Monthly Archives: January 2013

Taikinys #1 / Zero Dark Thirty


Premjera: Sausio 4, 2013Zero Dark Thirty
Premjera Lietuvoje: Vasario 1, 2013
Kino platintojas: Acme Film, UAB
Indeksas: N16
Trukmė: 157 min.
Žanras: Veiksmas, Drama, Trileris 
Šalis: JAV
Režisavo: Kathryn Bigelow
Vaidina: Jason ClarkeReda KatebJessica ChastainKyle Chandler, Jennifer Ehle

IMDB – 7.7/10
RottenTomatoes – 93/100
Metacritic – 95/100

Filmo biudžetas – 40 000 000 $

Bendros pajamos – 78 924 264 $

Apdovanojimai:

Golden Globe 2012

Geriausias moteriškas vaidmuo (drama) – Jessica Chastain
Nominacija už geriausią draminį filmą
Nominacija už geriausią režisierių – Kathryn Bigelow
Nominacija už geriausią scenarijų – Mark Boal

 

Academy Award

Nominacija už geriausią filmą
Nominacija už geriausią originalų scenarijų – Mark Boal
Nominacija už geriausią moterišką vaidmenį – Jessica Chastain
 

 

British Academy Film Award
Nominacija už geriausią filmą
Nominacija už geriausią režisierių – Kathryn Bigelow
Nominacija už geriausią scenarijų – Mark Boal
Nominacija už geriausią moterišką vaidmenį – Jessica Chastain

 

Siužetas

Kronika apie dešimtmetį nuo 2001 m. rugsėjo 11 įvykių trukusią  al-Qaeda teroristo Osama bin Ladeno medžioklę iki jo nužudymo 2011 m. gegužės 6 d.

Buvaukine.lt sako:

„Operatyvinė misija“

Buvusi „pasaulio karaliaus“ Jameso Camerono žmona Kathryn Bigelow, žinoma kaip labai vyriškų filmų, pvz kultinio 1991 metų „Ant bangos keteros“ ar 2002 metų trilerio „K-19“, kūrėja, išgarsėjusi, kaip pirmoji moteris kino istorijoje, metusi iššūkį Kino Akademijai bei 2010 metais Oskarų ceremonijoje su patriotiniu ir brutaliu „Išminuotojų būriu“ nugalėjusi savo buvusio vyro revoliucinį „Įsikūnijimą“, pristato dar vieną panašaus konteksto juostą. Šį kartą Oskarinė ledi visus kviečia pamatyti patį kontraversiškiausią metų filmą apie nesugaunamo Osamos Bin Ladeno sunaikinimo operaciją, paremtą pagal tikrus operacijos šaltinius ir parodančią pačius tamsiausius jos užkulisius.

Apie ką mes čia..

Po visam pasauliui lemtingų rugsėjo vienuoliktos įvykių pačios geriausios JAV tarnybos turi vieną vienintelę užduotį – sugauti teroristą numeris vienas – Osama Bin Ladeną. Įvairiausiais būdais, išradingiausiais kanalais bandoma sužinoti apie tos siaubingos dienos užkulisius. Praėjus dešimt metų nuo operacijos jau prarandama viltis, jeigu ne vienos stiprios moters tikėjimas, kuri įsitikinusi, jog Bin Ladeno slėptuvė bus greitai atskleista.

Kūrinio vidus

Žiūrint šią juostą ir į pačią jos kūrėją kyla labai keistas jausmas. Visgi prisiminus trijų metų senumo Oskarų ceremoniją ir kaip ponia Bigelow tiesiog išplėšė Jamesui Cameronui iš rankų Oskarus, tai buvo visur labai aptariamas įvykis, nes visgi gal ir pati Kino Akademija prisidėjo prie to, kad reikėtų šiek tiek nuleisti iš padangių „pasaulio karalių“. Kita vertus, tema apie patriotizmą ir propagandos skleidimas kiekviename juostos kampe irgi prisidėjo prie pergalės. Kaip bebūtų, šį sykį Kathryn Bigelow nenusileidžia savo tradicijoms ir pristato tokios pat temos filmą. Atrodo, lyg moteris tyčia siektų dar vieno Oskaro. Atmetus visus įtarimus ir pradedant analizuoti filmą reikia iš karto pripažinti – juosta skirta labiau amerikiečiui. Filmo scenarijus puikus, reikia pripažinti, jog viskas labai sklandžiai pasakojama, tik vienas momentas neduoda ramybės – paties filmo struktūra panaši į dokumentinio filmo stilių, o tą mes jau matėme pas Bigelow 2009 metais. Įvykiai ir scenos tiesiog sulipdytos, eiliškumas yra, tačiau apsieinama be vientisos pasakojimo linijos ir gauname kadrų šou. Kita vertus, šį mažą nesusipratimą kompensuoja tai, jog viskas kurta pagal tam tikrus šaltinius ir norėta kuo detaliau papasakoti viską, todėl šiuo atveju laimi scenaristai. Kaip ir galima buvo tikėtis, juosta yra perpildyta didvyriško JAV pareigūnų patriotizmo, kur gi be jo. Po tokio stipraus savo propagandinės temos konteksto jauni plikagalviai „patriotai“ užsinorės stoti į karinę tarnybą bei eiti ginti savo šalies orumo už tūkstančių kilometrų. Žinoma, gi demokratiją reikia skleisti visame pasaulyje, ypač ten, kur yra naftos. Parodomas ir žiaurumas, net labai taikliai atspindintis tardytojų kasdienybę, tačiau dėka režisierės meistriškos rankos šiose scenose galima pamatyti tokią didžiulę patriotinę idėją, jog anksčiau minimi „plikagalviai“ dar labiau užsinorės kariauti. Visgi paties filmo branduolį sudaro tikėjimas. Jaunos moters tikėjimas, kuri deda visas savo jėgas, kad suimtų teroristą numeris vienas. Jos paveikslas yra lyg draminis visuomenės atspindys. Kalbame apie moteris karjeristes, kurios neturi nei šeimos, nei artimųjų, kurios gyvena kitiems siekiams, o su laiku supranta, jog įbrido į bedugnę, o iš jos kelio atgal nėra. Pats veiksmas yra labai užsitęsęs, begalybė nereikalingų scenų ir dialogų, o labiausiai erzina intrigos nebuvimas. Taip, einant į filmą žinome, kaip viskas pasibaigs, tačiau pati operacija be kokių nors didesnių ir intriguojančių vingių. Juosta labai lėtai įsivažiuoja, viduryje yra bent šioks toks dinamiškesnis momentas, bet jis smukdamas žemyn vėl sulėtėja. Visgi filmą galima pavadinti labiau drama, nei trileriu, kaip visur anonsuoja žiniasklaida. Savo tema juosta yra stipri, išdirbta, tačiau jai nėra būdinga individuali atmosfera. Prisiminus tokius filmus kaip 2007 metų „Karalystė“, 2008 metų „Išdavikas“ ir „Melo pinklės“, 2010 metų „Žalioji zona“, net ir Oskarinį Bigelow filmą „Išminuotojų būrys“   – jie visi stovi aukščiau savo intriguojančiu pateikimu, nei šis naujas kūrinys apie patį ieškomiausią pasaulio teroristą. Filmas kaip prasideda be minties, taip ir pasibaigia – įdomus tik pats jo vidurys. O gaila, nes galėjo žymiai stipriau pateikti tokią vertingą temą ne vien manipuliuojant vargšų amerikiečių paauglių patriotizmu. Ir reikia pripažinti, kad tai nėra tas filmas, už kurį režisierė nusipelno dar vieno Oskaro – 2009 metų filmas buvo stipresnis ir brandesnis.

Techninės pusės ypatumai

Juosta negali pasigirti stipriais muzikiniais kūriniais, nors tas ir liūdina labiausiai – visgi filmo anonse skambėjo toks nuostabus Scala & Kolacny Brothers kūrinys „Nothing Else Matters“, kuris tikrai būtų papuošęs šį darbą. Labai nykios ir kartu pilkos kompozicijos. Užtat didžiausią įspūdį palieka operatorius Greigas Fraseris – jo drebančios kameros manevrai labai pagyvina nuobodulio kamuojamas scenas, o kartu ir priartina žiūrovą prie įvykių sūkurio. Stiprus garso montažas, kas labai pastebima sprogimų scenose. Specialiųjų efektų kaip ir nėra – viskas pateikiama autentiškai, kas yra didelis pliusas kūrybinei grupei.

Aktorių kolektyvinis darbas

Viso filmo veiksmą ant savo pečių nešasi pati talentingiausia jaunos kartos aktorių atstovė, tobula kino diva Jessica Chastain. Jaunai aktorei tai puikus metas, ji gauna įvairiapusių vaidmenų skirtingų žanrų filmuose, kur atskleidžia visą savo potencialą. Sukurtas stiprus ir valingas personažas, o kartu toks trapus, nelaimingai drovus ir grėsmingas, karštas ir šaltas. Visa tai – tobulai įkūnyta Maja. Atsižvelgus į visus 2012 metų pagrindinius moteriškus vaidmenis kine galima drąsiai teigti, jog tai yra unikaliausias metų pasirodymas. Buvęs Jessicos kolega iš tų pačių 2012 metų filmo „Virš įstatymo“,  charizmatiškas Jasonas Clarke‘as visgi nesugeba prilygti savo draugei, tačiau jo personažas yra esminis, atskleidžiantis purviną tarnybų veidą. Nepastebimas yra ir kitas ne ką mažiau talentingas australas Joelis Edgertonas. Neįdomus ir pilkas pasirodymas, o labai gaila – jis potencialo turi ne mažiau nei pati pagrindinio vaidmens atlikėja. Visgi pripažinkime, šis filmas – tai anšlagas ir savo jėgų demonstracija Jessicai, kuri neabejotinai yra verta Oskaro statulėlės.

Verdiktas

„Taikinys #1” – tai stipri drama, atskleidžianti tamsiausius JAV specialiųjų tarnybų veiksmų užkulisius, tačiau kiekviename kampe perpildyta patriotizmo ji tampa dar vienu puikiu propagandos įrankiu verbuoti į karinę tarnybą jaunus žmones. Puiki vaidyba, geras scenarijus ir išraiškingas operatoriaus darbas yra geriausia, ką šis filmas turi, tačiau tai tikrai nėra pats geriausias ir Oskarų verčiausias metų filmas, o tuo labiau jis žymiai nusileidžia ankstesniam žinomos režisierės darbui, už kurį jį buvo pripažinta Kino Akademijos.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 8/10

Techninė juostos pusė – 8/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 9/10

Bendras vertinimas: 8/10

 
Advertisements

Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai / Hansel and Gretel Witch Hunters


Premjera: Sausio 17, 2013Hansel and Gretel: Witch Hunters
Premjera Lietuvoje: Vasario 1, 2013
Kino platintojas: Forum Cinemas, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 83 min.
Žanras: Veiksmas, Komedija, Siaubo, Fantastinis 
Šalis: Vokietija, JAV
Režisavo: Tommy Wirkola
Vaidina: Jeremy RennerFamke JanssenGemma ArtertonZoe BellThomas Mann

IMDB – 6.5/10
RottenTomatoes – 17/100
Metacritic – 22/100

Filmo biudžetas – 50 000 000 $

Bendros pajamos – 54 800 000 $

Siužetas

Šioje pasakos versijoje, Joniukas ir Grytutė yra profesionalūs galvų medžiotojai,  kurie suseka ir nužudo raganas visame pasaulyje. Vieną dieną Augsburgo meras pateikia raganų medžiotojams naują užduotį – Joniukas ir Gretutė turi išlaisvinti miestą nuo ypatingai bjaurios raganos Muriel, kuri ketina aukoti miesto vaikus artėjančiame dviejų dienų raganų suvažiavime.

Buvaukine.lt sako:

„Nauja vizija – seni herojai“

Holivudas kiekvienais metais maitina žiūrovus vis naujomis tendencijomis kine, ar tai būtų post apokaliptinė tema, pseudo dokumentika, ar žinomų personažų naujos vizijos – viskas, kas neša pinigus yra kuriama ant konvejerių. Neapsieita ir be klasikinių pasakų motyvo. Šiuo atveju dėka norvegų režisieriaus Tommy‘io Wirkolo, labiausiai žinomo iš 2009 metų juodos siaubo komedijos „Miręs sniegas“, pristatoma labai niūraus tono klasikinės Brolių Grimų pasakos interpretacija. Filmas su daugybe specialiųjų efektų, nenuilstančiu veiksmu bei šmaikščiomis veikėjų replikomis kino mylėtojams neleis nuobodžiauti nė akimirkai, o net sugebės dar labiau priartinti žiūrovus prie nuostabios pasakos motyvo kine.

Apie ką mes čia..

Nugabenti į tamsų mišką ir palikti vieni raganų malonei, brolis Jonukas ir sesuo Grytutė stebuklo dėka išvengia žiaurios mirties nuo senos juodos burtininkės rankos. Nuo stebuklingo išsigelbėjimo praėjo daug metų ir vaikai užaugo į drąsius raganų medžiotojus. Kiekviename kaime apie juos pasakojamos legendos, kiekviena ragana jų bijo, todėl atėję imtis naujo darbo, brolis ir sesuo net nenutuokia, koks pavojus greitai gali grėsti visam gyvam pasauliui. Tik jie vieni gali mesti iššūkį artėjančiam armagedonui.

Kūrinio vidus

Holivude vis dar nesumažėjo mada klasikinėms pasakoms, ypač prisiminus, jog nuo puikios 2005 metų Terry Gilliamo „Brolių Grimų“ pasakos praėjo virš septynerių metų. Vienos pasakos žavi akis, kaip tas buvo su Timo Burtono „Alisa stebuklų šalyje“ arba praeitų metų „Snieguole ir medžiotoju“, kitos suteikia vien tik nusivylimą, prisiminus tamsiąją 2011 metų „Raudonkepuraitės“ interpretaciją. Šį kartą žiūrovai galės pasimėgauti vienu didžiausių pastarųjų metų kino nelaimelių – gi filmo premjera buvo nukelta net tris kartus – klasikine pasaka apie nelabai laimingus vaikus, patekusius į raganos malonę. Labai įdomus kūrėjų žingsnis visiškai savo nuožiūra perdaryti siužetinės linijos pateikimą, ir čia jau nekalbama apie tai, jog parodomi įvykiai, esantys labai tolimojoje ateityje. Viskas prasideda nuo to momento, kai Jonukas ir Grytutė sunaikina savo pirmą sutiktą raganą. Ateities vizija gana miglota abiems vaikams, tačiau visgi tikslas padėti kitiems nugali ir jie tampa bebaimiais raganų medžiotojais. Viskas kaip ir būtų puiku, tačiau lakios scenaristų fantazijos dėka atsisakoma pagrindinės klasikinės pasakos minties, o ją užstoja visai kitoks nuotykio pradžios kontekstas. Galima teigti, jog nuo žinomos ir kartais baimę nešančios Brolių Grimų pasakos liko tik veikėjų vardai. Nereikia į tai žiūrėti piktybiškai, visgi kartais malonu pamatyti kažką naujo, o ne tiesiog knygų tikslias ekranizacijas. Pats filmas labiausiai primena Steveno Sommerso 2004 metų kūdikį pavadinimu „Van Helsingas“. Lygiai taip pat pateikiamas veiksmas ir herojų motyvas, o tai šaunu – daug veiksmo, įdomių kovų, šmaikščių dialogų, brutalių scenų. Kai kurios vietos kartais rėžia akis. Galima pastebėti tipinę banalaus scenarijaus klaidą – viskas vyksta chaotiškai ir be kokio nors gilesnio tikslo išraiškingiau parodyti tam tikras efektingesnes scenas. Šiuo atveju galima teigti ir tai, jog filmas visgi orientuotas labiau paaugliams nei vyresnei žmonių kartai, nes beprasmės kovų scenos daugumai atstoja loginį veiksmų balansą, o tai leidžia atsipalaiduoti ir stebėti gražius, o kartu ir tuščius vaizdus. Nenuobodžiai pateikiama siužetinės linijos eiga – tai vienas maloniausių juostos kozirių. Užtat prie filmo keistenybių prisideda kelios detalės. Labiausiai juokina ir atgraso raganų šlykštus pavidalas, nes jų įvaizdis labiau primena orkus iš „Žiedų valdovo“ nei galingas burtininkes. Gerbtina tik tai, jog kiekviena iš daugelio raganų yra skirtinga, visgi smagu yra pamatyti įvairiapusiškumą. Įdomu tik, ko norėjo kūrėjai – kad iš raganų žiūrovas pasijuoktų ar pasišlykštėtų, o gal ir tas ir tas buvo jų planuose. Juostą pagyvina ir bebaimių herojų juokeliai, kurie gana maloniai žiūrisi ir svarbiausia, jog nėra jokių sentimentų, gal tik keliose vietose Jonukas praranda savitvardą, bet tai tik momentinė silpnybė. Žiūrint apskritai į šį bandymą galima teigti, jog kūrėjai pateikia gana smagų nuotykį, kuris galbūt ateityje sulauks tęsinio, o tai būtų neblogai – visgi kartaid ekranuose reikia ir kažko naujo, nei super galias turintys „Keršytojai“ ir kiti komiksiniai veikėjai.

Techninės pusės ypatumai

Filmas jau iš pradžių labiausiai buvo orientuotas vizualinei pusei, todėl ir didžiausios pastangos matosi specialiųjų efektų plane. Kokybiška trimatė erdvė suteikia didesnės magijos peržiūros metu, na o veiksmo scenos prideda žavesio – kaip gi galima nepamėgti moters prie kulkosvaidžio, naikinančios raganų pulkus. Dinamiškas garso takelis, smagios ir greitos kompozicijos pagyvina atmosferą, lyg stebėtum vieną ilgą muzikinį klipą. Panašus poveikis buvo tik neseniai pasirodžiusiame fantastiniame filme „Viską prisiminti“. Vienas minusas, jog visgi operatoriaus darbas nėra labai taikliai pateiktas. Kelias scenas galima buvo pateikti efektingiau, parodyti iš kitokio rakurso, ypač kalbant apie miško raganų gaudynes. Bet akys ir ausys tiesiog atsipalaidavo po tokio beveik kokybiškai atlikto darbo.

Aktorių kolektyvinis darbas

Vos per kelis metus iki A kategorijos aktorių iškilęs talentingasis Jeremy‘is Renneris puikiai perteikė savo personažą, tik yra viena bėda – pats filmas nėra vertas aktoriaus lygio. Žinoma smagu, jog jis pasirodė ekrane – tai vienas didžiausių argumentų įvertinti šią juostą. Ekrano partnerė, britų kilmės aktorė, gražuolė Gemma Arterton visgi pasirodė brutaliau už savo kolegą, tačiau ji ne tik efektingiau atrodo kadruose, tačiau spinduliuoja seksualumu kiekviename posūkyje. Labai karštas Grytutės perteikimas. Užtat pagrindinės juostos antagonistės vaidmenį įkūnijusi olandų kilmės aktorė Famke Janssen nė trupučio nesuseno, matyt penkiasdešimtmetei aktorei išlaikyti tokią puikią išvaizdą išties padeda kažkokie burtai. Pralinksmina ir ekrane pasirodantis kaip visada nepatenkintas Peteris Stormare‘as. Charizmatiškas žmogus, ką galima daugiau pasakyti. Visgi reikia pripažinti – nors filmas ir neturi išliekamosios vertės, tačiau tokių nuostabių aktorių dėka jis tampa puikia kiekvienam tinkančia pramoga.

Verdiktas

„Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai“ – tai smagi ir ne lėta klasikinės pasakos interpretacija. Filmas su labai daug spragų siužetinėje linijoje, tačiau labai dinamiškos atmosferos, puikaus veiksmo, kokybiškai pateiktų specialiųjų efektų bei gerai parinkto aktorių kolektyvo dėka jis įgauna įsimintinos nuotykių žanro pramogos statusą.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 2/10

Techninė juostos pusė – 8/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 8/10

Bendras vertinimas: 6/10

Dubleris / Dubler


Premjera: Sausio 10, 2013Dubler
Premjera Lietuvoje: Sausio 25, 2013
Kino platintojas: Acme Film, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 85 min.
Žanras: Komedija 
Šalis: Rusija
Režisavo: Evgeniy Abyzov 
Vaidina: Lyudmila ArtemyevaKristina AsmusXenia BuravskyDmitriy KhrustalevAleksandra Kimayeva

IMDB – 6.3/10

Filmo biudžetas – 2 000 000 $

Bendros pajamos – 5 562 410 $

Siužetas

Sėkmingas Rusijos aktorius Igoris Uspenskis vieną gražią dieną internete pamato save patį, reklamuojantį masažo paslaugas. Pasirodo, vaikinuko iš reklamos vardas yra Seva, jis iš tiesų masažuotojas ir yra kaip du vandens lašai panašus į šou žvaigždę. Igoris greitai sumeta, kaip išpešti naudos iš šio neįtikėtino atradimo. Jis pasiūlo Sevai tapti jo dubleriu. Kuklusis Seva po neilgų įkalbinėjimų pasiduoda įkalbamas ir linksmybės prasideda…

Buvaukine.lt sako:

„Comedy Club lygis“

Rusijoje populiaraus „stand up“ šou „Comedy Club“ nariai jau nuo 2007 metų pradėjo savo kelią į didžiuosius ekranus su tokiais filmais kaip „Paties geriausio filmo“ trilogija, filmu „Naša Raša“ bei almanacho „Mamos“ dualogija. Šį sykį vienas garsiausių klubo rezidentų, gražiausias pasaulio žmogus Aleksandras A. Reeva priima atsakomybę už dar vieną jų bendrą projektą. Populiarus komikas kartu su pilnametražių filmų režisūros debiutantu Evgeniju Abyzovu  pristato šmaikštų ir kartu labai nepadorų filmą apie Rusijos šou verslo užkulisius, kurie yra tokie juokingi, jog po peržiūros žiūrovai dar ilgai galės kvatoti nuo pamatytų juokelių.

Apie ką mes čia..

Sėkmingas Rusijos šou verslo ryklys Igoris Uspenskis nespėja į visus numatytus svarbius ir nesvarbius susitikimus, todėl pamatęs internete visiškai identišką savęs kopiją, masažistą Sevą, jis nusprendžia duoti vaikinui šansą pabūti juo bent akimirkai. Tuo tarpu artėja labai svarbūs rinkimai – metų žmogaus ceremonija, kurioje Igoris yra vienas iš pagrindinių kandidatų. Daug žadanti pradžia su dubleriu pasiteisina, tačiau vis labiau į melagystes pinkles lendantis populiarus aktorius atsiduria chaoso sūkuryje, kurį jam pateikia prastuolis Seva.

Kūrinio vidus

Daug žadanti televizinio projekto „Comedy Club“ pradžia su laiku pavirto į neskoningo ir vulgaraus tualetinio humoro šou. Žinoma, dėka šio projekto mes galėjome pamatyti labai daug ryškių šių dienų komikų, ypač šio filmo žvaigždę, kuris savo charizma visgi užgožia savo kolegas. Po serijos labai keistų, o kartu ir nejuokingų filmų, tikėti kūrėjų pažadais, kad  pamatysime kažką naujo ir šviežio yra tiesiog neįmanoma, todėl privaloma labai skeptiškai žiūrėti į naują „Comedy Club“ produktą. Šis naujas kūrinys visgi lenkia ankstesnius darbus, tačiau jeigu prieš tai buvę filmai buvo orientuoti pagal holivudinius standartus, tai ši juosta labai jau panašėja į 1976 metų prancūzų klasikinę komediją „Žaisliukas“, kurioje pagrindinį vaidmenį suvaidino legendinis Pierre‘as Richardas. Scenarijaus schema identiška, tik aname filme buvo padoresnis kontekstas. Čia mes gauname nevykėlio, kitaip tariant juodojo ančiuko arba pelenės skurdžią interpretaciją, tačiau kaip bebūtų keista, filmas visos peržiūros metu yra mielas akiai. Pastebimas dar vienas faktas, žinoma trykštantis jau Holivudu, tačiau užtat visai smagiai atrodantis – tai ryškus Eddy Murphy filmų kopijavimas, kai aktorius pats vaidina pagrindinius personažus, bet dėka grimo atrodo, jog ekrane matome skirtingus veikėjus. Drąsus žingsnis Rusijos komedijoms, o kartu ir sėkmingas, ypač galima pagirti kūrėjus už tobulą Staso Michailovo karikatūrą Michailo Stasovo personaže. Visgi dėka šios pašiepiančios karikatūros atskleidžiamas ir taip žinomas šou verslo antras veidas – pinigų siekis bet kokia kaina. Juokeliai kai kur perlenkia lazdą, tačiau kaip bebūtų, tai yra pats adekvačiausias „Comedy Clubo“ pasirodymas didžiuosiuose ekranuose. Visgi kartais ausis rėžia labai skurdūs dialogai – atrodo, lyg scenaristai neturėtų fantazijos ir tuščias vietas užpildytų banaliomis replikomis. Neapsieita ir be meilės motyvo, visgi kaip galima pamiršti tokį svarbų komedijų komponentą, kaip pagrindinių veikėjų šilčiausių jausmų išsiplėskimas. Žinoma, tai būna tik kinuose, kai gulbė gražuolė atkreipia dėmesį į juodąjį ančiuką. Dėka siužetinės linijos paprastumo laikas prabėga nepastebimai, o tai dar vienas pliusas kūrėjams, kurių pastangomis ši atpalaiduojanti peržiūra net ir labiausiai pavargusį po darbų žmogų sugrąžina į vėžias.

Techninės pusės ypatumai

Filme dominuoja du komponentai. Visų pirma, tai puikus grimas, ypač reikia paploti už pašiepiančią Staso Michailovo karikatūrą, kuri žibėjo viso filmo metu. Visų antra, kaip ir visuose rusų filmuose, didžiulis akcentas suteikiamas garso takeliui. Šviežios ir linksmos kompozicijos, lyg važiuotum mašina ir klausytum „Ruskoje Radijo“, tokios muzikos mėgėjai įvertins kūrėjų pastangas. Ne taip blogai atrodo ir operatoriaus darbas, kuris gana vaizdžiai savo kadrais papildo kiekvieno personažo charakterį, ypač iš daugelių rakursų užfiksuotos eisenos puikiai atspindi veikėjo socialinį statusą, kaip jis yra įsikūręs visuomenėje. Tikrai yra kur akis paganyti.

Aktorių kolektyvinis darbas

Tris pagrindinius vaidmenis suvaidinęs komikas Aleksandras A. Reeva, reikia pripažinti, visiškai nesukūrė nieko naujo, o tuo labiau tiesiog transformavo savo legendinį gražiausio pasaulio žmogaus Arturo Piražkovo įvaizdį į Igorio Uspenskio atvaizdą. Tai nėra juokinga – tai graudu, jog žiūrovas negali išvysti nieko naujo iš šio talentingo žmogaus pusės. Labiausiai vykęs jo pasirodymas yra kaip tik Michailo Stasovo personaže. Taiklus ir bekompromisis veidas, sukeliantis didžiausią juoką salėje. Reevos kolega ne tik iš filmo, bet ir vienas iš „Comedy Clubo“ rezidentų  Dmitrijus Chrustaliovas taipogi neišėjo iš įvaizdžio, kurį demonstravo šou metu, nors jo pasirodymas kaip tik pagyvina atmosferą kadre. Seksualumu spindinti aktorė Kristina Asmus buvo gražiausia filmo detalė, net galima sakyti, jog ji buvo labiausiai vykusi visos juostos dekoracija. Žavus, o tuo tarpu paprastas personažas vyriškai filmo auditorijai gali gerokai susukti galvas, na bet to ir norėjo kūrėjai, jog bent šis seksualus komponentas galėtų atitraukti akis nuo nelabai vykusios darbo.

Verdiktas

„Dubleris“ – tai eilinis populiaraus Rusijoje šou bandymas įstumti vieną iš savo rezidentų į plačius kino vandenis, tačiau kaip bebūtų gaila, tai dar vienas nelabai vykęs procesas. Dėka neužsitęsusios siužetinės linijos eigos, kai kuriuose vietose neblogų juokelių bei gražuolės pasirodymo ekranuose, galima teigti, jog filmas puikiai tinka sekmadieninės popietės atpalaiduojančiam laiko praleidimui.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 5/10

Techninė juostos pusė – 5/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 4/10

Bendras vertinimas: 5/10

Skrydis / Flight


Premjera: Lapkričio 2, 2012THe Flight
Premjera Lietuvoje: Sausio 25, 2013
Kino platintojas: Forum Cinemas, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 138 min.
Žanras: Drama 
Šalis: JAV
Režisavo: Robert Zemeckis
Vaidina: Denzel WashingtonJohn GoodmanDon Cheadle, Kelly ReillyMelissa Leo

IMDB – 7.4/10
RottenTomatoes – 77/100
Metacritic – 76/100

Filmo biudžetas – 31 000 000 $

Bendros pajamos – 99 027 178 $

Apdovanojimai:

Golden Globe 2012

 

Nominacija už geriausią aktorių (drama) – Denzel Washington

 

 

Academy Award

Nominacija už geriausią originalų scenarijų – John Gatin

Nominacija už geriausią aktorių – Denzel Washington

 

 

Siužetas

Vipas  – profesionalus pilotas – jau kurį laiką nuo kolegų slepia savo alkoholizmą ir potraukį narkotikams. Vieno reiso metu, sugedus lėktuvo varikliui, skrydis vos nesibaigia katastrofa, tačiau patyręs ir šaltakraujis Vipas imasi iniciatyvos ir išvengia šimtų aukų.

Buvaukine.lt sako:

„Alkoholikas“

Legendinis režisierius Robertas Zemeckis, padovanojęs pasauliui unikalią nuotykių žanro trilogiją „Atgal į ateitį“, oskarinius šedevrus kaip 1994 metų „Forestą Gampą“ bei naujos kartos Robinzono Kruzo interpretaciją 2000 juostoje „Prarastasis“, lygiai prieš dvylika metų išėjo iš vaidybinio kino, kad visus savo talentus atskleistų animacijos žanre žaisdamas su nepakartojama „Motion capture“ technologija. Sukūręs kokybiškus animacinius filmus, tarp kurių 2004 metų kalėdinis „Svajonių traukinys“, brutalus 2007 metų „Beovulfas“ bei 2009 pasirodžiusi Čarlzo Dikenso „Kalėdų giesmės“ ekranizacija, nusipelnęs kino kūrėjas visgi sugrįžta prie savo karjeros ištakų ir pristato pirmą po ilgos pertraukos vaidybinį filmą, kuris paliečia labai svarbias socialines problemas ir vieną svarbiausių žmonijos ligų – alkoholizmą.

Apie ką mes čia..

 Viljamas „bizūnas“ Vitakeris yra nepriekaištingo talento lakūnas ir vienas geriausių savo srities specialistų. Visgi kaip ir dauguma gabių žmonių, vyras turi tamsiąją savo pusę ir paslaptį, kuri priveda jį prie bedugnės krašto. Viljamas serga viena rimta lyga – alkoholizmu. Lemtingą dieną jam įlipus į lėktuvą viskas turėjo būti kaip ir anksčiau ir baigtis sėkmingu nusileidimu, tačiau dėl techninių priežasčių lėktuvas tampa nevaldomas ir tik dėka „bizūno“ išvengiama didesnės katastrofos. Po kraupaus incidento Viljamas yra laikomas nacionaliniu didvyriu, tačiau džiaugsmą netrukus apsunkina atėję tyrimų rezultatai, parodantys, jog vyro kraujyje yra alkoholio pėdsakų. Lakūnui gresia kalėjimas, jei jis nesugalvos rimto savo kaltės alibi.

Kūrinio vidus

Ilgai lauktas dramų specialisto sugrįžimas iš vienos pusės yra pasisekęs, bet iš kitos visgi buvo galima tikėtis žymiai stipresnio darbo. Svarbiausias juostos variklis – įtampoje laikantis Johno Gatinso scenarijus, kuris nominuotas net pačios Kino Akademijos, o kartu ir socialinio pobūdžio tema. Filmo metu galima pastebėti dvi sunkias problemas – alkoholizmą bei priklausomybę nuo narkotikų. Vienu ir kitu atveju tai puikus pavyzdys, kaip žmonės atsisako gyvenimo ir eina degradavimo taku. Stipriai paliesta tema jaučiasi vos ne kiekvienoje scenoje, visgi personažui tenka rinktis tarp blaivininko ir alkoholiko, bet kad ir kaip tai atrodo paprasta iš pirmo žvilgsnio, tai labai sunkus psichologinės kovos su savimi etapas. Siužetinės linijos veiksmo pateikimas šiek tiek nuobodokas, kartas jaučiamas diskomfortas žiūrint atviresnes scenas – lygiai toks pats jausmas kaip panašaus žanro 2009 metų juostoje „Viskas ore“. Prasmingi pokalbiai gyvenimiškomis temomis, šeimos vertybių svarba, interpretuota meilės vizija tarp pagrindinių veikėjų, o labiausiai išryškinama tiesos akimirka sėdint teismo salėje. Be tiesos pasaulis žlunga, stovi ant bedugnės ribos, nyksta padorių žmonių akyse. Kartais atrodo, jog kai kurie veikėjų sprendimai yra neapgalvoti, vedami labiau jausmų nei proto – tai geras juostos papildas, kuris nors akimirkai pagyvina peržiūrą. Veiksmo pačiame filme nėra labai daug – tik akimirkos iš skrydžio bei kvapą gniaužantis „Bizūno“ sprendimas manevruoti lėktuvu. Visa kita – sklandžiai, bet gana sausai pateikiama drama. Kartais atrodo, jog kai kuriose vietose dialogas perspaustas, o scena užsitęsusi. Reikia prisiminti dar tą faktą, jog režisierius turi savo draminį stilių, o jo čia nėra, visiška nejaučiamas Zemeckio braižas. Galima teigti, jog tai visgi vienas prastesnių darbų režisieriaus karjeroje, tačiau kartu tai savo žanre vienas stipresnių 2012 metų kino sezono darbų.

Techninės pusės ypatumai

Vienas stipriausių filmo akcentų yra nuotaiką kaitaliojantis garso takelis. Jo dėka maksimaliai gerai išlaikoma atmosfera, taip priartinant prie kiekvienos scenos pagrindinės minties. Operatorius Donas Burgessas irgi pasidarbavo iš peties – ypač išraiškingai parodoma lėktuvo katastrofa ir visa scena iki jos. Puikiai ir vaizdžiai parodyti kadrai nė akimirkai nepaleidžia žiūrovo, bet visgi po avarijos pateikimo viskas dingsta, prasideda drama ir vientisas scenų pateikimas. Montažas palieka nebloga įspūdį, viskas sklandžiai sulipdyta, scenos viena prie kitos priartintos labai meistriškai, gaila tik vieno – kartais pati scena per daug nuobodi. Apibendrinant visą pamatytą vaizdą galima teigti, jog filmas šiame plane pavykęs puikiai.

Aktorių kolektyvinis darbas

Roberto filmuose aktoriai visada yra geriausios klasės, tačiau labai didelę nuostabą sukelia tas faktas, jog prie savo sugrįžimo į vaidybinį kiną žinomas režisierius nepakvietė etatinio savo filmų aktoriaus ir tiesiog draugo – Tomo Hankso. Kaip bebūtų, dviejų Oskarų laureatas, aktorius Denzelis Washingtonas su savo vaidmeniu susidoroja tiesiog puikiai. Galima teigti, jog nuo „Amerikos gangsterio“ tai geriausias jo pasirodymas kine per penkerius metus. Stiprus ir charizmatiškas personažas alkoholizmo bėdą perteikia visais įmanomais būdais. Reikia pabrėžti dar ir tą faktą, jog aktorius labai kruopščiai ruošėsi šiam vaidmeniui, todėl ir matome puikius rezultatus. Be talentingo Denzelio didžiausią dėmėsi prikausto ne kas kitas, o pats Johnas Goodmanas. Labai šmaikšti sentelėjusio hipio interpretacija, jis savo pasirodymais bent kažkiek pagyvina niūroką ir sausą juostos atmosferą. Gražuolė Kelly Reilly, šioje juostoje papildžiusi moteriškos lyties atstoves, pasirodė šiek tiek susikausčiusi savyje, nesugebanti iki galo atskleisti savo vaidinamo personažo dramos, tiesiog nėra nejaučiama jos problema. Prie kolektyvinio darbo prisideda ir dar keli žinomi ekrano veteranai – tai Bruce‘as Greenwoodas bei Donas Cheadle‘as, bet ir jie atsiduria labai dideliame Denzelio ir Johno šešėlyje.

Verdiktas

„Skrydis“ – tai ilgai lauktas legendinio Roberto Zemeckio sugrįžimas į vaidybinį kiną po dvylikos metų pertraukos, rimtai pateikiantis stiprų socialinės problemos kontekstą, tačiau visgi labai nusileidžiantis ankstesniems kino kūrėjo darbams. Viso filmo metu nėra jaučiamas išskirtinis režisieriaus braižas, bet dėka puikios pagrindinių aktorių vaidybos ir puikaus scenarijaus bent kažkiek išlaikomas juostos stiprumas bei individualumas.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 7/10

Techninė juostos pusė – 7/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 8/10

Bendras vertinimas: 7/10

%d bloggers like this: