Daily Archives: 2012-10-20

Pagrobimas 2 / Taken 2


Premjera: Spalio 3, 2012
Premjera Lietuvoje: Spalio 26, 2012
Indeksas: N13
Trukmė: 91 min.
Žanras: Trileris, Drama, Kriminalinis, Veiksmas
Šalis: Prancūzija
Režisavo: Olivier Megaton
Vaidina: Liam NeesonMaggie GraceFamke JanssenRade SerbedzijaLeland Orser

IMDB – 6.7/10
RottenTomatoes – 21/100
Metacritic – 45/100

Filmo biudžetas – 45 000 000 $

Bendros pajamos – 227 417 603 $

Siužetas

Bryan Mills yra buvęs agentas, kuris pirmame filme išgelbėjo savo dukrą nuo žmonių perpardavinėtojų. Tačiau dabar šeimos žmonių, kuriuos jis nužudė, persekioja jį patį.

Buvaukine.lt sako:

„Saldus kerštas“

Neįtikėtinos finansinės sėkmės sulaukęs 2008 metų tarptautinis veiksmo trileris „Pagrobimas“, iškėlęs Liamo Neesono figūrą iki veiksmo filmų žvaigždžių, sugrįžta su trenksmu. Naujai iškeptai franšizei atsisveikinus su jos kūrėju Pierre‘u Morelu į jo vietą atsisėda prancūzų veiksmo specialistas Olivieris Megatonas, kuris labiausiai yra žinomas iš kupino adrenalino „Transporterio 3“ bei seksualaus 2011 metų trilerio „Kolombiana“. Pasitelkiant į pagalbą legendinį prodiuserį Lucą Bessoną bei ilgalaikį jo kompanioną, scenaristą Robertą Marką Kameną, jaunas režisierius bandys visais įmanomais būdais pasiekti pirmosios dalies lygį, kuris jau nusipelnė iš žiūrovų kultinio statuso.

Praėjus keleriems metams po nelabai pasisekusios kelionės į Paryžių, Kim su laikų pamiršta tai, ką jai teko išgyventi. Daugiau bendravimo su tėčiu, vairavimo pamokos, naujas vaikinas – tai jai padeda gyventi toliau. Visgi po Brajano didvyriško apsilankymo Prancūzijos sostinėje ir jo susidorojimų su visais piktadariais, pagrobusiais jo mylimą dukrą, liko tie, kurie tik ir trokšta atkeršyti už savo artimųjų žūtį. Kim su mama norėdamos padaryti staigmeną Brajanui atsigabena jį atostogų net iki Stambulo, kur anas dirbo, tačiau čia šeimos laukia labai didelis pavojus, iš kurio išsikapstyti padės tik tėvo neįtikėtini sugebėjimai.

Ilgai lauktas vieno įspūdingiausių pastarųjų metų veiksmo trilerių tęsinys nuvilia, net labai nuvilia, nes ką žiūrovas gauna, ogi antrą kartą tą patį vaizdą, tik su banalesniu scenarijumi. Nors dažniausiai nereikia lyginti pirmtako su jo istorijos pratęsimu, nes visgi beveik visada istorijos yra pateikiamos iš naujo kampo, bet čia jokio progreso nesimato. Jeigu pirma juosta laikė įtampoje nuo pradžios iki galo, tai čia net nėra pusės to, ką galėjome matyti 2008 metų darbe. Pats pasakojimas yra sausas, siužetinės linijos eiga irgi, todėl intriga šiame filme net neegzistuoja. Pirmoje dalyje yra stiprus pamatas – prostitucijos industrija iš vidaus, visa schema parodyta nuo A iki Z, tas ir užburia, nes ganėtinai įdomu stebėti, kaip atrodo vienas pelningiausių pasaulyje nelegalių verslų anapus tvoros. Antrame filme jau nebelieka žmonių pagrobimų siekiant pasipelnyti, tik brutalus kerštas bei blogiukų susidūrimas su negailestinguoju Brajanu. Negi žiūrovas nėra matęs panašių juostų, net prisiminus pirmas „Kieto riešutėlio“ dalis, kurios labai yra artimos šiai istorijai, bet ten su kiekviena serija išradingiau yra pateikiama viskas, o ne tokiu būdu, kaip čia. Kažkodėl susidaro jausmas, jog žiūrima eilinį antrarūšį „šedevrą“ iš Steveno Seagalo kolekcijos nei puikaus veiksmo trilerio pratęsimą. Nepritrūksta ir fantastinių momentų, ypač su Kim personažu, tiesiog apmokyta specialioji agentė nenusileidžianti tėvui, kuris ilgus metus dirbo pavojingą gyvybei darbą. Dialogai labai banalūs, juokeliai irgi sutinkami be didesnio entuziazmo. Gerai, jog nors Brajano lūpomis išsakyta epinė fraze, kaip buvo pirmoje dalyje, o tas maloniai nuteikia sėdint ir laukiant filmo pabaigos. Sakyti, jog visiškai nieko verta juosta liežuvis neapsiverčia, nes visgi šviesių akimirkų yra, o tai Stambulo pavaizdavimas, jo gatvelės, stogų gaudynės ir pati egzotiškai graži panorama, kraštovaizdis lygus paveikslui.  Veiksmo scenų pirmoje filmo pusėje galima pasigesti, o tai priveda prie nuobodulio, tačiau įpusėjus prasideda maloniausios akimirkos, ypač nenugalimo tėvo brutaliausias pasirodymas. Finalas gana atviras irgi, maloniai nustebina, nors po tokio galingo starto visame pasaulyje, abejonių dėl trečios dalies pasirodymo jau neturi kilti, todėl belieka tikėtis, jog trečias kartas bus žymiai sėkmingesnis scenarijaus prasme.

Kaskadiniai triukai, prilygstantys vokiečių populiariajam serialui „Kobra“, gana dinamiški, adrenalino perpildytose scenose labai jau žvaliai atrodo, o dar ir pirotechnikos specialistų pagalba sukurti efektingi sprogimai neleidžia nuobodžiauti prasidėjus žūtbūtiniam abiejų tėvų žaidimui. Garso montažas ir pats garso takelis nenusileidžia savo pirmtakui, o tai tikrai malonus jausmas, nes nors ir mažai visos juostos eigoje, tačiau visgi jaučiama įtampa. Operatoriaus darbas šiek tiek nuvilia, nes nesijaučia atmosferos, o jei būtų drebančios kameros efektas, kuris puikiausiai tiktų šiam filmui, tai dėka to filmas išlaikytų daug stipresnį vizualinį grožį. Už pateiktus kraštovaizdžius padėka, nes be jų ir atmosfera dingtų už banalios siužetinės linijos horizonto ribų.

Sėkmingos pirmos dalies dėka Liamas Neesonas įamžino save kaip veiksmo filmų herojų, o dar žinant, jog ir amžius jo yra gana solidus, tai neįtikėtina sėkmė. Jo charizmos dėka „A-Komandos“ perkėlimas į kino ekranus, intriguojantis 2011 metų trileris „Nežinomas“ ar psichologinė veiksmo drama „Sniegynų įkaitai“ – tai kokybės ir sėkmės garantija. Šiuo atveju jo sukurtas personažas yra tvirčiausias pamatas šiai nelabai kokybiškai scenarijaus atžvilgiu juostai. Brutalus, negailestingas, o kartu ir ramus – va tokį Liama mes ir mėgstame. Kroatijos kilmės aktoriui Rade Serbedzijai vaidinti blogiukus puikiai sekasi, tačiau dėl juostos trukmės stokos visiškai nėra atskleistas jo personažas, kuris galėtų be problemų varžytis net ir su Neesono suvaidintu Brajanu. Nemaloniausiu aktorių kolektyvo vaizdu yra Famke Janssen, kuris viso filmo metu yra lyg baldas, tiesiog egzistuoja, jokių pastangų neįdėta į šį personažą, tačiau jau šioje dalyje nepagailėta ekraninio laiko nuskriaustajai Kim, kurią labai žaviai įkūnijo Maggie Grace.

„Pagrobimas 2“ – tai ne itin šviesus puikaus 2008 metų veiksmo trilerio tęsinys, prilygstantis eilinėms juostoms apie neapykantos dėl savo artimųjų netekties vedama kerštą. Banaliausio scenarijaus, neapgalvotų pagrindinių personažų veiksmų, neintriguojančios siužetinės linijos dėka žiūrovai gauna tiesiog neblogą pramoginį filmą, kuris po jo peržiūros neišliks atmintyje ilgam.

Vertinimas: 5/10 

Pragaras Rojuje / The Impossible


Premjera: Sausio 1, 2012
Premjera Lietuvoje: Spalio 19, 2012
Indeksas: N13
Trukmė: 107 min.
Žanras: Drama, Veiksmas
Šalis: Ispanija, JAV
Režisavo: Juan Antonio Bayona 
Vaidina: Ewan McGregorNaomi WattsGeraldine ChaplinMarta EturaSoenke Möhring

IMDB – 7.7/10
RottenTomatoes – 89/100
Metacritic – 89/100

Filmo biudžetas – 45 000 000 $

Bendros pajamos – 13 400 000 $

Apdovanojimai:

Golden Globes 2012

 

Nominacija už geriausią aktorę – Naomi Watts

 

Academy Award

 

Nominacija už geriausią aktorę (Drama) – Naomi Watts

 

Siužetas

Į Tailandą atvykusi šeima su dešimtimis tūkstančių nepažįstamų žmonių atsiduria chaose per vieną didžiausių mūsų laikų natūralių katastrofų.

Buvaukine.lt sako:

„Mirtina stichija“

Trumpametražių filmų specialistas, režisierius Juanas Antonio Bayonas, pristatęs save plačiai pasaulio auditorijai 2007 metais su vienu šiurpiausių visų laikų ispanų psichologinių trilerių „Prieglauda“ bei gavęs už jo sukūrimą aukščiausią ispanų kino Gojos apdovanojimą, po penkių metų pertraukos ryžtasi vėl apie save priminti su ne ką mažiau intriguojančiu nauju darbu, kurio dėka žiūrovai galės susipažinti su stebuklo verta neįtikėtina vienos šeimos istorija, nutikusia 2004 metais, kai Tailando rojaus kampelis atsidūrė po vandeniu dėl Indonezijoje sukelto žemės drebėjimo, kurio pasekmėmis tapo atkeliavusios negailestingos bangos, naikinusios viską, kas atsidūrė jų kelyje.

Atvykusi į Tailando vieną nuostabiausių kurortų atšvęsti Kalėdas, laiminga Henrio bei  Marijos su vaikais šeima net nenutuokia, kas jų laukia kelių dienų metu. Leisdama rojaus kampelyje savo išvajotas atostogas, grožėdamasi peizažais, augalija, staiga šeima su visu viešbučiu atsiduria po vandeniu, nes galingas cunamis, kuris atkeliavo iš Indonezijos, negailestingai niokoja viską, kas atsiduria jo horizonte. Stebuklo dėka išgyvenusi šeima yra išbarstyta, nežinanti apie savo šeimos narius nieko, todėl ilgais ir varginamais būdais kiekvienas iš jų bandys surasti savo artimuosius, tačiau ar visgi jie išliko gyvi, niekas negali duoti tikslaus atsakymo, kai aplinkui mėtosi negyvų žmonių kūnai.

Atsižvelgus į savo žanrą, filmas visgi yra labai dviprasmiškas ir turi dvejopą poveikį po jo peržiūros. Visgi, jeigu jis būtų sukurtas ne pagal tikrus įvykius, tai iš karto galima pamanyti, jog su kiekvienu nauju europietišku filmu vis labiau žengiama į Holivudinę erdvę, o tuo labiau, jog tada visiškai dingsta senojo žemyno kino dvasia bei individualumas. Ispanai savo darbais labai dažnai šokiruoja, ypač jų išreikštas žiaurumas ekrane labai pagardina tokio žanro filmų peržiūras, nes iš karto jaučiasi realistiškumo kupini vaizdai, o tai vos ne svarbiausias faktorius sudominti į peržiūrą atėjusį kino mylėtoją. Pačią istoriją bei jos kulminaciją drąsiai galima pavadinti tipine, bet visgi pati eiga ir jos pateikimas labai jau neskaniai atrodo, net per daug aštriai, nes kai koncentruojamasi ties krauju, rodomi labai nemalonūs akims vaizdai, kažkodėl norisi nusisukti ir užsimerkti, o tai didžiausias kūrėjams pliusas, nes sugebėta psichologiškai palaužti žiūrovą. Pati juostos struktūra susideda iš trijų atskirų epizodų, trijų istorijų, kurias galima stebėti kiekvieno išgyvenusio akimis, jausti jų veržimąsi surasti artimuosius, kas gali sugraudinti nemažiau nei Jameso Camerono „Titaniko“ peržiūra. Vaikų stiprybė parodyta gana sąmojingai, nes po katastrofos palūžę tėvai nesugeba susigaudyti kas vyksta, o vaikų akis mato visiškai kitokį vaizdą, jų širdys perpildytos meilės, yra noras išlikti gyvam, todėl vaikų epizoduose draminis poveikis stiprėja su kiekviena minute. Yra netgi ir trilerio žanro atmosfera sukurta, nes įtampa vis labiau didėja ties didinga kulminacija, kuri gal šiek tiek sušvelnina peržiūros poveikį, nes po pamatytų baisybių visgi gana šviesus finalas, nors jį galima suprasti keliais būdais, tuo naudojasi filmo režisierius bandydamas žaisti su žiūrovais. Tragedijos apimtas miestas, niūrūs ir nemalonūs aplinkos vaizdai, kuriuos prilyginti galima su poapokaliptinės žemės vizijomis  — tai dar viena dovana iš filmo kūrėjo pusės, nes jis tiesiog nenori paleisti mūsų atsikvėpti, o psichologinio spaudimo metu dar pateikia itin stipriai žmogų veikiančius epizodus, kuriuos rodė katastrofos metu. Apskritai, filmas gavosi žymiai šiurpesnis, nei buvo galima įsivaizduoti, tačiau maloniai nustebina savo stiprumu, o tai retas reiškinys juostose apie tokio masto stichijas kaip cunamis.

Viso filmo metu žaidžiama ir su kokybiškai apdorotais specialiais efektais, kurie prideda tiek realistiškumo, tiek baimės jausmo po pamatytų siaubingų cunamio vaizdų. Garso takelis labai išradingai yra priderintas prie atitinkamai nuo psichologinio spaudimo parodytose scenose, tas dar labiau paveikia pasąmonę, bet ir sukuria puikią žanrinę atmosferą. Kas liečia operatoriaus darbą, tai jisai visiškai neapgalvotai bando sukurti baugią atmosfera, bet jo filmavimo stilius pradeda blaškytis, nes neišlaiko vientiso vaizdo. Norint išgauti labiau realistiškus vaizdus, visgi jam derėjo sukurti drebančios kameros efektą kaip daugybėje filmų, o tai priduotų tiesiog žavesio bendrai matytam vaizdui ekrane.

Pagrindiniu smuiku visos juostos metu groja britų kilmės aktoriai Ewanas McGregoras su Naomi Watts ir jie tai daro nepriekaištingai. Kiekvienas kadras, kiekviena ištartas žodis lyg palaima ausims ir akims, nes tokio talento žmonės sugeba sukurti tikra stebuklą vaidybos plane, o dar taip dramatiškai perteikti savo vaidinamus personažus ne visi sugebėtų. Žaviai, ambicingai, įsiminančiai atliktas darbas tiesiog užburia. Visi kiti antraplaniai aktoriai, ypač vaikų trijulė, taipogi savo buvimu sugeba net ašarą išspausti, jų akys, jų veidai sukuria graudinančią atmosferą, kurios ir taip visos juostos metu netrūksta.

„Pragaras rojuje“ – tai ištisa kelionė į žiūrovų širdis per pagrindinių herojų kančias iki šviesios kulminacijos, kurios metu galima atrasti, prisiminti, pajausti neįkainojamas šeimos vertybes, dėl kurių taip stengiamasi. Nors ir su kai kur šlubuojančiu scenarijumi, bet siaubingų akiai vaizdų, puikiai pateikto garso takelio bei įtikinamos pagrindinių aktorių vaidybos dėka filmas tampa vienu įdomesnių šių metų atradimų, o ir vienu geriausių savo žanro ir temos darbų per daugelį metų nuo populiaraus 2004 metų Rolando Emmericho filmo.

Vertinimas: 9/10

%d bloggers like this: