Monthly Archives: November 2012

Legendos susivienija / Rise of the Guardians


Premjera: Lapkričio 21, 2012Rise of the Guardians
Premjera Lietuvoje: Lapkričio 30, 2012
Kino platintojas: Forum Cinemas, UAB
Indeksas: V
Trukmė: 90 min.
Žanras: Šeimai, Animacija, Nuotykiai, Fantastinis
Šalis: JAV
Režisavo: Peter Ramsey
Vaidina: Chris PineAlec BaldwinHugh JackmanIsla FisherJude Law

IMDB – 7.5/10
RottenTomatoes – 75/100
Metacritic – 57/100

Filmo biudžetas – 145 000 000 $

Bendros pajamos – 48 240 197 $

Apdovanojimai:

Golden Globe 2012

 

Nominacija už geriausią animacinį filmą

 

Siužetas

Kai piktoji dvasia Baubas pradeda puolimą Žemėje, Sergėtojai susiburia siekdami apsaugoti viso pasaulio vaikų vaikystę.

Buvaukine.lt sako:

„Vaikai pavojuje“

Debiutuojantis plačiuose kino vandenyse režisierius Piteris Ramsey‘is, paties Gilliermo del Toro protežė, pristato vieną magiškiausių šių metų animacinių juostų, sukurtų motion capture technologijos pagalba. Padedamas savo mokytojo ir juostos prodiuserio, jaunas kino kūrėjas suvienija tikras legendas į vieną didelį filmą, kuris privers tiek jauną, tiek vyresnį žiūrovą prieš pat Kalėdinę karštligę pasinerti į pasakiškų spalvų kelionę bei atsipalaiduoti nuo šalto ir šlapio oro, kuris jau įgriso iki gyvo kaulo.

Apie ką mes čia..

Kiekvienas svarbus metų šventinis įvykis, kiekviena laukiamiausia vaikų diena priklauso tik nuo tam tikrų personažų. Velykų Triušis, Kalėdų Senelis, Dantukų Fėja, Smėlius atsako už tam tikras vaikų džiaugsmo akimirkas, tačiau vieną dieną priartėja didėlė nelaimė. Blogio įsikūnijimas Baubas iškyla, tarp visų vaikų pasėjama baimė, o jam pasipriešinti gali tik Sergėtojai. Prie pasipriešinimo komandos pakviečiamas ir jaunas berniukas Džekas Frostas, kurio dėka kiekvienais metais žmones aplanko sniegas. Subūrę nenugalimą komandą, herojai visa savo grėsminga jėga eina naikinti piktadario, kuris nori sunaikinti vaikų laimę. Tik ar bičiuliams pavyks nugalėti savo baimę, išaiškės kovos lauke.

Kūrinio vidus

Pradedant žiūrėti šią juostą visų pirmą riekia susimąstyti, kam ji yra skirta, nes peržiūros metu matosi, jog viskas labiausiai orientuota į amerikiečių auditoriją. Tai šiek tiek keičia interesą spoksoti į personažus, kuriais žmogus, esantis kitokio mentaliteto nei žmonės, gyvenantys už vandenyno, tiesiog netiki.  Atmetus šį, tokį nelabai sklandžiai pateiktą niuansą, galima teigti, jog šiais metais tai kol kas linksmiausias filmukas, visos peržiūros metu nešantis labai šiltą aurą, ir net tokia niūroka tema kaip vaikų baimė prieš Baubo pasirodymą yra tik labai smulki detalė bendrame pozityvaus humoro animacijos kontekste. Pradedant mąstyti, kuris iš visų herojų yra svarbiausias ir apie kokias čia legendas yra kalbama, be abejo pagrindiniu smuiku groja Džekas Frostas. Siužetinės linijos eigoje tai yra logiškas kūrėjų sprendimas, tačiau visgi yra charizmatiškesnių personažų, kurių istorija nėra visiškai atskleista, kaip ir jų figūros šiame filme. Taip iki galo sunku ir suprasti, Kalėdų Senėlis ar visgi Senelis Šaltis yra vaizduojamas – labai keistas šio mielo ir apkūnaus senuko, atnešančio dovanas Kalėdų rytą, pateikimas. Velykų triušis visai kitas reikalas – labai žavus ir stipriausias viso kolektyvo narys ne tik savo sugebėjimais, bet ir pateikimu, nes tiek humoro, tiek aistros nė vienas iš Sergėtojų neturi. Dantukų fėja labai jau šaltai įgyvendinta, likęs tik šešėlis iš šio išgalvoto personažo, apie kurį žino visi Amerikos vaikai ir kurie laukia jos pasirodymo, kai iškrenta pieninis dantukas. Smėlius bei Džekas Frostas yra įdomūs savo sugebėjimais, tačiau iš jų personažų išgauti portretų gilumo visiškai nepavyksta. Labiausiai keistas ir visiškai nevykęs pasirodymas priklauso pagrindiniam antagonistui – labai jau nykus, šaltas, be kokios nors ugnelės personažas, o ir scenos su juo tikras košmaras. Jeigu personažai nelabai puikiai pateikiami, tai visgi juos gelbėja scenos, kupinos ne banalaus humoro, o tikrai gana originaliai išgalvotų juokelių, o ir malonumas didesnis iš peržiūros, kai visiškai atsisakyta vulgaresnių scenų arba pokalbių apie nelabai švankius dalykus. Dinamikos daug, netrūksta veiksmo, žinoma pradžioje labai sunkus įsivažiavimas, tačiau jau po keliasdešimties minučių adrenalinas pasiekia žiūrovo akis ir nepaleidžia jo iki pat juostos galo. Netrūksta moralo, gėrio ir blogio kovos interpretacijos, todėl nusivedę į filmą vaiką tėvai padarytų didelį indėlį tiek sau, tiek jo gerovei, o tuo labiau, kai aplinkui tiek daug šlykštaus humoro, kuris jau atkeliavo ir į animacinių filmukų scenarijus. Labiausiai liūdinanti scenarijaus pusė, kad istorija visgi neturi pradžios, neturi ir galo, o tas kažkaip nelabai gerai atrodo animacijai, skirtai vaikams. Bet apskritai, tai visgi vienas gražiausių šių metų animacijos žanro pasirodymų kino ekranuose.

Techninės pusės ypatumai

Techninė animacinio filmuko pusė yra tiesiog tobulai įgyvendinta, o motion capture technologijos dėka gauname puikiai išreikštas kiekvieno personažo veido emocijas, tuo labiau, kai pati aplinka taip magiškai atrodo, jog šiek tiek primena paties Roberto Zemeckio paskutinius tris animacinius darbus. Detalės atidirbtos labai kruopščiai, o tuo tarpu ir pats 3D efektas suteikia daugiau erdvės žiūrovų akims, kad kvapą gniaužančios scenos atrodo kaip niekad anksčiau arti. Garso takelis labai jau tipinis tokio pobūdžio animacijai, nors herojiškai skambančios dainos suteikia viduje kovingos dvasios.

Aktorių kolektyvinis darbas

Vienas stipriausių šios juostos kozirių yra ir nuostabus įgarsinimas, ypač paties Hugho Jackmano perteiktas Velykų Triušis. Unikalaus balso savininkas sugebėjo savo kalbos maniera užtemdyti visus kitus personažus. Su kiekviena fraze, veiksmu, jo sukurtas personažas sugebėjo vis labiau ir labiau pelnyti simpatijas. Kitas labai jau keisto akcento Kaledų Senelis, kuriam balsą paskolino puikusis Alecas Baldwinas. Įdomus ir gana nestandartinis sprendimas tokiu būdu įgarsinti šį veikėją. Chrisas Painas, Isla Fisher bei Jude Law, atitinkamai įgarsinę Džeką Frostą, Dantukų Fėją, Baubą, nelabai išlieka atmintyje po peržiūros, tiesiog ir jų personažai yra neįdomūs. Apskritai, labai malonus originalus šios juostos variantas, kurio dėka dar labiau įsijaučiama į pačią istoriją.

Verdiktas

„Legendos susivienija“ – tai gražiai įpakuotas kalėdinis siurprizas visai šeimai, kuris neša savyje labai daug pozityvumo, ramybės, džiaugsmo bei juoko. Spalvingas animacinis filmukas savo tobulai pateikiama technine puse neabejotinai yra vienas magiškiausių metų pasirodymų kino ekranuose, o veiksmo, nuotykio, adrenalino kupinos scenos tiesiog nė akimirkai neleis atsipalaiduoti stebint legendinius personažus, nešančius gėrį visiems vaikams pasaulyje.

Vertinimas: 8/10

Advertisements

Karališkas romanas / A Royal Affair


Premjera: Kovo 29, 2012
Premjera Lietuvoje: Lapkričio 30, 2012
Kino platintojas: Kino aljansas, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 137 min.
Žanras: Drama, Istorinis, Romantinis
Šalis: Danija, Švedija, Čekija
Režisavo: Nikolaj Arcel
Vaidina: Mads MikkelsenMikkel Boe FølsgaardAlicia VikanderDavid DencikTrine Dyrholm

IMDB – 7.6/10
RottenTomatoes – 88/100
Metacritic – 72/100

Filmo biudžetas – 8 000 000 $

Bendros pajamos – 6 319 063 $

Siužetas

Istorinė drama pasakoja moters, ištekėjusios už pakvaišusio Danijos karaliaus Kristiano VII, ir karališkojo psichiatro meilės istoriją, kuri įžiebia revoliuciją, amžiams pakeitusią jų šalį.

Buvaukine.lt sako:

„Iš apšvietos į viduramžius“

Danų kilmės kino režisierius ir scenaristas Nikolajus Arcelis puikiai save parodė 2004 metais sukurdamas įtempto siužeto trilerį „Karališki žaidimai“ bei 2007 metais pristatęs fantazijos ir mistikos kupiną pasaką „Prarastų sielų sala“, o kartu pasidarbavęs prie švedų paskutiniųjų metų literatūrinio bestselerio „Millenium“ trilogijos pirmosios knygos ekranizacijos „Mergina su drakono tatuiruote“ scenarijaus. Šiemet jis pristato vieną įsimintiniausių šių metų atradimų –filmą, pelniusį kelis apdovanojimus Berlyno kino festivalyje, tarp kurių už geriausią scenarijų. Skandinavų kino kūrėjas kviečia visus susipažinti su jo gimtinės vienu svarbiausių istorinių įvykių, kuris galėjo nulemti visą šalies ateitį.

Apie ką mes čia..

XVIII amžiaus Danija buvo valdoma nelabai adekvataus savo veiksmuose monarcho, kuris vedė šalį į pražūtį su savo keistu požiūriu į gyvenimą. Kristianas VII, gyvendamas kaip jam užsinori, veda Britanijos didikę, tačiau jų gyvenimas yra tuščias, o karalius iš dienos į dieną vis labiau virsta numirėliu. Atėjus į dvarą naujam gydytojui reikalai po truputį pradeda gerėti, tačiau įsižiebusi tarp karalienės ir karaliaus slaugytojo meilė gali sunaikinti šalį akimirksniu, nes apie tokius santykius konservatyvioje šalyje sužinoję blogo siekiantys žmonės gali išnaudoti juos kaip puikiausią ginklą prieš pačią karūną.

Kūrinio vidus

Nekomercinis, festivalinis kinas vis labiau ir labiau vilioja kino žiūrovus, nes žinodami, jog kuriamas darbas yra iš idėjos, o ne dėl finansinės naudos, žiūrėdami tokias juostas mes galime atrasti visiškai naujus pojūčius. Todėl ir žiūrint šį puikų danų filmą bus galima pasijausti dalyviu kažko didingo, svajingo, o kartu ir kartaus. Žinoma, kiekvienais metais pasirodo kostiuminės, istorinės dramos, tačiau jos būna labai pilkos, neatidirbtos iki galo, savyje pilnai nenešančios atmosferos epochos, apie kurią kalbama. Prisiminti galima ir 2008 metų sukurtą pagal literatūrinio kūrinio motyvus filmą „Karalienės sesuo“, kuris buvo tiesiog nykus pasityčiojimas ne tik iš knygos, tačiau ir bendrai iš nuostabios epochos. Šį sykį žiūrovai gauna visiškai kitokį vaizdą – tai unikali istorijos pamoka, kuri atskleidžia visas ano laikotarpio purvinas tiesas. Kiekviename kadre jaučiama apšvietos epocha, todėl didelis malonumas yra stebėti, kas vyksta, o dar labiau nuostabus filmo elementas, jog jo pasakojimas yra pateikiamas kaip įtempto trilerio, kurio atomazga paaiškėja beveik pačioje pabaigoje. Na čia žinoma labiau tinka tiems žmonėms, kurie nėra susipažinę su ano laikotarpio Danija. Pati siužetinė linija yra didelis pačios juostos privalumas, tačiau tai viskas dėka puikiai parašyto jai scenarijaus. Pats veiksmas rutuliuojasi aplink tris asmenis, kurie gauna beveik tokį patį laiko tarpą išreikšti savo personažą. Matome dramą, jų gyvenimo peripetijas, jų istoriją. Puikiai padirbėta ties trimis pasakojimais, kurių bendras susivienijimas atkuria tą nepriekaištingai aprašytą XVIII amžiaus danų istoriją. Neadekvatus karalius, nelaiminga karalienė bei gydytojas idealistas – trys nelaimėliai, kurių likimas nusprendžia visos šalies gerovę. Šių labai įsimintinų personažų dėka matome scenarijaus autoriaus strategiškai sužaistą metaforą apie kartas bei pasaulėžiūrą, o tai esminis viso filmo dalykas. Baimė naujovėms, užsidarymas savyje, degradacija – visi šie paminėti būviai Danijos visuomenėje turėjo daug įtakos. Kita vertus, atpasakotą istoriją galima prilyginti prie mūsų dienų: tiesiog keičiasi aplinka, bet ne žmonės, mes išlikome tokie patys – bijantys ir neleidžiantys kitiems išreikšti save, padėti artimam, keisti šį nykų pasaulį. Pilnas juostos vaizdas rodo šalies smukimą, kaip galima iš modernios valstybės grįžti į viduramžius, kaip galima nužudyti ateitį. Kitas momentas, tai žinoma paties karaliaus ir jo daktaro santykiai. Kaip kartais būna istorijoje, šalį valdo ne monarchas, o jo patarėjas, todėl prisiminti galima ir kardinolą Rišeljė ar Egdarą Dž. Huverį. Puikiai sudėliota šių žmonių santykių istorija. Dialogai labai stipriai parodo pačių žmonių charakterių būsenas, jokių banalių pokalbių, viskas labai rimtai pateikiama, todėl ir gaunasi toks stiprus poveikis po peržiūros, jog išeini ir pagalvoji apie tobulėjimo savyje svarbą. Filmo atmosfera labai niūri, žiūrint galima pajausti ne tos nuostabios švietimo epochos vaizdą, o tamsiųjų viduramžių portretą, kur žmonės kenčia nuo savo valdytojų, gatvės pilnos maro bei purvo, kuriame bėgioja didėlės ir storos žiurkės. Meilės interpretacija sodriai pagyvina veiksmą, todėl visos peržiūros metu žmogus yra prikaustomas prie kėdės, nes filmas tiesiog jį įsiurbia į savo plačius vandenis. Be abejo, tai vienas geriausių danų filmų per daugelį metų bei vienas geriausių šių metų festivalinių darbų, kuris savo dvasia dar ilgai leis priminti apie tai, jog žmonės tokie netobuli.

Techninės pusės ypatumai

Visa juosta techniškai yra nepriekaištinga, tačiau didžiausios padėkos visgi yra kostiumų dizaineriams, kurių dėka atkurta ano laikotarpio mada leidžia įsimylėti kiekvieną personažą, o dar tokios prašmatnios dekoracijos pagražina kiekvieną rodomą kadrą. Kitas ne mažiau svarbus darbas yra operatoriaus meistriškai nufilmuotos vietovės. Jų dėka atmosfera keičiasi su scenos pateikimu: šaltai, karštai, prašmatniai ar purvinai – mes viską matome dėka kameros darbo. Garso takelis, melodijos, ano laikotarpio muzika – tai dovana ausims iš kompozitoriaus Gabrielo Yearedo, kuriuo galėjome džiaugtis ir 1997 metais filme „Anglas ligonis“. Jausmingai pateikiama muzika tik dar labiau suartina žiūrovą su filmu, tiesiog nepakartojamas jausmas, kuris virpina širdį.

Aktorių kolektyvinis darbas

Filme vaidina gausybė puikių aktorių, tačiau galima sakyti, jog tai buvo pagrindinio trio pasirodymas ir tiek, nes kiekvienas iš esminių aktorių užtemdo visus kitus savo vaidybiniais sugebėjimais. Žiūrėti į Madsą Mikkelseną kiekviename naujame amplua yra didelis malonumas. Talentingas danų kilmės aktorius priverčia kiekvieną sceną asmeniniu šou, todėl visi aplinkui nublankta prieš jo charizmą, net ir paties karaliaus personažas. Kristianą VII suvaidinęs Mikkelis Boe Folsgaardas nors šiek tiek prasčiau atskleidžia savo potencialą palyginus su savo vyresniuoju kolega, tačiau žiūrint į jo vaidinamą veikėją nekyla abejonių, jog vaikinas turi didelį talentą, tik dar iki galo neatsiskleidė. Vyrišką kompaniją papildo nuostabaus grožio, akių, šypsenos švedė Alicia Vikander, kuri ne tik puikiai vaidina, tačiau ekrane neša tiek daug pozityvios energijos, jog net kai kuriose scenose vyriškajai auditorijai tiesiog pritruks oro dėl šios jaunos moters kerų. Visi kiti antraplaniai, pilki personažai, kurių vardai bus užmiršti išėjus iš seanso.

Verdiktas

„Karališkas romanas“ – tai puiki istorijos pamoka apie vieno negailestingiausių Danijos istorinių įvykių svarbą šalies ateičiai, o kartu puiki trijų žmonių drama, kurių likimas glaudžiai buvo susietas su valstybės gerove Europos žemėlapyje. Viena įsimintiniausių per daugelį metų kostiuminių dramų, kuri pulsuoja energija, gracija, subtilumu, estetika kiekviename matomame kadre.

Vertinimas: 9/10

Frankenvynis / Frankenweenie


Premjera: Spalio 4, 2012
Premjera Lietuvoje: Lapkričio 23, 2012
Kino platintojas: Forum Cinemas, UAB
Indeksas: N7
Trukmė: 87 min.
Žanras: Mokslinis, Siaubo, Animacija, Komedija
Šalis: JAV
Režisavo: Tim Burton
Vaidina: Winona RyderCatherine O’HaraMartin ShortConchata FerrellMartin Landau

IMDB – 7.6/10
RottenTomatoes – 89/100
Metacritic – 74/100

Filmo biudžetas – 39 000 000 $

Bendros pajamos – 65 855 348 $

Apdovanojimai:

Golden Globe 2012

 

Nominacija už geriausią animacinį filmą

 

 

Academy Award

 

Nominacija už geriausią animacinį filmą

 

British Academy Film Award

 

Nominacija už geriausią animacinį filmą

 

Siužetas

Berniukas Viktoras įvykdo mokslo eksperimentą ir prikelia iš numirusių savo mylimą šunį Sparkį, bet susiduria su nenumatytomis, kartais siaubingomis pasekmėmis.

Buvaukine.lt sako:

„Šuns dienos“

Tamsios, groteskiškos atmosferos meistras, unikalus savo stiliumi režisierius Timas Burtonas meistriškai moka kurti ne tik pavažiavusius vaidybinius filmus, tačiau puikiai išmano ir animacijos meną. 2005 metais žiūrovams pristatęs savo pirmą filmuką „Mirusi nuotaka“, kuris buvo pagerbtas Kino Akademijos nominacija už geriausią metų animacinį projektą, ekscentriškas kino kūrėjas parodė, jog šiame žanre galima eksperimentuoti į valias, o tuo labiau pritaikyti bet kokią fantaziją žaidžiant ir eksperimentuojant su stiliumi. Po sėkmingų kitų projektų, pripažintas režisierius pristato savo naują darbą, kuris buvo įkvėptas dar 1984 metais sukurtu vaidybiniu filmu apie mirusį šuniuką. Tačiau tas darbas buvo toks nesėkmingas pačiam kūrėjui, kad Timo Burtono vardas, Dinesnėjaus pagalba, galėjo būti užmirštas dar devintajame dešimtmetyje. Naujausio filmo kūrėjai kviečia vyresnio amžiaus žiūrovus susipažinti su nekasdieniškos animacijos reiškiniu, pagardintu tamsa bei įvyniotu į juodai baltą vaizdą iš paties grotesko meistro – Timo Burtono.

Apie ką mes čia..

Viktoras – ramus berniukas, stropus mokinys bei mylimas tėvų sūnelis. Jo didžiausias gyvenimo džiaugsmas yra keturkojis bičiulis Sparkis, su kuriuo vaikinas praleidžia labai daug laiko. Įvykus nelamingam atsitikimui, Viktoro šuniukas miršta, o vaikinas užsidaro savyje. Jo didžiausias noras – gražinti augintinį į gyvųjų pasalį. Suradęs būdą, jaunuolis prikelia iš anapus Sparkį, tačiau jis net nepagalvojo, kiek jiems sunkumų teks išgyventi, kad pagaliau vėl viskas atsistotų į savo vėžias.

Kūrinio vidus

Prisiminus puikų 1984 metų filmą, kuris visgi nebuvo labai sėkmingas pačiam režisieriui, tiek Disnėjaus, tiek paties Timo Burtono žingsnis perkelti šį charizmatišką veikėją į animacijos žanrą yra pagirtinas. Daugiau laisvės kūrybiniame procese gavęs režisierius įkvėpimo pasisėmė ne tik iš pirmtako, tačiau visos šios graudinančiai šiltos istorijos metu galima pastebėti ir daugelio jo kitų projektų detales. Visų pirma, pastebima aliuzija į jo režisuotą pirmąjį pilnametražį filmą apie Betmeno nuotykius, o šikšnosparnio simbolis taip ir sako, jog nereikia pamiršti jo įdėto darbo į šį veikėją, net jeigu ir visas pasaulis dabar žavisi Christophero Nolano vizija. Kitas filmas, tai žinoma „Vabalų sulčių“ interpretacija, bet veiksmo eigos prasme, o jau dėl aplinkos reikia dėkoti kultiniam „Edvardui žirkliarankiui“. Bet visgi svarbiausias aspektas, jog šio animacinio filmuko dėka pagerbiama legendinė kino ir literatūrinių kūrinių ikona – Frankenšteinas, o pats pasakojimas – tai taikli genialaus mokslininko, sukūrusio monstrą,  priešistorė. Mes gauname ne tik unikalų savo stiliumi kūrinį – mes gauname naujai pateiktą viziją, o tai šiais laikais labai retas reiškinys animacijoje, žiūrint į kelių metų šio žanro produktus. Žinoma, filmas tikrai yra skirtas ne kiekvienam, nes ne visi sugeba suprasti kino kūrėjo idėjas, jo beribės fantazijos gilumą, tačiau susipažinti su tikrai retais kinematografijos reiškiniais privaloma bet kuriam šia meno šaka besidominčiam žmogui. Burtono dėka išlaikoma ne tik bauginanti atmosfera, tačiau ir komedijos nepritrūksta, nors labiau matomas juodojo humoro perteklius beveik kiekvienoje scenoje. Taipogi iškeliami ir kiti svarbūs kino monstrai, kaip Godzilos arba Gremlinų interpretacija, o tai žavu, tikrai žavu, kai iš dalies su pašaipa bandoma kritikuoti visus šių padarų keistus bruožus. Scenarijaus atžvilgiu žvelgiant giliau taip pat matosi, kad yra iškeliamos šeimos vertybės, draugystės svarba, bei mokslas, kuris atveria akis į platųjį pasaulį žmonėms, kurie gyveno tamsoje. Minusų irgi yra, bet čia jau siužetinės linijos kaltė – šiek tiek chaotiškai sukuriamas veiksmas, o tuo labiau juostos kulminacija, bet čia tik maži aspektai šios juostos pilname vaizde. Apskritai, šį animacinį perlą galima įvardinti kaip vieną geriausių pastarųjų metų šio žanro darbų, kuris savo originalumu lenkia „Ledynmečius“, „Madagaskarus“ ir kitus ant konvejerio štampuojamus filmukus.

Techninės pusės ypatumai

Šis animacinis 1984 metų pirmtako perdirbinys yra unikalus dar ir tuo, kad viskas buvo sukurta autentiškai, naudojant kuo mažiau kompiuterinės technikos, todėl ekrane žiūrovas gali stebėti lėlių pasirodymą, o ne specialiųjų efektų kratinį. Konvertuotas į trimatę dimensiją filmukas šiek tiek keistai atrodo žiūrint į jo juodai baltą foną, tačiau būtent šio efekto pagalba įgaunama tikrai bauginanti atmosfera, nes kai kurie juostos personažai yra taip šlykščiai atrodantys, jog jiems pasirodžius prieš akis galima ir krūptelėti nuo pamatyto vaizdo. Labai senamadiškos dekoracijos priverčia pasijausti praeitame amžiuje, o nuostabus garso takelis tiesiog sušildo širdį, bet būtent jo pagalba irgi sukuriama praeitų dešimtmečių filmų braižas, nuotykis, kuris tęsiasi amžinai.

Aktorių kolektyvinis darbas

Keisčiausia šio kūrinio proceso dalis, jog prie įgarsinimo neprisidėjo mylimiausi kino meistro ekrano didvyriai, Johnny Deppas bei režisieriaus išrinktoji mūza, britų kilmės aktorė Helen Bonham – Carter. Tuo tarpu savo darbą įdėjo kiti ne kuo mažiau svarbūs bei jau su kino grandu bendradarbiavę aktoriai. Puikiaisiai į savo vaidmenis įsikūnijo Martinas Landau bei Winona Ryder, kurie savo balsais tiesiog sukuria Burtonišką atmosferą. Kiti kolektyvo dalyviai perteikė veikėjus iš gerosios pusės, matėsi sunkiai įdėtas darbas tobulinant personažo efektingumą vien tik balso dėka, todėl didėle padėka skiriama visiems dalyviams už sunkiai įdėtą darbą garsinant šią animaciją.

Verdiktas

„Frankenvynis“ – tai tikras kino meistro Timo Burtono stebuklas, ilgai lauktas po 2007 metų „Svynio Todo“ triumfo, nešantis savo viduje labai daug pozityvios energijos, bauginančios, žavios atmosferos, bei kartu puikiai pateikiantis užsibrėžtą tikslą parodyti kino mylėtojams visiškai kitokio animacinio žanro filmą, kuris žymiai brandžiau atrodo savo brangesnių kolegų fone ir tuo pačiu savo pastatymu lenkia techniškai tobulesnes juostas.

Vertinimas: 9/10

Debesų žemėlapis / Cloud Atlas


Premjera: Spalio 26, 2012
Premjera Lietuvoje: Lapkričio 23, 2012
Kino platintojas: Acme Film, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 164 min.
Žanras: Mokslinis, Mistinis, Drama
Šalis: Germany, USA, Hong Kong, Singapore
Režisavo: Lana WachowskiTom TykwerAndy Wachowski
Vaidina: Tom HanksHugo Weaving, Halle Berry, Jim Broadbent, Susan Sarandon

IMDB – 8.2/10
RottenTomatoes – 64/100
Metacritic – 55/100

Filmo biudžetas – 100 000 000 $

Bendros pajamos – 71 039 694 $

Apdovanojimai:

Golden Globe 2012

 

Nominacija už geriausią garso takelį – Reinhold Heil, Johnny Klimek, Tom Tykwer

 

 

Siužetas

Tyrinėjimas, kokį poveikį žmogaus veiksmai turi jo gyvenimams praeityje, dabartyje ir ateityje, kai viena siela  iš žudiko formuojasi į didvyrį , ir geranoriškas poelgis raibuliuoja per šimtmečius įkvėpdamas revoliuciją.

Buvaukine.lt sako:

„Reinkarnacija“

2004 metais pasirodžius tarptautiniam Davido Mitchello bestseleriui „Debesų žemėlapis“ įvairios kino studijos ir prodiuseriai įnirtingai varžėsi dėl teisių ekranizuoti šį unikalų savo idėja literatūrinį kūrinį, tačiau rašytojo kategoriškumas privedė prie to, jog dauguma investuotojų tiesiog nuleido rankas su savo bandymais perkalbėti užsispyrusį plunksnos meistrą, bet prieš dvejus metus į projektą pakvietus pačius „Matricos kūrėjus“ filmavimui visgi buvo duota žalia šviesa. Nusipelnę kino revoliucionieriai, brolis ir sesuo Watchowski, padovanoję vieną unikaliausių praeito dešimtmečio mokslinės fantastikos stebuklą, „Matricos“ trilogiją, kartu su vokiečių kilmės filmų kūrėju Tomu Tykweru, atsakingu už 1998 metų kultinės juostos „Bėk, Lola, bėk“ pastatymą bei 2006 metų puikią Patricko Suskindo romano ekranizaciją „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“, pristato patį brangiausią visų laikų nepriklausomo kino projektą, kuris savo tobulai perteikta vizualine puse pabandys perkelti žiūrovą į dar neregėto grožio pasaulį ir filosofiškai paaiškinti, kokia visgi yra ta gyvenimo prasmė.

Apie ką mes čia..

Kiekvienas žmogus turi sielą, todėl mirštant kūnui ji keliauja toliau, randa naują vietą apsigyvenimui. Kiekvienas nulemia savo likimą, todėl sekantis gyvenimas priklauso nuo to, kaip mes elgiamės dabartyje. Šeši pasakojimai, šeši gyvenimo etapai ir šešios pagrindinės sielos, kurias sieja viena – surasti gyvenimo prasmę, pasiekti meilę, palikti po savęs kažką, todėl kiekvieno iš herojų sprendimai gali privesti prie lemiamo taško ir galbūt visos žmonijos pabaigos.

Kūrinio vidus

Reikia pripažinti, jog filmo režisieriai yra tikrai drąsus ir iššūkių nebijantys žmonės, nes be jokių abejonių galima teigti, jog tai yra vienas sunkiausiai ekrane įgyvendinamų šių dienų romanų. Žinoma, galima šią juostą priimti iš dviejų pozicijų – kaip literatūrinio kūrinio ekranizacija, arba tiesiog kaip vieną originaliausių šių dienų filmų, nes visgi pati idėja yra stulbinanti, tačiau vertinant būtent iš ekranizacijos pusės tai gana vidutiniškai perkeltas kūrinys į plačiuosius ekranus, bet su puikiausia režisūra. Scenaristams pritrūksta ne tik vaizduotės prie knygos interpretacijos, bet yra pamiršta nemažai esminių detalių, o ir pats pasakojimas labai nutolsta nuo to bendro vaizdo, kuris yra pateikiamas romano puslapiuose. Įsijausti nuo pirmųjų juostos minučių yra labai sunku, nors tokią pačią pradžią turi ir pati knyga, tačiau per greitai žaidžiama vaizdais, neduodama pasimėgauti kraštovaizdžiu, galinčiu iš karto padėti patirti šios didingo filmo atmosferą. Mitchellas savo darbe iškėlė labai daug klausimų apie gyvenimo prasmę, reinkarnacijos viziją, bet čia mes galime mėgautis vos keliais pasakojimo niuansais. Puikiai, su labai stipria vidine potekste yra pabrėžiamas meilės jausmas, jo nauda šiam pasauliui, žmonėms, todėl vaizduojamos šešios istorijos ir gyvybės etapai puikiai akomponuoja šio tyro jausmo svarbą. Gana kruopščiai scenaristai perteikia nuostabią euforijos kupiną būseną žmogaus širdyje, ir nesvarbu, ar tai viduje įsiliepsnojęs noras būti su tos pačios lyties atstovu, kaip kompozitoriaus Roberto Frobišero santykiai su mylimuoju vyru, ar tai dirbtinio intelekto šiltas bendravimas su žmogumi, nes čia viskas turi savo ribą ir prasmę. Filmo veiksmas vyksta įvairiose epochose, kai žmonės turėjo visiškai skirtingą pasaulėžiūrą į kitas rases, seksualinę orientaciją, šeimos vertybes, tačiau viso to kulminacija yra tuštuma ir įrodymas, jog baisiausias padaras žemėje yra žmogus, galintis niekingai žudyti savo artimą, naikinti viską aplinkui, o galų galiausiai atsidurti toje pačioje vietoje, kur buvo prieš dešimtis tūkstančių metų – pirmykščiame pasaulyje. Tuo tarpu pasakojimas nesibaigia ir kiekvieno herojaus likimas, ar jo būsima reinkarnacija, yra vienas iš svarbiausių dvasios kelionės etapų, tą pabrėžia ir patys filmo autoriai. Tai, žinoma, simbolizuoja kiekvieno iš jų specifinis apgamas, o kartu ir detalių jausmas, kurį siela jaučia ir prisimena iš ankstesnių gyvenimų net ir būdama kitame kūne. Visa tai galima panašiu principu matyti ir 2009 metų filme „Ponas niekas“, kuris susikoncentruoja ties tuo pačiu klausimu apie gyvenimo svarbą ir žmonių gražiausią jausmą – meilę. Neigiamų momentų irgi netrūksta, ypač filmo režisierių sprendimas nugrimuoti amerikiečius taip, kad šie atrodytų kaip azijiečiai, o tai gana juokingas, o kartu ir rasistinio pobūdžio signalas artimųjų rytų žiūrovams, nes baltaodžiai tai dar suprantamas yra sprendimas, bet kai pasirodo juodaodis korėjietis, visgi gana kraupus vaizdas susidaro. Humoras gana blaiviai, apgalvotai ir subtiliai pateikiamas, nėra jokių vulgarių juokelių apie antrą galą. Visos juostos eigos metu metaforiškai perteikta gyvenimo prasmė, mirtis simbolizuoja vartus į visai naujo kelio pradžią, o ta mintis nepaleidžia žiūrovo iki paties finalo. Susumavus tai, kas buvo knygoje, ir ką mums perteikia kino kūrėjai, reikia pripažinti – filmas daug silpnesnis už literatūrinį kūrinį, tačiau išlaiko dalį tos pagrindinės idėjos, kurią galima pajausti skaitant knygą, o žmogui, kuris nėra susipažinęs su Davido Mitchelo romanu, bus labai sunku perprasti šią unikalią juostą, o gal netgi teks palikti kino salę anksčiau nesupratus pagrindinės esmės.

Techninės pusės ypatumai

Einant žiūrėti naujausio Watchowskių darbo iš karto galima neabejoti dėl vizualinės kokybės ir nesvarbu, ar tai jų pačių režisuotas filmas, ar jie filmavimo aikštelėje atlieka tik prodiuserių funkciją, tačiau gaunamas galutinis juostos vaizdas visada būna stulbinantis. Gaila, jog nuo „Matricos“ laikų jie sugebėjo sukurti vos tik vieną juostą, kuri patyrė vieną didžiausių 2008 metų finansinių fiasko, bet užtat galima nuoširdžiai padėkoti už tobulą „V – tai Vendeta“, kurio prodiuseriais jie buvo. Nepriekaištingi specialieji efektai, realistiškai pateikiamos vietovės ir nuostabūs vaizdai, nors ir kai kur pakoreguoti su kompiuterių pagalbą. Negalima neatkreipti dėmesio į stulbinantį operatoriaus darbą, kuris tiesiog kerinčiai perteikia knygoje pabrėžtą nuostabią aplinką. Prie vizualiai tobulo juostos konteksto prisideda gana stiprus kompozitorių trio sukurtas garso takelis, padedantis aprūpinti vaizdą atitinkama atmosferą, kad žiūrovas savyje pajaustų, pamatytų kadrų didybę. Dar vienu pliusu be abejo yra Oskaro vertas grimas ir kostiumai, kurie papildo ir taip vizualiai gražų juostos pamatą.

Aktorių kolektyvinis darbas

Prie projekto prisidėjo vienas už kitą geresnis aktorius, o tai irgi netgi labai vilioja žiūrovą, ypač žinant, jog kai kurie vaidybos meistrai senokai buvo matyti didžiuosiuose ekranuose. Dviejų Oskarų ir gausybės apdovanojimų laureatas, puikusis Tomas Hanksas, nenustoja stebinti savo meistriškumu, žmogus pasirenka tik geriausius projektus ir atiduoda visą save, tą galima matyti ir šioje juostoje. Kiekvienas personažas savo charizma lenkia kitą, tai tiesiog unikalus meistriškumo pavyzdys. Seniai bematyta ekraninio grožio karalienė, aktorė Hallie Berry, taipogi nenusileidžia savo kolegai, tačiau tik keli jos personažai yra perteikti pilnai, kiti ne iki galo atidirbti, na bet čia jau matosi scenaristų klaidos.  Britų kino legenda Jimas Broadbentas labai žaismingai bei emocionaliai įkūnija jam pateiktus personažus, miela žiūrėti į šį savo srities specialistą ekrane. Watchowskių mūza, arba kitaip sakant mėgstamiausias aktorius, Nigerijoje gimęs Hugo Weavingas labiausiai kerintis visos juostos dalyvis, sunku patikėti, kokia charizma, koks aukštas vaidybinis lygis. Jauniausi aktorių kolektyvo nariai, Jimas Sturgesas ir Benas Whishaw, silpniausiai įsilieja į bendradarbiavimą, tačiau visgi tai ne didelė problema turint tokius asus kaip Hanksas ar Weavingas. Reikia pripažinti, jog šiais metais tik keli filmai turėjo tokį galingą aktorių ansamblį kaip ši nepriklausoma juosta.

Verdiktas

„Debesų žemėlapis“ – tai nuostabaus vizualinio konteksto kūrinys, kerintis nuo pradžios iki pabaigos, tačiau negalintis pasigirti kaip to paties pavadinimo Davido Mitchello romano kruopščiai įgyvendinta ekranizacija. Dėka brolio ir sesers Watchowskių ir Tomo Tykwero žiūrovas gauna unikalų darbą apie gyvenimo prasmę, reinkarnaciją, meilę, tačiau visgi pasakojimas labai nutolsta nuo to, kas yra pateikiama literatūriniame kūrinyje, bet visgi yra išlaikomas paties pasakojimo pamatas, kuris ir neleidžia nugrimzti į prarają scenaristams, tačiau tiems, kurie nėra skaitę knygos, juosta bus pernelyg sunkiai suprantama.

Vertinimas: 8/10

%d bloggers like this: