Monthly Archives: June 2012

Magiškasis Maikas / Magic Mike


Premjera: Birželio 28, 2012
Premjera Lietuvoje: Birželio 29, 2012
Indeksas: N16
Trukmė: 110 min.
Žanras: Drama, komedija
Šalis: JAV
Režisavo: Steven Soderbergh 
Vaidina: Channing Tatum, Alex PettyferMatthew McConaughey, Olivia Munn

IMDB – 6.3/10
RottenTomatoes – 79/100
Metacritic – 72/100

Filmo biudžetas – 7 000 000 $

Bendros pajamos –165 622 084 $

Siužetas

Striptizo šokėjas Maikas apsiima globoti jauną atlikėją ir išmokyti jį, kaip pašėlusiai linksmintis, rinktis moteris ir uždirbti krūvą pinigų.

Buvaukine.lt sako:

„Sunkiai uždirbta duona“

Vienas talentingiausių šių dienų režisierių Stevenas Soderberghas, prieš ilgam laikui palikdamas režisieriaus kėdę bei galbūt visiškai užbaigiantis kinematografijos karjerą, per nepilnus metus pristato jau trečią savo darbą. Kovojanti su mirtinu virusu žmonija filme „Užkratas“ buvo pakeista kovingąją slaptąją agente juostoje „Prarasta kontrolė“, tačiau naujausiame meistro darbe visas veiksmas vyks aplink striptizo erelius bei jų asmeninio gyvenimo periferijas.

Kiekvienas klubas, užeiga, arena turi savo brangiausią ir nepakartojamą žvaigždę. Trisdešimtmetis Maikas yra tikras savo srities specialistas , jis profesionaliai šoka striptizą, jo kūno judesiai priverčia kiekvieną sėdinčią salėje damą paploninti piniginę  nes jis vienintelis ir nepakartojamas – Magiškasis Maikas. Pinigai, moterų dėmesys, pasilinksminimai – tai viskas, ko geidžia jaunas vyras, tačiau susipažinęs su jaunuoliu Adamu, kuriam reikia bet kokio darbo, Maikas sutinka nuostabią vaikinuko seserį Bruk, o jo gyvenimas įgauna visiškai kitokios prasmės. Naujas narys, senai erelių gaujai įnešęs šviežio vėjo gūsį, priverčia striptizo klubo žvaigždę pamatyti save iš šono, pamatyti, jog jis yra tik paprasta dulkė dideliame bei pilname perspektyvų pasaulyje.

Kiekvienas Steveno Soderbergho pasirodymas didžiajame ekrane yra didelis įvykis kino industrijoje, todėl galima teigti, jog „Magiškasis Maikas“ yra vienas karščiausių vasaros filmų, ne tik savo seksualiu turiniu, bet ir puikiai įgyvendinta mintimi. Galima atkreipti dėmesį į tai, jog filmas yra visiškai orientuotas parodyti sunkią tos nepaprastos profesijos žmonių dalią, o ne apsiribuoti vien tik vulgarių šokių scenoje šou prieš minias ištroškusių tobulų vyriškų kūnų moterų. Pagrindiniai personažai sudaro vieną visumą, tai tiesioginis dabarties ir ateities veidrodžio atspindys. Maiko bei Adamo panašumas, jų dilemos bei vidinės psichologinės problemos labai aiškiai parodo žmogaus prigimties dalį tenkinti savo fiziologinius poreikius negalvojant apie rytdieną, tačiau išaušus lemtingai valandai, pažvelgus į veidrodį matysis visa tiesa. Režisieriaus  dėka šis palyginimas yra vertas Oskaro Waildo „Doriano Grėjus“ kūrinio motyvų. Kas liečia pačius šokius, tai net šių dienų filmai kaip „Šokis hip hopo ritmu“, „Gatvės šokiai“ neprilygsta tam natūralumui, šėlsmui, kuris yra parodytas šioje juostoje. Taipogi prie tokios atmosferos prisidėjo aktoriaus Chaningo Tatumo praeitis, kurioje jis irgi uždarbiaudavo tokiu neįprastu būdu kaip filmo herojai, ir pagal jo gyvenimo istoriją buvo iš dalies paremtas scenarijus. Pagundų interpretacija irgi gana vaizdžiai parodoma, nes seksas, narkotikai, alkoholis, pinigai – viskas yra paremta kančia, o neapgalvoti veiksmai priveda prie bedugnės krašto. Meilės svarbą, jos įtaką žmogaus gyvenimui irgi galima pastebėti, o transformacija dėl kito žmogaus tobulėjant kaip asmenybei yra subtiliai, tiesiog žmogiškai parodyta, be jokių perdėjimų.

Techninė filmo pusė bei stipriausia jos dalis, kurią reikia paminėti, susideda iš puikaus garso takelio, filmavimo stiliaus tiek dirbant su kamera, tiek dėka puikaus operatoriaus darbo, kurį atliko pats režisierius, bei stilizavimo, spalvų žaidimo, būdingo visuose Soderbergo darbuose. Pilkai šaltas vaizdo apipavidalinimas, priverčiantis kuo realistiškiau matyti pateikiamas gyvenimo spalvas jo filmuose.

Tikroji šio filmo žvaigždė yra antro plano atlikėjas, aktorius Matthew McCounaghey. Stulbinančiai įkūnijo Dalaso personažą, nuo akcento iki kruopščiausio kūno judesio, mimikos, galima sakyti, jog tai vienas stipriausių aktoriaus vaidmenų karjeroje, o tai yra puiku, nes kuo toliau jis atitolsta nuo jam būdingos romantinių komedijų širdies ėdiko klišės, tuo labiau matomas jo puikus dramatinių vaidmenų potencialas. Chaningui Tatumui tai jau antras bendras darbas su šios juostos režisieriumi, nes aktorius jau yra dirbęs su Stevenu Soderberghu prie neseniai pasirodžiusio „Prarasta kontrolė“ filmo. Aktorius, pagal kurio nelengvą istoriją yra paremtas filmas, atliko bene lengviausią nuo „Šokis hip hopo ritmu“ vaidmenį, žinoma jeigu kalbame apie šokius, tačiau dramatiškai perteikti personažus jam kol kas pavyksta sunkiai, bet progresas nuo kiekvieno filmo vis didėja, todėl ateityje galima bus pamatyti ganėtinai puikų aktorių. Jaunasis sekso simbolis, buvęs modelis Alexas Pettyferas, vis auga ir auga kaip puikus aktorius – dinamiškai, aštriai, emocionaliai išreiktas personažas. Olivios Munn pasirodymas kelia daug abejonių, nes pernelyg tuščiai, neįdomiai išreikštas personažas, nors jis yra labai svarbus siužetinės veiksmo filmo linijos vystymuisi

„Magiškas Maikas“ – tai seksualus, karštas, pašėlęs, aistringas bei intriguojantis filmas apie nelengvą striptizo šokėjo realybę anapus scenos. Pakankamai rimtas Steveno Soderbergho žvilgsnis į sunkius jaunų žmonių santykius, aistras bei neįgyvendinamus norus.

Vertinimas: 9/10

Advertisements

Geležinis dangus / Iron Sky


Premjera: Balandžio 4, 2012
Premjera Lietuvoje: Birželio 29, 2012
Indeksas: N13
Trukmė: 93 min.
Žanras: Fantastinis, komedija
Šalis: Suomija, Vokietija, Austrija
Režisavo: Timo Vuorensola 
Vaidina: Julia DietzeChristopher KirbyGötz OttoTilo PrücknerPeta Sergeant

IMDB – 6.3/10
RottenTomatoes – 41/100

Filmo biudžetas – 9 000 000 $

Bendros pajamos –8 135 031 $

Siužetas

1945 metais naciai įrengia slaptą bazę mėnulyje, ten slepiasi ir 2018 metais ketina grįžti į valdžią.

Buvaukine.lt sako:

„Mėnulio kronikos“

Suomių bei vokiečių kino studijų bendromis pastangomis pristatoma juosta, į kurią galima žvelgti iš bet kokio kino kampo. Komedijos, fantastikos, trilerio, veiksmo, dramos žanrų mišinys apie mėnulyje gyvenančius nacius sukurtas suomių režisieriaus Timo Vuorensolos. Tai satyra atidžiau pažvelgti į stipriausios pasaulio valstybės supuvusį vidų.

Po negailestingo 1945 metų sąjungininkų Trečiojo Reicho sutriuškinimo likę gyvi naciai bailiai emigravo su visom savo pajėgom į mėnulį. Pasislėpę tamsiojoje menulio pusėje, Hitlerio pasekėjai sukūrė tikrą karinę bazę, kurioje metų metus kaupė jėgas naujam pasaulio užvaldymui. Amerikiečių prezidentės, siekiančios antros kadencijos, išsiųsta astronautų įgula ištirti menulį bei padaryti reklamą šalies lyderei aptinka neregėtą vaizdą – tūkstančius nacių, gyvenančių galingai atrodančioje tvirtovėje. Naujojo pasaulio gyventojų pasirodymas tapo pretekstu pradėti naują karą su visa žmonija. Kosminės eskadrilės, daug piktai nusiteikusių arijų bei planas užvaldyti pasaulį greitai išvys dienos šviesą planetoje, kurią visi vadina Žeme.

Reikia pripažinti, jog filmas visais galimais būdais sukurtas kaip „trash“ žanro atstovas, todėl rimtai žiūrėti į visą nonsensą, rodomą filmo eigos metu, nereikia. Pradžioje pati juostos idėja yra vos ne „Asylium“ studijos „šedevrų“ lygio, bet įsibėgėjus ekrane rodomam veiksmui pastebima taikli ironija amerikietiško bukumo stereotipui. Atidžiau pažvelgus į filmo struktūrą, galima jį irgi prilyginti prie tiesioginės satyros JAV piliečio mentalitetui. Pašaipa iš kino industrijos, o ypač pastebimos techninės filmo detalės. „Transformeriai“, „Žvaigždžių karai“, „Žvaigždžių kelias“ ir kitos populiarios tarp jaunimo franšizės, kurios pagal kūrėjus bukina šiuolaikinį jaunimą. Taipogi iškeliamas rasizmo bei tolerancijos klausimas, o dialogai šia tema išduoda tiesioginius visuomenėje priimtus stereotipus. Filmo humoras stilizuojamas kaip senose tokio žanro komedijose, ypač prisiminti galima Lieslio Nielseno „Aeroplaną“ bei „2001: Kosmoso kelionė“, kuriose yra pateiktas panašaus pobūdžio siužetas. Niūri visos juostos tamsiai pilka aplinka sukuria patrauklią atmosferą tokiam žanrui, o tai netgi suteikia savito žavesio filmui. Siužetinės linijos eiga – vienintelis šio šmaikštaus scenarijaus minusas, nes kai kuriose vietose veiksmas vyksta labai nuobodžiai, nesklandžiai, be jokios dinamikos. Apibendrinant, filmo pagrindinė idėja yra įgyvendinta pakankamai gerai, nes retai galima pamatyti europinio kino kūrėjų tokį atvirą pasišaipymą iš vienos galingiausių pasaulio tautų.

Fantastinio stiliaus komedijoje, kaip ir priklauso, nors minimaliai turi būti pateikta specialiųjų efektų, o čia jų yra į valias. Žinoma, prilygti tokio masto fantastikai kaip „Transformeriai 3“, iš kurių akivaizdžiai pasišaipoma, yra sunku, nes biudžetas neleidžia taip manevruoti, kaip tą įpratęs daryti Michaelas Bay‘us, bet atsižvelgus į kuklų juostos pinigų resursą, net labai kokybiškai atrodo kai kurios scenos, ypač mūšiai menulyje bei kosmoso platybėse. Prie bendro vaizdo nemažai prisidėjo aštrus garso takelis. Prie pilnos laimės dar jeigu prisidėtų Rammstein kompozicijos, sukuriančios tikrąją vokiečių agresorių atmosferą, būtu labai dinamiškai pateiktos veiksmo scenos.

Filmo aktorių kolektyve dominavo moterų ansamblis, nes tik jos ir sugebėjo labiausiai perteikti personažų ironišką paveikslą. Julia Dietze, įkūnijusi reicho mokslininkę Renatą Diechter, bei JAV prezidentės samdinę suvaidinusi Vivian Wagner puikiai parodo moterų skirtingus charakterio bruožus, idealistinio pasaulio bei chaoso siekiančių moteriškos lyties atstovių dvikovą. Vyriškame duete, susidedančiame iš pabalinto juodaodžio Džeimso Wašingtono, kurį suvaidino Christopheris Kirby‘is, bei Ketvirtojo Reicho naujai išrinkto fiurero Klauso Adlerio amplua pasirodančiam Gotzo Otto priekaištų irgi nėra, bet jų personažai pilkai atrodo, netikroviškai, neneša jokios gilesnės minties bei karikatūros. Visgi vaidybos planas buvo silpnokas, matosi netikroviškumas veiksmuose, emocijos, išlietos ekrane, atrodo lyg diletantų.

„Geležinis dangus“ – tai šmaikšti satyra, sukurta parodyti tikrąjį galingiausios tautos veidą, žmonių, gyvenančių ten, ribotą mentalitetą, stereotipus apie kitas šalis bei politinį požiūrį į JAV kaip agresorių šalį, kuriai nerūpi jokios kitos valstybės suverenitetas. Protinga parodija nors ir ne iki galo deramai įgyvendinta dėl kai kurių niuansų, tačiau žiūrovas galės įžvelgti visą farsą, skleidžiamą iš naujojo pasaulio galingiausiųjų pusės.

Vertinimas: 7/10

Roko amžius / Rock of Ages


Premjera: Gegužės 31, 2012
Premjera Lietuvoje: Birželio 22, 2012
Indeksas: N13
Trukmė: 123 min.
Žanras: Komedija, Romantinis, Miuziklas, Drama
Šalis: JAV
Režisavo: Adam Shankman 
Vaidina: Tom CruiseMalin AkermanBryan CranstonRussell BrandCatherine Zeta-Jones

IMDB – 6.3/10
RottenTomatoes – 41/100
Metacritic – 47/100

Filmo biudžetas – 75 000 000 $

Bendros pajamos –56 359 422 $

Siužetas

Mergina iš mažo miestelio atvyksta į Los Andželą įgyvendinti savo svajonės tapti įžymia roko žvaigžde ir sutinka  taip pat savo kuriama muzika išgarsėti planuojantį didmiesčio vaikį.

Buvaukine.lt sako:

  „Šį miestą pastatė rokenrolas“

Režisierius Adamas Shankmanas, 2007 metais sukūręs puikų, publikos šiltai priimtą miuziklą „Lakas plaukams“, nenori nutolti nuo muzikinės tematikos filmų ir perkelia Brodvėjaus miuziklo idėją „Roko amžius“ į didžiuosius ekranus su gausybe A kategorijos aktorių. Tokiu būdu kino kūrėjas nori atiduoti deramą pagarbą puikiai pop kultūros  epochai, kai Rokas valdė daugelio žmonių širdyse.

Atkeliavusi iš provincijos į Holivudą,  kukli mergina Šeri viduje gyvena vien tik aštriais rokenrolo ritmais, o jos didžiausias gyvenimo siekis, svajonė, noras – pasiekti aukščiausias viršūnes, pavergti milijonus klausytojų savo muzika. Susipažinusi su tokiu pačiu svajotoju kaip jinai, Burbono baro darbuotoju Driu, mergina suvokia, jog tai jos didžiausias šansas prasimušti. Darbas legendiniame bare veda vien tik link šlovės – tokios, kokią išgyvena gyva roko legenda Steisis Džeksas. Autoritetas visiems pradedantiems rokeriams, Steisis rengia vienintelį koncertą bare, ir tai vienintelė proga jaunuoliams susitikti su kultine pop kultūros ikona.

Silpniausias filmo variklis yra neišbaigtas, lėkštas, banalus scenarijus, kuris priveda prie labai nuobodžiai pateiktos siužetinės linijos. Parenkant roko tematiką miuziklui turėjo kiekvienoje scenoje jaustis karštis, emocijos, šėlsmas, tačiau tik keliose vietose buvo atitinkamai gerai pateikta tiek muzika, tiek jos atlikimas personažų lupų pagalba. Humoras, kurio tikrai netrūksta visos juostos metu, papildo didžiausias spragas, bet jeigu atsižvelgsime į tai, kad čia yra ne lėkšta komedija, o  miuziklas, linkstantis prie dramos, nes pati istorija yra apie nelaimingą meilę, tai bendras vaizdas yra nykus tiesiog dėl žanrų neatitikimo visame juostos kontekste. Mažai rokenrolo atmosferos jautėsi ir dėl personažų stokos. Vienintelis, kuris visiškai tobulai atitiko to laikotarpio rokerio įvaizdį, buvo nepakartojamas Steisio Džekso pasirodymas suvaidinant Tomui Kruzui. Puikiai atskleistas personažas, kurio dėka matosi, koks yra tikras žvaigždės gyvenimas, koks jis nelaimingas, niūrus. Metaforiškai pateikta užuomina apie šlovę ir vienatvę, o tai tiesiog neatsiejami vienas nuo kito dalykai, kurie puikiai yra pateikti visos šios ekraninės istorijos metu. Filmo veiksmas vyksta 1987 metais, kai jau auksinis roko amžius eina link pabaigos, o į duris beldžiasi hip hopo kultūra, kuri yra pabrėžiama kaip šios epochos žlugimo kaltininkė. Apskritai, filme per daug saldumo yra ir per mažai aistros, o tai tiesiog nepriimtina tokiai puikiai temai.

Būdingiausia kiekvienam miuziklui yra žinoma puikiai parinktas garso takelis, kompozicijos, atliktos pačių aktorių. 8-9 dešimtmečio hitų buvo panaudota minimaliai – dėl šito yra kalti žmonės, turintys dainų  autorines teises ir užsiprašę dideles sumas pinigų už kūrinių panaudojimą, todėl teko tenkintis tuo, kas buvo likę. Reikėtų paminėti svarbiausius gabalus, hitus kurie prisidėjo prie rokenrolo atmosferos filmo metu. Išgirsti galima Twisted Sister „ I wanna rock“, White Snake „Here i go again“, Arrow legendinį kūrinį „I love rock‘n‘roll“ bei Guns‘n‘Roses „Paradice City“ desertui. Operatoriaus atliktas darbas kiekvieną filmo minutę paverčia tikru šou, nes be jo profesionalių kameros rakursų dainų atlikimas tiesiog nublanktų.

Didžiausia filmo žvaigždė yra žinoma nepakartojamas Tomas Kruzas, suvadinęs vieną labiausiai įsimintinų savo personažų per visą karjerą, nes jis grojo pirmuoju visos šios istorijos smuiku. Tikras rokerio įvaizdis, nuo išorės iki elgsenos, charakterio bruožo bei asmeninio gyvenimo tragizmo. Ne mažiau išsiskiriantis filmo duetas buvo suvadintas britų komiko Russelo Brando bei charizmatiškojo Alecko Baldwino. Puikus tandemas, kurio dėka neteko nuobodžiauti nei vienai minutei, nes jeigu šių ponų nebūtų filme, jis prarastų savo šarmą.  Moterų trio, susidedantis iš angeliško veido Malin Ackerman, piktos raganos Catherinos Zetha Jones bei naivios Julianne Hough papildo filmą grožio estetika – visos juostos spalvos pasikeičia, kai tik pasirodo kuri nors iš šių damų. R‘n‘b diva Mary J.Blidge kartu su puikiuoju Paul‘u Giamatti‘i žiūrisi labai šarmingai epizoduose. Visiškai neįtikina vienintelis Driu vaidmens atlikėjas, aktorius Diego Boneta. Pilkas, liūdnas personažo įvaizdis, o ypač jo klaiki transformacija filmui einant link pabaigos. Beždžionė, sukūrusi ne mažą humoristini pamatą, verta daugelio kilogramų bananų.

„Roko amžius“ – tai labiau muzikinė drama, o ne nuotaikingas bei rokenrolu alsuojantis, pašėlęs nuostabios epochos pagerbimas. Dėl lėkšto bei nuobodžiai pateikto scenarijaus, nesijaučia tikros filmo dvasios apie seksą, narkotikus bei rokenrolą, o tai tik lėtai nužudo pagrindinės idėjos pateikimą apie 9 dešimtmečio pabaigos muzikinę istoriją.

Vertinimas: 6/10

Ronalas Barbaras / Ronal the Barbarian


Premjera: Rugsėjo 29, 2011
Premjera Lietuvoje: Birželio 22, 2012
Indeksas: N13
Trukmė: 89 min.
Žanras: Fantastinis, Animacija, Nuotykiai
Šalis: Danija
Režisavo: Thorbjørn ChristoffersenPhilip Einstein LipskiKresten Vestbjerg Andersen 
Vaidina: Anders JuulHadi Ka-KoushLærke Winther Andersen

IMDB – 6.6/10

Filmo biudžetas – 3 000 000 $

Bendros pajamos – 6 839 703 $

Siužetas

Piktdžiuga princas Volkazaras be gailesčio sušluoja visus stipriausius „konanus rabarbarus“, laisvėje lieka tik vienas, pats beviltiškiausias Ronalas. Į supeherojų visai nepanašus vaikinas privalės eiti į pavojingiausią kryžiaus žygį, kad išgelbėtų saviškius iš vergovės ir sužlugdytų Volkazaro ketinimus valdyti pasaulį.

Buvaukine.lt sako:

“Seks turas“

Danų režisierių trio, 2004 metais sukūrusi pirmą savo debiutinį animacinį filmą „Terkelis“, persikelia į senovę pristatydami žiūrovams pasaką apie visiškai kitokį barbarų pasaulį nei visi yra įpratę matyti iš Konano barbaro nuotykių, tačiau, kad dar labiau išsiskirtų savo kūriniu, animatoriai prisodrina filmą nepadoriu ir suaugusiems skirtu kontekstu apie antrą galą.

Amžių pradžioje buvo tik tamsa ir iš tos tamsos gimė piktas bei negailestingas demonas Zalas, kuris norėjo pavergti visą žmoniją, bet kai jau buvo prarasta paskutinė viltis, iš šešėlių pasirodė Kronas, metė iššūkį blogio įsikūnijimui ir didvyriškai nugalėjo pabaisą. Tačiau kaina, kurią turėjo sumokėti Kronas, buvo didžiulė – kovos metu galiūnas patyrė sunkiausią sužalojimą, nuo kurio mirė. Jo garbei žmonės išgėrė jo kraujo ir  stebuklingai įgavo jėgų. Jie pasivadino barbarais ir nebuvo jokios kitos genties, kuri sugebėtų mesti jiems iššūkį. Metai bėgo, kol galiausiai praėjo tūkstančiai dienų ir naktų. Viename barbarų kaime Krono palikuonys toliau vedė karžygių gyvenimą, kol galiausiai horizonte atsirado naujas pavojus. Kaimas, užpultas galingos Zalo pasekėjų armijos, kuriai vadovauja nenugalimas Volkazaras, patyrė nesėkmę – visi gyventojai sučiupti ir vedami paaukoti blogio demonui. Vienintelis barbaras Ronalas kartu su ištvirkusiu bardu Alibertu liko nepastebėti. Bičiuliai iškeliauja į pavojingą, ištvirkusį, seksualų žygį, kad išlaisvintų savo gentainius bei išgelbėtų pasaulį nuo artėjančios pabaigos.

Tokio vulgaraus pobūdžio animacija, kurią pateikia danų kino kūrėjai, yra labai didelė europietiškos kino industrijos retenybė, atkeliaujanti į didžiuosius ekranus. Iš dalies galima butų palyginti su japonų animacijos hentai atšaka, tačiau labiau cenzūruota. Pats scenarijus, įvykiai, pagrindinis personažas labai primena 2010 metų animacinį šedevrą „Kaip prisijaukinti slibiną“, bet žinoma skirtumas tas, jog čia scenaristai koncentravosi ties antro galo juokeliais, pateiktais gana skoningai, neperžengiant kokių nors didesnių amoralumo ribų, bet kartu ir keliose epizoduose viskas atrodo per daug nuobodžiai, pasikartojančiai. Daug humoro ir dar daugiau parodijos iš visiems žinomų Holivudinių juostų. Galima pastebėti ir pajuoką iš „Žiedų valdovo“ trilogijos elementų, „Konano barbaro“. Parodyti filme veikėjai atspindi visokiausių seksualinių potraukių žmones, todėl gana linksmai žiūrisi bendrame juostos kontekste pateikti tiek mazochistai, homoseksualai ar nimfomanės. Paties Ronalo portretą metaforiškai galima suprasti kaip baltos varnos, patekusios į juodų, piktų paukščių narvą. Tai svarbus aspektas yra, kuriuo bandoma parodyti visuomenės ribotą pasaulėžiūrą pagal vieną sukurtą planą ar tiesiog pagal stereotipus. Veikėjo vardas irgi yra parinktas neatsitiktinai, jis perkeltine prasme simbolizuoja vyrą mazgotę – seksualiniu pobūdžių tą, kurį visi prievartauja tiek fiziškai, tiek morališkai.

Žiūrint šią linksmą juostą jos kukli techninė pusė netgi atsitraukia į antrą planą, bet gerai įsižiūrėjus matomas europietiškos animacijos braižas. Iš vienos pusės tai pagirtina, nes nebandoma kopijuoti Holivudo animacijos standartų, bet iš kitos pusės objektų detalizavimas yra gana ribotas, nesijaučia barbariško pasaulio atmosferos, tos niūrios idilės, kuria dvelkia dauguma tokios tematikos juostų. Smagus garso takelis, o ypač kelios herojiško tono kompozicijos, leidžiančios pajausti nuotykių atmosferą, pasinerti į kelionę kartu su Ronalu ir jį lydinčiais bičiuliais. 3D nelabai kokybiškas yra – matosi, jog trimatei demencijai neskirta daug dėmesio, konvertacija gavosi klaiki, vos keli epizodai, kuriuos galima pavadinti vykusiais.

„Ronalas barbaras“ – tai šmaikštus animacinis filmukas, skirtas vyresniam žiūrovui, kuris savo pateikta siužetine linija, metaforiškom užuominom į skirtingas žmonių pasaulėžiūras bei stereotipus ir animacijose nematytu vulgarių bei seksualinių juokelių braižu sugebės nuteikti kino mylėtoją gana palankiai.

Vertinimas: 7/10

%d bloggers like this: