Daily Archives: 2012-10-26

Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje / Asterix & Obelix: On Her Majesty’s Service


Premjera: Spalio 17, 2012
Premjera Lietuvoje: Spalio 26, 2012
Kino platintojas: I.C. Inter-Cinema LTD
Indeksas: V
Trukmė: 100 min.
Žanras: Nuotykiai, Šeimai, Komedija
Šalis: Prancūzija, Ispanija, Italija, Vengrija
Režisavo: Laurent Tirard
Vaidina: Gérard DepardieuEdouard BaerFabrice LuchiniCatherine DeneuveGuillaume Gallienne

IMDB – 5.6/10

Filmo biudžetas – 77 000 000 $

Siužetas

Naujieji Asterikso, Obelikso ir jų ištikimojo šunelio Idefikso nuotykiai, šiems iškeliavus gelbėti Britanijos nuo Julijaus Cezario.

Buvaukine.lt sako:

„Britanijos tradicijos“

Prancūzų komiksų kūrėjai Rene Goscinny bei Albertas Uderzo 1959 pristatė pasauliui savo žymiausią kada nors sukurta personažą – senovės Galijos karį Asteriksą. Su metais populiarėjantis veikėjas sulaukė daugybės nuotykių komiksų puslapiuose, animacinių ekranizacijų bei kelių vaidybinių filmų. 1999 metais pasirodęs pirmas serijos filmas „Asteriksas ir Obeliksas prieš Cezarį“ sulaukė labai daug dėmesio, tačiau lygiai po dviejų metų pirmtako sėkmę užtemdė iki šiol geriausia kultinio personažo ekranizacija, „Asteriksas ir Obeliksas 2: misija Kleopatra“, o praėjus dar septyneriems metams žiūrovai su nekantrumu ėjo stebėti šio charizmatiško galo nuotykių juostoje „Asteriksas olimpinėse žaidynėse“. Po puikiausiai perteikto personažo Christano Claviero pagalba, trečiam filmui visiškai netikęs pagrindinio aktoriaus pasirinkimas privedė prie katastrofos, todėl praėjus ketveriems metams yra pristatomas naujas aktorius. Franšizės prodiuseriai po netikusios dalies pakvietė 2007 metų filmo „Molieras“ režisierių Laurentą Tirardą, kuris galbūt sugebės įnešti bent kiek naujovių pristatydamas vienų geriausių serijos komiksų ekranizaciją.

Galingoji Romos respublika su Cezariu priešaky sudrebino visą senovės pasaulį ir beveik sugebėjo užkariauti karinguosius galus išskyrus vieną mažą kaimelį, kurio gyventojai labai valingai priešinasi užkariautojams. Kaimelio pažibos Asteriksas ir Obeliksas, kuriems nuotykiai, romėnų mušimas, pasilinksminimai yra viena didėlė gyvenimo dalis, todėl po Žoliterakso apsilankymo, kuris prašo padėti atsikratyti įkyraus įsiveržimo į Britaniją, bičiuliai ryžtingai nedvejodami nusprendžia keliauti į salą, kurioje apsistojo pats Romos valdytojas, bei padėti vargšams britams išprašyti jį iš jų teritorijos.

Atsižvelgiant į tai, jog yra sukurti net trisdešimt keturi komiksai apie Asterikso nuotykius, tačiau kino kūrėjai atsirenka pačius populiariausius serijos darbus, todėl gana maloniai nustebino šis ketvirtas bandymas pertekti populiarųjį personažą. Asterikso nuotykiai Britanijoje yra bene geriausias visos serijos kūrinys, tačiau tokios apgailėtinos ekranizacijos buvo labai sunku tikėtis, o ji peržengė visas ribas atitoldama net nuo 2008 metų gėdos. Visų pirma, beveik visos juostos metu bandoma buvo kopijuoti amerikiečių nuotykių komedijas įtraukiant neskoningai pateikiamus pokštus, kurie visais atvejais netinka prancūzų sukurtai atmosferai ne tik komiksuose, bet ir pirmuose filmuose. Visų antra, pats pasakojimas yra sumodernizuotas bei tuo pačiu atsisakoma klasikinio Asterikso pamato, kuris taip kruopščiai buvo pateiktas jo kūrėjų. Dialogai apie nieką, o tas ir yra apmaudu, nes juose turėtų būti perteiktas britų mentalitetas, kaip tas buvo pateikta pirmtake, pagal kurį ir sukurta ši klaiki juosta. Negana to, jog yra atsisakyta pagrindinės minties perkėlimo, tai tuo pačiu sugriaunamas galų kaimelio portretas, kurį taip gražiai pirmoje ekranizacijoje pateikė Ray‘us Goossensas. Aliuzijos į kitus žinomus filmas su labai silpnu įgyvendinimu, nes net nejuokingai atrodo „300“ parodijuojama scena, o dar ir originalumo pas scenaristus pritrūksta. Siužetinės linijos eiga nuobodžiai žiūrisi, nors ir juostos trukmė gana trumpa, bet nuobodžiauti galima su kaupu, kol įsibėgėja pagrindinis veiksmas. Reikia pripažinti, jog tai yra paskutinė vinis į franšizės karstą, kuri mirė po antros dalies, o ir prisikelt tiesiog bus neįmanoma po tokio šlykštaus bandymo ekranizuoti tokį legendinį personažą kaip Asteriksas.

Beveik visos juostos fonas — tai tiesiog kompiuterinių technologijų pastangomis sukurtas pasaulis, tačiau jei bent būtų kokybiškai padaryta, tai nors būtų galima sakyti tada, jog vienu aspektu kino kūrėjai sugebėjo nepasišiukšlinti, bet, deja, gauname labai silpnai apdorotą produktą su į akis krentančiais specialiaisiais efektais, kurie prilygsta „Asylium“ studijos „šedevrams“. Vienintelis pliusas nebent yra nuotaikingas garso takelis, kuris lydi visą juostą ir tuo pačiu neleidžia užmigti sėdint ir žiūrint šią nevykusią nesąmonę. Operatoriaus darbas neblogas taipogi, tačiau, jeigu viskas būtų sukurta natūralioje aplinkoje, tada ir filmo spalvos, stilizacija įgautų bent kiek žavesio, o dabar tiesiog nemaloniai pilkas bendras juostos vaizdas įvyniotas į nekokybiško 3D apvalkalą.

Nesikeičiantis filmo talismanas, prancūzų pasaulinio lygio pažiba aktorius Gerardas Depardieu, įkūnijęs šmaikštųjį Obeliksą, jau ketvirtą kartą grįžta prie šio personažo ir tik jo dėka yra išlaikomas gana neblogas visos franšizės bendras pamatas, nes po Christiano Clavieuro atsisakymo toliau vaidinti pagrindinį personažą tik ant jo pečių ir laikosi istorija. Trečiojo filmo Asteriksą vaidinantį Clovisą Cornillacą pakeitęs aktorius Edouardas Baeris dar labiau sunaikino šio kovingo galo portretą. Netikęs pasirinkimas, tiesiog su kiekviena scena vis labiau priverčia susimastyti, koks gi buvo puikus Clavieuro darbas. Paminėti galima dar ir Cezarį, kurį suvaidino Fabrice Luchinis. Nesusipratimas, o ne įžymaus karžygio perteikimas, net ir atsižvelgus į komiksus, kaip jis yra pavaizduotas, čia yra tiesiog klaikiausia kada nors matyta jo parodija.

„Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje“ – tai prasčiausias visos serijos darbas, pasižymintis ne tik klaikiai parašytu scenarijumi, bet kartu sugebantis spjauti tiesiai į veidą personažo tėvams, kurie prieš penkiasdešimt metų pristatė pasauliui vieną garsiausių prancūzų komiksų veikėjų. Banalių juokelių, silpno vizualinio konteksto, prastos vaidybos dėka žiūrovai gauna vieną blogiausių kada nors ekranizuotų pagal komiksus filmų.

Vertinimas: 2/10

Grėsmingas / Sinister


Premjera: Spalio 5, 2012
Premjera Lietuvoje: Spalio 26, 2012
Kino platintojas: Top Film Baltic
Indeksas: N16
Trukmė: 110 min.
Žanras: Mistinis, Siaubo
Šalis: JAV
Režisavo: Scott Derrickson
Vaidina: Ethan HawkeJuliet RylanceFred Dalton ThompsonJames RansoneMichael Hall D’Addario

IMDB – 7.2/10
RottenTomatoes – 61/100
Metacritic – 53/100

Filmo biudžetas – 3 000 000 $

Bendros pajamos – 33 783 645 $

Siužetas

Rasta filmuota medžiaga padeda detektyvų rašytojui suprasti, kaip ir kodėl buvo nužudyta šeima jo naujuose namuose, tačiau šie atradimai visą jo šeimą įstumia  akistaton su košmarišku antgamtišku siaubu.

Buvaukine.lt sako:

„Baubas“

Kadaise buvusios bene populiariausiu filmų žanru jaunimo tarpe, siaubo filmų tematikos juostos baigia išsisemti pamažu virsdamos į kraujo upių perpildytus naujos kartos bedvasius monstrus, kurių pagrindinis tikslas yra ne išgąsdinti žiūrovą, o sukelti pasišlykštėjimą, tačiau dėka tokių režisierių kaip Scottas Derricksonas kartais yra ir šviesių akimirkų, kai įnešama kartelis originalumo. Po gana sėkmingo 2005 metų siaubo trilerio „Emilės Rouz egzorcizmas“ bei 2008 metais pasirodžiusio fantastinio trilerio perdirbinio klasikiniam kino kūriniui „Diena, kai sustojo žemė“ nebuvo nieko girdėti apie amerikiečių režisierių iki dabar, kai pasauliui jis pristato patį baisiausią metų filmą, sukurtą pagal visas klasikines siaubo tradicijas.

Po įvykusios šiurpios žmogžudystės, kai visos šeimos nariai buvo pakarti, o jaunesnysis vaikas dingo be žinios, rašytojas Elisonas, kurio penkios minutės šlovės jau praėjo, bando išnarplioti šią ne itin malonią bylą kartu rašydamas savo naujausią knygą. Kartu su visa šeima persikraustydamas į naujus namus vyras pradeda uoliai dirbti, ieškoti įkalčių, tačiau radęs palėpėje dėžę su senomis juostomis jis supranta, jog tai visai kas kita, nei paprastas žmonių nužudymas. Kuo toliau jis įsivelia į tyrimą, tuo greičiau jis priartina save su šeima prie siaubingo galo, todėl kiekviena minutė delsimo gali kainuoti rašytojui brangiausia – jo šeimą.

Didžiausias šio filmo privalumas, žinoma, yra jo originalumas bei pati idėja. Visgi filmo scenaristų dėka mes gauname ne tik siaubo ir mistikos perpildyta juostą, tačiau ir pasakojimą lygų geriausių tradicijų detektyvui, todėl su kiekviena minute vis labiau žiūrovas įtraukiamas į pagrindinių veikėjų avantiūras. Siužetinės linijos eiga taip įtraukia, jog su kiekvienu staigesniu momentu tiesiog sukuriamas tobulas psichologinio spaudimo pamatas, lydintis iki paties šio šiurpaus pasakojimo finalo. Galima teigti, jog tokio aukšto lygio siaubo filmų kuriama vienetais, nes per pastaruosius penkerius metus pasigirti gana originaliu ir šiurpiu siužetu gali nebent Jameso Wano „Mirtina tyla“ bei „Tūnąs tamsoje“, nors pasaulyje šiuo metu karaliauja niekam tikę „Paranormalaus aktyvumo“ tęsiniai. Atsižvelgus į paskutinius žanro darbus, tai yra tiesiog šviežiausias požiūris į siaubo filmus, nes jame yra visko, tačiau tai pateikiama ne banaliai, o šiais metais iš visų pasirodžiusių juostų  tai yra tikrai pats sunkiausias, baisiausias ir šiurpiausias siaubo filmas. Dažnai bandoma žaisti su mistika, mitologija, senove, parodant, jog tikėjimas anais laikais buvo labai stiprus, jog žmonės tikėjo tuo, ko bijojo, tačiau šių laikų gyventojui tikėjimas prietarais yra tik juokingas vyresnių žmonių užsėmimas, nors ignoruoti tikrai negalima, visgi senųjų laikų magija buvo labai stipri ir yra išsilaikiusi iki mūsų dienų. Drąsiai galima teigti, jog tai dar ir legendinio vaikų grobiko baubo naujoviška interpretacija, gana žaviai įpakuota į bendrą kontekstą. Juostai įsibėgėjant yra iškeliamos šeimos vertybės, ypač puikiai parodytas karjeristo bei darboholiko portretas, kuris atiteko Alisono personažui. Į akis krenta dar ir stilizacija, atmosfera, spalvos, sukuriančios labai stiprų pamatą juostai. Jokio humoro, kas tikrai labai džiugina, nes visgi kai pasirodo bent vienas beskonis juokelis, visiškai prarandama pusiausvyra tarp žanrų, dingsta rimtumas, šaltumas, tamsa. Kraupios smurto scenos net priverčia užmerkti akis po išvysto kraugeriško ritualo. Tai ganėtinai įsimintinas filmo braižas, būtent po visų niekam tikusių „Lemtingo posūkio“ lygio juostų, pagaliau žiūrovas gali pamatyti, kaip meistriškai sukurtame darbe galima balansuoti tarp smurtavimo ir mistikos, kurių suvienijimo dėka gauname labai nekasdienišką reginį, po kurio peržiūros dar ilgai sėdi ir galvoji apie pamatytą terorą ekrane.

Atmosferą palaikė ne tik vizualiai įtikinamas dekoracijų braižas, tačiau ir garso takelis, kurio pastangomis įtampa išlaikyta iki pat juostos galo, o dėka labai staigių garso variacijų mes išvystame tikrų tikriausią klasikinio siaubo etalono pasididžiavimą. Ne paslaptis, jog prie siaubo atmosferos prisidėjo ir garso montažas, dėka kurio šiurpios scenos pateikiamos dar siaubingiau, jog įtampa bei psichologinis spaudimas padidėja keletą kartų. Apskritai, tai bene šiurpiausios per daugelį metų girdėtos kompozicijos.

Juostoje dalyvauja nemažai aktorių, tačiau galima teigti, jog tai yra vieno aktoriaus pasirodymas ir tikrų tikriausias Ethano Hawke benefisas, kurio buvo laukiama labai daug metų. Visų pirma, jis yra lyg klasikinis Styveno Kingo personažas, rašytojas, kuriam nelabai sekasi. Visų antra, įtikinama vaidyba, po kurios joks kitas filme dalyvaujantis aktorius nesugebėjo net iš arti prisiartinti, todėl jo dėka filmas įgauna dar didesnio žavesio.

„Grėsmingas“ – tai unikali juosta, sukurta pagal tikrų tikriausias senąsias klasikinių siaubo filmų tradicijas, su intriguojančiu siužetu, puikiai pastatytomis šiurpą keliančiomis scenomis bei neįtikėtina pabaiga. Tai savo žanro atradimas, kurį be jokių abejonių galima įvardinti kaip patį baisiausią metų filmą, tačiau visgi iki pilno šedevro statuso pripažinimo šiek tiek pritrūksta.

Vertinimas: 8/10

%d bloggers like this: