ekranizacija, kuri perkels juos į nuostabiausių balsų savininkų pasirodymus didžiuosiuose ekranuose.

Po tarptautinių projektų kaip „Mokyklos miuziklo“ trilogijos, itin mėgstamo JAV serialo „Choras“, dramos „Šlovė“ pasisekimo mūsų laukia dar vienas jausmingas pasakojimas apie jaunimą, pasiryžusį muzikos galia įveikti didžiausias gyvenimo kliūtis, o mes tuo pačiu tapsime jų peripetijų liudininkais.

Apie ką mes čia…

Vieni jauni žmonės nori sukurti šeimą, kiti – kilti karjeros laiptais kokioje nors korporacijoje, tačiau yra ir amžinų svajotojų. Tokia ir yra Beka.

Mergina nori tapti garsia didžėja, bet jos norai ir lieka norais. Jokio palaikymo iš tėvo pusės, mažai bendraminčių kelia tik tuštumą prieš likusį gyvenimą.

Viskas pasikeičia, kai Beka ateina į universitetą, kur daug jaunų ir gabių žmonių, o kartu susipažįsta su vienos dainuojančios akapela grupės merginomis, kurios apverčia jaunai idealistei gyvenimą.

Kūrinio vidus

Per pastaruosius keletą metų turime labai daug panašaus konteksto filmų pavyzdžių, todėl pasirenkant šią juostą tikėtis kokių nors stebuklų nereikia, bet visgi filmas sugeba nustebinti.

Labai lengvas įsibėgėjimas, labai apgalvotai parinktas siužetinės linijos eiliškumas, sukuriantis tiek kominę, tiek šiek tiek draminę atmosferą, bet trūksta vientisumo, nes kartais ekrane gaunasi chaosas.

Matome kelias istorijas, susipinančias į vieną bendrą, o tas yra smagu – kūrėjai neapsiriboja tik vienu personažų grupės pasakojimu. Nemažai juokingų situacijų leidžia mėgautis kiekviena filmo minute, o kartu ir pasijuokti iš banalumo.

Visgi sukasi tas pats variklis, kaip ir anksčiau minėtų juostų, tačiau pats stilius primena dramą „Šokis hip-hopo ritmu“ bei kultinę meilės istoriją „Šokis – blykstė“. Gražiai sukomponuotos detalės, nenuobodžiai papasakota istorija ir kartu žvalus veikėjų pasirodymas sukuria tam tikrą grandį, kuri yra nepalaužiama iki pat juostos galo.

Kaip visada, neapsieinama ir be klasikinės dvikovos tarp konkuruojančių grupių – priklausomai nuo filmo temos, veikėjai vis bando išspręsti savo nesutarimus talento dėka. Šį kartą matome puikią vokalo dvikovą tarp berniukų ir mergaičių.

Dialogai labai skurdūs – minčių kratinys iš veikėjų pusės kartais gaunasi nestabilus, net ir meilės kontekstas šaltai parodomas. Pagrindinių veikėjų santykiai neatrodo aistringai, jaučiamas pesimizmas. Dominuoja draugystė – matyt kūrėjai būtent tuo aspektu vadovavosi ir atmetė tikrai smagų meilės istorijos niuansą. Gaila, tačiau būtent merginų draugystė parodyta tikroviškai.

Apibendrinant, tai visgi juosta apie draugystę, apie atsidavimą mėgstamai veiklai bei tiesiog norų išsipildymo bet kokią kaina pavaizdavimas.

Techninės pusės ypatumai

Filme dominuoja puikus garso takelis. Populiariosios muzikos kūriniai kaip Rihannos „Don‘t stop the music“, Kelly Clarkson „Since u been gone“, Flo Rida „Right round“ bei kultinės kompozicijos, priklausančios legendoms, kaip Europe „The final countdown“ ar Salt‘n‘Pepa „Let‘s talk about sex“. Puikiai parinkta muzika tiks bet kokio amžiaus žiūrovui. Daugelis sėdėdami peržiūros metu galės tiesiog mėgautis žinomomis dainomis bei pamiršti apie visą banalybę, sklindančią iš scenarijaus pusės.

Choreografija irgi žavi akis. Vienintelis momentas, kuris šiek tiek erzina – juostos montažas. Labai nesklandžiai pateikiamas veiksmas. Operatorius taipogi džiugina, nes visgi atlikėjas turi būti parodytas visais įmanomais rakursais, o tas ir įvykdyta.

Aktorių kolektyvinis darbas

Įvairių žanrų aktorių susibūrimas suteikia filmui vidinio žavesio, o kartu vizualiai sugeba nuteikti pakankamai įtikinamai vaidybai.

Talentingoji Anna Kendrick, suvaidinusi pagrindinį juostos vaidmenį, parodo, jog turi dar ir muzikinį talentą. Žaviai atliktos dainos jos dėka įgauna naują kvėpavimą.

Labiausiai iš minios išsiskiria komedijų asė Rebel Wilson. Įsimintinas ir pats komiškiausias personažas –  aktorė smagiai ir taikliai pavaizdavo savo portretą.

Brittany Snow vos galima atpažinti. Seniai matyta ekrane užgesusios Holivudo žvaigždės savininkė pilkai pasirodo šiame projekte. Balsas ir kelių dainų atlikimas leidžia ją vangiai pastebėti iš minios kitų veikėjų.

Vyriškoji aktorių pusė tiesiog nublanksta prieš gražiosios lyties atstoves. Mergaitės tempia juostą ant savo pečių, o vyrams turėtų būti gėda.

Verdiktas

„Aukšta klasė“ – tai smagi muzikinė kelionė po žinomus ir daugelio pamėgtus muzikinius kūrinius, skambančius visai naujame formate, o kartu ir sukeliančius daug nostalgijos. Banali, tačiau šmaikšti ir kartu šilta juosta privers peržiūros metu bent akimirkai pajudinti kojos pirštus ir įsilieti į muzikos ritmą kartu su filmo veikėjais.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 5/10

Techninė juostos pusė – 9/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 6/10

Bendras vertinimas: 7/10

Gimę mylėti / Twice Born


Premjera: Lapkričio 8, 2012Twice Born
Premjera Lietuvoje: Vasario 22, 2013
Kino platintojas: Acme Film, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 127 min.
Žanras: Drama 
Šalis: Italija, Ispanija
Režisavo: Sergio Castellitto
Vaidina: Penelope CruzEmile HirschMira FurlanJane BirkinSaadet Aksoy

IMDB – 6.8/10

Filmo biudžetas – 18 000 000 $

Siužetas

Vieniša motina su paaugliu sūnum atsikrausto į Sarajevą, kur jo tėvas mirė Bosnijos konflikto metu.

Buvaukine.lt sako:

„Meilė ir karas“

Populiarus italų aktorius ir scenaristas Sergio Castellitto plačiai auditorijai pristato savo ketvirtą režisūrinį darbą. 2004 metais su karštakoše Penelope Cruz sukūręs įsimintiną meilės dramą „Nejudėk!“,  Castellitto įtvirtino save kaip gana perspektyvų europinį režisierių.

Kino kūrėjas dar sykį pasikviečia savo ilgametę draugę ir jie kartu  kviečia žiūrovus pasinerti į meilės, neapykantos, aistros, išdavysčių kupiną kelionę, kurioje bus galima atrasti šio nepriekaištingo širdies jausmo apibrėžimą, savo akimis pamatyti dviejų žmonių santykius, prasidėjus karui, bei galbūt atrasti savyje jėgų atleisti artimam už praeityje padarytas  klaidas.

Apie ką mes čia…

Džema visą gyvenimą mylėjo Diegą – fotografą, kuriam ji yra dėkinga už sūnų. Kartu su paaugliu sūnumi Pietru moteris keliauja į Sarajevą, kuriame kažkada ir vystėsi  jos ir Diego meilė. Atvykusi į miestą Džema sugrįžta į praeitį – košmarai ir karo pasekmės vėl atsistoja prieš jos akis, o kartu ji pamato savo mylimąjį. Naujais atsiminimais moteris pradeda jausti stiprų kadaise buvusi ryšį tarp jos ir Diego, o kartu bando ištaisyti visas buvusias klaidas.

Kūrinio vidus

Juostos scenarijaus dėka viso filmo metu nagrinėjamos  dvi svarbios žmogui sąvokos – meilė ir pareiga. Visgi siužetinėje linijoje labiau dominuoja amžinos meilės motyvas. Graži ir jausminga pradžia, sunkus vidurys bei galiausiai santykių su artimų žmogumi pergalė. Tokiu būdu, kūrėjas pateikia žiūrovui pavyzdį, kaip galima kovoti dėl brangiausio ir artimiausio  žmogaus dėmesio, kaip yra sunku išlaikyti visą laiką prie savęs partnerį ir kokios yra priežastys, nulemiančios tarpusavio santykių ateitį.Visa tai pateikiama gana šaltomis spalvomis, kartais niūri ir pesimistiškai nuteikianti atmosfera kelia šiurpulį, bet vaizdžiai parodomos jaunų žmonių vertybės priartinamos prie realios tikrovės, kuri dominuoja ir šiais amoraliais laikais.

Scenaristas atsako į klausimą, ar meilė gali būti amžina ir kokia ji yra tikrame gyvenime, kokia gali būti kova dėl šio jausmo ir kartu koks jis yra saldus. Viskas vyksta sunkiame laikotarpyje, kai į Sarajevą atėjo mirtį nešantis karas. Vaizdingai pateikiamas fonas yra tam tikra metafora. Žiauri realybė ir meilė susipina į vieną didelį vaizdą, kai ekrane matome juodai baltas spalvas. Kartu prie to prisideda ir kai kurie populiariosios kultūros motyvai. Puikus pavyzdys  matomas roko muzikos legendoje, kultinės „Nirvanos“ lyderyje – Kurte Cobaine. Jo ant sienos pakabintas  portretas nėra atsitiktinis – tai tarsi užuomina, jog net ir mirtis negalės nugalėti jo gyvavimo širdyse tų, kurie jį myli. Filme viskas vyksta tokiu pačiu principu kaip ir muzikos atlikėjo gyvenimas. Simboliškai matomas karas bei jo padariniai visuomenei, žmonių mentaliteto pasikeitimas, naujos tendencijos kultūroje.

Ištikimybė ir draugystė – dar vienos svarbios juostos sudedamosios dalys, be kurių filmas būtų tiesiog neįdomus, monotoniškas, be intrigos. Intriga visgi yra ir iki pat juostos galo visi taškai sudedami ant i – išsisprendžia siužetinės linijos sukti manevrai, viskas tampa aišku, priežastys paaiškinamos veikėjų veiksmais.

Dialogai stiprūs, nėra banalių pokalbių, gyvenimiškas minčių išdėstymas. Patikti turėtų ir tas, jog sekso scenos pateikiamos labai paprastai, nėra jokio meniškumo, jokios erotikos, tiesiog buitiniu būdu atveriamos intymumo durys į veikėjų gyvenimą.

Svarbiausia, jog nesijaučia nuobodulys, veiksmas įsibėgėja labai lėtai, tačiau jau atėjus viduriui intriga nugali, prasideda apmąstymai. Scenarijaus minusas, jog veikėjai nėra per daug išdirbti, tik techniškai susendinti veikėjai atrodo labai natūraliai. Susipažinti su jais tenka minimaliai, o ir jų likimai kelia daugelį klausimų, bet visgi tai stiprų vidų turinti juosta, kurį neša savyje stiprų poveikį.

Techninės pusės ypatumai

Juostos garso takelis turi didelę įtaką visam filmui. Nustebina, o kartu tiesiog verčia ploti seanso metu išgirstas paties Kurto Cobaino balsas. Grupės Nirvana lyderis ne tik iškeliamas kaip simbolis filmo metu, tačiau ir skambant melancholiškai dainai „Something in the way“ kelia vis didesnę pagarbą kūrėjams. Daug staigių ir pagal atmosferą tinkančių kompozicijų, o kartu ir žinomų atlikėjų dainos kaip Briuce‘o Springsteno „I wanna marry you“.

Pastebimas ir puikus montažas, kurio dėka siužetinės linijos detalės renkamos kaip dėlionė. Vienintelis dalykas, kuris tikrai šiek tiek erzina akis — operatoriaus darbas. Per staigus kameros momentas susilieja ir žiūrovui tai tik trikdo peržiūros metu susikaupti, nes akis veikia toks filmavimo būdas.

Grimas prisideda prie didesnių pliusų. Retai galima pamatyti taip meistriškai susendintus personažus. Gera aplinka, dekoracijos, karo veiksmai ir purvas, dominuojantis viso filmo metu, pateikia atmosferą, puikiai priartintą prie tų realių įvykių, kai Sarajevas buvo bombarduojamas ir dieną, ir naktį.

Aktorių kolektyvinis darbas

Filmo žvaigždė ir režisieriaus gera draugė Penelope Cruz išties yra įspūdingo grožio moteris, tačiau dažnai savo filmuose ji per daug įsiliepsnoja, jog vaidyba atrodo per daug nenatūrali. Žinoma, ji aistringos natūros moteris, kuri gali įkaitinti vien savo kalbomis bet kokį vyrą, tačiau šiame filme ji sau leido per daug. Isteriškai nestabilus veikėjos portretas, kuriam yra sunku prijausti ir patikėti, jog ji išties myli savo ekrano partnerį.

Pagrindinio vyriško vaidmens atlikėjas, talentingasis ir kartu dar nelabai įvertintas Emilie‘is Hirschas, puikiai susidoroja su savo užduotimi. Labai atidirbtas veikėjas, tik deja, scenarijaus dėka jis buvo atskleistas per mažai.

Adnanas Haskovicius, pasirodantis kaip geras įsimylėjėlių draugas Goiko. labai charizmatiškai pateikia save. Jo veikėjas kartais sugeba užtemdyti pagrindinę porą, o tas yra smagu, malonu, netikėta.

Trys savarankiški personažai sugeba padaryti didelį darbą šiai juostai, jų dėka dar didesnis malonumas kyla peržiūros metu.

Verdiktas

„Gimę mylėti“ – tai šalta, o kartu karšta juosta apie pasitikėjimą, draugystę, nuoskaudas ir meilės jausmo savotišką išreiškimą. Filmas, kupinas mįslių, į kurias siužetinės linijos eigos metu maloniai atsako  pats kūrėjas, o kartu ir pavyzdžių, kaip galima pakeisti savo požiūrį į tam tikras situacijas meilės fronte, kai galima atleisti ir susitaikyti. Šis kūrinys apie gyvenimą ir pačią gyvybę, kurios kartais neįvertina žmonės.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 8/10

Techninė juostos pusė – 8/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 7/10

Bendras vertinimas: 8/10

%d bloggers like this: