Daily Archives: 2012-08-09

Viską prisiminti / Total Recall


Premjera: Rugpjūčio 2, 2012
Premjera Lietuvoje: Rugpjūčio 10, 2012
Indeksas: N13
Trukmė: 118 min.
Žanras: Trileris, Mokslinis, Nuotykiai, Veiksmas
Šalis: JAV, Kanada
Režisavo: Len Wiseman 
Vaidina: Kate BeckinsaleJessica BielBryan CranstonColin FarrellBill Nighy

IMDB – 6.3/10
RottenTomatoes – 30/100
Metacritic – 44/100

Filmo biudžetas – 125 000 000 $

Bendros pajamos – 198 467 168 $

Siužetas

Gamyklos darbuotojas pradeda įtarti, kad jis yra  šnipas po apsilankymo Rekall, – kompanijoje, kuri siūlo savo klientams implantuotus netikrus prisiminimus gyvenimo, kokio jie norėtų turėti.

Buvaukine.lt sako:

„Prisiminimai“

Holivudas paskutiniu metu yra labai jau atviras senų, kultinių filmų perdirbinių idėjoms, o tuo pačiu vis labiau save žemina dėl idėjų stokos pas scenaristus. Kultinis Paulo Verhoeveno 1990 veiksmo filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko ponas „visata“ Arnoldas Schwarzeneggeris, galėjo džiaugtis individualumu vos tik du dešimtmečius, kol prie jo nagų neprikišo godumu pasipelnyti sergantys prodiuseriai. Naujausių kino industrijos technologijų dėka, Philipo K. Dicko pasakojimas yra reanimuotas visiškai kitokiu pavidalu nei originalas. Tikras veiksmo filmų meistras, režisierius Lenas Wisemanas, atsakingas už pirmas dvi „Kito pasaulio“ dalis bei įspūdingą Džono Makleino sugrįžimą ketvirtame „Kietame riešutėlyje“, pristato savo paties viziją į ateities pasaulį, kuriame žmogaus praeitis gali nulemti visos žmonijos likimą.

Ateities pasaulis priklauso tik galingiausiems, o eilinis žmogus gali tik pasvajoti apie laimingą gyvenimą, apie seniai užmirštų svajonių bei gyvenimo tikslų įgyvendinimą. Kompanija „viską prisiminti“ leidžia kiekvienam atsidurti ten, kur labiausiai pageidauja jo širdis. Nuo prezidento kedės iki sėkmingos aktoriaus karjeros, žmonės gali pasirinkti bet kokią užgaidą, kuri bus akimirksniu įgyvendinta jų pasąmonėje.  Statybininkas Daglasas, gyvenantis mažame bute, nors ir yra patenkintas savo dabartiniu gyvenimu, tačiau visgi širdies gilumoje nori išbandyti kažką naujo, neregėto, įsimintino, todėl pasirenka prasčiausią bei daugelio žmonių išbandytą būdą patirti naują jausmą kompanijos „viską prisiminti“ patalpose. Kol yra vykdomas prisijungimo procesas, į salę įbėga specialiosios pajėgos, norinčios išgauti vertingos informacijos, bet  vyras akimirksniu jas sutriuškina. Iškyla dar viena problema, nes po susidūrimo su policija Daglasas nieko negali prisiminti apie save. Visą laiką vyrui iškyla vienintelė mintis, ar jis vis dar yra prijungtas prie aparato ir mato išgalvotą pasaulį, ar tai tokia liūdna jo naujojo gyvenimo pradžia už įstatymų ribų.

Jeigu lyginsime abu filmus, tai originalas scenarijaus prasme yra labiausiai priartintas prie literatūrinio kūrinio, pagal kurio motyvus yra sukurtos abi juostos, nors perdirbinio pagrindinis personažas visgi yra labiau artimas pasakojimui. Įdomus faktas tas, jog režisieriui Paului Verhoevenui, padovanojusiam originalą, artimiausiu metu gresia dar du jo režisuotų juostų perdirbiniai „Roboto policininko“ bei „Erdvėlaivio karių“ pavidalu. Idėjų stoka priveda prie tokių beviltiškų ir neapgalvotų komercinių sprendimų, o žiūrovai gauna tik išore gražius filmus su tuščiu vidumi. Šiuo atveju nenuostabu, jog viskas buvo orientuota į vizualinį efektą, nes ir pačią istoriją iškraipė kaip tik galėjo. Veiksmą Marso planetoje perkelia tiesiai į žemę, lyg tai butų realistiškas požiūris į filmą, labiausiai liūdina tai, jog netgi vaizdu pats filmas yra gryniausia Steveno Spielbergo 2002 metų juostos „Įspėjantis pranešimas“ kopija. Veiksmo, dvikovų, gaudynių scenos kokybiškai pateikiamos, o kai kur net atrodo nematytos, ypač susišaudymas „viską prisiminti“ kontoroje iš puikiai pateiktų kampų, bet vis vien to nepakanka tam, jog galėtume sakyti apie tikrai įsimintiną filmą žmogaus pasąmonės tematika. Režisierius su scenaristais tikriausiai siekė savo darbu perspjauti Wachowsky‘ių „Matricą“ ir to filmo idėją, bet pavyko nebent tik vizualiai dėl kino industrijos technologijos perversmo po Jameso Camerono „Įsikūnijimo“ pasirodymo. Prisimenant originalią juostą ir kultinį trijų krūtų moters personažą jaučiama tikra nostalgija tiems pašėlusiems veiksmo filmų laikams, kai ekranuose karaliavo tikros veiksmo filmų žvaigždės. Pati  Philipo K. Dicko kūrinio idėja yra išties puiki, bet abiejuose juostose ji nebuvo deramai įgyvendinta, tačiau būtent šioje naujoje vizijoje apie žmogaus pasąmonės aliuziją galima buvo labiau susikoncentruoti ties pagrindinės minties pateikimu, o ne vien į specialiuosius efektus. Humoro irgi netrūksta, bet jo galėtų būti mažiau, visgi čia ne komedija, o mokslinės fantastikos darbas. Banalūs dialogai, net labai, be jokios filosofinės ar užslėptos minties, džiugina tik vienintelis scenarijaus dalykas — intriga yra išlaikoma beveik iki pat juostos galo.

Didžiausią dėmesį filmo kūrėjai metė į specialiųjų efektų svarbą šiam projektui, todėl šiame plane viskas yra tobulai atlikta. Įspūdingi, o kartu kvapą gniaužantys technologijų stebuklai iškelia visą filmą. Kiekviena veiksmo scena atidirbta iki maksimumo, nors kai kur visgi matomas kompiuterinis vieno ar kito objekto pavidalas. Miestas, ypač naktį žavingai atrodantis, o kartu grėsmingai nusistatęs prieš savo gyventojus. Visgi nebūtų gauta jokio efekto, jeigu ne puikus operatoriaus darbas, ypač anksčiau pabrėžtoje susišaudymo scenoje „viską prisiminti“ patalpoje. Atmosferos filmui suteikia ir neblogas garso takelis, nors keliose scenose jis labai nederėjo prie bendro vaizdo, bet visumoje priverčiantis drebėti širdį nuo gautos adrenalino dozės.

Pasirenkant Colliną Farrellą kaip pagrindinio vaidmens atlikėją iš karto susidaro toks įdomus kontrastas tarp jo bei originalo žvaigždės ūgio bei fizinių duomenų. Žinoma, lyginant šiuos abu aktorius reikia irgi atkreipti dėmesį į tai, jog ir epochos visiškai kitokios, bei supratimas apie kinematografiją irgi pasikeitė. Priartintas labiau prie knygos, puikiausiai suvadintas Daglaso personažas, visgi šio aktoriaus meistriškumas su kiekvienu nauju filmu vis labiau pastebimas. Režisieriaus žmona, tobuliausių kūno linijų savininkė, gražuolė bei visiems labiausiai įsiminusi kaip vampyrė Selena, aktorė Kate Beckinsale savo grožiu užgožia viską, kas yra gero ir blogo šiame filme. Vaidybos plane kaip visada šabloniškai pasirodanti aktorė, tačiau savo puikiais fiziniais duomenimis  galinti pasigirti Kate vis labiau sužiba kaip iš lėto atsiskleidžianti gėlė. Dar viena Collino partnerė, aktorė Jessica Biel, kuri taipogi gali netgi konkuruoti dėl dailiausios Holyvudo figūros titulo su pačia Kate Beckinsale, blankiai pasirodo, visiškai neįdomus ir pilkas personažas, kuris ir dingsta kitos gražuolės šešėlyje. Taip pat malonu juostos eigoje matyti tokį grandą kaip britas Billas Nighy‘is ar charizmatišką Johną Cho, nors ir epizodiškai, tačiau šie žmonės įneša energijos į šį filmą.

„Viską prisiminti“ – tai neblogas kultinio 1990 metų filmo perdirbinys, tačiau scenaristų klaidų dėka nesugebantis antrą sykį iš eiles išgauti iki galo pagrindinės Paulo K. Philipso kūrinio minties. Kupinas įspūdingo veiksmo bei nepriekaištingų specialiųjų efektų filmas tik iš savo tobulos techninės pusės lenkia originalą, tačiau bendrame tokių filmų vaizde neturinti jokio svarbaus tikslo juosta išlieka tik eiliniu gražiai supakuotu saldainiu akims pagardinti.

Vertinimas: 7/10

Mėnesienos karalystė / Moonrise Kingdom


Premjera: Gegužės 16, 2012
Premjera Lietuvoje: Rugpjūčio 10, 2012
Indeksas: N7
Trukmė: 94 min.
Žanras: Drama
Šalis: JAV
Režisavo: Wes Anderson 
Vaidina: Bruce WillisEdward NortonBill MurrayTilda SwintonHarvey Keitel 

IMDB – 8.3/10
RottenTomatoes – 94/100
Metacritic – 84/100

Filmo biudžetas – 16 000 000 $

Bendros pajamos – 65 073 551 $

Apdovanojimai:

Golden Globes 2012

 

Nominacija už geriausią filmą (komedija ar miuziklas)

 

 

Academy Award

 

Nominacija už geriausią originalų scenarijų – Wes Anderson ir Roman Coppola

 

Siužetas

Iš skautų stovyklos paslaptingai dingsta berniukas ir mergaitė. Principingas šerifas įtaria kiekvieną miestelio gyventoją. Skautų vadovas pradeda savarankišką tyrimą. Mergaitės mama kelia isteriją, o tėtis kažką slepia…

Buvaukine.lt sako:

„Stovykla“

Originalumo nestokojantis režisierius ir savo paties režisuotų filmų scenaristas Wesas Andersonas, kuriam esame dėkingi už puikiausias absurdo komedijas kaip „Petarda“, „Kelyje su „Daržilingų““, „Tenenbaumų šeima“ bei už nuotaikingą animacinį šedevrą „Nuostabusis ponas Lapinas“, kviečią į kelionę po septintojo dešimtmečio skautų stovyklos kasdienybę, po pirmosios patirtos meilės kupinas vaikiškas širdis bei po gražiausius gamtos kampelius, kurie savo natūralumu užburs netgi tikrus gyvenime rankas nuleidusius pesimistus. Kanų kino festivalio atidarymo juosta perkelia į meilę bei taiką propaguojantį istorinį laikotarpį, kuriame tas nuostabus jausmas buvo toks svarbus visai žmonijai.

Vienoje saloje gyvenimas bėga tarsi užburtas ratas, jokių įvykių, jokių įdomesnių nutikimų, vien tik tvyraujanti ore rutina iš dienos į dieną. Viskas pasikeičia, kai stovykloje pasigendama dvylikamečio skauto Semo, o tuo pačiu metu viename salos namų dingsta mergaitė Siuzė. Pasitelkęs visas skautų pajėgas, vadeiva Vordas kartu su salos šerifu Šarpu bei sunerimusiais Siuzės tėvais ryžtasi į gelbėjimo kelionę surasti pabėgusius vaikus. Meilės, neapykantos, skausmo, atradimų kupina kelionė kiekvienam iš jos dalyvių atskleis dar neregėtą jų pačių gyvenimo prasmės svarbą prieš juos supančius artimus bei mylimus žmones.

Wesas Andersonas šiais metais lygiai tokiu pačiu būdu kaip prieš metus Woody‘is Allenas su savo puikiuoju darbu „Vidurnakčiu Paryžiuje“ atidarė Kanų kino festivalį, ir tuo pačiu abu kino meistrai pristatė vienus svarbiausių savo karjeros darbų. Šiuo atveju žiūrint į visą Weso Andersono filmografiją, ši juosta lenkia visus ankstesnius maestro darbus. Melancholiškai bei kartu nuotaikingai suderintas veiksmas, siužetinė juostos linija bei puikūs gyvenimiškos prasmės turintys prasmingi kiekvienos scenos dialogai paverčia visišką absurdą, kuris iš dalies veržiasi su kiekvienu kadru vis labiau į paviršių, į išties meistriškai įgyvendintą interpretaciją apie intelektualios bei filosofinės žmogaus pasąmonės buitį. Meilė, matoma vaiko akimis, yra labai tyra, o tai režisierius pabrėžia labiausiai savo filme. Visgi kiekvienas mažiausias judesys, kiekvienas ištartas žodis ar žvilgsnis sukuria aplink save magišką atmosferą, galinčią pabrėžti vidinę vaikiškos širdies jausmų galią. Ganėtinai daug sarkastiško humoro, ironijos bei pašaipos turinti juosta su kiekviena scena tampa vis brandesnė, labiau meniška, šilta. Spalvinga aplinka tarsi pasakiško pasaulio dalis apgaubia visą filmo aplinką nuo pradžios iki pat galo, o kerintys gamtos vaizdai su kiekviena scena vis labiau sužavi savo paprastumu bei šiluma. Pasaulis, matomas vaikų akimis, yra išties įspūdingas, tik deja, to tyro grožio nesugeba įžvelgti suaugusieji. Siužetinės linijos eigoje puikiai užduoti klausimai, ir puikūs gauti atsakymai į juos paverčia šią komediją į kažką daugiau, nei tiesiog filmą apie vaikų matomą pasaulį.

Vieną įspūdingiausių filmo darbų atliko jau penktą kartą bendradarbiaujantis su režisieriumi operatorius Robertas D. Yeomanas. Sunkiai suvokiamas meistriškumas, kurio dėka visa istorija yra pateikiama tarsi vienas didelis meistriškai sukurtas paveikslas, o kiekvienas kadras lygus dar vienam paveikslui. Tokio lygio profesionalų labai retai galima sutikti, jis savo puikios kameros valdymo technikos dėka padarė tikrą stebuklą, vertą mažiausiai Oskaro nominacijos. Kitas svarbus filmo koziris yra nepriekaištingas garso takelis, kurio melodijos tarsi varpų skambesys kelią gamtą iš melancholiško žiemos miego. Išradingos dekoracijos, spalvingi kostiumai pabrėžia pagrindinę juostos mintį apie idealų pasaulį, matomą tyromis vaikiškomis akimis.

Ką jau ką, bet Wesą Andersoną galima sulyginti su Stevenu Soderberghu, kuris kaip visada į savo filmus pakviečia geriausius pasaulio aktorius atlikti sunkių bei išradingų vaidmenų. Visų pirma reikia padėkoti režisieriui už tai, jog pasikvietė Bruce‘ą Willisą, nes nuo ketvirtos „Kieto riešutėlio“ dalies aktorius vaidina vien tik antrarūšiame kine ir po truputį ritasi žemyn kaip jo kolega Nicholas Cage‘as. Netipiškas Briuce‘o įvaizdis pagardina šią nuostabią juostą charizma, o ramybė jo akyse dar labiau perteikia ramiąją filmo atmosferą. Kitas kultinis aktorius, kuris labai retai pasirodo didžiame ekrane, vėl imasi bendradarbiavimo su režisieriumi. Billas Murray‘us nors ir neparodo nieko įsiminančio, tačiau vien jo pasirodymas kelia šypseną veide. Puikusis Edwardas Nortonas sugrįžta po kelerių metų pertraukos nuo kino ir šį sykį vėl nudžiugina savo nepriekaištingai suvaidintu personažu. Visas filmas kupinas puikiausių aktorių, tačiau šios trijulės fone jie labai blankiai atrodo, bet visgi reikėtu paminėti gracingąją Tildą Swinton, brolių Coenų mūzą Frances McDormand, bei ketvirtąjį sykį Weso režisuotame filme, nors šį kartą tik epizodiškai, pasirodantį Jasoną Schwartzmaną bei akimirkai praskridusį Harvey‘į Keitelą. Vaikų personažai taipogi atsiskleidžia iki pat galo, todėl jų psichologinis portretas, pateiktas filme, pakankamai gerai išdirbtas bei kartu paverčia visą absurdiška istoriją į tikrąją dramą su komedijos elementais.

„Mėnesienos karalystė“ – tai geriausias režisieriaus Weso Andersono karjeroje darbas, nešantis tiek šiltų, optimistiškų, svaiguliui prilygstančių emocijų, jog su kiekviena scena, panašia į meistriškai nupieštą paveikslą, žiūrovas gali įsimylėti tą nuostabiai sukurtą vaikiškos fantazijos grožį, o po viso filmo peržiūros pajausti širdies gilumoje tikrąjį malonumą nuo patirto  katarsio, kuris dar ilgai išliks pasąmonės viduje.

Vertinimas: 10/10

Karališka drąsa / Brave


Premjera: Birželio 21, 2012
Premjera Lietuvoje: Rugpjūčio 10, 2012
Indeksas: N7
Trukmė: 101 min.
Žanras: Šeimai, Animacija, Nuotykiai, Fantastinis, Komedija, Veiksmas
Šalis: JAV
Režisavo: Mark AndrewsBrenda Chapman 
Vaidina: Kelly MacdonaldEmma ThompsonBilly ConnollyKevin McKiddJulie Walters

IMDB – 7.6/10
RottenTomatoes – 77/100
Metacritic – 69/100

Filmo biudžetas – 185 000 000 $

Bendros pajamos – 535 169 000 $

Apdovanojimai:

Golden Globe 2012

 

  Geriausias animacinis filmas

 

 

Academy Award

 

Geriausias animacinis filmas

 

 

British Academy Film Award

 

Geriausias animacinis filmas

 

 

Siužetas

Rinkdamasi savo gyvenimo kelią, mergina atsisako paklusti senovę menančioms karališkoms tradicijoms ir ryžtasi savo karališką prigimtį iškeisti į svajonę tapti didžia lankininke.

Buvaukine.lt sako:

„Įpėdinė“

Tokius animacinius šedevrus kaip „Aukštyn“, „Žaislų istorijos trilogija“, „Nerealieji“ bei kitus kurianti studija „Pixar“ pristato savo naujausią juostą, kuri privalo jiems padėti reabilituoti nepriekaištingą reputaciją prieš gerbėjus po 2011 metais patirto fiasko šlykštaus „Ratų 2“ pavidale.  Retai atsirandanti animaciniuose filmuose nepopuliari šiais laikais tamsiųjų viduramžių tematika šį kartą nuotaikingos ir šiltos atmosferos dėka privers kiekvieno amžiaus žiūrovą prijausti naujai iškeptiems personažams bei pasinerti į neįtikėtinus nuotykius kartu su jais.

Seniai, seniai, tolimoje Škotijoje gyveno narsus karalius Fergusas su žmona Eleonora, nenustygstančia vienoje vietoje, visą laiką nuotykių ieškančia dukra Merida bei trejais padaužomis sūnumis. Laikas bėgo ir į paauglystę žengiančią pirmagimę dukrą karališkos šeimos galvos nusprendžia atiduoti į žmonas vienam iš trijų klanų valdovų pirmagimiui sūnui. Pasiekti princesės rankos surengiamas riteriškas turnyras, kurio nugalėtojas galės išsikovoti Meridos ranką. Nusivylusi savo tėvais, kovingoji jaunuolė ryžtasi pati stoti į kovą dėl savos garbės ir orumo bei nusprendžia pati nugalėti turnyre, kad taptų savo likimo kalve ir ateityje nebūtų priklausoma nuo kitų žmonių sprendimų. Visgi šalies įstatymai yra labai griežti, o už jų nusižengimą, ypač iš karališkos šeimos atstovų, gali laukti pilietinis karas, galintis privesti karalystę prie chaoso slenksčio. Meridei iškyla sunkiausia dilema, nes ant kortos pastatyta Škotijos laiminga ateitis arba laisvė asmeniniam gyvenimui, todėl bet koks merginos pasirinkimas kainuos jai arba jos artimiems labai daug ašarų, nusivylimo, o galbūt ir paties svarbiausio – gyvybę.

Su dideliu nerimu lauktas naujausias „Pixarų“ filmas visgi sugebėjo su kaupų atpirkti ta šoką, kuris buvo patirtas daugelio gerbėjų po nevykusios „Ratų 2“ „pornografijos“, o kitaip ir pavadinti negalima to, ką buvo sukūrusi ši nuostabi studija. Vėl patirtas katarsis kaip per „Žaislų istorijos“ peržiūrą, kiekvienas kadras, kiekviena scena atidirbta nepriekaištingai, bet didžiausias dėmesys vienareikšmiškai yra sukauptas ties puikiu scenarijumi, kuriuo animatoriai vėl propaguoja gėrį ir šilumą, sklindančią iš juostos vidaus. Pagrindinė šio animacinio filmuko mintis labai kruopščiai pateikiama, nors ir ne taip giliai šį sykį paslėpta kaip ankstesniuose studijos darbuose, bet visgi atviras egoizmo, karštos tėvų meilės bei užsispyrimo, asmeninės laimės pagrindinis scenarijaus kontekstas puikiai atskleidžia kiekvieno žmogaus amžiaus skirtumus bei siekius. Nuostabiai personažų pavidalu parodomas daugelio žmonių požiūris į gyvenimą vadovaujantis tam tikrais stereotipais, gyvenant pagal visuomenės sukurtą schemą, kur individualumas tiesiog išnyksta tarp vienodų asmenų fono. Metafora išreikšta stipri motiniška meilė, kuri prilygsta tikram žvėriui, jeigu jos vaikas patenka į bėdą, be kokių nors priekaištų atitinkamai pateikiama, tai sudaro gerą istorijos pamatą, galintį vaikams parodyti motinos neabejingumą jų veiksmams arba klaidoms, nuo kurių jie yra taip akyliai saugomi. Legendų ir mitų prasmės aiškinimas taipogi prisideda prie šios nuotaikingos istorijos, viduramžių tematika, o ir pati epocha labai šauniai išreiškiama, kiekvienoje scenoje jaučiama tamsiųjų viduramžių atmosfera. Apskritai juosta puikiai suderinta šiuolaikiniam jaunimui, kurio gyvenimiškos vertybės yra labai smukusios žemyn, o tokios šiltos animacijos dėka vaikai sugebės įžvelgti tai, kas yra svarbiausia tėvų auklėjime apsaugant juos nuo visokiausių blogų sprendimų. Vienintelis filmuko minusas – mažas juokelių kiekis, o tiesiog keliais labai jau šabloniniais kai kurių personažų veiksmais buvo bandyta išspręsti šią kilusią scenarijaus problemą.

Kaskart „Pixarų“ animacijos genijai sukuria vis sudėtingesnį techniniu požiūriu animacinį šedevrą. Labai panašią situaciją kuriant šią juostą turėjo prieš kelis metus pasirodžiusios Disnėjaus pasakos „Ilgo plauko istorijos“ kūrėjai, nes abiejuose juostose matosi, kiek dėmesio buvo skirta pagrindinio personažo plaukų sukūrimui. Gyva animacija tiesiog dvelkia iš ekrano pusės, kruopščiai sukurtos detalės pagyvina kiekvieną juostos milimetrą, priveda prie nuostabaus finalinio peizažo. Išties puikus 3D, sugebantis įtraukti žiūrovą į kvapą gniaužančius nuotykius po senovės Škotijos miškus, pilis bei riteriškus turnyrus dėl damos širdies. Herojiško pobūdžio garso takelis dar labiau pasodrina viduramžių atmosferą šiai juostai, o kiekviena iš kompozicijų bei, kaip pridera „Pixarams“, pačių personažų atliktos dainos užburia su kiekvienu savo skambesiu.

Kiekvienas iš personažų savotiškai įdomus, tačiau labiausiai krenta į akis ir į ausis puikus Billy‘io Connolio Ferguso bei Kelly Macdonald Meridės herojų pateikimas. Savo balsais jie sukuria tikrąją magiją žiūrint šią spalvingą juostą.

„Karališka drąsa“ – tai nepriekaištingas reabilituojantis studijos „Pixar“ sugrįžimas po labai nesėkmingo paskutinio filmo, bei kartu kompensacija kiekvienam iš gerbėjų už patirtą stresą išvydus „Ratus 2“. Šilta, nuotaikinga bei žavi kelionė į žmonių širdis su vidine potekste kiekvienam iš mūsų propaguoti gėrį.

Vertinimas: 9/10

%d bloggers like this: