Daily Archives: 2012-07-22

Tamsos riterio sugrįžimas / The Dark Knight Rises


Premjera: Liepos 19, 2012
Premjera Lietuvoje: Liepos 27, 2012
Indeksas: N13
Trukmė: 164 min.
Žanras: Drama, fantastinis, kriminalinis, trileris, veiksmo
Šalis: JAV, Didžioji Britanija
Režisavo: Christopher Nolan 
Vaidina: Tom HardyChristian BaleAnne HathawayJoseph Gordon-LevittGary Oldman

IMDB – 8.8/10
RottenTomatoes – 87/100
Metacritic – 78/100

Filmo biudžetas – 250 000 000 $

Bendros pajamos –1 080 955 119 $

Apdovanojimai:

British Academy Film Award

 

Nominacija už geriausius specialiuosius efektus

 

Siužetas

Praėjus aštuoneriems metams nuo tų lemtingų įvykių, kai mirė Harvis Dentas, naujas teroristų vadas Beinas trokšta sunaikinti Gotemą ir tamsos riteris vėl pasirodo, kad apsaugotų miestą.

Buvaukine.lt sako:

„Legendos pabaiga“

Komiksų kultūra iš pirmo žvilgsnio atrodo labai modernus reiškinys tarp jaunimo, tačiau kaip nebūtų keista, bet vieno seniausių komiksų didvyrių legenda tęsiasi jau virš septyniasdešimt metų. Rašytojo Bobo Keino dėka Betmeno pirmieji nuotykiai pasirodė detektyvinių komiksų puslapiuose jau 1939 metais ir iki šiol šis personažas yra vienas mėgstamiausių visame pasaulyje. Timas Burtonas 1989 metais pristatė pirmą pilnametražį filmą apie tamsos riterio nuotykius, kuriame blogietį Džokerį nepriekaištingai suvaidino Jackas Nicholsonas, bet jau po trijų metų pasaulį išvydo niūri, gotiškos atmosferos, tamsi juosta, režisuota to paties Timo Burtono. Puikią kino viziją apie žmogų šikšnosparnį sugriovė diletantiškas ir vaikiškas požiūris į super didvyrį, kurį pristatė prasčiausių visų laikų ekranizacijų autorius Joelis Schumacheris, po kurio nesėkmės bei kritikų su kino gerbėjais nepasitenkinimo teko aštuoneriems metams pamiršti apie Betmeną. Tiek studija, tiek gerbėjai skeptiškai žiūrėjo į tai, jog buvo rengiama visiškai nauja vizija apie  Briusą Veiną ir jo alter ego, bet 2005 metais pasirodęs filmas „Betmanas: pradžia“ sukūrė tikrą ažiotažą – tai buvo nepakartojamas reginys, kurio nesitikėjo niekas, o režisierius Christopheris Nolanas tuo pačiu įtvirtino save kaip vieną perspektyviausių naujos kartos kino kūrėjų. 2008 metais pasirodęs antras tos pačios kūrybinės grupės filmas sukėlė dar daugiau ovacijų, o šį kino šedevrą daugelis kino kritikų pradėjo vadinti komiksų „Krikštatėviu“. Ilgą laiką režisierius nenorėjo imtis pabaigti visos istorijos apie tamsos riterį po tragiškos Džokerį suvaidinusio Heatho Ledgerio mirties, tačiau visgi pasiryžo parodyti pasauliui tos nepakartojamas kelionės pabaigą, kurią taip pamilo kino gerbėjai.

Po savo tėvų netekties bei nelabai laimingo gyvenimo, pilno neapykantos artimiausių žmonių žudikui, milijardierius Briusas Veinas pamatęs visą korumpuotą Gotemo miesto teisėsaugą ryžosi stoti į kovą su nusikalstamumu. Įgavęs daug naujų įgūdžių, tapęs stipresniu tiek valia, tiek fizine jėga jis sukuria šikšnosparnio simbolį, kurį pamatę nusikaltėliai dreba iš baimės kaip jis kažkada vaikystėje nuo šikšnosparnių sukeltos psichologinės traumos. Išgelbėjęs miestą nuo piktadario Ras Al Gulo, jo mokytojo, kuris norėjo matyti Gotemo žlugimą, prasidėjo Betmeno legenda. Nusikaltėliai naktimis bijo išeiti į gatvę, nes žino, kad jų gali laukti dideli nemalonumai susidūrus su miesto sergėtoju. Ramybė truko neilgai, nes mieste pasirodė naujas priešas – psichopatas Džokeris, kuriam nerūpėjo niekas, jis vadovavosi chaoso teorija ir norėjo matyti miestą ugnyje, tačiau po sunkios ir alinančios kovos jis buvo sučiuptas, bet jo pagrindinis tikslas pasiektas. Jis sugebėjo savo klasta transformuoti miesto prokurorą Harvį Dentą į tokio pat kalibro nusikaltėlį, su kuriais anas įnirtingai kovojo. Betmenas pamatęs nelaimingą ateitį dėl Dento nusikaltimų pasiaukojo bei priėmė visą atsakomybę ant savo piečių ir tuo pačiu tapo labiausiai ieškomu policijos. Praėjus aštuoneriems metams nuo tų lemtingų įvykių, kai mirė Harvis Dentas, miestas tapo visiškai kitoks, nusikalstamumas sumažėjo, žmonės pasikeitė, gyvenimas pasikeitė į geresnę pusę, bet visgi ramybė truko labai trumpai. Horizonte pasirodė nauja nelaimė – teroristas Beinas, kuris trokšta sunaikinti Gotemą visa savo rūstybe. Fiziškai nenugalimas, o kartu puikus strategas, bei dideliu intelektu galintis pasigirti kovotojas priverčia tamsos riterį vėl pasirodyti paskutiniam akordui, nes tik jis vienintelis sugebės pasipriešinti destrukciją nešančiam Beinui bei sustabdyti miesto žmonių sukilimą, kuris gali pasibaigti viso Gotemo žlugimu.

Christoferis Nolanas padovanojo tiesiog nepakartojamą trilogiją, kurią galima tiesiogiai palyginti su kino klasika tapusia „Krikštatėvio“ trijų dalių istorija. Modernus trilogijos pavidalas bei vizija, kurios dėka pamatomas žmonių bendruomenės pamatas nuo paties žemiausio luomo iki aukščiausio. Pradžia – kritimas – iškilimas, tokia struktūra yra sukurtas pasakojimas apie Betmeno legendą bei tuo pačiu tai atspindi paties didvyrio portreto pateikimą visuomenėje. Kiekvienas filmas iškelia tam tikrą sociologinę problemą bei tuo pačiu atsako į pateikiamus klausimus. „Betmenas: Pradžia“ filme žaidžiama labiau jausmais, vidinėmis žmogaus kovomis, psichologiniais aspektais, tačiau jau „Tamsos riteris“ iškelia labiau rimtesnius klausimus apie žmonių visuomenės reiškinį, apie miesto bendruomenę, apie bendrą tikslą iškilus rimtam pavojui gyvybei. Žmogiškumo, o kartu instinktais vadovaujamų žmonių portretai kaip veidrodžio atspindys yra šiuolaikinės visuomenės braižas, pateikiamas antroje juostoje. „Tamsos riterio sugrįžimas“ jau manipuliuoja patriotiškumo idėja, kas labai įdomiai atrodo, nes būtent kiekvienas žmogus turi pasirinkimą, į kurią pusę jam stoti, ar tiesiog likti nuošalėje ir neprisidėti prie artėjančios ateities kūrimosi. Būtent Christopherio bei Jonathano Nolanų scenarijų dėka Betmeno filmai nėra tiesiog pasakojimai apie didvyrio nuotykius – tai juostos su gilia prasminga potekste, kritikuojančios šiuolaikinio pasaulio pamatus. Kiekvienas naujos trilogijos filmas yra įkvėptas kažkokio nors tiek literatūrinio, tiek kinematografijos kūrinio, todėl kiekviename iš jų galima įžvelgti tobuliau nei originaliuose šaltiniuose pateiktą mintį. „Betmenas: Pradžia“ scenarijus buvo iš dalies sukurtas trijų juostų kaip 1962 metų „Arabijos Lorensas“, 1969 metų apie Džeimso Bondo nuotykius filmą „Jos didenybės slaptoje tarnyboje“ bei 1975 metų „Žmogus negalintis būti karaliumi“. Kelionės pradžia, gyvenimo filosofijos bei tikslų atradimas yra pirmos dalies puikiai pateikta mintis dėka puikaus scenarijaus. „Tamsos Riteris“ įkvėptas yra dviejų kino juostų, bet svarbiausias braižas yra matomas būtent iš 1995 metų Michaelio Manno veiksmo trilerio „Karštis“. Paskutinis Nolano Betmanas – tai jau labiau literatūrinio pobūdžio juosta, nes visgi režisierius labiau vadovavosi Čarlzo Dikenso kūriniu „Pasakojimas apie du miestus“, nei kinematografijos klasika, 1927 metų „Metropoliu“. Kiekviena scena žiūrint iš režisieriaus bei scenaristo pusės yra atidirbta iki tobulumo, nors visgi yra vienintelė ir jau seniai daugybėje kino juostų įžvelgta klaida – sniegas, kuris netirpsta nukritęs ant personažų galvų, tačiau tai menkas ir nesvarbus faktorius žiūrint tiesiog į techninę pusę. Blogio ir gėrio interpretacija susidūrus akis į akį pabrėžiama vos ne kiekvieną filmo minutę, o paties Briuso Veino personažas yra parodomas kaip nelaimingo žmogaus, kurį iš kiekvienos pusės puola visi. Galingas priešas, žadantis sunaikinti viską, ką taip saugojo Veinas, klastinga bei viliojanti vagišė bei naujas meilės interesas. Meilės trikampis, kuris irgi nepalieka abejingų žiūrovų, taip subtiliai išreiškiamas, gyvenimiškai, realistiškai, jog galima pajausti tuos kylančius vidinius abejonės jausmus, kurie aplanko pagrindinį juostos personažą. Kova dėl kažko daugiau nei keršto, dėl idealo priverčia kiekvieną kovoti iki pat galo, nes brangiausias turtas, kurį turi kiekvienas iš mūsų, yra gyvybė, o jos svarba filmo metu yra iškelta labiausiai. Trečias ir paskutinis legendos apie Betmeną filmas labiausiai niūrus, dramatiškas bei tiesiog turintis genialų požiūrį į vieną svarbiausių komiksų herojų realistiškame pavidale.

Filmas nors ir yra priskiriamas prie fantastinio žanro, tačiau Christopherio Nolano dėka jis įgavo realistišką pavidalą, bet ne tik dėl savo pateikimo, scenarijaus, filosofinės minties, tačiau dėl to, kokiu būdu jis buvo kuriamas techniniu atžvilgiu. Kiekviena scena buvo sukurta ne paviljone su žaliom sienom, o tikroviškoje aplinkoje, Pitsburgo miesto gatvėse, todėl įgautas maksimaliai tikroviškas efektas sukuria labai puikų vaizdą. Veiksmo scenos, ypač gaudynių, gniaužia kvapą, kovų scenos brutalios, o tiek tiltų, tiek stadiono sprogimai labiausiai prikausto dėmėsį žiūrint į kokybiškus specialiuosius efektus. Svarbiausias visgi filmo emocionalus variklis yra nepakartojamas Hanso Zimmerio jau trečią sykį sukurtas garso takelis. Kiekviena kompozicija – tai tarsi individualus kiekvienos scenos bruožas, nuteikiantis džiaugsmu, liūdesiu, adrenalinu ar ramybe. Dekoracijos su kostiumais verti atskirų aplodismentų, nes Beino sukurtas pavidalas kelia baimę, jaučiamas blogis, keliantis tikrą šiurpą, o moters katės kostiumas dvelkia seksualumu, visgi tokia femme fatale ji atrodo dėka savo įvaizdžio. Neatsiejamas Christopherio Nolano komandos narys, operatorius Wally Pfisteris, bendradarbiaujantis su žinomu kino kūrėju septintą kartą bei gavęs Oskaro statulėlę už „Pradžią“, vėl sukuria nepakartojamą Gotemą savo puikia kameros technika. Jo puikiai pateikiami vaizdai apgaubia miesto didybę bei jo destrukciją taip emocionaliai, kad jaučiamas gailestis dėl žmonių, gyvenančių jame, likimo. Kiekvienas naujas Nolano filmas – tai dar vienas techniškai tobulai apdorotas šedevras.

Betmeno trilogija neapsiriboja vien tik puikiai parašytu scenarijumi bei puikiausia technine puse, nes kiekviename filme galima išvysti išskirtinius personažus bei nuostabią Oskaro vertą vaidybą. Trečiojo filmo žvaigždė, aktorius Christianas Bale‘as, įkūnijantis Betmeną jau trečią sykį, nes vienintelis iki jo Michaelis Keatonas buvo suvaidinęs tamsos riterį du kartus pas Timą Burtoną, pasirodo vėl puikiai, bet ir vėl galima sakyti, jog jam nesiseka, nes šį kartą jo personažą užtemdo Beinas, o prieš jį tą padarė Džokeris bei Ras Al Gulas. Neseniai atrastas bei iškilęs į Holivudo aukštumas Tomas Hardy antrą kartą bendradarbiauja su filmo režisieriumi, ir antrą kartą sukuria įsimintiną personažą. Skeptiškai buvo žiūrima į Beino kandidatūrą kaip į pagrindinį filmo antagonistą, nes sprendžiant iš komiksų jis nėra toks realistiškas, kad tiktų Nolano tikroviškai interpretacijai apie Betmeno legendą. Po stulbinančio Heatho Ledgerio Džokerio atlikimo tikėtis kažko geresnio buvo neįmanoma, bet būtent pats Tomo pateiktas Beinas vietomis net lenkia piktadarį klouną. Ledgeris emocijomis, veido mimika sugebėjo perteikti personažą, bet visgi Hardy darbas buvo sunkesnis, nes visą laiką būnant su kauke jis turėjo tiek balso intonacija, tiek akimis pristatyti Beino psichologinį portretą, na o tai yra turbūt sunkiausias aktoriaus išbandymas. Seksualioji Anne Hathaway, pasirodžiusi kaip moteris katė, bei prancūzė, klasikinio moteriško grožio etalonas Marion Cotillard, vaidinanti sekretorę Miranda Teit, puikiai sukuria meilės trikampį. Kiekviena iš jų yra skirtinga, kiekviena yra žavi, todėl žiūrint filmą sunku apsispręsti, už kurią reikia laikyti kumščius. Gary‘is Oldmanas kartu su jaunuoju talentu Josephu Gordonu-Levittu puikiausiai sukuria naują charizmatišką duetą. Kino legendos Michaelis Cane‘as bei Morganas Freemanas  irgi įdėjo nemažą indelį prie visos legendinės istorijos apie tamsos riterį sukūrimo. Šį sykį tai buvo ne vien tik vieno personažo pasirodymas kaip ankstesniame filme, tai visų personažų puikiai atliktas finalinis akordas pagerbiant puikios trilogijos pabaigą.

„Tamsos riterio sugrįžimas“ – tai viena nuostabiausių kada nors sukurtų vienos kino istorijos pabaigų. Nepakartojamu scenarijumi, puikiausia vaidyba, stulbinančiu veiksmu galinti pasigirti juosta iškelia komiksų ekranizaciją iki pačio aukščiausio lygio, kurio perkopti yra tiesiog neįmanoma. Dramatiškas, emocionalus, neįprastas Christopherio Nolano sukurtos legendos atsisveikinimas su žymiausiu DC komiksų super didvyriu, kurio kelionė iš naujo prasidės 2015 metais, kai pasaulį išvys visiškai nauja vizija apie tamsos riterį.

Vertinimas: 11/10

Kosmopolis / Cosmopolis


Premjera: Gegužės 25, 2012
Premjera Lietuvoje: Liepos 20, 2012
Indeksas: N16
Trukmė: 108 min.
Žanras: Drama
Šalis: Prancūzija, Kanada, Portugalija, Italija
Režisavo: David Cronenberg 
Vaidina: Robert PattinsonPaul GiamattiSarah GadonJuliette Binoche, Samantha Morton

IMDB – 5.5/10
RottenTomatoes – 64/100
Metacritic – 58/100

Filmo biudžetas – 20 500 000 $

Bendros pajamos –6 063 556 $

Siužetas

Per vieną dieną jauno milijardieriaus Eriko Parkerio gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis – jis išvažiuoja limuzinu į kirpyklą, susiduria su netikėtomis kliūtimis ir galiausiai praranda visą turtą.

Buvaukine.lt sako:

„Važiuojam pas kirpėją!“

Kino meistras iš didžiosios raidės, režisierius Davidas Cronenbergas, kurio paskutiniai filmai buvo apie šizofreniją, mafiją bei psichologijos ištakas, šį sykį ryžosi ekranizuoti vieno iš kontraversiškiausių amerikietiško postmodernizmo atstovų, rašytojo Dono DeLilo, romaną Kosmopolis, pasirodžiusį dienos šviesoje 2003 metais. Vėl sukvietęs ištikimą savo filmavimo komandą, kino kūrėjas pabandys pateikti žiūrovams gilią mintį, kurią užslėpė savo kūrinyje rašytojas.

Erikas Pakeris – 28 metų milijardierius iš Niujorko, vienos iš didžiausių korporacijų vadovas, eilinę ir nieko nežadančią dieną užsigeidžia išvykos pas kirpėją, kurio salonas yra kitame miesto gale. Jaunas vyras įlipa į baltą limuziną, kuris yra jam ir antri namai, ir antras biuras, ir tiesiog poilsio bei meditacijos vieta nuo kasdienybės. Mieste vyksta neramumai dėl anarchistų veiksmų bei jų skleidžiamos propagandos dėl artėjančios ateities, kurią reikia sustabdyti, o kartu ir prezidento kortežas neleidžia manevruoti miesto gatvėmis taip kaip nori Erikas, dar prie viso chaoso prisideda vieno mylimiausių vaikino reperių laidotuvių ceremonija, žygiuojanti Manhetano gatvėmis. Nuobodžios realybės dėka Erikas bando gauti daugiau adrenalino, patirti kažką neįtikėtino, naujo, bet jam tiesiog tai nepavyksta, o jo neapsakomas turtas priveda jį iki keisčiausių sprendimų jo gyvenime likus parai iki galimo visos sukurtos imperijos bankroto.

Atsižvelgiant į tai, jog juosta buvo sukurta pagal to paties pavadinimo Dono DeLilo romaną, pats filmas visiškai neturi tos puikios pakvaišusios dvasios, pateikiamos literatūriniame kūrinyje. Visgi visos knygos įtokios trumpos trukmės filmą sudėti yra be šansų, tačiau pateikti pagrindinę anarchijos idėją buvo galima, bet visgi scenaristai patingėjo įsigilinti į rašytojo pateikiamą ironiją artėjančiai pasaulinio lygio finansinei  krizei, kurią kaip nebūtų liūdna, dar 2003 metais išpranašavo plunksnos meistras. Žinoma, mintis apie parą laiko, kai pagrindinio personažo visas turtas išnyksta, o jo keisti bei neapgalvoti veiksmai veda link grabo lentos, pateikiami įtikinamai, o dar ir limuzinas lygus prabangiam apartamentui, bet apart šito nesijaučia jokios chaotiškos atmosferos, jokios chaoso teorijos, puikiai pateikiamos kūrinyje. Dialogai apie nieką, o kartu apie gyvenimo prasmę, ideologija tam tikrai gyvenimo sferai, bet to nepakanka atkurti knygos ekrane. Sekso scenos yra geriausia, ką filme galima pamatyti apart garsių pavardžių. Ką jau ką, bet Cronenbergas moka sukurti labai įtikinamas seksualinio pobūdžio scenas, o dar kai smurtas ir kraujas liejasi laisvai, tai režisierius jaučiasi lyg žuvis vandenyje. Kaip bebūtų gaila, bet šį kartą net vienam geriausių pasaulio kino kūrėjui nepavyko sukurti kažko nepakartojamo, kažko, kas įstrigtų galvoje po peržiūros, išskyrus nuobodulį iš pamatyto bendro vaizdo.

Muzika, muzika ir dar kartą muzika gelbėja visą filmą nuo tikro nuobodulio žiūrint kiekvieną scena. Žinoma, jokio adrenalino, įtampos, žvalumo pastebėti nebuvo galima, tačiau kai kurios juostos scenos priverčia nors akimirkai atsikvėpti nuo pamatytų banalių vaizdų, o tai didelė padėka puikiam kompozitoriui, trijų Oskarų laureatui – Howardui Shorui. Grimo specialistai taipogi sukūrė stebuklą, nes jų dėka laisvai liejantis iš rankos kraujas ar tiesiog bendrai pateikiami personažai neatitolsta beveik nuo kūrinyje pateikiamų žmonių paveikslų.

Labai neįprasta nematyti naujausiame Cronenbergo filme ilgalaikio režisieriaus draugo, aktoriaus Viggo Mortenseno, kuris pasirodydavo kiekviename praeitame meistro darbe. Pagrindinio vaidmens atlikėjas, aktorius Robertas Pattinsonas, norintis įrodyti, kad yra ne tik paauglių mergaičių dievaitis iš filmo „Saulėlydis“, o rimtas bei perspektyvus, arba tiesiog jauna kino pasaulio ateitis. Žiūrint į jį matosi tiesiog, jog vaikinas neatitolo dar nuo vampyro įvaizdžio, ta pati šabloninė vaidyba pagal vieną ir tą pačia schemą, tik filmo gale jo personažas buvo pateiktas puikiausiai, ir ten jau akimirkai pasirodė tikras žmogaus aktorinis talentas. Labiausiai vertas šios juostos aktorius yra Paulas Giamattis ir jo nepriekaištingai atliktas Beno Levino personažas. Tiek agresijos, pamišimo, dramatizmo retai sutiksi viename kino pasirodyme. Asmeninio Pakerio apsauginio Torvalo, Kevino Diurando atlikimas taipogi susižiūri smagiai, puikus personažas, lenkiantis pagrindinį savo charizma. Epizodiškai filme pasirodo ir prancūzų aktorius bei režisierius Mathieu Amalricas, kurio scena buvo geriausias viso filmo epizodas, dar Jay Baruchelis įneša šiek tiek savęs į bendrą juostos plotą, o nepakartojama Juliette Binoche keri savo seksualumu.

„Kosmopolis“ – tai vienas prasčiausių pripažinto viso pasaulio kino meistro darbų, kurio nesėkmę lėmė blogai parašytas paties režisieriaus scenarijus. Filmas, neturintis dvasios, filmas, nesugebantis perteikti tiek daug knygos autoriaus iškeltų idėjų, jog žiūrint darosi tiesiog nuobodu, o žmogui, kuris dar nėra skaitęs šio nuostabaus literatūrinio kūrinio, visiškai bus nesuprantama, apie ką eina kalba juostos eigoje.

Vertinimas: 3/10

Raudonos šviesos / Red Lights


Premjera: Kovo 2, 2012
Premjera Lietuvoje: Liepos 20, 2012
Indeksas: N13
Trukmė: 119 min.
Žanras: Trileris
Šalis: Ispanija, JAV
Režisavo: Rodrigo Cortés 
Vaidina: Robert De NiroElizabeth OlsenCillian MurphySigourney WeaverJoely Richardson

IMDB – 6.5/10
RottenTomatoes – 32/100
Metacritic – 32/100

Filmo biudžetas – 15 000 000 $

Bendros pajamos – 10 050 966 $

Siužetas

Parapsichologė Margaret Matheson tiria paranormalius reiškinius ir stovi ant sensacingų atradimų slenksčio. Siekdama patvirtinti savo prielaidas, ji kreipiasi į praeityje garsų ekstrasensą Simoną Silverį. Simonas po 30 metų pertraukos entuziastingai grįžta prie seno užsiėmimo neįtardamas kuo jam gali baigtis šie eksperimentai.

Buvaukine.lt sako:

„Antgamtinių galių poveikis visuomenei“

Vieno originaliausių pastarųjų metų psichologinių trilerių „Palaidotas gyvas“, išėjusio 2010 metais, autorius ispanų režisierius Rodrigo Cortes antrą sykį bando savo laimę Holivudo žemėje. Sugebantis išsiskirti savo idėjomis iš kitų europinio kino kūrėjų, jis pristato dar vieną kupiną psichologinės įtampos darbą, kuris pabandys atsakyti kiekvienam į klausimus, kurie kamuoja žmoniją amžių amžius – ar visgi yra žmonės, turintys antgamtines galias bei ar egzistuoja pasaulis, matomas apart mūsų akimis? Šie ir kiti panašūs klausimai bus išaiškinti šioje šokiruojančioje juostoje.

Parapsichologijos ekspertai, daktarė Margaret Metison bei visai jaunas padėjėjas Tomas Baklis, tyrinėja įvairiausius antgamtinius reiškinius ir bando juos paneigti savo kruopščiai apgalvotais tyrimais. Jie yra tarsi detektyvai, norintys parodyti visiems, jog neegzistuoja jokie paranormalūs dalykai, jog tai tik žmonių išgalvotas melas, bei šarlatanų išpūstas burbulas pelnytis iš naivių ir silpnos valios asmenų. Viskas būtų buvę puiku, jeigu ne tai, jog po trisdešimties metų tylos į viešumą grįžta legendinis Saimonas Silveris, kurio antgamtinių galių niekas nėra paneigęs. Dėl nemalonaus nutikimo praeityje daktarė Metison atsisako liesti šią paslaptingą personą, tačiau viskam pasiryžęs Tomas nori įrodyti, jog ir jis neturi jokių galių, o tiesiog yra vienas iš daugelio apsimetėlių. Praėjus kelioms dienoms nuo pradėto tyrimo Tomo gyvenimas apsiverčia, pradeda dėtis paslaptingi dalykai, kurie gali kurią nors akimirką kainuoti vaikinui gyvybę. Po visų nelaimių iškyla abejonė dėl to, ar visgi Saimonas Silveris yra apdovanotas neregėta, nežemiška galia, ar čia tik jo grandiozinio spektaklio dalis.

Žiūrint į visus ankstesnius Rodrigo Corteso darbus režisieriaus kėdėje, šis filmas galėjo tapti jo geriausiu kūriniu po „Palaidotas gyvas“, tačiau didžiausia klaida yra dėl per didelės scenaristo lakios fantazijos, privedančios link absurdo. Tema parinka išties puiki, jos pateikimas iki filmo vidurio irgi, toks vos ne kruopščiai nagrinėjantis mokslinės sferos kino darbas, bet kas pradeda dėtis praėjus filmo viduriui, tai tiesiog yra juokinga ir gan vaikiška. Rimti pokalbiai, iškeltos tezės, išreikštos teorijos apie paranormalius reiškinius ir žmones, turinčius neįtikėtinus telekinezės, telepatijos ar kitus antgamtinius sugebėjimus, yra gan adekvačiai pateikiamos, bet bendrai susumavus jas su visiškai nelogiškomis scenomis gaunasi įdomus mišinys tarp išties puikios idėjos bei banalios vaikiškos scenaristo fantazijos. Filme puikiai pateikiamas šarlatanų, vaizduojančių, jog turi kokių nors antgamtinių galių, įvaizdis, jų melo kruopščiai apgalvotas planas, kurį prilyginti galima prie tam tikros schemos, po jos įgyvendinimo duodančios didelį pelną. Filme pastebėti galima ir kelis žmonių tipus, jų pasaulėžiūros kitimą. Nuo skeptikų iki optimistų, nuo svajotojų iki realistų pateikiami vis naujesni personažai sukuria įtampos kupiną atmosferą, nes jų debatai prilyginti prie pokalbių šou, kuriuos mes matome televizijos žydruosiuose ekranuose. Tam tikru momentu filmo eigos metu ir neblogai sukaltoje siužetinės linijos aspektu galima patikėti tuo, ką bando rodyti ispanų kino kūrėjas, nes tikrai meistriškai sukurta psichologinė įtampa, tačiau nors antra filmo pusė yra per daug banali, bet ji išlaiko intrigą iki galo, tačiau visa iliuzija griūna su viena banaliausių, nors ir turėtų būti tikrai neįtikėtinų, pabaigų.

Didžiausiu varikliu šiam filmui buvo sukurta nepakartojamai bauginanti atmosfera, todėl būtent techninės pusės aspektais labiausiai pasidarbavo kino kūrėjai. Puikus ir nepakartojamas garsas, jog po kiekvieno staigaus judesio ar personažo veiksmo širdis gali pradėti plakti dar labiau. Jaudinantis, o kartu erzinantis garso takelis paverčia paprasto trilerio pavidalą į kažką daugiau, į tikrą psichologinės įtampos filmą, kurį žiūrint akys tiesiog yra prikaustytos prie ekrano. Sprogimų taipogi pastebima nemažai, o kai pastato sienos griūva išties galima sakyti, jog puikus pirotechnikos specialistų darbas, akimirkai paverčiantis filmą dar ir į veiksmo žanrą.

Padirbėjęs filme „Palaidotas gyvas“ tik su vienu ekstra klasės Holivudo aktoriumi, šį kartą Rodrigo Cortes kompaniją papildė būriu puikiausių kino atlikėjų. Seniai nesirodžiusi, kultinės reikšmės kino pasauliui turinti aktorė Sigourney Weaver, pastaruoju metu vaidinanti vien tik šabloniškuose komedijose, pasirodo gan rimtame amplua, o tai tiesiog negali nedžiugint, nes jos sukurtas personažas priduoda šiai juostai rimtumo, stabilumo, tikėjimo, kuris sklinda iš jos akių. Cillian Murphy, suvaidinęs pagrindinį šio filmo vaidmenį, pasidarbavo taipogi nepakartojamai – pats dramatiškiausias, emocionaliausias personažas, o žiūrint į šio aktoriaus sugebėjimus darosi labai liūdna, nes galima teigti, jog tai vienas iš labiausiai neįvertintų šių laikų aktorių su puikiu ir dar neatsiskleidusiu  vaidybos potencialu. Kino legenda, o kitaip pasakyti ir liežuvis apsiversti negali, Robertas De Niro pasirodo blogio įsikūnijimo kailyje, čia vos ne kaip Alas Pacino filme „Velnio advokatas“, tik kad čia pačiam Robertui teko labai mažas langas visoje juostos eigoje. Nelabai išskirtinis personažas, bet vis geriau nei bukos komedijos, kuriose meistras filmuojasi jau beveik dešimt metų. Susumavus visą aktorių pasirodymą, tai jie pridėjo labai daug darbo prie juostos atmosferos, bei iš dalies uždengia banaliausias scenaristo klaidas.

„Raudonos šviesos“ – tai ganėtinai neblogas psichologinis trileris, kurių galima pasigesti paskutiniais metais, tačiau dėl šabloniško ir iki galo neapgalvoto scenarijaus filmas su savo niūria, rimta, tamsia atmosfera einant link pabaigos atrodo kaip nevykęs fantastinio pobūdžio antrarūšis darbas, bet visgi išlaikantis nemažai įtampos beveik kiekviename pateiktame kadre.

Vertinimas: 6/10

%d bloggers like this: