Daily Archives: 2012-10-04

Laukiniai / Savages


Premjera: Rugsėjo 27, 2012
Premjera Lietuvoje: Spalio 5, 2012
Indeksas: N16
Trukmė: 131 min.
Žanras: Trileris, Drama, Kriminalinis
Šalis: JAV
Režisavo: Oliver Stone
Vaidina: Blake LivelySalma HayekTrevor DonovanJohn TravoltaTaylor Kitsch

IMDB – 6.7/10
RottenTomatoes – 49/100
Metacritic – 59/100

Filmo biudžetas – 45 000 000 $

Bendros pajamos – 82 552 100 $

Siužetas

Du marihuanos augintojai susigrumia su meksikiečių mafija, kuri pagrobė jų abiejų mylimą merginą.

Buvaukine.lt sako:

„Jaunieji gangsteriai“

Kino grandas iš didžiosios raidės, režisierius ir scenaristas, Oskaro laureatas Oliveris Stone‘as, sukūręs kultines juostas kaip 1986 metų karinę dramą „Būrys“, patriotinio konteksto psichologinę dramą „Gimęs liepos 4-ąją“ bei sąmokslų teorijų perpintą politinį trilerį „JFK: Džonas F. Kenedis. Šūviai Dalase“, padarė gan riebų indėlį į šiuolaikinio kino kultūrą, todėl visada su nekantrumu yra laukiama kiekvieno meistro darbo. Nors ir paskutiniai maestro darbai yra gana silpni, tačiau šį sykį nusipelnęs kino kūrėjas kviečia žiūrovus stebėti ne politinius trilerius, o tikrą, kriminalinį veiksmo filmą apie šių laikų mafiją. Po gana skurdžių paskutinių juostų tai bus puiki reabilitacija tiek pačiam režisieriui, tiek ir jo gerbėjams.

Kalifornijos karštis, smėlis, kokteiliai, vakarėliai ir pavojingas bei nerūpestingas gyvenimas. Būtent taip dienas leidžia geriausi draugai ir jauni milijonieriai Benas ir Čonas. Kartu jie gyvena ir yra įsimylėję savo draugę Ofeliją, o ji yra įsimylėjusi juos. Trijulė viskuo dalinasi tarpusavy, nes jie yra tikroji šeima. Vaikinų verslas yra gana pavojingas, nes jie sukūrė tikrą kriminalinę narkotikų platinimo laboratoriją. Geriausios kokybės produktas tapo vienu populiariausių visoje šalyje, ir tuo tarpu didele problema konkurentams. Greitu metu apie bičiulių partnerystę sužino vienas įtakingiausių Meksikos kartelių, kuriam vadovauja negailestingoji Elena. Pavojinga kriminalinio pasaulio vadovė visais įmanomais būdais pasistengs apkartinti bičiulių gyvenimą, kol jie neprijungs savo sėkmingo verslo prie jos didžiulės imperijos. Atsilaikyti prieš tokį priešą neįmanoma, todėl vaikinams teks kovoti iki mirties.

Prisiminus ankstesnius režisieriaus Olivero Stone‘o darbus, ypač tuos pirmus kaip puikusis „Būrys“ arba „Volstrytas“, o ką kalbėti apie šio žmogaus scenaristo sugebėjimus, nes būtent jo dėka mes galėjome išvysti vieną svarbiausių, kultinių kinematografijos personažų Tonį Montaną, suvaidintą Alo Pacino legendiniame 1983 metų filme „Žmogus su randu“, kurį režisavo Brianas De Palma, pasidaro gana apmaudu, nes paskutiniai jo filmai labai nuviliantys. Atsižvelgiant į visą kino kūrėjo karjerą, jis labiausiai specializuojasi politinių temų sferoje, todėl labai netikėtas, o kartu ir malonus žingsnis iš kino grando pateikti žiūrovams kriminalinį veiksmo trilerį apie narkomafiją. Juosta pateikiama lyg pasakojimas iš vieno žmogaus lupų bei jo pasaulėžiūra į vykstančius  keleto dienų įvykius. Savo žodžiais intriguoja, net labai, pasakotojas, tačiau filmui įsibėgėjus su kiekviena scena darosi aiškiau, kas vyks toliau, intriga dingsta jau įpusėjus. Pati istorija visgi įdomiai atrodo, žinoma, kai per paskutinius metus tokios tematikos filmai pasirodydavo ganėtina retai, tai ir nusivylimas ne toks ir didelis. Dėl ko galima gerbti Oskarą gavusį režisierių, tai už jo realistiškai pateikiamas scenas, ypač brutalumo bei kraujo perpildytos scenos jo filmuose labai stipriai veikia žiūrovą, šiuo atveju irgi viskas šiame plane yra atlikta kruopščiai. Gana atviros ir lovos scenos, ypač per daug jų buvo, bet skoningai, neperžengiant amoralumo ribų. Stilingai parinktos lokacijos puikiai atspindi pagrindinių personažų gyvenvietės atmosferą, autentiškas Kalifornijos grožis vienas iš pliusų. Prie visko prisideda ir pačios mafijos pateikimas ir jos atvirai atskleidžiamas pogrindis. Siužetinė linija nestabili, labai daug šokinėjama iš vienos scenos į kitą, tačiau vis vien išlaikoma pasakojimo riba. Filmas su klaidomis, siužetinėmis spragomis ir gan blankiu įgyvendinimu, bet vis tiek maloniai nustebinantis ir papildantis režisieriaus filmografiją su netipišku jam žanru.

Prisikabinti prie scenarijaus, režisūros galima, bet tik ne prie techninės pusės. Jos dėka adrenalino kiekis kraujyje pakyla neregėtu greičiu. Stiprus operatoriaus darbas, kiekviena veiksmo scena paversta tikru meistriškai atliktų pirotechnikos meistrų pasirodymu. Skoningai pateikiamos scenų vietovės, sukuriančios atitinkamą atmosferą. Garso takelio dėka atmosfera irgi išlaikoma , bet čia jau kompozicijų stiprumas leidžia pasinerti į meksikietiškos mafijos pasaulį, pajausti tą latino atmosferą ne tik ausimis, bet ir akimis, už tai ir didžiausios ovacijos kompozitoriui Adamui Petersui.

Šį filmą galima pavadinti vienu unikaliausių režisieriaus karjeroje, nes tiek pirmojo ryškumo žvaigždžių vienoje juostoje pas jį seniai nebuvo. Visgi jaunoji karta atlieka pagrindinius vaidmenis, bet juos užtemdo savo charizmomis kino senbuviai. Didžiausias metų nevykėlis aktorius Tayloras Kitschas, kurio vieni brangiausių ir nuostolingiausių šių metų filmai pavadinimais „Laivų mūšis“ ir „Džonas Karteris“ vos per plauką nesugriovė karjeros, su šiuo darbu puikiai reabilituojasi, nes gana stipriai suvaidino Čono personažą, akyse matosi pasitikėjimas savo jėgomis ir aktoriniais sugebėjimais. Kitas, ne ką prastesnis, o dar ir talentingesnis aktorius, Aaronas Johnsonas neatsilieka nuo savo kolegos bei irgi užtikrintai vaidina. Silpniausiai pasirodo Blake Lively, kuriai tinka vaidinti laisvo elgesio merginas, bet čia ji nieko naujo neparodo, nes tokį patį personažą mes galėjome matyti 2010 metų Beno Affleco režisuotame trileryje „Miestas“.  Salma Hayek, kuri nors ir trumpai yra kadruose, bet užtat nuostabiai pasirodo. Ugnis po jos kojomis sušalti sugebėtų, tiesiog tobulas ir kartu įsimintiniausias personažas. Filme netrūksta ir kitų puikių aktorių kaip Emilie‘is Hirschas bei Johnas Travolta, o ką jau kalbėti apie genialųjį Benicio Del Toro. Puiki komanda, kuriai iki pilnos laimės trūko stipresnio filmo scenarijaus.

„Laukiniai“ – tai nenuobodus, stilingai pateikiamas, žvalus veiksmo trileris su didelėmis spragomis siužete, vidutiniška režisūra bei gan banaloka pabaiga. Intriguojančios pradžios bei tuščios pabaigos dėka filmas  tampa antrarūšiu kino grando veikalu, kurio niekaip negalima statyti prie kultinio „Būrio“, „Volstryto“ bei „JFK: Džonas F. Kenedis. Šūviai Dalase“, o tiesiog pasižiūrėjus vėl su nekantrumu laukti, kada įvyks kino kūrėjo grandiozinis sugrįžimas, galintis vėl iškelti Olivero Stone‘o figūrą iki padangių.

Vertinimas: 6/10

Kelyje / On the Road


Premjera: Sausio 1, 2012
Premjera Lietuvoje: Spalio 5, 2012
Indeksas: N16
Trukmė: 124 min.
Žanras: Nuotykiai, Drama
Šalis: JAVPrancūzija, Didžioji Britanija
Režisavo: Walter Salles 
Vaidina: Sam RileyGarrett HedlundKristen StewartKirsten DunstTom Sturridge

IMDB – 6.8/10
RottenTomatoes – 45/100

Filmo biudžetas –  25 000 000 $

Bendros pajamos – 3 794 312 $

Siužetas

Po tėvo mirties jauno rašytojo Salo  gyvenimą sukrečia netikėta laisvamanio draugo ir idealo, Dyno Moriarčio, ir jo merginos Merylou viešnagė. Neturėdamas ko prarasti jaunuolis su draugais leidžiasi į beprotišką savęs atradimo ir pažinimo kelionę. Važiuodami per Ameriką jie sutinka įvairiausio plauko žmonių, kurie neišdildomai sukrečia ne tik jų kelionę, bet ir gyvenimus.

Buvaukine.lt sako:

„Jaunojo rašytojo kančios“

Praėjus beveik penkiasdešimt penkeriems metams nuo vieno skandalingiausių JAV praeito šimtmečio literatūrinių kūrinių pasirodymo knygynų lentynose, po ilgų ir varginančių diskusijų buvo pasiryžta ekranizuoti šį stulbinantį romaną, kuris yra laikomas to laikotarpio populiaraus „Bitnikų“ judėjimo Biblija. Autobiografiniais paties rašytojo Džeko Keruako motyvais paremtos knygos vizijos perteikimo į ekraną  imasi brazilų kilmės režisierius Walteris Sallesas, jau sukūręs panašaus žanro filmą, 2004 metų nuotykių dramą „Motociklininko dienoraštis“ pagal Ernesto Če Gevaros paliktus užrašus. Visais įmanomais būdais kartu su puikiausių aktorių kolektyvu sugebėti perteikti viso kūrinio dvasią didžiajame ekrane yra beveik neįmanoma, todėl režisieriaus dėka yra sukurta originali, sutrumpinta interpretacija pagal literatūrinio kūrinio motyvus. Pietų Amerikos filmų kūrėjas, konkursinėje „Kanų kino festivalio“ programoje pristatęs naujausią savo juostą, sulaukė aibės nusivylimo šūksnių, tačiau visgi romano gerbėjai sugebės atrasti kažką naujo šioje prieštaringai vertinamo kūrinio ekranizacijoje.

Palaidojęs tėvą bei likęs gyventi su mama, jaunasis pradedantysis rašytojas Salvatoras niekaip negali atrasti savęs kaip menininko. Jis supranta, jog sunku yra pagauti įkvėpimą, kai gyvenimo kelias tik prasideda, o nėra dar pakankamos patirties tam, kad būtų galima save realizuoti kaip suaugusį žmogų. Greitu metu jaunuolis susipažįsta su charizmatiškuoju neseniai išėjusiu iš kalėjimo, patenkintu gyvenimu vaikinu Dynu, kuris leidžia dienas savo jaunos žmonos Merilu glėbyje. Susidraugavę bei linksmai leidžiantys laiką vaikinai visgi turi išsiskirti, tačiau tai trunka neilgai. Susijungę vėl kartu jie nusprendžia keliauti, kur akys mato, ragauti gyvenimo džiaugsmo, patirti naujų pojūčių, kurie padės jiems atrasti save iš naujo.

Viena didžiausių kūrėjų klaidų buvo imtis tokio nuostabaus kūrinio ekranizacijos praėjus daugiau nei pusei amžiaus nuo jo pasirodymo. Sugebėti tiksliai atkurti ano laikotarpio atmosferą, gyvenančią žmonių širdyse, kuri kaip vėjas pučia iš kiekvieno kūrinio puslapio, yra beveik neįmanoma, tačiau vizualiai pateikti tik JAV XX amžiaus vidurio autentišką atmosferą visgi buvo bandyta sėkmingai, nors irgi ne iki galo. Skandalingasis kūrinys, kuris sukėlė daug kalbų, yra kaip ir tikslus rašytojo Džeko Keruako biografijos elementas, tačiau žiūrint filmą visiškai nesijaučia tos vulgarios, grubios, purvinos realybės, kuri yra pateikiama originale. Taip, kai kurie epizodai yra vaizduojami ne itin švelniai, bet pritrūko tiesiog tikslumo vaizduojant amoralias scenas, kurios gal ir prilygtų pornografijai, tačiau nenutoltų nuo romano autoriaus idėjos. Narkotikai, seksas, nelaimingas jaunuolių dienų praleidimas prie alkoholinių gėrimų, arba tiesiog vaikų neprižiūrėjimas gan efektingais atrodo gelsvai pilkame juostos fone, bet vis dėlto trūksta, tikrai trūksta prie šokiruojančio efekto. Kelios įdomios ir turbūt vaizdingiausios scenos kaip Dyno seksualiniai žaidimai su sentelėjusiu vyru arba Merilu slidinėjimais abiem rankom po ją iš kiekvienos pusės sėdinčiam draugui važiuojant greitkeliu sukuria mažytį, bet visgi šiokį tokį vaizdą susipažinti su Keruako kūrybos ypatumu.  Gyvenimo permainos pateikiamos scenarijaus dėka, kelios originalios istorijos, žmonių portretai ir peripetijos irgi šiek tiek šokiruoja, nes visgi palyginus aną laikotarpį ir šių dienų jaunų žmonių karštakošiškumą tai beveik niekas ir nepasikeičia, o dar labiau viskas yra linkę link degradacijos. Trūksta epizodiškumo, kelios vietos yra pateikiamos visiškai sunkiai, todėl neskaičiusiam knygos žmogui bus sunku perprasti kelis svarbius personažų žingsnius, o dar trūkstant jų veiksmų paaiškinimo bendras vaizdas gaunasi labai neestetiškas. Dėka blogai parašyto scenarijaus gauname ne puikią ekranizaciją, bet tiesiog nuotykinį filmą pagal Keruako kūrinio motyvus su vulgariu kontekstu, kuris beveik neatspindi knygos stiprybės.

Plika akimi matomas scenaristo ir režisieriaus klaidas kuo puikiausiai kompensuoja operatorius Ericas Gautieras, kuris savo puikiu darbu stipriai pateikia ano laikotarpio atmosferą savo vaizdingoje vizijoje. Kitas svarbus techninės pusės aspektas ir atmosferos skleidimas priklauso pripažintam kompozitoriui Gustavo Santaolallui, net du kartus gavusiam  Kino Akademijos apdovanojimą už 2005 metų dramos garso takelį „Kuprotas kalnas“ bei už 2006 metų muzikinių kompozicijų rinkinį juostai „Babelis“. Visgi šie du žmonės sugebėjo nors  dalimi suteikti filmui trumpalaikį žavesį.

Visai įdomu yra stebėti tą faktą, jog į filmą yra pakviesti skirtingų žanrų bei kartos aktoriai, iš kurių vieni atsiskleidžia netikėta linkme, o kiti dar labiau sugeba save paniekinti žiūrovų akyse. Perspektyvūs, jauni ir ganėtinai talentingi, bet dar pilnai neatsiskleidę aktoriai Samas Riley‘is bei turėjęs prieš kelis metus  gimti kaip A klasės žvaigždė su filmu „Tronas: Palikimas“ ,bet to nepadaręs Garretas Hedlundas viršija visus lūkesčius. Puikiausios vaidybos pavyzdys, kuris ir laiko visą filmą įtampoje ir leidžia akimirkai užmiršti scenarijaus klaidas. Neįprasti ir aktorių Steve‘o Buscemi‘io su Viggo Mortensenu pasirodymai, dramatiški Amy Adams su Kirsten Dunst portretai irgi prisideda prie bendro, liūdno dramos konteksto. Labiausiai nevykęs, prastas, neskoningas bei visiškai be atsidavimo pateiktas Kristen Stewart vaidmuo. Šį syki „Saulėlydžio“ žvaigždė visais įmanomais būdais perkopia per save ir pateikia tokio žemo lygio vaidybą, jog žiūrint į jos vaidinamą personažą akyse pradeda riedėti kruvinos ašaros. Vienintelis šviesus dalykas, tai turbūt pirmas jos karjeroje pasirodymas nuogai, nors ir tai vaizdas yra kraupus. Vienu iš šviesesnių momentų vaidybos plane galima priskirti Tomo Sturridge‘o suvaidintam Karlo personažui, visgi labai šauniai, emocionaliai, estetiškai pasirodo vaikinas.

„Kelyje“ – tai visiškai nebrandi, šalta, neskoninga puikaus literatūrinio kūrinio ekranizacija, kuris yra laikomas vienu svarbiausių praeito amžiaus vidurio Amerikos „Bitnikų“ judėjimo simbolių. Pakankamai geros vaidybos, neskaitant labiausiai pervertintos pasaulio aktorės, puikaus garso takelio ir vaizdingo operatoriaus darbo dėka filmas visgi sugebėjo išlaikyti dalį atmosferos, jaučiamos skaitant Džeko Keruako populiariausią romaną.

Vertinimas: 5/10

%d bloggers like this: