Daily Archives: 2012-12-22

Didieji lūkesčiai / Great Expectations


Premjera: Lapkričio 30, 2012Great Expectations
Premjera Lietuvoje: Gruodžio 21, 2012
Kino platintojas: Acme Film, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 128 min.
Žanras: Drama 
Šalis: Didžioji Britanija, JAV
Režisavo: Mike Newell
Vaidina: Ralph FiennesHelena Bonham CarterRobbie ColtraneJason FlemyngJeremy Irvine

IMDB – 6.2/10
RottenTomatoes – 68/100

Siužetas

Kuklus našlaitis, remiamas nežinomo mecenato, staiga  patenka tarp aukštuomenės džentelmenų.

Buvaukine.lt sako:

„Džentelmenų žaidimai“

Britų kino bendruomenės elito narys, režisierius Mike‘as Newellas, nudžiuginęs viso pasaulio žiūrovus su 1993 metų romantine komedija „Ketverios vestuvės ir vienerios laidotuvės“, jau dabar gavusia kultinį statusą, sukūręs nuostabiai įgyvendintą 1997 metų kriminalinę dramą „Donis Brasko“, 2003 metais pasirodžiusią melodramą su nepakartojama Julia Roberts „Monos Lizos šypsena“, gana didingą juostą „Haris Poteris ir ugnies taurė“ ir 2010 metais pakvietęs į nepamirštamą nuotykį juostoje, pastatytoje pagal legendinį kompiuterinį žaidimą „Persijos princas: laiko smiltys“, grįžta su labai įdomiu kino projektu. Po gana skaudaus paskutinio filmo finansinio fiasko, režisierius vėl grįžta prie nepriklausomų projektų ir pristato vieno nuostabiausių britų klasiko Čarlzo Dikenso romanų ekranizaciją atsižvelgdamas tik į savo paties literatūrinio kūrinio viziją.

Apie ką mes čia..

Būdamas dar labai mažas, Pipas praranda savo tėvus, o po artimųjų netekties jį globoti imasi piktoji sesuo, kuri kiekvieną kartą randa priežasčių prikibti prie berniuko. Vieną dieną susiklosčius labai sunkiai situacijai vaikinas padeda nepažystamajam, kuris prašo jo pagalbos. Po šio incidento Pipo gyvenimas kardinaliai pasikeičia, o ateityje visos vaikystėje padarytos klaidos ir veiksmai atsilieps netikėčiausiu momentu, bet ar vaikinas bus pasiruošęs atlaikyti gyvenimo paruoštus smūgius, parodys laikas.

Kūrinio vidus

Prieš pat filmo pasirodymą kinuose buvo galima spėlioti, kokiu būdu Newellas sugebės perkelti Čarlzo Dikenso romaną ir ar jam pavyks pakartoti 1946 metų ekranizacijos sėkmę, kuri yra laikoma geriausiu knygos atkūrimu didžiuosiuose ekranuose. Pasirodydavo daug įvairiausių versijų, tačiau jos buvo lyg neišbaigtos, žiūrint nesijausdavo visiškai jokių emocijų, todėl naujai versijai, galima sakyti, buvo skirta labai nemažai lūkesčių. Pasižiūrėjus filmą galima teigti, jog jeigu žmogus nėra susipažinęs su Dikenso romanu, tai žiūrėdamas filmą jis jaus didelį malonumą ir intrigą stebėti veiksmą, kuris vyksta ekrane, nes atvirai pasakius, ji yra didžiausias juostos variklis. Bet jei visgi knyga yra perskaityta, tada malonumas dingsta, nes daugelis scenų yra iki galo neišbaigtos. Gaila, kad literatūrinio kūrinio tematika ir pati idėja labai nutolsta nuo šios juostos, nes scenaristo dėka mes tampame dalyviais tik vienos vienintelės temos, kuri yra išbaigta iki galo. Meilės jausmas, kuris labiausiai yra pabrėžiamas viso filmo eigoje, nuteikia romantiškai, nesijaučia tos neapykantos kai kuriems personažams, kurie visai kitaip vaizduojami knygoje. Žinoma, visgi tas meilės jausmo pateikimas taipogi sukuria gana įdomų bendrą filmo paveikslą, tačiau vien tik metaforomis apsieiti yra sudėtinga. Filmas turi ir pliusų, o tai yra puikiai vaizduojamas XIX amžiaus Londonas ir šiaip Britanija. Jaučiama purvinai šalta, niūri atmosfera, su pasišlykštėjimu žiūrima į žmones ir aplinką, tačiau žvelgiant būtent į tai atrodo, jog kūrėjai norėjo iš pačios šlykščiausios pusės parodyti moterų giminę. Dikenso romanuose tai gana dažnas reiškinys, todėl už tokius degeneratiškus paveikslus atskiros padėkos scenaristams. Baisu pagalvoti, kokios raganos gyveno lygiai prieš pusantro šimto metų, o tokia kritika gana maloniai atrodo, bent iš to galima pasijuokti, visgi kai kurios scenos tikrai komiškos. Netrūksta ir daugybės scenų iš aukštuomenės gyvenimo, kas praturtina peržiūrą, matomas vargšų ir dorų bei turtingų ir niekšiškų žmonių palyginimas. Tuo pačiu iškeliama materializmo sąvoka, o ją kruopščiai išnagrinėjus matomas labai jau taiklus šių dienų žmonių portretas. Filmas kupinas brutalių scenų, ypač panelės Havišin likimas bei jo kulminacija, tačiau nors bent kiek vaizdžiai galima suvokti Dikenso neįtikėtinai spalvingą vaizduotę. Visgi filmas nuvilia, nesijaučia kūrinio atmosferos, tačiau bendrai pasižiūrėjus, tai yra geriausia romano ekranizacija nuo 1946 metų.

Techninės pusės ypatumai

Stipriausios foninės filmo vietos yra puikiai pateikiamas Londonas ir miestų aplinka, dekoracijos, bei kostiumai, perteikiantys ano laikotarpio žmonių aprangos kodą, stilių, luomą. Ne mažiau svarbus aspektas yra operatorius, kuris vaizdingai apgaubia kai kurias esmingas juostos scenas. Garso takelis padaro nemažą efektą visumai, tačiau keliose vietose gana keistai skamba kompozicijos, nes atrodo, lyg žiūrimas istorinis epas, bet ne melodrama.

Aktorių kolektyvinis darbas

Vienas už kitą geresni britų aktoriai savo charizma papildo labai dideles siužetines spragas, džiugu, jog bent kokie įspūdžiai pasilieka po peržiūros. Timo Burtono mūza, nepakartojama Helena Bonham-Carter, dar sykį įkūnija šlykščiai atrodančią moterį, na o efektas toks, jog galima pradėti galvoti, jog stebimas būtent ekscentriškojo Timo Burtono naujausias darbas. Labai spalvingas personažas, ko negalima pasakyti apie pagrindinį juostos aktorių, „Karo žirgo“ žvaigždę Jeremy Irviną – kartais iš išvaizdos ir vaidybos manierų jis priminė nieko vertą „Saulėlydžio“ sagos aktorių Taylorį Lautnerį, iš nemalonumo net šiurpuliai per širdį pradeda bėgioti. Labai vidutinis pasirodymas, o atrodė, jog  vaikinukas turi parako, gi toks įsimintinas vaidmuo buvo Steveno Spielbergo režisuotoje juostoje. Ralphas Fiennesas nors ir labai trumpam ateina pasisvečiuoti į ekraną, tačiau užtat kokios jo manieros, balsas, mimika, vienas apibūdinimas – nepakartojama. Nuo aktorių kolektyvo neatsilieka ir Robbis Clotrane‘as su seniai matytu ekranuose Jasonu Flemyngu. Gracingai, maloniai, be priekaištų pasirodo vyrukai.

Verdiktas

„Didieji lūkesčiai“ – tai labai jau vidutinė vieno geriausių Čarlso Dikenso romanų ekranizacija, sugebanti suteikti malonumą tik nuo kelių efektingų scenų, gražių peizažų bei nepriekaištingos aktorių vaidybos. Filmas, neturintis tos puikios atmosferos, kurią galima pajausti skaitant kurinį, tačiau visgi galintis pasigirti nenuobodžiai pateikiamu siužetu su detektyvo atspalviu, kurio dėka intriga išlieka beveik iki juostos finalo.

Vertinimas: 6/10

Zambezija / Zambezia


Premjera: Liepos 3, 2012Zambezia
Premjera Lietuvoje: Gruodžio 21, 2012
Kino platintojas: Garsų Pasaulio Įrašai, UAB
Indeksas: V
Trukmė: 83 min.
Žanras: Nuotykiai, Animacija, Šeimai, Komedija 
Šalis: Pietų Afrikos Respublika
Režisavo: Wayne Thornley
Vaidina: Leonard NimoyAbigail BreslinJeff Goldblum,  Samuel L. JacksonJenifer Lewis

IMDB – 5.2/10

Filmo biudžetas – 20 000 000 $

Bendros pajamos – 5 326 001 $

Siužetas

Viktorijos krioklio pakraštyje esančiame judriame paukščių mieste gyvena Kajus – naivus, bet atkaklus jaunas sakaliukas, kuris keliauja į paukščių miestą Zambeziją, kur atranda savo kilmę ir gindamas miestą išmoksta būti bendruomenės nariu.

Buvaukine.lt sako:

„Išsvajota karalystė“

Pietų Afrikos Respublikos kino produkcija, tuo labiau animaciniai projektai,  labai retai pasiekia Europos šalis, tačiau dėka labai artimos 2011 metų tarptautinio hito „Rio“ temos ir šiltos atmosferos žiūrovai vėl turi galimybę atsidurti egzotiškuose kraštuose su visai naujais plunksnuotais bičiuliais. Debiutuojantis tarptautiniuose kino vandenyse jaunas režisierius Wayne‘as Thornley‘us kviečia įvairaus amžiaus žmones pasinerti į nepamirštamai nuotaikingą kelionę po dar nematytus kraštus, o kartu ir nuo lauke pasirodžiusios grėsmingos žiemos sušildyti save saulėtais Afrikos vaizdais.

Apie ką mes čia..

Kiekvienas turi gyvenimo svajonę, tuo labiau būdamas jaunas, kai visas gyvenimas prieš akis. Toks būtent yra sakaliukas Kajus. Didžiausia nesubrendusio paukščio svajonė – atrasti legendinį miestą Zambeziją, kur visi paukščiai gyvena ramybėje, harmonijoje ir laimėje. Pamatęs, kokia tai nuostabi vieta, bei pamatęs miesto sargus, jaunas sakaliukas panoro tapti vienu iš jų. Fiziškai silpnas, šiek tiek bailus Kajus yra visiškai netinkamas prisijungti prie būrio narsuolių, tačiau miestui atsidūrus dideliame pavojuje, sakaliukas gavo dar vieną šansą įrodyti, jog jis yra vertas sargo vardo.

Kūrinio vidus

Per tris pastaruosius metus mes gauname tris įvairius nuotykius apie paukščių gyvenimą, tačiau atidžiai pasižiūrėjus būtent į šios animacinės juostos turinį ir scenaristo nelabai originalią idėją, mes šiame darbe matome abiejų ankstesnių filmų siužetus, supintus į vieną. Apuokų sargų istorijos motyvas tiesiogiai perimtas iš 2010 metų Zacko Snydero vizualiai tobulo animacinio šedevro „Pelėdų Karalystės sargai“, na o pats spalvingas fonas bei atmosfera tikrų tikriausia kopija iš gana sėkmingo praeitų metų filmuko „Rio“. Jokių naujovių nesuteikiantis bei visiškai nenustebinantis savo istorija naujas darbas visgi turi šviesių akimirkų. Humoras, kuris gelbėja situaciją, yra labai apgalvotas, ne vulgarus, tinkantis gana jauno amžiaus žiūrovui, ko negalima būtų pasakyti apie šių metų kitus panašius darbus, kuriuose matėsi tikrų tikriausias kūrėjų pasityčiojimas iš tėvų, atsivedusių savo atžalas peržiūrai. Veiksmo netrūksta, šis pasirinkimas sukurti šiek tiek greitesnį istorijos pasakojimą labai pagyvina peržiūrą, nėra beprasmių ir nuobodžiai pateikiamų dialogų, nors kartais atrodo, lyg kažkur jau tai yra girdėta. Istorija pasakojama vienu būdu iš vieno herojaus pusės, tiesiog rodomas jo iškilimas. Galima sakyti, jog gana šabloniškai pasirinktas pasakojimas, tačiau kartais malonu ekrane matyti, kai nepalaužiamai kovojama pasiekti užsibrėžtą tikslą. Gaila, kad gyvenime tai yra retenybė. Akis džiugina ir saulėti kraštovaizdžiai, nes viduje susidaro labai šiltas jausmas, o ir visos mintys apie žiemą dingsta akimirksniu – iliuzija pasiekta, bet tai jau ne kūrėjų nuopelnas, o mūsų platintojų, kurie pasirinko būtent šį šaltą metų laikotarpi parodyti šią spalvingą juostą. Tačiau herojai buvo pilki, visai neįsiminantys, be jokios charizmos, šarmo, o ir antagonistas, kuris privalėtų būti bent kiek išsiskiriantys savo persona, tebuvo tingus ir visai nemalonus roplys. Paukščiai, ypač Kajus, per daug primena „Rio“ mėlyną papūgą Žydrūną – net personažams neužteko fantazijos. Apskritai, gana neutralus įspūdis lieka po peržiūros, tiesiog visai neįsimenantis darbas vienai peržiūrai, o ir kino ekranams tai nelabai jau tinkanti juosta, jai vieta būtų tiesiog atsidurti DVD formate parduotuvių lentynose, bet ne didžiuosiuose ekranuose.

Techninės pusės ypatumai

Peikti vizualinį juostos foną galima, tačiau atsižvelgus į labai kuklų biudžetą bei patį pastatymą, visgi yra pagirtina, jog už dvidešimt milijonų dolerių buvo sukurtas šis filmas, nes amerikiečiams trigubai daugiau lėšų reikėtų išleisti, kad būtų gautas panašus animacinis efektas. Kalbant apie detalizavimą, vaizdas gana nekokybiškas, sunkiai įžiūrimi tolimesni objektai, o ir pats 3D nelabai gerai pateikiamas, vos keliose vietose buvo matomas efektas. Tuo tarpu garso takelis sugeba pakelti atmosferą – puikios kompozicijos, malonios ausims, o ir jaučiamas nuotykio motyvas. Gana pakenčiamai padirbėta, tačiau iki gero rezultato labai toli.

Aktorių kolektyvinis darbas

Stebėtina, jog toks gana nykus animacinis projektas sugebėjo sukviesti tokio kalibro žvaigždes kaip Samuelis L. Jacksonas, Leonardas Nimoy‘us ar Jeffas Goldblumas. Kiekvienas iš išvardytų aktorių puikiai perteikė savo personažus, na o jų balsai kaip visada yra dovana ausims, ypač kietų kiaušinių savininko, pono Samuelio. Čia visiškai jokių priekaištų nėra, kiekvienas pasidarbavo nuostabiai.

Verdiktas

„Zambezija“ – tai gana šiltas animacinis projektas apie draugystę, šeimą, norus bei užsibrėžtus gyvenimo tikslus, tačiau dėka visiškai neoriginalaus, nukopijuoto iš kelių tokios pačios temos juostų scenarijaus, gaunamas didelis nusivylimas, o kartu ir deja vu jausmas, kuris lydi iki pat filmuko finalinių titrų.

Vertinimas: 5/10

%d bloggers like this: