Daily Archives: 2012-04-29

Varnas / The Raven


Premjera: Kovo 9, 2012
Premjera Lietuvoje: Gegužės 4, 2012
Indeksas: N16
Trukmė: 111 min.
Žanras: Trileris
Šalis: JAV, Vengrija, Ispanija
Režisavo: James McTeigue 
Vaidina: Luke EvansJohn Cusack, Alice EveBrendan Coyle, Brendan Gleeson

IMDB – 6.4/10
RottenTomatoes – 22/100
Metacritic – 44/100

Filmo biudžetas – 26 000 000 $

Bendros pajamos – 26 059 817 $

Siužetas

Kai beprotis pradeda vykdyti siaubingas žmogžudystes, įkvėptas rašytojo Edgar Allan Poe kūrinių, jaunas Baltimorės detektyvas vienija jėgas su Poe, kad sustabdytų jį nuo pasakojimų virtimu realybe.

Buvaukine.lt sako:

„Maniako pėdomis“

Režisierius Jamesas McTegue‘as, sukūręs nuostabiai kerinčios ateities viziją filme „V – tai Vendeta“, keistą ateivių išpuolį prieš žmoniją juostoje „Invazija“ bei originalųjį komiksinio stiliaus veiksmo filmą apie samdomus žudikus „Nindzė žudikas“, kviečia į kelionę po devynioliktojo amžiaus Amerikos Merilando tamsiausias gatveles, kur karaliauja nesulaikomas serijinis žudikas, savo veiksmus atliekantis vadovaudamasis rašytojo Edgaro Alano Po kūriniais.

Amerikiečių rašytojas Edgaras Alanas Po išgyvena ne geriausias savo dienas. Jis tik egzistuoja, yra maža dėmė visuomenės žemėlapyje. Linkęs savo nuoskaudas slėpti butelio dugne , Edgaras išgėrinėdamas nors akimirkai pasijaučia laimingas, gali atitraukti savo mintis nuo purvino pasaulio, supančio jį. Šlovės akimirka praėjo, nors ir kaip rašytojas stengiasi apie save priminti visiems, niekam jis nėra įdomus. Jo nykus gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, kai Edgarą aplanko policija. Mieste vykdomos šiurpiausios žmogžudystės, kurios įgyvendintos pagal rašytojo kūrinių motyvus. Tyrimas pradedamas nedelsiant, ir tik dėka genialaus ir šviesaus rašytojo proto, jis gali privesti prie maniako durų slenksčio. Žaidimas, neakivaizdi šachmatų partija tarp rašytojo ir nusikaltėlio priveda herojus prie netikėčiausių atradimų.

Filmo scenarijus – tai lyg vienas didelis plagiatas, sukurtas iš daugybės kitų juostų detalių panašia tematika. Didelę įtaką padaręs įnešdamas į kiną naują idėją pateikiant visai kitokį žvilgsnį į klasikinių kūrinių ekranizavimą, režisierius Guy‘us Ritchie‘is su savo „Šerloku Holmsu“ privertė kino studijas kurti kitas ekranizacijas atsižvelgiant į šviežią filmavimo būdą. „Varno“ pradžia vos ne identiškai nukopijuota iš „Šerloko Holmso“ pradžios, kur gatvelėmis lekia žirgai su karietomis. Tai sudaro dvejopą įspūdį apie kūrėjų idėjų stoką. Gatvių apšvietimas ir rūkas, sukuriantis baugią atmosferą lyg 2001 metų filmo „Iš pragaro“ inscenizacija ir tuo pačiu atspindys gatvių, kuriose darbavosi legendinis Džekas Skerdikas.  Personažų pateikimas siužetinėje linijoje primena tos pačios istorinės epochos pavidalą iš 2010 metų „Vilkolakio“. Atkreipiant dėmesį į tokias smulkmenas reikia paminėti ir keletą didesnių, kurios prisidėjo prie bendro juostos fono. Įžūliai nukopijuota įžanginė scena iš psichologinio trilerio „Pjūklas V“ su visomis detalėmis. Inkaras, kuris perpjovė žmogų per pusę, veikia tokia pačia schema, kaip ir  filme apie konstruktorių, tačiau atmosfera, pateikiama daugumoje smurto scenų, yra netoli „Hostelio“ ribos, o fantazijos, išreikštos rašytojo galvoje, priveda ir prie „Nužudyti Bilą 2“ karsto motyvo. Originalumo trūkumas – didžiausias šios juostos minusas, o nuobodžiai pateikiamas veiksmas prisideda prie neigiamo filmo tono. Paties rašytojo vaizdas yra lyg ir autentiškai sukurtas, nes jo vidinės problemos kaip ir daugumos neįvertintų per gyvenimą genijų atspindi tam tikrą literatūros laikotarpį. Vargšas ir nelaimingai įsimylėjęs – tai pamatas, be kurio negalima būtų sudaryti rašytojo psichologinio portreto. Pats žaidimas, kurį pradeda maniakas, irgi nėra aiškus – jokio tikslo iš nusikaltėlio pusės dėl savo padarytų veiksmų nesimato, o viskas priveda prie banalaus katės ir pelės vaikymosi.

Filme atmosferą bandęs sukurti garso takelis tik iš dalies perneša žanro tikslumą. Trileris su psichologinės dramos kontekstu nejaučiamas, yra tik mažas adrenalino pojūtis grojant įtemptai kompozicijai. Operatoriaus darbas neperteikia tos puikios devyniolikto amžiaus vidurio atmosferos. Gatvių vaizdas labai nykus, todėl susidaryti rimtesnę nuomonę apie tą šiurpiai bauginantį laikotarpį yra neįmanoma. Kostiumai ir tik jie estetiškai iškelia juostą, o puikus bauginančiai nuteikiantis grimas iš dalies pateisina trilerio vardą.

Pagrindinio personažo atlikėjas, aktorius Johnas Cusackas pasirodo ne iš savo geriausios pusės įkūnydamas tokį charizmatišką plunksnos genijų kaip Edgaras Alanas Po. Emocijų išreiškimo beveik nebuvo, tik keli epizodai, kur matoma neapsakoma neviltis aktoriaus akyse. Airių kino grandas Brendanas Gleesonas taipogi nesukuria nieko įsimintino, tiesiog jis filme atlieka tam tikrą veiksmą – jokios intrigos, jokių gilesnių apsvarstymų. Rašytojo meilės objektą vaidinanti Alice Eve emocionaliausiai išreiškia savo herojų bei kartu suteikia elegancijos, grožio ir taip niūriam juostos kontekstui. Detektyvą įkūnijęs Luke‘as Evansas neblogai suvaidina, nors jo personažui trūksta vidinės ramybės, kuri suteiktų puikų atspindį Skotland Jardo pažibai, detektyvui Aberlainui.

„Varnas“ – tai neblogas trileris su psichologinės įtampos siužetu, tačiau dėl scenaristų originalumo stokos filmas įgauna antrarūšio plagiato pavidalą, kuris labai kenkia juostos pagrindinei minčiai išreikšti, nes akivaizdžiai matomos iš kitų kino kūrinių paimtos detalės neduoda galimybės susikaupti žiūrint šį filmą.

Vertinimas: 5/10

Sumautos atostogos Meksikoje / How I Spent My Summer Vacation


Premjera: Kovo 15, 2012
Premjera Lietuvoje: Gegužės 4, 2012
Indeksas: N16
Trukmė: 95 min.
Žanras: Veiksmas, Drama
Šalis: JAV
Režisavo: Adrian Grunberg 
Vaidina: Mel GibsonPeter StormareBob GuntonDean NorrisKevin Hernandez

IMDB – 7.2/10
RottenTomatoes – 80/100

Filmo biudžetas – 20 000 000 $

Bendros pajamos – 1 579 165 $

Siužetas

Pagautas Meksikos valdžios institucijų, profesionalus nusikaltėlis patenka į kalėjimą, kur mokosi išgyventi su 9 metų berniuko pagalba.

Buvaukine.lt sako:

„Nepakartojamos atostogos“

Iš skandalų bedugnės negalintis išsikapstyti Melas Gibsonas, padovanojęs visam pasauliui tokius kino šedevrus kaip „Narsioji širdis“, „Kristaus kančia“, „Apokalipto“, po ilgos pertraukos vėl grįžta į plačius ekranus kaip aktorius su įdomiais bei originaliais kino projektais. Adrianas Grunbergas, debiutuojantis režisieriaus amplua, kartu su jau senai suburta Melo Gibsono prodiuserių komandą pristato beprotiškai pašėlusią kelionę į užmirštas Meksikos vietoves, filmuojant pagal specialaus Roberto Rodriguezo filmavimo recepto būdą.

Filmo centre atsiduria savo vardą visais galimais būdais slepiantis nusikaltėlis, kuris galiausiai prisistato visiems kaip „Redžinaldas Barnsas“. Vyras su savo bendru sprunka nuo policijos link Meksikos pasienio už didelę pinigų vagystę iš pavojingo nusikaltėlio ir tik nelaimingai susiklosčiusius padėčiai likimas atveda jį į korumpuotų meksikiečių pareigūnų rankas. Atsidūręs už grotų, „Redžinaldas“ pamato, jog jis yra nuo kelių žingsnių nuo mirties, nes išvysti tokį kalėjimą ir tokį purvą degradacijos lygyje jam neteko net didžiausiuose košmaruose. Kalėjimas, turintis savo infrastruktūrą, savo taisykles, vadovybę – vos ne kaip mažas polis Meksikos dykumos glūdumoje. Narkotikai, prostitucija, azartiniai lošimai – tai tik maža dalis to, kas iš tikrųjų vyksta kalėjimo teritorijoje. Susidraugavęs su labai išskirtiniu vaiku ir jo mama, Redžinaldas bando perprasti visą uždaros bendruomenės, kuri yra atskirta nuo viso civilizuoto pasaulio, politiką bei sudaryti pabėgimo planą iš Dievo užmiršto kampelio. Viskas būtų puiku, bet horizonte dar pasirodo pavogtų pinigų savininkas, kuris bet kokiu būdu nori atgauti savo prarastą turtą, todėl Redžinaldas atsiduria nepavydėtinoje situacijoje ir tik stebuklas gali jį išgelbėti nuo mirties.

Kaip „trash“ žanrui, scenarijus yra labai elementariai pateikiamas, tik būtent šio kūrinio skirtumas palyginus su kitais tokio pat stiliaus filmais yra nuo pradžios iki galo originaliai išplėtota idėja. Siužetiniai juostos vingiai svyravo tai į vieną pusę susikoncentruojant ties „Redžinaldo“ personažu, tai į kitą -pateikiant purviną Meksikos realybę. Didėlę įtaką šio filmo originalumui padarė mišinys iš Roberto Rodriguezo juostų motyvų kaip ir kitų žinomų tokio žanro specialistų darbų. „Desperado“, „Kartą Meksikoje“, „Mačetė“, „Hostelis“ – tai tik dalis tų kino darbų, kurių kontekstas bei stilistika kartu su detalėmis plika akimi yra matoma šiame Grunbergo darbe. Vienas didžiausių pliusų yra šmaikštūs dialogai apie viską ir apie nieką. Juodas humoras su ironijos prieskoniu filmo fone – tai neatsėjama detalė, be kurios nebūtų sukurta pašėlusiai neadekvati atmosfera. Smurto scenos labai realistiškai atrodo – jokių pagražinimų, jokių sentimentų, tiesiog vyriškai pateikiamas veiksmas su daugybe skausmo scenų, žiauriausiai įgyvendintų prieš filmo personažus. Veiksmo scenos, kurios sudaro nemažą dalį bendro juostos pamato, pateikiamos šmaikščiai bet kartu ir efektingai, emocionaliai. Puikiai parodomas meksikietiško susišaudymo pavyzdys, mažai logikos ir intelektualinių dvikovų, užtat daug kraujo. Originaliai atliktas finalinis filmo akordas, dėl kurio juosta gali pretenduoti į kultinio filmo titulą, apipavidalina šį filmą kaip šviežio vėjo gusis bendrame tokio žanro filmų kontekste.

Techninė juostos pusė sukuria didžiausią pamatą šio filmo stilistikai. Operatoriaus Benoito Debio darbas yra atliekamas trejais visiškai skirtingais filmavimo būdais, kas pagyvina dar labiau pašėlusį filmą. Drebančios kameros dėka realistiškai jaučiamos veiksmo scenos, prie to prisideda dar skaitmeninės kameros filmavimas, primenantis paskutinius Michaelio Manno filmus ir greitai pakeičiantis filmavimo būdą juostos pagalba. Rakursas irgi parinktas atitinkamai gerai, nes daugumoje scenų veiksmas vyksta labai greitai. Prie tikros meksikietiškos atmosferos prisideda ir garso takelis, užburiantis spalvingomis ir saulėtomis kompozicijomis.

Po septynerių metų pertraukos nuo aktorystės Melas Gibsonas pasirodo tokiuose juostose kaip “Tamsos pakraštys”, “Bebras”, tačiau šio filmo dėka jis įkūnija bene geriausią savo personažą nuo „Patrioto“ laikų. Aktorius labai vyriškai pateikia savo personažą, kuris iš dalies sudaro filmo pamatą. Emocionaliai, o kartu ir ramiai – tai tikras Melo Gibsono vaidybos koziris. Kitu neatsėjamu juostos personažu yra Kevinas Hernandezas ir jo suvaidintas vaikas. Berniuko personažas apibudina šiuolaikinį vaiką, kurį auklėja gatvė, kurio vertybės yra užslėptos giliai širdies viduje, tačiau atsiradus žmogui, vertam pagarbos, jis gali atsiskleisti ir iš geros pusės. Filmo auklėjimo motyvas svarbus atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės problemą išvengti deviacinės būklės. Peteris Stormare‘as, beveik visur vaidinantis tik neigiamus personažus, atneša nemažo kontrasto juostai, o tai tiesiog puikus prieskonis prie pagrindinio patiekalo.

„Sumautos atostogos Meksikoje“ – tai šmaikščiai sukurtas filmas, su nemaža adrenalino doze, pagardintas daug juodo humoro, puikiu veiksmu, originaliai pateiktu scenarijumi bei nuostabia vaidyba. Šių kriterijų dėka žiūrovas atitrūksta nuo realybės pasinerdamas į pavojingai vežančią kitokio nei galima įsivaizduoti kalėjimo tikrovę.

Vertinimas: 9/10

%d bloggers like this: