Monthly Archives: October 2012

007 Operacija Skyfall / Skyfall


Premjera: Spalio 23, 2012
Premjera Lietuvoje: Lapkričio 1, 2012
Kino platintojas: Acme Film, UAB
Indeksas: N13
Trukmė: 145 min.
Žanras: Trileris, Nuotykiai, Veiksmas
Šalis: Didžioji Britanija, JAV
Režisavo: Sam Mendes
Vaidina: Daniel CraigRalph FiennesBérénice MarloheHelen McCroryJavier Bardem

IMDB – 8.5/10
RottenTomatoes – 95/100
Metacritic – 83/100

Filmo biudžetas – 200 000 000 $

Bendros pajamos – 1 024 193 213 $

Apdovanojimai:

Golden Globe 2012

 

Geriausia originali daina – „Skyfall“

 

 

Academy Award
Geriausia originali daina – „Skyfall“
Nominacija už geriausią operatoriaus darbą – Roger Deakins
Nominacija už geriausią garso takelį – Thomas Newman

 

 

British Academy Film Award

Geriausias britiškas filmas
Geriauias garso takelis – Thomas Newman
Nominacija už geriausią antraplanį aktoriu – Javier Bardem
Nominacija už geriausią antraplanę aktorę – Judi Dench
Nominacija už geriausią operatoriaus darbą – Roger Deakins

 

Siužetas

Bondo ištikymybė M yra išbandoma kai jos praeitis grįžta ją persekioti. Kadangi MI6 yra puolamas, 007 turi aptikti ir sunaikinti grėsmę, nesvarbu kokia asmeninė to kaina.

Buvaukine.lt sako:

„Dangus griūna“

Seniausia visų laikų kino franšizė švenčia savo garbingą penkiasdešimties metų jubiliejų nuo pirmo 1962 metų filmo „Daktaras Nou“ pasirodymo didžiuosiuose ekranuose, kurio dėka į padanges iškilo sero Seano Connerio žvaigždė. Per penkis dešimtmečius populiariausio pasaulyje šnipo nuotykiai buvo pristatyti net dvidešimt dviejuose filmuose, vienoje neoficialioje juostoje bei kokybiškoje parodijoje. Personažas keitėsi, kaip ir keitėsi jį vaidinantys aktoriai, tačiau Danieliui Craigui atėjus suvaidinti šį kultinį personažą, Bondiada pasiekė neregėtas aukštumas filme „Kazino Royale“ su realistiškai pateiktu siužetu, kas sužavėjo tiek viso pasaulio kritikus, tiek gerbėjus. Po ganėtinai vidutiniško „Paguodos kvanto“ Metro Goldwyn Mayer studiją ištiko didžiulės finansinės problemos ir projektas buvo užšaldytas trejiems metams, tačiau atsikračius skolų projektui vėl buvo duota žalia šviesa. Po visų nesklandumų filmų serijos prodiuserė Barbara Broccoli pakvietė jubiliejaus proga sukurti įsimintiniausią franšizės juostą ne kam kitam, o vienam iškiliausių mūsų dienų režisierių Samui Mendesui. Žmogus, 1999 metais sukūręs subtilią dramą su trilerio prieskoniu „Amerikos grožybės“, už kurią buvo pripažintas daugybe prestižinių apdovanojimų ir tuo pačiu triumfavo Oskaruose, 2002 pristatęs kriminalinę dramą „Kelias į pražūtį“ bei režisavęs karinę juodąją komedija „Desantininkai“ buvo idealiausias kandidatas, kurį pasirinko, todėl yra realu tikėtis bene geriausios Bondiados dalies, kuri pasirodo švenčiant nepailstamo kino ekranuose šnipo gimtadienį.

Lojaliausias bei geriausias savo srities specialistas, MI6 pažiba, agentas 007 Džeimsas Bondas grįžęs iš nepriekaištingai atliktos misijos sužino, jog jo viršininkė M turi siaubingą paslaptį, kuri gali sukelti labai daug gyvybių netekčių. Visame pasaulyje agentai pradeda mirti, todėl išsiaiškinti iškilusią bėdą yra siunčiamas Bondas. Susidūręs su negailestingu priešu agentas supranta, jog ši kumščių ir intelekto dvikova nulems tolimesnę jo tarnybos bei Britanijos ateitį, todėl nedelsiant reikia likviduoti šį incidentą, kol jis neišsiplėtė dar labiau.

Pakeitus paskutinį režisierių, kuris nelabai vaizdingai perkėlė Bondo personažą į didžiuosius ekranus, Samo Mendeso kandidatūra buvo didžiulis stimulas gerbėjams tikėtis, jog tai bus vienas įspūdingiausių metų filmų ir, kaip matome, visiškai teisingas projekto prodiuserės Barbaros Broccoli pasirinkimas, atvedęs franšizę iki naujojo lygio, pasiteisino. Pats filmas yra stilizuotas labai niūriai, o kartu ir realistiškai, kaip tas buvo 2006 metų „Kazinio Royale“ juostoje. Įkvėpimo naujas projektas sėmėsi iš vieno svarbiausių šio amžiaus filmų, kino genijaus Christophero Nolano „Tamsos riterio“, kurio įtaka matoma plika akimi visos siužetinės linijos metu. Džiugiai stebint juostos veiksmą suprantame, jog viskas yra atitolinama nuo senosios Bondiados standartų padarant šį populiaraus agento šou tikroviška istorija, tačiau kartu matosi ir duoklė pirmoms ekranizacijoms pagal Iano Flemingo parašytus literatūrinius kūrinius.  Vienas liūdniausių šiam projektui visgi priimtų žingsnių buvo atsisakymas toliau tęsti „Kvanto“ istoriją, kuri gana įtraukiančiai pateikiama praeituose filmuose su Danieliu Craigu. Naujos kartos kriminalinė blogio imperija buvo lyginama su legendine pirmųjų Bondo filmų organizacija – Spektru, todėl tikrai norima buvo išvysti tolesnius įvykius, tačiau tai buvo nelemta. Iš vienos pusės tai gal net geriau, nes žiūrovas gauna visiškai nauja istoriją ir vieną Bondo nuotykį, kuris užtemdo daugelį iki  šiol parodytų. Iš kitos pusės, viskas yra pradedama iš naujo, nors galėtų sukurti „Kvanto“ trilogiją, o ne palikti viską vidury pasakojimo kelio ir pradėti iš naujo. Nauja juosta intriguoja savo didybe, nes tokių veiksmo scenų jokiame kitame filme apie nenugalimą šnipą mes negalime regėti. Taip kruopščiai viskas yra parengta, jog stebint šį nepakartojamą pasirodymą mes galime pasijausti tikrais istorijos dalyviais, patirti savo kailiu nuotykį, kurio ilgai nepamiršime išėję iš peržiūros. Netikėtumas dar ir tas, jog šį sykį bandoma parodyti visą MI6 darbą iš vidaus, ko nebuvo praeituose filmuose, todėl kaip kruopščiai atliekamas vienos svarbiausių slaptų organizacijų darbas yra malonus papildymas prie bendro šios niūrios tematikos paveikslo. Bondo antagonistai taipogi visada atspindi pačią atmosferą, o tuo labiau prisideda prie efektingo istorijos pateikimo, tačiau ne visada jie yra charizmatiški. Paminėti galima nebent puikiai perteiktą Spektro vadovą Blofildą 1969 metų „Jos didenybės slaptoje tarnyboje“, gana charizmatišką 1964 metų „Auksapirštį“, kuriame spindėjo Goldfingero portretas bei 2006 metų šedevrą „Kazino Royale“, kur pirmuoju smuiku grojo bankininko Le Šifro personažas. Šiuo atveju, prie šios trijulės galima priskirti ir nepriekaištingo blogio įsikūnijimą – Silvą, kuris nė akimirkai nenusileidžia nenugalimajam agentui 007. Lygi genijų dvikova, po mažu virstanti į kiekvieno iš jų asmeninį šou, o tas tiesiog džiugina žiūrovą. Humoras specifinis, subtilus, ironijos galima pastebėti irgi, tačiau kaip bebūtų keista, viskas puikiausiai tinka atspindint kiekvieną pateiktą siužetinės linijos sceną. Kūrėjų dėka filmo vaizdas buvo priartintas prie pačių pirmųjų serijos dalių, bet tik dėl vienos priežasties – Bondo slaptų įrankių.  Tai sukelia tam tikrą nostalgiją prisiminus, koks kadaise buvo 007 ir koks jis yra parodomas dabar. Dialogai irgi sudaro nemažą juostos dalį, tačiau su potekste, moralu, o kartu sugebantys duoti  peno apmastymams tam tikrose scenų temose, nes priartinant prie labiau žmogiško Bondo portreto jis visgi irgi kenčia ir turi nuoskaudų tokiam baisiam gyvenimui, kuris su kiekvienais metais vis labiau pasiglemžia mūsų pasaulį. Apskritai, pati filmo potekstė yra stipri, galinti sutapatinti šį fikcinį personažą su tikrovėje gyvenančiais žmonėmis, kurie saugo mus nuo piktadarių, panašių į Silvą.  Kokybiškas ir be priekaištų sukurtas filmas, kuris kada nors taps kultiniu serijos kūriniu.

Su kiekviena dalimi didėjantis biudžetas irgi prisideda prie vizualinio juostų pateikimo. Šis filmas yra kartu ir veiksmo žanro stebuklas, nes nors ir su kompiuterinių technologijų pagalba sukurtos kai kurios scenos, ypač traukinio įvažiavimas tunelį, bet visgi labai realistiškai yra viskas pateikta, o prie to dar ir adrenalino dozė prisideda, nes efektingomis bei neregėtomis veiksmo scenomis visgi šiais laikais yra sunku nustebinti išlepintus „Transformerių“ kartos žiūrovus. Operatoriaus darbas nepriekaištingas, tiesiog puikiai sugebama perteikti sceną iš labiausiai efektingos pozicijos, kad žiūrovas galėtų patirti visą juostos didybę prieš savo akis. Atmosferą sukuria ir meistriškas garso takelis. Pradedant nuo virtuozinio vizualiai pateikiamo įvado į filmą su Adelės „Skyfall“ kompozicija ir tęsiant labai staigiais, ramiais kūriniais išlaikoma tikrosios Bondiados dvasia, nes visgi nuo garso takelio irgi daug kas priklauso, ypač norint perteikti pačią filmo temą bei jame tvyrančia atmosferą.

Šeštas istorijoje Bondas, pripažintas bene geriausiu visų laikų 007, aktorius Danielis Craigas trečią kartą pasirodo šiame amplua, kaip visada stulbinančiai save pateikia, nors visgi reikia pripažinti, jog savo debiute jis visgi atrodo stipriau, ne iš fizinės pusės žinoma, tačiau iš vaidybinės, todėl šioje juostoje jis bus šiek tiek užtemdytas pagrindinio antagonisto. Pirmas didžiulis Javiero Bardemo karjeroje projektas labai įsimintinas tiek jam, tiek žiūrovui, nes galima teigti, jog tai antras charizmatiškiausias jo suvaidintas personažas. Po 2007 metų brolių Coenų režisuoto trilerio „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ ir jo tobulai perteikto Antono portreto praėjus vos tik penkeriems metams žiūrovas gauna kitą, ne ką prastesnį, bei vėlgi šukuosenos virtuozą – Silvą. Klasikinio Bondo priešas, ne tik iš išvaizdos, bet ir iš gyvenimo filosofijos, darbų, siekių. Netikėtas panelės Manipeni pasirodymas, nes juodaodė aktorė Naomi Harris peržengia stereotipus, susidariusius po knygų serijos pasirodymo, kur juodaodžiai yra ganėtinai reti veikėjai, o tuo labiau niekada nevaidinantys pagrindinių juostos personažų. Graži ir talentinga aktorė labai tiko šiam netipiškai pateiktam personažui, nusižengusiam visoms Flemingo tradicijoms. Bondo mergina, modelis ir aktorė Berenice Marlohe savo buvimu įneša daug estetikos, grožio, subtilumo, matosi, kad Bondas lieka patenkintas, o tas ir svarbiausia, jog yra meilės intriga. Paskutinį kartą karjeroje suvaidinusi M, britų kino legenda, aktorė Judi Dench kerinti kaip visada, o dar prie kompanijos prisidėjęs kitas charizmatiškas aktorius Ralphas Fiennesas taipogi dar labiau sutvirtina visos juostos stiprumą. Apskritai, tai bene geriausias aktorių kolektyvas, kuris kada nors yra buvęs Bondo franšizėje.

„007: operacija Skyfall“ – tai vienas įspūdingiausių visos penkerius dešimtmečius trunkančios epopėjos filmų, kerintis ne tik savo puikiai įgyvendintu scenarijumi, tačiau pačia idėja, kuri sklinda visos juostos metu. Efektingas, dinamiškas, įtraukiantis darbas parodo, jog dėka meistriškos režisieriaus rankos net ir tokia sena tema kaip Bondas gali būti pateikta visiškai iš naujos perspektyvos, o tuo labiau tapti savo žanro perlu, kuris su laiku be jokių abejonių gaus kultinį statusą.

Vertinimas: 10/10

Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje / Asterix & Obelix: On Her Majesty’s Service


Premjera: Spalio 17, 2012
Premjera Lietuvoje: Spalio 26, 2012
Kino platintojas: I.C. Inter-Cinema LTD
Indeksas: V
Trukmė: 100 min.
Žanras: Nuotykiai, Šeimai, Komedija
Šalis: Prancūzija, Ispanija, Italija, Vengrija
Režisavo: Laurent Tirard
Vaidina: Gérard DepardieuEdouard BaerFabrice LuchiniCatherine DeneuveGuillaume Gallienne

IMDB – 5.6/10

Filmo biudžetas – 77 000 000 $

Siužetas

Naujieji Asterikso, Obelikso ir jų ištikimojo šunelio Idefikso nuotykiai, šiems iškeliavus gelbėti Britanijos nuo Julijaus Cezario.

Buvaukine.lt sako:

„Britanijos tradicijos“

Prancūzų komiksų kūrėjai Rene Goscinny bei Albertas Uderzo 1959 pristatė pasauliui savo žymiausią kada nors sukurta personažą – senovės Galijos karį Asteriksą. Su metais populiarėjantis veikėjas sulaukė daugybės nuotykių komiksų puslapiuose, animacinių ekranizacijų bei kelių vaidybinių filmų. 1999 metais pasirodęs pirmas serijos filmas „Asteriksas ir Obeliksas prieš Cezarį“ sulaukė labai daug dėmesio, tačiau lygiai po dviejų metų pirmtako sėkmę užtemdė iki šiol geriausia kultinio personažo ekranizacija, „Asteriksas ir Obeliksas 2: misija Kleopatra“, o praėjus dar septyneriems metams žiūrovai su nekantrumu ėjo stebėti šio charizmatiško galo nuotykių juostoje „Asteriksas olimpinėse žaidynėse“. Po puikiausiai perteikto personažo Christano Claviero pagalba, trečiam filmui visiškai netikęs pagrindinio aktoriaus pasirinkimas privedė prie katastrofos, todėl praėjus ketveriems metams yra pristatomas naujas aktorius. Franšizės prodiuseriai po netikusios dalies pakvietė 2007 metų filmo „Molieras“ režisierių Laurentą Tirardą, kuris galbūt sugebės įnešti bent kiek naujovių pristatydamas vienų geriausių serijos komiksų ekranizaciją.

Galingoji Romos respublika su Cezariu priešaky sudrebino visą senovės pasaulį ir beveik sugebėjo užkariauti karinguosius galus išskyrus vieną mažą kaimelį, kurio gyventojai labai valingai priešinasi užkariautojams. Kaimelio pažibos Asteriksas ir Obeliksas, kuriems nuotykiai, romėnų mušimas, pasilinksminimai yra viena didėlė gyvenimo dalis, todėl po Žoliterakso apsilankymo, kuris prašo padėti atsikratyti įkyraus įsiveržimo į Britaniją, bičiuliai ryžtingai nedvejodami nusprendžia keliauti į salą, kurioje apsistojo pats Romos valdytojas, bei padėti vargšams britams išprašyti jį iš jų teritorijos.

Atsižvelgiant į tai, jog yra sukurti net trisdešimt keturi komiksai apie Asterikso nuotykius, tačiau kino kūrėjai atsirenka pačius populiariausius serijos darbus, todėl gana maloniai nustebino šis ketvirtas bandymas pertekti populiarųjį personažą. Asterikso nuotykiai Britanijoje yra bene geriausias visos serijos kūrinys, tačiau tokios apgailėtinos ekranizacijos buvo labai sunku tikėtis, o ji peržengė visas ribas atitoldama net nuo 2008 metų gėdos. Visų pirma, beveik visos juostos metu bandoma buvo kopijuoti amerikiečių nuotykių komedijas įtraukiant neskoningai pateikiamus pokštus, kurie visais atvejais netinka prancūzų sukurtai atmosferai ne tik komiksuose, bet ir pirmuose filmuose. Visų antra, pats pasakojimas yra sumodernizuotas bei tuo pačiu atsisakoma klasikinio Asterikso pamato, kuris taip kruopščiai buvo pateiktas jo kūrėjų. Dialogai apie nieką, o tas ir yra apmaudu, nes juose turėtų būti perteiktas britų mentalitetas, kaip tas buvo pateikta pirmtake, pagal kurį ir sukurta ši klaiki juosta. Negana to, jog yra atsisakyta pagrindinės minties perkėlimo, tai tuo pačiu sugriaunamas galų kaimelio portretas, kurį taip gražiai pirmoje ekranizacijoje pateikė Ray‘us Goossensas. Aliuzijos į kitus žinomus filmas su labai silpnu įgyvendinimu, nes net nejuokingai atrodo „300“ parodijuojama scena, o dar ir originalumo pas scenaristus pritrūksta. Siužetinės linijos eiga nuobodžiai žiūrisi, nors ir juostos trukmė gana trumpa, bet nuobodžiauti galima su kaupu, kol įsibėgėja pagrindinis veiksmas. Reikia pripažinti, jog tai yra paskutinė vinis į franšizės karstą, kuri mirė po antros dalies, o ir prisikelt tiesiog bus neįmanoma po tokio šlykštaus bandymo ekranizuoti tokį legendinį personažą kaip Asteriksas.

Beveik visos juostos fonas — tai tiesiog kompiuterinių technologijų pastangomis sukurtas pasaulis, tačiau jei bent būtų kokybiškai padaryta, tai nors būtų galima sakyti tada, jog vienu aspektu kino kūrėjai sugebėjo nepasišiukšlinti, bet, deja, gauname labai silpnai apdorotą produktą su į akis krentančiais specialiaisiais efektais, kurie prilygsta „Asylium“ studijos „šedevrams“. Vienintelis pliusas nebent yra nuotaikingas garso takelis, kuris lydi visą juostą ir tuo pačiu neleidžia užmigti sėdint ir žiūrint šią nevykusią nesąmonę. Operatoriaus darbas neblogas taipogi, tačiau, jeigu viskas būtų sukurta natūralioje aplinkoje, tada ir filmo spalvos, stilizacija įgautų bent kiek žavesio, o dabar tiesiog nemaloniai pilkas bendras juostos vaizdas įvyniotas į nekokybiško 3D apvalkalą.

Nesikeičiantis filmo talismanas, prancūzų pasaulinio lygio pažiba aktorius Gerardas Depardieu, įkūnijęs šmaikštųjį Obeliksą, jau ketvirtą kartą grįžta prie šio personažo ir tik jo dėka yra išlaikomas gana neblogas visos franšizės bendras pamatas, nes po Christiano Clavieuro atsisakymo toliau vaidinti pagrindinį personažą tik ant jo pečių ir laikosi istorija. Trečiojo filmo Asteriksą vaidinantį Clovisą Cornillacą pakeitęs aktorius Edouardas Baeris dar labiau sunaikino šio kovingo galo portretą. Netikęs pasirinkimas, tiesiog su kiekviena scena vis labiau priverčia susimastyti, koks gi buvo puikus Clavieuro darbas. Paminėti galima dar ir Cezarį, kurį suvaidino Fabrice Luchinis. Nesusipratimas, o ne įžymaus karžygio perteikimas, net ir atsižvelgus į komiksus, kaip jis yra pavaizduotas, čia yra tiesiog klaikiausia kada nors matyta jo parodija.

„Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje“ – tai prasčiausias visos serijos darbas, pasižymintis ne tik klaikiai parašytu scenarijumi, bet kartu sugebantis spjauti tiesiai į veidą personažo tėvams, kurie prieš penkiasdešimt metų pristatė pasauliui vieną garsiausių prancūzų komiksų veikėjų. Banalių juokelių, silpno vizualinio konteksto, prastos vaidybos dėka žiūrovai gauna vieną blogiausių kada nors ekranizuotų pagal komiksus filmų.

Vertinimas: 2/10

Grėsmingas / Sinister


Premjera: Spalio 5, 2012
Premjera Lietuvoje: Spalio 26, 2012
Kino platintojas: Top Film Baltic
Indeksas: N16
Trukmė: 110 min.
Žanras: Mistinis, Siaubo
Šalis: JAV
Režisavo: Scott Derrickson
Vaidina: Ethan HawkeJuliet RylanceFred Dalton ThompsonJames RansoneMichael Hall D’Addario

IMDB – 7.2/10
RottenTomatoes – 61/100
Metacritic – 53/100

Filmo biudžetas – 3 000 000 $

Bendros pajamos – 33 783 645 $

Siužetas

Rasta filmuota medžiaga padeda detektyvų rašytojui suprasti, kaip ir kodėl buvo nužudyta šeima jo naujuose namuose, tačiau šie atradimai visą jo šeimą įstumia  akistaton su košmarišku antgamtišku siaubu.

Buvaukine.lt sako:

„Baubas“

Kadaise buvusios bene populiariausiu filmų žanru jaunimo tarpe, siaubo filmų tematikos juostos baigia išsisemti pamažu virsdamos į kraujo upių perpildytus naujos kartos bedvasius monstrus, kurių pagrindinis tikslas yra ne išgąsdinti žiūrovą, o sukelti pasišlykštėjimą, tačiau dėka tokių režisierių kaip Scottas Derricksonas kartais yra ir šviesių akimirkų, kai įnešama kartelis originalumo. Po gana sėkmingo 2005 metų siaubo trilerio „Emilės Rouz egzorcizmas“ bei 2008 metais pasirodžiusio fantastinio trilerio perdirbinio klasikiniam kino kūriniui „Diena, kai sustojo žemė“ nebuvo nieko girdėti apie amerikiečių režisierių iki dabar, kai pasauliui jis pristato patį baisiausią metų filmą, sukurtą pagal visas klasikines siaubo tradicijas.

Po įvykusios šiurpios žmogžudystės, kai visos šeimos nariai buvo pakarti, o jaunesnysis vaikas dingo be žinios, rašytojas Elisonas, kurio penkios minutės šlovės jau praėjo, bando išnarplioti šią ne itin malonią bylą kartu rašydamas savo naujausią knygą. Kartu su visa šeima persikraustydamas į naujus namus vyras pradeda uoliai dirbti, ieškoti įkalčių, tačiau radęs palėpėje dėžę su senomis juostomis jis supranta, jog tai visai kas kita, nei paprastas žmonių nužudymas. Kuo toliau jis įsivelia į tyrimą, tuo greičiau jis priartina save su šeima prie siaubingo galo, todėl kiekviena minutė delsimo gali kainuoti rašytojui brangiausia – jo šeimą.

Didžiausias šio filmo privalumas, žinoma, yra jo originalumas bei pati idėja. Visgi filmo scenaristų dėka mes gauname ne tik siaubo ir mistikos perpildyta juostą, tačiau ir pasakojimą lygų geriausių tradicijų detektyvui, todėl su kiekviena minute vis labiau žiūrovas įtraukiamas į pagrindinių veikėjų avantiūras. Siužetinės linijos eiga taip įtraukia, jog su kiekvienu staigesniu momentu tiesiog sukuriamas tobulas psichologinio spaudimo pamatas, lydintis iki paties šio šiurpaus pasakojimo finalo. Galima teigti, jog tokio aukšto lygio siaubo filmų kuriama vienetais, nes per pastaruosius penkerius metus pasigirti gana originaliu ir šiurpiu siužetu gali nebent Jameso Wano „Mirtina tyla“ bei „Tūnąs tamsoje“, nors pasaulyje šiuo metu karaliauja niekam tikę „Paranormalaus aktyvumo“ tęsiniai. Atsižvelgus į paskutinius žanro darbus, tai yra tiesiog šviežiausias požiūris į siaubo filmus, nes jame yra visko, tačiau tai pateikiama ne banaliai, o šiais metais iš visų pasirodžiusių juostų  tai yra tikrai pats sunkiausias, baisiausias ir šiurpiausias siaubo filmas. Dažnai bandoma žaisti su mistika, mitologija, senove, parodant, jog tikėjimas anais laikais buvo labai stiprus, jog žmonės tikėjo tuo, ko bijojo, tačiau šių laikų gyventojui tikėjimas prietarais yra tik juokingas vyresnių žmonių užsėmimas, nors ignoruoti tikrai negalima, visgi senųjų laikų magija buvo labai stipri ir yra išsilaikiusi iki mūsų dienų. Drąsiai galima teigti, jog tai dar ir legendinio vaikų grobiko baubo naujoviška interpretacija, gana žaviai įpakuota į bendrą kontekstą. Juostai įsibėgėjant yra iškeliamos šeimos vertybės, ypač puikiai parodytas karjeristo bei darboholiko portretas, kuris atiteko Alisono personažui. Į akis krenta dar ir stilizacija, atmosfera, spalvos, sukuriančios labai stiprų pamatą juostai. Jokio humoro, kas tikrai labai džiugina, nes visgi kai pasirodo bent vienas beskonis juokelis, visiškai prarandama pusiausvyra tarp žanrų, dingsta rimtumas, šaltumas, tamsa. Kraupios smurto scenos net priverčia užmerkti akis po išvysto kraugeriško ritualo. Tai ganėtinai įsimintinas filmo braižas, būtent po visų niekam tikusių „Lemtingo posūkio“ lygio juostų, pagaliau žiūrovas gali pamatyti, kaip meistriškai sukurtame darbe galima balansuoti tarp smurtavimo ir mistikos, kurių suvienijimo dėka gauname labai nekasdienišką reginį, po kurio peržiūros dar ilgai sėdi ir galvoji apie pamatytą terorą ekrane.

Atmosferą palaikė ne tik vizualiai įtikinamas dekoracijų braižas, tačiau ir garso takelis, kurio pastangomis įtampa išlaikyta iki pat juostos galo, o dėka labai staigių garso variacijų mes išvystame tikrų tikriausią klasikinio siaubo etalono pasididžiavimą. Ne paslaptis, jog prie siaubo atmosferos prisidėjo ir garso montažas, dėka kurio šiurpios scenos pateikiamos dar siaubingiau, jog įtampa bei psichologinis spaudimas padidėja keletą kartų. Apskritai, tai bene šiurpiausios per daugelį metų girdėtos kompozicijos.

Juostoje dalyvauja nemažai aktorių, tačiau galima teigti, jog tai yra vieno aktoriaus pasirodymas ir tikrų tikriausias Ethano Hawke benefisas, kurio buvo laukiama labai daug metų. Visų pirma, jis yra lyg klasikinis Styveno Kingo personažas, rašytojas, kuriam nelabai sekasi. Visų antra, įtikinama vaidyba, po kurios joks kitas filme dalyvaujantis aktorius nesugebėjo net iš arti prisiartinti, todėl jo dėka filmas įgauna dar didesnio žavesio.

„Grėsmingas“ – tai unikali juosta, sukurta pagal tikrų tikriausias senąsias klasikinių siaubo filmų tradicijas, su intriguojančiu siužetu, puikiai pastatytomis šiurpą keliančiomis scenomis bei neįtikėtina pabaiga. Tai savo žanro atradimas, kurį be jokių abejonių galima įvardinti kaip patį baisiausią metų filmą, tačiau visgi iki pilno šedevro statuso pripažinimo šiek tiek pritrūksta.

Vertinimas: 8/10

Pagrobimas 2 / Taken 2


Premjera: Spalio 3, 2012
Premjera Lietuvoje: Spalio 26, 2012
Indeksas: N13
Trukmė: 91 min.
Žanras: Trileris, Drama, Kriminalinis, Veiksmas
Šalis: Prancūzija
Režisavo: Olivier Megaton
Vaidina: Liam NeesonMaggie GraceFamke JanssenRade SerbedzijaLeland Orser

IMDB – 6.7/10
RottenTomatoes – 21/100
Metacritic – 45/100

Filmo biudžetas – 45 000 000 $

Bendros pajamos – 227 417 603 $

Siužetas

Bryan Mills yra buvęs agentas, kuris pirmame filme išgelbėjo savo dukrą nuo žmonių perpardavinėtojų. Tačiau dabar šeimos žmonių, kuriuos jis nužudė, persekioja jį patį.

Buvaukine.lt sako:

„Saldus kerštas“

Neįtikėtinos finansinės sėkmės sulaukęs 2008 metų tarptautinis veiksmo trileris „Pagrobimas“, iškėlęs Liamo Neesono figūrą iki veiksmo filmų žvaigždžių, sugrįžta su trenksmu. Naujai iškeptai franšizei atsisveikinus su jos kūrėju Pierre‘u Morelu į jo vietą atsisėda prancūzų veiksmo specialistas Olivieris Megatonas, kuris labiausiai yra žinomas iš kupino adrenalino „Transporterio 3“ bei seksualaus 2011 metų trilerio „Kolombiana“. Pasitelkiant į pagalbą legendinį prodiuserį Lucą Bessoną bei ilgalaikį jo kompanioną, scenaristą Robertą Marką Kameną, jaunas režisierius bandys visais įmanomais būdais pasiekti pirmosios dalies lygį, kuris jau nusipelnė iš žiūrovų kultinio statuso.

Praėjus keleriems metams po nelabai pasisekusios kelionės į Paryžių, Kim su laikų pamiršta tai, ką jai teko išgyventi. Daugiau bendravimo su tėčiu, vairavimo pamokos, naujas vaikinas – tai jai padeda gyventi toliau. Visgi po Brajano didvyriško apsilankymo Prancūzijos sostinėje ir jo susidorojimų su visais piktadariais, pagrobusiais jo mylimą dukrą, liko tie, kurie tik ir trokšta atkeršyti už savo artimųjų žūtį. Kim su mama norėdamos padaryti staigmeną Brajanui atsigabena jį atostogų net iki Stambulo, kur anas dirbo, tačiau čia šeimos laukia labai didelis pavojus, iš kurio išsikapstyti padės tik tėvo neįtikėtini sugebėjimai.

Ilgai lauktas vieno įspūdingiausių pastarųjų metų veiksmo trilerių tęsinys nuvilia, net labai nuvilia, nes ką žiūrovas gauna, ogi antrą kartą tą patį vaizdą, tik su banalesniu scenarijumi. Nors dažniausiai nereikia lyginti pirmtako su jo istorijos pratęsimu, nes visgi beveik visada istorijos yra pateikiamos iš naujo kampo, bet čia jokio progreso nesimato. Jeigu pirma juosta laikė įtampoje nuo pradžios iki galo, tai čia net nėra pusės to, ką galėjome matyti 2008 metų darbe. Pats pasakojimas yra sausas, siužetinės linijos eiga irgi, todėl intriga šiame filme net neegzistuoja. Pirmoje dalyje yra stiprus pamatas – prostitucijos industrija iš vidaus, visa schema parodyta nuo A iki Z, tas ir užburia, nes ganėtinai įdomu stebėti, kaip atrodo vienas pelningiausių pasaulyje nelegalių verslų anapus tvoros. Antrame filme jau nebelieka žmonių pagrobimų siekiant pasipelnyti, tik brutalus kerštas bei blogiukų susidūrimas su negailestinguoju Brajanu. Negi žiūrovas nėra matęs panašių juostų, net prisiminus pirmas „Kieto riešutėlio“ dalis, kurios labai yra artimos šiai istorijai, bet ten su kiekviena serija išradingiau yra pateikiama viskas, o ne tokiu būdu, kaip čia. Kažkodėl susidaro jausmas, jog žiūrima eilinį antrarūšį „šedevrą“ iš Steveno Seagalo kolekcijos nei puikaus veiksmo trilerio pratęsimą. Nepritrūksta ir fantastinių momentų, ypač su Kim personažu, tiesiog apmokyta specialioji agentė nenusileidžianti tėvui, kuris ilgus metus dirbo pavojingą gyvybei darbą. Dialogai labai banalūs, juokeliai irgi sutinkami be didesnio entuziazmo. Gerai, jog nors Brajano lūpomis išsakyta epinė fraze, kaip buvo pirmoje dalyje, o tas maloniai nuteikia sėdint ir laukiant filmo pabaigos. Sakyti, jog visiškai nieko verta juosta liežuvis neapsiverčia, nes visgi šviesių akimirkų yra, o tai Stambulo pavaizdavimas, jo gatvelės, stogų gaudynės ir pati egzotiškai graži panorama, kraštovaizdis lygus paveikslui.  Veiksmo scenų pirmoje filmo pusėje galima pasigesti, o tai priveda prie nuobodulio, tačiau įpusėjus prasideda maloniausios akimirkos, ypač nenugalimo tėvo brutaliausias pasirodymas. Finalas gana atviras irgi, maloniai nustebina, nors po tokio galingo starto visame pasaulyje, abejonių dėl trečios dalies pasirodymo jau neturi kilti, todėl belieka tikėtis, jog trečias kartas bus žymiai sėkmingesnis scenarijaus prasme.

Kaskadiniai triukai, prilygstantys vokiečių populiariajam serialui „Kobra“, gana dinamiški, adrenalino perpildytose scenose labai jau žvaliai atrodo, o dar ir pirotechnikos specialistų pagalba sukurti efektingi sprogimai neleidžia nuobodžiauti prasidėjus žūtbūtiniam abiejų tėvų žaidimui. Garso montažas ir pats garso takelis nenusileidžia savo pirmtakui, o tai tikrai malonus jausmas, nes nors ir mažai visos juostos eigoje, tačiau visgi jaučiama įtampa. Operatoriaus darbas šiek tiek nuvilia, nes nesijaučia atmosferos, o jei būtų drebančios kameros efektas, kuris puikiausiai tiktų šiam filmui, tai dėka to filmas išlaikytų daug stipresnį vizualinį grožį. Už pateiktus kraštovaizdžius padėka, nes be jų ir atmosfera dingtų už banalios siužetinės linijos horizonto ribų.

Sėkmingos pirmos dalies dėka Liamas Neesonas įamžino save kaip veiksmo filmų herojų, o dar žinant, jog ir amžius jo yra gana solidus, tai neįtikėtina sėkmė. Jo charizmos dėka „A-Komandos“ perkėlimas į kino ekranus, intriguojantis 2011 metų trileris „Nežinomas“ ar psichologinė veiksmo drama „Sniegynų įkaitai“ – tai kokybės ir sėkmės garantija. Šiuo atveju jo sukurtas personažas yra tvirčiausias pamatas šiai nelabai kokybiškai scenarijaus atžvilgiu juostai. Brutalus, negailestingas, o kartu ir ramus – va tokį Liama mes ir mėgstame. Kroatijos kilmės aktoriui Rade Serbedzijai vaidinti blogiukus puikiai sekasi, tačiau dėl juostos trukmės stokos visiškai nėra atskleistas jo personažas, kuris galėtų be problemų varžytis net ir su Neesono suvaidintu Brajanu. Nemaloniausiu aktorių kolektyvo vaizdu yra Famke Janssen, kuris viso filmo metu yra lyg baldas, tiesiog egzistuoja, jokių pastangų neįdėta į šį personažą, tačiau jau šioje dalyje nepagailėta ekraninio laiko nuskriaustajai Kim, kurią labai žaviai įkūnijo Maggie Grace.

„Pagrobimas 2“ – tai ne itin šviesus puikaus 2008 metų veiksmo trilerio tęsinys, prilygstantis eilinėms juostoms apie neapykantos dėl savo artimųjų netekties vedama kerštą. Banaliausio scenarijaus, neapgalvotų pagrindinių personažų veiksmų, neintriguojančios siužetinės linijos dėka žiūrovai gauna tiesiog neblogą pramoginį filmą, kuris po jo peržiūros neišliks atmintyje ilgam.

Vertinimas: 5/10 

%d bloggers like this: