Daily Archives: 2012-05-10

Nakties šešėliai / Dark Shadows


Premjera: Gegužės 9, 2012
Premjera Lietuvoje: Gegužės 11, 2012
Indeksas: T
Trukmė: 113 min.
Žanras: Trileris, Drama, Siaubo, Mistinis
Šalis: JAV
Režisavo: Tim Burton 
Vaidina: Johnny DeppEva GreenMichelle PfeifferHelena Bonham Carter

IMDB – 6.5/10
RottenTomatoes – 40/100
Metacritic – 55/100

Filmo biudžetas – 150 000 000 $

Bendros pajamos – 238 727 149 $

Siužetas

Įkalintas vampyras Barnabas Kolinsas yra išlaisvinamas ir grįžta į savo protėvių namus, kur kadaise Kolinsų sukauptus turtus vėjais paleisti baigia nerūpestingai gyvenantys artimieji jo giminaičiai ir paveldėtojai. Barnabas pasiryžta atstatyti kadaise buvusią šeimos šlovę ir atkeršyti jį amžinoms naktinėms klajonėms pasmerkusiai raganai.

Buvaukine.lt sako:

„Šeima – svarbiausia vertybė“

Režisierius Timas Burtonas bei aktorius Johnny‘is Deppas – kultinis kino industrijos tandemas ir išskirtinio meninio filmavimo stiliaus variklis – tarpusavy sėkmingai bendradarbiauja jau aštuntą kartą. Šį sykį legendinio dueto taikiniu tapo kultinis septintojo dešimtmečio televizijos serialas „Nakties šešėliai“, rodytas penkis metus eteryje, iš viso buvo parodyti net 1245 epizodai. Mistika, komedijos elementai, gotikos niuansas, niūrumas, groteska – tai tik maža dalis to, ką žiūrovams paruošė ekscentriškas kino meistras.

Yra daug legendų, pasakojimų apie neramųjį, mistikos bei neįtikėtinų paslapčių apgaubtą XVIII amžių. JAV valstybė tik pradėjo savo didingą iškilimą pasaulio žemėlapyje, todėl iš visų pasaulio kampelių plaukė daug emigrantų, kad įneštų savo indėlį į valstybės pamatus, o kartu ir praturtėtų. Kolinsų šeima irgi atsikraustė į Naująją žemę su kitais laimės ieškančiais žmonėmis, o reikalai klostėsi taip puikiai, kad laikui bėgant šeima įkūrė savo vardu pavadintą miestą – Kolinvudą. Vienintelis turtų paveldėtojas, jaunasis Barnabas Kolinsas gyveno svajingą gyvenimą moterų glėbyje, bet kai jį įsimylėjo jauna ragana Andželika, jo ilgas ir laimingas sapnas baigėsi, o virš galvos susikaupė tamsūs debesys. Barnabas raganos nemylėjo, tad kiekviena mergina, kuriai Barnabas jautė kažką, buvo jos prakeikta. Vienintelė, kurią visa širdimi pamilo Barnabas, buvo jaunoji Džoseta, bet neapykantos apimtos Andželikos siela privertė vyrą kentėti, kai jo akyse mylimoji nusižudo. Pats Barnabas paverčiamas vampyru ir uždaromas karste, kad amžinai sielvartautų dėl prarastos meilės ir visą amžinybę praleistų vien tik su savo skausmu. Praėjus dviem šimtams metų nakties klajūnas išlaisvinamas ir patenka į visiškai naują jį supantį pasaulį, o jo širdis trokšta tik vieno – keršto.

Atsižvelgus į ilgametę Timo Burtono kūrybą, susidaro bendras vaizdas, kad jis paskutiniuose savo darbuose visiškai nutolsta nuo jam būdingo išskirtinio gotikinio stiliaus. Filmo scenarijaus perteikimo struktūra susideda iš kelių puikiai ekrane išreikštų istorinių epochų fonų, todėl pasižiūrėjus į bendrą jų priešpriešą, kuri pateikiama siužetinės linijos eigoje, galima pastebėti tiek skirtumų, tiek panašumų. Tai dvi istorinės epochos, kurias scenaristai perteikia dialoguose tarp personažų. Kintanti žmonių vertybių skalė, pasaulėžiūra, idealai – tai herojų apibūdinimas bei savikritika šiuolaikinio žmogaus sampratai apie jį supantį  pasaulį. Akivaizdžios reklamos niuansai irgi labai matomi, o tai tik pablogina filmo kokybę nusiritant iki paprasčiausio komercinio kičo, todėl režisieriui turėtų būti iš dalies gėda prisiminus kokius meno šedevrus jis yra sukūręs. Žanrų kaita – tai dar vienas įdomesnis filmo pliusas, nes meistriškai pereinant nuo komedijos iki dramos, o po to dar ir iki siaubo filmo reikia įdėti nemažai pastangų. Pats humoras yra specifinis, labiau britiškas, bet yra nemažai epizodų, kuriuose dominuoja amerikietiško tualetinio humoro pėdsakai. Žiaurumo, smurto nepritrūkta irgi, nors jis pateikiamas švelniausiu būdu, be detaliai pavaizduotų epizodų. Išties stebina tai, kad pagrindinę filmo mintį koncentravo ties šeimos vertybėmis, o ne tiesiog apie nelaimingą likimo nuskriaustą žmogų, pavirtusį vampyru. Nors tai iš dalies pasaka, bet joje vaizduojamas vampyro portretas atitinka originalų Bramo Stokerio „Drakulos“ vaizdą, o ne pastaraisiais metais visiškai deformuotą populiarųjį saldžiai blizgančio vegetariško hibrido atvaizdą. Nepagailėta ir erotikos niuansų, kas buvo labai aktualu aštuntajam dešimtmety JAV visuomenėje išreiškiant savo pozicijas prieš draudimus.

Kiekvienas Timo Burtono filmas yra unikalus dar ir tuo, kad jo techninė pusė visada yra aukščiausio lygio. Nuostabus grimas bei pasakiški kostiumai pačiai juostai suteikia šviesaus atspalvio atmosferos ir ramios idilės. Specialiųjų efektų irgi netrūksta – visgi mistikos ir pasakos motyvai yra matomi visos juostos eigoje, todėl kokybiškai atliktas filmo dailininko darbas nerėžia akies. Puikus, energingas Danny‘io Elfmano sukurtas garso takelis, leidžiantis bent akimirkai atkurti hipišką laikotarpį jaunimo subkultūroje. Kompozicijos, suteikiančios išties nuotaikingą atmosferą  juostos fonui, sudaro didžiulį pamatą bendram vaizdui.

Visiškai akivaizdus režisieriaus ėjimas komerciniais tikslais pakviečiant savo senąjį draugą bei kompanioną atlikti pagrindinio vaidmens. Johnny‘ui Depp‘ui čia jau aštuntas pasirodymas maestro darbuose. Vaidybos stilius šį kartą pasikeitęs į geresnę pusę, nes prieš akis paskutiniu metu buvo naudojami Džeko Sperou firminiai judesiai. Čia jis labiau panašus į 1922 metų filmo „Nosferatu“ vampyrą, grafą Orloką. Tokia pati gestikuliacija, nors Deppas įneša ir nuo savęs nemažai personažo detalių. Žavingai kerinčios Evos Green amplua atliktas be priekaištų. Karštai ir aistringai išreikštas personažo psichologinio portreto pamatas sukuria neįtikėtinai neigiamų ir šiltų emocijų. Kitas senbuvis Burtono filmavimo aikštelėje – tai jo mylimoji Helena Bonham-Carter. Šioje juostoje aktorė spindi nors trumpai, bet iš lėto nublanksta prieš stipresnes varžoves. Po 1992 metų „Betmano sugrįžimo“ Michellei Pfeiffer čia antras bendradarbiavimo vaisius su režisieriumi. Gracingai, žavingai, stilingai įkūnytas personažas. Viena talentingiausių jaunos kartos atstovių, aktorė Chloe Grace Moretz suvaidino vieną stipresnių savo vaidmenų karjeroje. Efektingai atskleistas personažas spindėjo prieš visą kino veteranų kolektyvą. Juokdario amplua atiteko ne mažiau charizmatiškam Jackie‘ui Earle‘ui Haley‘ui – tiesiog smagiausias filmo personažo pasirodymas ekrane. Nustebina ir kartu džiugina muzikos legendos griausmingas įžengimas į sceną dainuojant kultinę „No More Mr. Nice Guy“ dainą. Šiurpiai, dinamiškai atliktas pasirodymas.

„Nakties šešėliai“ – tai kupinas visokiausių neįtikėtinų kino siurprizų kokteilis iš pasakiško pasaulio interpretacijos meistro, režisieriaus Timo Burtono, kurio dėka serialo motyvas atgimė visiškai originaliu būdu, o tai suteikia malonaus pojūčio peržiūros metu stebint puikų Johnny‘io Depp‘o bei viso aktoriaus kolektyvo atliktą darbą.

Vertinimas: 8/10

Profas / Safe


Premjera: Balandžio 26, 2012
Premjera Lietuvoje: Gegužės 11, 2012
Indeksas: T
Trukmė: 94 min.
Žanras: Veiksmas, Kriminalinis, Trileris
Šalis: JAV
Režisavo: Boaz Yakin  
Vaidina: Jason StathamChris SarandonAnson MountJames Hong, Reggie Lee 

IMDB – 6.5/10
RottenTomatoes – 57/100
Metacritic – 55/100

Filmo biudžetas – 27 000 000 $

Bendros pajamos – 40 346 186 $

Siužetas

Dvylikametė mergaitė Mei , kuri atsimena neįkainojamą skaitmeninį kodą, yra persekiojama rusų mafijos, kinų triados bei korumpuotų Niujorko policininkų. Jos gyvybę gelbsti Lukas – buvęs elitinių policijos pajėgų agentas.

Buvaukine.lt sako:

„Erelis“

Kultinio 2000 metų filmo „Prisiminkime „Titanus“ “ režisierius ir scenaristas Boazas Yakinas pristato savo naujausią darbą – įtempto siužeto veiksmo trilerį su vienu populiariausių naujos kartos veiksmo filmų aktoriumi Jasonu Stathamu. Gaudynės, sprogimai, akrobatiniai triukai, muštynės – tai gero ir veiksmingo, adrenalino kupino filmo receptas, kuriuo su žiūrovu dalijasi kino kūrėjas.

Niujorkas – miestas, kuriame karaliauja Rusų mafija, kinų triada, korumpuoti policininkai ir aukšto rango miesto valdininkai.  Vieną lemtingą dieną viso nusikalstamo pasaulio dėmesį pritraukia maža, nedrąsi kinų mergaitė, vardu Mei. Ji atsimeną ilgą skaičių kombinaciją, sudarančią kodą seifo, kuriame guli labai vertingų tiek vienai, tiek kitai nusikaltėlių organizacijai daiktų. Paslapčiomis pabėgusi iš triados rankų, Mei sutinka buvusį policininką Luką Raitą, kuris stoja į kovą dėl jos su nusikaltėliais bei apsaugo nuo nelaimės. Mergaitės paieškoms metamos visos pajėgos ir tik Lukas gali apsaugoti vaiką nuo jam gresiančių nemalonumų, o kartu ir pats pakeisti savo niekam tikusį gyvenimą.

Filmo scenarijus nėra originalus ir yra beveik identiškai pateiktas kaip 1998 metų juosta su Briusu Willisu „Merkurijaus kodas“, kur jo personažui irgi reikėjo saugoti panašių gebėjimų turintį vaiką, tačiau  įdėmiau įsižiūrėjus galima pastebėti vieną didelį  nukrypimą link žaidimo „Grand Thieft Auto IV“ ir filmo siužetinės linijos pateikimą bei tiesiogines detales iš žaidimo.  Automobilių vagystės, gaudynės, susišaudymai – tai gracingai nuo Rockstar Games gaminio nušlifuotas bendras filmo kontekstas. Pačios kovų scenos yra pateikiamos dinamiškai, nors kai kuriose pritrūksta didesnio efekto, keli svarbūs kovų momentai yra neįgyvendinti iki galo, o tai kenkia bendram vaizdui žiūrint į neapykantos priepuolius turintį kovingą Luko personažą. Reikia atkreipti dėmesį į autentiškos atmosferos sukūrimą lingvistiniame filmo fone. Nepriekaištingai iš personažų lupų skambančios kinų bei rusų kalbos suteikia juostai žavesio, nes dažniausiai filmuose aktoriai nemoka taisyklingai ištarti rusiškų žodžių ir tai labiau panašu į parodiją, o kaip pavyzdys būtų paties Jasono Stathamo ištartos frazės šiame darbe. Filmo metu yra matomas kriminalinio detektyvo niuansas, todėl šios idėjos išraiška yra suktai įvyniota į bendrą kontekstą, o fonas apipiltas dar ir veiksmo aspektu. Iki paskutinio juostos akordo beveik neatskleidžiama visa tiesa apie seifo turinį, o tai dar labiau pagardina peržiūrą bei sukelia didesnę intrigą.

Iš techninės pusės paminėti galima svarbiausią viso filmo variklį – nuostabų operatoriaus Stefano Chapsky‘io darbą, kurio dėka juosta įgavo tiesiog fantastiškos adrenalino dozės. Efektingai apimdamas neramųjį Niujorko miestą, operatorius sugebėjo perteikti miesto esminį gyvavimo būdą, jo neramiąją dvasią. Gatvių aplinka, automobilių gaudynės bei susišaudymai pateikti labai realistiškai, nes drebančios kameros bei nuolatinio rakurso kaitaliojimo stilius apgaubia juostos neramiąją pusę, suteikdamas neišdildomo malonumo veiksmo filmų mėgėjams. Garso takelis visgi nesuteikia papildomų emocijų – jis yra visiškai sausas, o viena ir ta pati kompozicija, šokanti iš vienos scenos į kitą, padaro neigiamą įspūdį pašėlusiam Stathamo pasirodymui.

Pagrindinio vaidmens atlikėjas britas Jasonas Stathamas vėl įkūnija griežtą vyruką, turintį tam tikrus principus ir besivadovaujantį kumščio jėga. Nors dabar aktorius yra laikomas vieno vaidmens atlikėju, bet „Profe“ jis atrodo gan santūriai, mažiau kalba, daugiau veikia – konkrečiai išreikštas personažas, be jokių pagražinimų. Viskas būtų buvę gerai, jeigu ne personažo išreikšti veiksmai fantastinių filmų lygiu. Catherine Chan, suvaidinusi Luko palydovę viso filmo metu Mei, atrodo labai sukaustyta, todėl jos personažas nėra visiškai atskleistas tiek iš psichologinės, tiek iš biografinės pusės.  Akompanuojantis pagrindiniam duetui aktorių kolektyvas, susidedantis iš vyrų būrio, atrodo blankiai, na nebent tik Reggie Lee įneša šiek tiek malonesnių pojūčių iš peržiūros.

„Profas“ – tai kokybiškas veiksmo trileris, kupinas pašėlusių scenų, nenustygstančio adrenalino, vyriško humoro bei suktos siužetinės linijos. Jasono Stathamo dėka juosta įgauna pagreitį kaip lekiantis bėgiais traukinys, todėl veiksmo filmų gerbėjams neteks nuobodžiauti žiūrint į solinį aktoriaus pasirodymą didžiajame ekrane.

Vertinimas: 7/10

%d bloggers like this: