Daily Archives: 2012-11-03

Septyni psichopatai / Seven Psychopaths


Premjera: Spalio 12, 2012
Premjera Lietuvoje: Lapkričio 9, 2012
Kino platintojas: Prioro Įrašų Grupė, UAB
Indeksas: N16
Trukmė: 109 min.
Žanras: Komedija, Kriminalinis
Šalis: JAV, Didžioji Britanija
Režisavo: Martin McDonagh
Vaidina: Colin FarrellWoody HarrelsonAbbie CornishSam RockwellChristopher Walken

IMDB – 8.0/10
RottenTomatoes – 85/100
Metacritic – 66/100

Filmo biudžetas – 15 000 000 $

Bendros pajamos – 16 189 164 $

Apdovanojimai:

British Academy Film Award

 

Nominacija už geriausią britišką filmą

 

 

Siužetas

Pripažinimo siekiantis scenaristas netyčia įsipainioja į Los Andželo kriminalinį pasaulį, kai jo keistuoliai draugai pagrobia gangsterio numylėtą šunį.

Buvaukine.lt sako:

„Mafijos šuo“

Britų kilmės režisierius Martinas McDonaghas, už savo 2008 metų debiutinę kriminalinę komediją „Reikalai Briugėje“  apdovanotas prestižiniais apdovanojimais, tarp kurių ir Oskaro statulėle už puikiai parašytą scenarijų filmui, pristato ne ką prastesnį antrą bandymą įtvirtinti save kaip originalių idėjų kino kūrėją. Itin kruopščiai surinkęs aktorių kolektyvą, parinkęs labai nuotaikingą, o kartu ir šmaikščią temą, Oskaro laureatas kviečia kino mylėtojus atsidurti neįprastame kino seanse, kurio metu jie galės išvysti dialogų, situacijų bei ironijos komediją, galinčią vėl atnešti išradingajam scenaristui bei režisieriui pripažinimą iš Kino Akademijos.

Išgyvenantis ne labai sėkmingus laikus, nevykėlis scenaristas Martis niekaip negali įgauti įkvėpimo savo naujam darbui. Kartu su savo nutrūktgalvišku draugu Biliu vaikinas nors akimirkai, bet sugeba prasiblaškyti, nes net jo mergina nesugeba suteikti jam laimės. Tuo tarpu Bilis su savo senu bičiuliu Hansu turi netipišką pragyvenimo šaltinį. Vyrai vagia šunis, tačiau vėliau juos grąžina šeimininkams už tam tikrą išpirką. Viskas klostosi gana švariai iki to momento, kai iš mafijos boso yra pagrobiamas mažytis šitzu, prie kurio negailestingas nusikaltėlis yra labai prisirišęs. Kriminalinio pasaulio vadeiva visais įmanomais būdais bando susigrąžinti savo mažąjį draugą, todėl draugeliams iškyla labai didelis pavojus, nes jų gyvybė pradeda kabėti ant netvirtos šakelės.

Filmo kūrėjas 2008 metais sugebėjo pateikti vieną didžiausių kino staigmenų, nes unikalaus scenarijaus dėka net ir didžiausias paniurėlis galėjo nusišypsoti. Puiki juodo humoro kriminalinė komedija, atnešusi britui Oskarą, privertė laukti šio išradingo debiutanto naujų darbų su didžiausiu nekantrumu, gaila, jog reikėjo net keturis metus skaičiuoti dienas iki antrojo režisieriaus darbo. Filmas niekuo nenusileidžia kūrybingo žmogaus duetui, nes mes gauname tokio pat stiliaus juostą, juodojo humoro dozę, dialogų išradingumą scenarijaus viduje. Unikalus filmo stilius, kerintis visą jo eigos laiką, yra gana retas reiškinys šių laikų kinematografijoje, ypač tokiame žanre kaip kriminalinė komedija, o tuo pačiu pavažiavusios scenos netgi priartina prie paties kino grando Quentino Tarantino stilistikos, šiuo atveju prisimenant 1993 metų „Tikrą romantiką“. Pati siužetinės linijos eiga yra visiškai nenuspėjama, tuo pačiu žiūrovų dėmesiui pateikiamas pasakojimas, susidedantis iš daugelio mažesnių. Vienas išradingesnių momentų ir pasakojimų yra labai atviras požiūris į legendinių serijinių Amerikos žudikų paveikslą, jų mirties aplinkybių interpretacija, tarp kurių yra vaizduojamas žmogus, pravarde Zodiakas, sudrebinęs San Franciską septyniasdešimtais metais. Mafija vaizduojama kaip karikatūra praeito dešimtmečio kriminalinėms šeimoms, anais laikais valdžiusioms nemažas miestų teritorijas bei kontroliavusioms viską, kas ten dėdavosi. Šmaikščiai, su ironija pateikti kriminalinių vadeivų portretai sukelia ne mažiau juoko nei pačių pagrindinių personažų dialogų meistriškumas. Kritiškai pateikiamas požiūris į meilę, nes veikėjų veiksmai tik ir parodo, jog šiais laikais jausmais mažai kas vadovaujasi, jog tai labai sentelėjusios vertybės, kurios nieko nereiškia šiuolaikinio jauno žmogaus, norinčio leisti laiką vien tik malonumams sau, gyvenime. Gana egoistiškas požiūris, tačiau toks teisingas, jog stebint tai, kas vyksta su pagrindiniais personažais ekrane, žiūrovui yra suvokiama, jog meilė sau tai vos ne svarbiausia vertybė, kurią reikia gerbti. Taipogi netrūksta ir adrenalino, staigių momentų bei gana atvirų smurto scenų, kurios tik pagražina brutalumą šiame stilingame filme. Žiūrint bendrai į tą chaotiškai malonų reginį iškyla mintis, jog tai vos ne vienas originaliausių pastarųjų metų savo žanro darbų, kerintis su kiekviena kruopščiai atidirbta scena.

Kaip ir pridera britiškiems filmams, tai visų pirma didelį poveikį žiūrint juostą sudaro garso takelis, kuris šiame stulbinančiame darbe tiesiog keri su kiekviena scena, o tuo pačiu sugeba perteikti ir šios pavažiavusios juostos atmosferą. Didelė padėka filmo operatoriui Benui Davisui, sukūrusiam itin brutalią atmosferą, nes išradingai pateikiamos smurto scenos tai tiesiog kraupus reginys silpnesnės psichikos žiūrovui. Psichologinė įtampa kai kur jaučiama irgi būtent dėl meistriško kameros darbo. Stiprus garso montažas, kai kurios vietos itin emocionaliai atrodo dėl staigaus ir garsiai pakoreguoto bendro finalinio vaizdo.

Pagrindinį vaidmenį pas britų režisierių vėl atlieka airių kilmės aktorius, talentingasis Collinas Farrellas. Naujojo personažo veikla, žinoma, skiriasi nei prieš ketverius metus suvaidinto herojaus, tačiau iš charakterio tai vos ne tokie patys žmonės, tik atsidūrę visai kitose aplinkybėse. Labai emocionalus ir šmaikštus pasirodymas, bet visgi nors ir grojantis pagrindiniu smuiku, jis lieka tik antrame plane po nepakartojamo savo kolegos darbo. Samas Rockwellas, kurį galima drąsiai vadinti vienu labiausiai neįvertintų mūsų dienų aktorių, tiesiog pribloškia. Tai visgi jo geriausias karjeroje pasirodymas, nes tokį šou, kurį šis charizmatiškas amerikietis sukuria, buvo sunku įsivaizduoti, seniai kine nieko panašaus nebuvo. Kino elito atstovas, legendinis Christopheris Walkenas, irgi pateikia save iš geriausių pusių, nes nuo 2002 metų Steveno Spielbergo režisuoto darbo „Pagauk, jei gali“ jo talentas taip ir nebuvo išnaudotas. Virtuoziškai ekrane pasirodo ir ne ką prastesnis bičiulių oponentas, mafijozą suvaidinęs Woody‘is Harrelsonas. Irgi įsimintinas šios šmaikščiai brutalios istorijos dalyvis. Kiekvienas iš šių puikių aktorių sukuria neišdildomą įspūdį tikriems meistriško vaidinimo gerbėjams.

„Septyni psichopatai“ – tai ne ką prastesnis režisieriaus Martino McDonagho darbas nei tas, už kurį britų kilmės kino kūrėjas buvo apdovanotas Kino Akademijos. Brutaliai stilingas, protingas, iki kruopštumo apgalvotas filmas su puikiausiais dialogais. Neabejotinai šią juostą galima laikyti viena geriausių juodųjų kriminalinių komedijų per daugelį metų, o tuo pačiu vienu išradingiausių metų filmų, kurio dėka ateinančiame apdovanojimų sezone vėl galės iškilti režisieriaus persona, kaip tas buvo lygiai prieš keturis metus.

Vertinimas: 9/10

Apgaulinga aistra / Arbitrage


Premjera: Rugsėjo 7, 2012
Premjera Lietuvoje: Lapkričio 9, 2012
Kino platintojas: Incognito Films
Indeksas: N13
Trukmė: 107 min.
Žanras: Trileris, Drama
Šalis: JAV, Lenkija
Režisavo: Nicholas Jarecki 
Vaidina: Tim RothRichard GereSusan SarandonLaetitia Casta, Brit Marling

IMDB – 6.8/10
RottenTomatoes – 85/100
Metacritic – 73/100

Filmo biudžetas – 10 000 000 $

Bendros pajamos – 17 814 268 $

Siužetas

Rizikos draudimo fondų magnatas desperatiškai nori užbaigti savo prekybos imperijos pardavimą, bet padaro klaidą, kuri verčia kreiptis pagalbos į netikėtą asmenį.

Buvaukine.lt sako:

„Klastūnas“

Režisierius ir scenaristas Nicholas Jareckis 2005 metais pradėjo savo kinematografisto kelią su gana stipriu debiutu Holivude, o prie to prisidėjo itin įspūdingas aktorių kolektyvas, kuris kartu su aktualia kino tema įsiveržė į kinus su filmu „Pašalietis“. Po šilto dokumentinio žanro juostos priėmimo kino kūrėjas pradingo septyneriems metams iš horizonto, tačiau dabar grįžta su įtampos kupinu trileriu, kuris kartu reanimuoja vieną ryškiausių praeitų dešimtmečių žvaigždę Richardą Geere‘ą, jau gana retai pasirodantį pirmojo plano vaidmenyse.

Verslininkas Robertas Mileris turi viską – mylinčią žmoną, nuostabius vaikus, kurie kartu su juo plečia jo imperiją, sėkmingą verslą, pagarbą visuomenėje iš įtakingų asmenų, tačiau tai ne viskas, ką jis turi savo nepriekaištingame gyvenime. Tamsioji vyro pusė — tai aistra jaunai ir karštai prancūzei dailininkei, su kuria jis leidžia meilės kupinas akimirkas. Viskas klostosi gerai iki to momento, kai per neatidumą meilužiai patenka į siaubingą avariją, po kurios išgyvena tik Robertas. Palikęs nelaimingo įvykio vietą, verslininkas patenka į policijos akiratį, iš kurio jam bus labai sunku išbristi. Ar bus atskleista tiesa ir Mileris praras viską, ką turi, ar visgi turtuoliui pavyks išsikapstyti iš savo nemalonumų — tai tik kelių dienų klausimai, kurie taps lemtingi jo ateičiai.

Šiais laikais nustebinti žiūrovą sumaningu, gerai apgalvotu trileriu yra labai sunku, nes kiekvienais metais jų pasirodo tiek daug, jog galų galiausiai mes matome beveik vienodą vaizdą, įtampa tuo labiau yra prarasta, žinoma, nuspėti juostos pabaigą yra visai nesunku taip pat, tačiau šiuo darbu Jareckis išties sugeba prikaustyti žiūrovą prie ekrano nepaleisdamas iki pačios pabaigos. Patį filmą galima priskirti prie tos juostų serijos, kur bandoma moralizuoti pačią visuomenę iškėlus iki padangių pamirštas vertybes, o šiuo atveju kalba eina apie šeimą, jos svarbą, šilumą, ir kaip ji akimirksniu gali būti prarasta dėl kelių malonumo akimirkų kito žmogaus glėbyje. Paniekinama aistra, kurią įvardinti galima kaip susižavėjimą, tačiau aklo žmogaus viduje tai atrodo lyg tas tyras meilės jausmas, bet po seksualinio potraukio numalšinimo visgi mintyse sukasi šiltas namas, kur laukia svarbiausi gyvenime žmonės. Scenarijaus dėka siužetinėje linijoje įmantriai žaidžiama ir su darbo statusu žmogaus gyvenime, kuris kartais sugeba pasunkinti santykius su brangiausiais labiau nei turint aistringą meilės žaisliuką. Puikiai parodomas ir turtingo žmogaus portretas, kurio dėka akivaizdžiai stebime neteisingumą, nes visgi galingą visuomenėje statusą turintiems asmenims dažniausiai niekas negresia, net jei ir jie yra atsakingi už sunkiausius nusikaltimus. Intriga, klestinti nuo pačios pradžios iki pat juostos galo, lygi detektyvui, besitęsiančiam ir laikančiam kine sėdintį žiūrovą įtampoje, o finalas netgi pribloškia netikėtumu, po kurio gali kilti ilgas ir kartu nemalonus apgalvojimas apie tai, kas yra parodyta ir išsakyta. Galima kartu pasakyti, jog visiškai nenuobodžiai pateikiamas filmas, stilingai yra įgyvendintos scenos, parodančios tą prabangą, kurioje gyvena pagrindinis veikėjas, o kartu tai ir sudrebina žiūrovą, nes daugeliui irgi butų tikras šokas prarasti tokį gerbuvį, kurį turį Mileris. Vienareikšmiškai tai vienas geriausių šių metų savo žanro darbų, kurį stebėti šiltoje kėdėje yra didelis malonumas.

Filmas yra geras savo vidine potekste, tačiau kaip bebūtų gaila, bet visgi labai silpnoka techninė pusė priverčia šiek tiek sunerimti. Pilkas, visiškai nejaučiamas garso takelis visai nesugeba palaikyti tvyrančios trilerio nuotaikos. Kiekviena kompozicija nuobodžiai skamba ir jeigu ne tai, kad pati tema yra labai įdomi, tai būtų vos ne vienas nuobodžiausių trilerių garso takelių per daugelį metų. Operatoriaus darbas kompensuoja tai, kas buvo sugadinta filmo foninės muzikos, todėl kokybiškas kameros darbas, sugebantis vaizdžiai pakerėti žiūrovą, yra bene vienas didesnių šio puikaus trilerio privalumų.

Buvęs vienu ryškiausių pasaulio aktorių prieš kelis dešimtmečius, Richardas Geeras dabar labai retai sugeba pasirodyti gerame filme, nes per paskutiniuosius metus galima nebent paminėti abu 2009 metų sėkmingus pasirodymus kaip širdį spaudančioje dramoje „Hačiko“ bei kriminaliniame trileryje „Bruklino geriausieji“. Suvaidindamas verslininką Milerį, aktorius atidavė save visą ir parodė, jog talentas su metais kaip geras vynas sugeba tapti daug brandesnis. Tai vienas ryškiausių aktoriaus pasirodymų nuo 2002 metų miuziklo „Čikaga“. Visas dėmesys juostoje atiteko pagrindinio vaidmens atlikėjui, todėl tokiems talentams kaip Susan Sarandon ir Timui Rotui tiesiog beliko tapti jo šešėliais. Kartu ir skaudu, jog jie negalėjo savęs realizuoti bei parodyti aktorinius sugebėjimus, kuriais kiekvienas iš šių nuostabių savo srities specialistų sugeba žavėti ekrane.

„Apgaulinga aistra“ – tai pakankamai niūrus, rimtas, moralės perpildytas trileris su labai intriguojančia tema, puikiai įgyvendintu finalu bei nebanaliai pateiktu siužetu, sugebančiu laikyti įtampoje bene visą peržiūros laiką. Kelios techninės klaidos, kai kurie nelabai sklandžiai pateikti sceniniai niuansai dialogų atžvilgiu yra pastebimi visos juostos metu, tačiau tai maži nesklandumai bendrame šios puikios juostos kontekste.

Vertinimas: 7/10

%d bloggers like this: