Aurora / Vanishing Waves


Premjera: Birželio 29, 2012Aurora
Premjera Lietuvoje: Sausio 4, 2013
Indeksas: N18
Trukmė: 124 min.
Žanras: Mokslinė drama
Šalis: Lietuva
Režisavo: Kristina Buozyte
Vaidina: Marius JampolskisJurga JutaiteSharunas BartasBrice Fournier

IMDB – 6.8/10

Filmo biudžetas – 4 000 000 Lt

 

Siužetas

Bio informatikas eksperimentuoja su į komos būseną patekusios jaunos moters mintimis.

Buvaukine.lt sako:

„Mokslinis eksperimentas“

Lietuvoje labai retas atvejis, kai už kūrybinio kino proceso vairo atsistoja moteris, tačiau visgi yra puikių išimčių. Šiuo atveju geriausia mūsų šalies režisierė Kristina Buožytė, padovanojusi labai daug šiltų akimirkų su savo debiutine komedija „Pakeisk plokštelę“ bei širdį stingdančia tarptautiniams vandenims pristatyta  2008 metų drama „Kolekcionierė“, pristato labiausiai intriguojantį naujos Lietuvos kino projektą. Filmas, Europoje užsitarnavęs geriausios fantastinės juostos vardą, parodys, jog mūsų šalies kino kelias tik prasideda, o kartu ir laukia gana šviesi ateitis, atnešanti šlovę lietuvių produktui.

Apie ką mes čia..

Po siaubingos avarijos kelyje, Aurora patenka į komos būseną. Į nelaimę patekusi moteris visgi net ir tokios būsenos tapo labai reikalinga vienam moksliniam eksperimentui. Jai į kompaniją atėjo jaunas bio informatikas Lukas, kurį pakvietė sudalyvauti šiame pavojingame procese. Eksperimento tikslas yra iš nukentėjusios pasąmonės  išgauti informaciją į jaunojo vaikino smegenis, tačiau proceso metu tarp jų nutinka keisti ir sunkiai apsakomi dalykai.

Kūrinio vidus

Visiškai retas reiškinys stebėti tokio išskirtinumo lietuvių sukurtą juostą. Pirmas nacionalinis mokslinės fantastikos projektas išties turi savyje individualumą, tačiau tas individualumas apsiriboja mūsų šalimi. Visos filme parodytos idėjos ir pati struktūra tiesiogiai paimtos iš daugelio holivudinių ir nepriklausomo europinio kino darbų. Šis projektas visgi labiausiai artimas kino genijaus Christophero Nolano šedevrui „Pradžia“ – visiškai pagal tą pačią schemą naudojamas pagrindinis veiksmas. Žinoma, šiek tiek kita aplinka, skurdesnės dekoracijos, bet užtat poveikis panašus. Šį kūrinį galima įvardinti labai populiariu tarp kinomanų terminu – „Mindfuckas“. Pagrindiniu juostos varikliu tampa neįmanomos meilės interpretacija, lygi sapnui, kuris tęsiasi amžinybę Auroros pasąmonės viduje, tačiau dėka Luko įsiterpimo į moters vidų tyras ir begalinis jausmas ištrūksta, leisdamas moteriai net ir tokioje kraupioje būsenoje patirti laimę. Vieno ir kito personažo prieštaravimai puikiai papildo abiejų suskaldytą širdį, suklijuodama ir metaforiškai parodydama, jog meilė aplanko žmogų bet kada, tereikia išlaukti tinkamo momento. Viskas labai primena kitą žinomą 2004 metų filmą „Jausmų galia“ su Jimu Carrey ir Kate Winslet. Net jei ir režisierė pasiskolino kai kurias idėjas, tačiau jas pateikdama meistriškai sugebėjo išsisukti ir parodyti savitą viziją. Gaila, kad kai kurios scenos nesugeba iki galo perteikti scenaristo užsibrėžto tikslo. Veiksmas pateikiamas iš dalies nuobodžiai, tačiau siužetinės linijos pateikimas žaidžiant su žiūrovais mįslėmis yra sklandžiai apgalvotas manevras duoti peno apmąstymams po nutrūkstančios ir vėl iš naujo parodomos scenos. Kartais peržiūros metu atrodo, kad manipuliuojama visais įmanomais jutimo būdais. Visgi tyla, triukšmas, šlykštesni vaizdai, spalvingi juostos kontrastai leidžia viską, kas rodoma ekrane, patirti pačiai publikai. Tai yra stipriausia juostos dalis, režisierės laimėjimas, kuris neabejotinai leidžia pripažinti juostos išskirtinį bruožą – šokiruoti ir kartu pamaloninti žiūrovą. Neatsiejamas ir sapnų pateikimas – tai tarsi tiesą parodantis kitas pasaulis, lygus rojui arba pragarui, kuriame žmogus gali jaustis tiek laisvas, tiek susikaustęs iš skausmo. Paralelinio pasaulio motyvas gana taikliai apibūdina žmonių siekius, norus, patyrimus bei visokiausių jausmų atsiribojimą nuo kūno. Emocingas žmogaus psichologinio portreto paveikslas yra tarsi užburtas ratas ir tik būnant komos būsenos galima pajausti visa tai, ką viduje jaučia Aurora, tačiau išorėje jokių judesių, tu tiesiog augalas, gulintis ant stalo ir laukiantis savo akimirkos. Kartu neapsieinama ir be intymumo momentų – jie lyg ir šokiruoja, lyg ir nuteikia kažkam įsimintinam, bet visgi kaip taikliai žaidžiama kūno kalba, parodant, jog erotinis potraukis nebegalės tęstis amžinai, aistra užgęsta, bet kartu viduje išlieka tas malonus išsiliepsnojusios nors ir trumpos meilės kartėlis. Didelę erdvę turintis filmas, tačiau nors ir buvo daug užsibrėžtų tikslų, kiekvienos scenos fone mes sugebame pamatyti tik vieną ar kitą jų kontrastą.

Techninės pusės ypatumai

Iš pirmo žvilgsnio mokslinei fantastikai būtų būdingi kruopščiai pateikiami specialieji efektai, bet visgi jų čia beveik nėra. Žinoma, kai kurių žiūrovų lūkesčiai bus nepateisinti, bet derėtų prisiminti puikų 2009 metų Duncano Jones‘o filmą „Mėnulis“, kur veiksmas vyko beveik vienoje patalpoje su vienu vieninteliu aktoriumi. Panašus vaizdas yra ir „Auroroje“. Filmas visgi stebina savo fonu ir spalvų žaismu, o kartu ir išgaunamu neprilygstamu kontrastu paryškinant juostos atmosferą. Labai gerai suderintas garso takelis leidžia pajausti juosto tragizmą, rodomose scenose atskleisti kai kuriuos jausmus. Operatorius taipogi padirbėjo iš peties. Jo dėka buvo gana neblogai išlaikytas balansas tarp veikėjų pateikimo objektyve. Kaip lietuvių pirmam bandymui, tai visgi išraiškingas vizualinis juostos kontekstas, nors ir šiek tiek skurdokas dėl biudžeto trūkumo.

Aktorių kolektyvinis darbas

Filmas, kaip ir anksčiau minėtas „Menulis“, apsiriboja vos keliais veikėjais. Šiuo atveju filme pagrindiniai veiksmo dalyviai yra trys nelaimingi, o kartu ir artimi sau žmonės. Marius Jampolskis savo personažą suvaidino gana įtikinamai, galima buvo pajausti iš jo sklindančią neapsisprendusio savo jausmuose žmogaus aurą. Atviros ir kartu šokiruojančios scenos iškelia aktorių į aukštesnį lygį, visgi talentingam žmogui reikia duoti daugiau šansų vaidinti rimtame kine, o ne apsiriboti eiliniais TV projektais. Mariaus partnerė, aktorė Jurga Jutaitė, neatsilieka nuo savo kolegos – jos personažas buvo labiausiai išdirbtas filmavimo metu. Puikus stiprios, o kartu trapios moters pavyzdys. Šarūno Barto suvaidintas žuvusio Auroros vyro personažas tiesiog tiksliai atkartojo filmo „Pradžia“ struktūrą. Visiškai vienodas portretas su paminėto 2010 metų filmo pagrindinio veikėjo Kobo žmona Mol. Jis kaip ir trukdė vystytis meilės jausmams, tačiau jei jo nebūtų, filmas prarastų visą savo potencialą, o kartu ir atsisakytų gana neblogos vaidybos.

Verdiktas

„Aurora“ – tai pirmas ir gana įsimintinas fantastinis lietuviško kino produktas, kurio dėka mūsų šalies kinematografija pamažu pradeda kilti tarptautiniuose kino vandenyse. Filmas, kuris šokiruoja, o kartu ir leidžia pasidžiaugti atskleistais meilės jausmo privalumais, bet visgi nesugeba iki galo išreikšti savo pagrindinės minties. Filmas, kuris skiriasi nuo kitų mūsų šalies darbų, tačiau atsižvelgiant į bendrą pasaulinę kinematografiją, tai dar vienas produktas, kuris pasiklysta tarp iškilesnių savo žanro darbų.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 6/10

Techninė juostos pusė – 7/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 7/10

Bendras vertinimas: 7/10

Advertisements

About Dario Voitukevez

The Movie Lover!!!

Posted on 2013-01-04, in Mokslinė fantastika. Bookmark the permalink. Leave a comment.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: